Susitikimas su Karoliu Barecku: „Nuo Sokrato iki Bourdieu per tris žemynus: sociologinė mišrainė su kelionių razinomis“

VDU Sociologų klubas kviečia į susitikimą su Taikomosios sociologijos magistrantūros studijų programos absolventu Karoliu Barecku. Tema – „Nuo Sokrato iki Bourdieu per tris žemynus: sociologinė mišrainė su kelionių razinomis“.

Susitikimo metu Karolis pasidalins kelionių istorijomis: nuo patirties dirbant mokytoju Indijoje ir šunų kinkinių vairavimo Laplandijoje iki „backpackinimo“ po Aziją ir Centrinę Ameriką.

Karolis yra tekstų rašytojas ir dviejų knygų autorius, todėl papasakos, ko reikia norint išleisti knygą, ir kodėl po daugybės metų rašymas jam vis dar yra agoniška veikla. Galiausiai, jis taip pat atskleis, kodėl kadaise studijavęs filosofiją vėliau pasuko į sociologiją bei kodėl dėl to kaltas P. Bourdieu.

Karolio baigiamasis magistro darbas apie bėgikus ir šio sporto lauką Lietuvoje – „Kas tave veja iš namų?“: Ilgų distancijų bėgikų atletiškosios tapatybės konstravimo patirtys“ pelnė geriausio Lietuvos sociologijos magistro darbo 2025 m. įvertinimą!

Renginys atviras visiems ir visoms! Kviečiame užsukti!

Susitikimas yra VDU Sociologų klubo vykdomo projekto „Sockava‘25” dalis. Projektui finansavimą skyrė Vytauto Didžiojo universitetas.

Susitikimas vyks rugsėjo 24 d., trečiadienį, 16.30 val. Vieta: VDU daugiafunkcinis centras, V. Putvinskio g. 23, 310 auditorija.

Psichologė griauna vairuotojų mitus: įprotis viršyti greitį – tikrai ne dėl skubėjimo

Tobulėjanti kelių infrastruktūra ir technologinę pažangą diktuojančios automobilių pramonės inovacijos prisideda prie gerėjančios avaringumo statistikos. Vis dėlto pačių eismo dalyvių elgesys prie vairo ir toliau kelia pagrįstą susirūpinimą – ryškesnio proveržio čia iki šiol nematyti. Greičio viršijimas bent 10 km/val. jau tapęs kone visuotiniu įpročiu, už kurį, paradoksalu, Lietuvoje – nebaudžiama.

Apgaudinėjame patys save

Faktas, jog greitis žudo – sena ir veikiausiai kiekvienam žinoma banali tiesa. Eismo saugumo ekspertai tvirtina, kad net ir minimaliai peržengta leistina riba kelyje gali kainuoti gyvybę. Jų teigimu, nėra ir negali būti tokios sąvokos kaip „greičio tolerancija“. Net ir vienu ar keliais kilometrais per valandą viršytas leistinas maksimalus važiavimo greitis prilygsta Kelių eismo taisyklių pažeidimui ir tam tikrose situacijose gali būti nesaugus.

Nepaisant kylančių grėsmių ir aplink vykstančių skaudžių pamokų, dauguma vairuotojų vis tik linkę rizikuoti.

Paklausti, kodėl važiuoja greičiau nei leidžiama, retas eismo dalyvis įvardins tikrąją priežastį. Vietoje to, dažnas bandys ištraukti nuvalkiotą pasiteisinimą, esą eilinį kartą kažkur „labai skuba“.

Blogiausia, kad tokias klišes nuolat girdi ne tik tvarką keliuose užtikrinantys policijos pareigūnai – tais pačiais žodžiais savo elgesį pateisinti mėgina ir patys save bergždžiai apgaudinėjantys vairuotojai.

Valstybinių kelių valdytojos „Via Lietuva“ pastangomis mūsų šalyje veikia per du šimtus vidutinio bei momentinio greičio matuoklių. Pernai atliktas bendrovės įdiegtų saugaus eismo priemonių efektyvumo tyrimas patvirtino, kad automatinės greičio kontrolės sistemos pasiteisino – jų įrengimo vietose ar kelio atkarpose ženkliai sumažėjo eismo nelaimių, kuomet nukenčia žmonės.

Siūlo pažvelgti į veidrodį

Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros docentė dr. Laura Šeibokaitė savo tyrimų lauke daug dėmesio skiria būtent rizikingo vairavimo ypatumams analizuoti. Pasitelkdama sukauptą patirtį ir duomenis, mokslininkė nevengia kategoriškų vertinimų.

„Labai gerai žinoma, kad paprastai greitis viršijamas tikrai ne dėl skubėjimo. Žmogus nebent tik save taip pateisina, bet jeigu visiškai nuoširdžiai atsakytų, tektų pripažinti, jog greitį viršijo dėl visai kitų menkaverčių ar net beprasmių motyvų“, – teigia dr. L. Šeibokaitė.

Pasak jos, priežasčių, kodėl akceleratoriaus pedalą vairuotojai spaudžia stipriau nei leidžia taisyklės, gali būti netgi ne viena.

Savotiškas psichologinis įprotis išsivysto dėl adrenalino poreikio, aštresnių pojūčių ir atitinkamai patiriamo malonumo. Ypač kai inovacijomis praturtinti šiuolaikiniai automobiliai gerokai „nuslopina“ realų greičio jausmą.

„Kitas dalykas yra aplinkos mėgdžiojimas. Visuomenė diktuoja normas, esą „čia nieko tokio, juk visi taip važiuoja“. Ir tai jau įsigalėjo mūsų vairavimo kultūroje, nusistovėjo žmonių sąmonėje. Dabar labiau stebimės tais, kurie neviršija greičio. Jie tarsi elgiasi keistai, neretai netgi erzina, – atvirai konstatuoja socialinių (psichologijos) mokslų daktarė L. Šeibokaitė. – Mes norėtume, kad visi elgtųsi deramai, paisytų visuotinai priimtų taisyklių, tačiau užtenka pažiūrėti į veidrodį.

Parodykite bent vieną, kuris nors kada gyvenime neviršijo greičio – toks žmogus turbūt neegzistuoja. Klausimas tik, kiek stipriai ir kaip dažnai tą daro. Vieni važiuoja greičiau nuolat, kiti – tik susidarius tam tikroms aplinkybėms. Nepaisant vyraujančių normų visuomenėje, važiavimo greitis tikrai yra tai, ką kiekvienas galime kontroliuoti.“

Jaučiasi geresni už kitus

Pašnekovės įžvalgas sustiprina moksliškai pagrįstas dėsningumas: beveik visi žmonės linkę pervertinti savo gebėjimus: „Mes jaučiamės esantys truputį geresni už kitus. Tai atsispindi ir dalyvaujant eisme, ypač – traktuojant greičio ribojimus. Galvojame, kad taisyklės parašytos tam vidutiniam vairuotojui, o kadangi aš esu už jį kiek geresnis, tai man galima šiek tiek daugiau.

Ši tendencija vis ryškiau matoma įvairiose situacijose – ne vien eismo saugumo srityje, tačiau pastarojoje ypatingai. Ne veltui tarp specialistų vis pasigirsta pajuokavimų, kad Lietuvoje būdavo beveik trys milijonai krepšinio trenerių, o dabar maždaug tiek esama ir eismo saugumo ekspertų.“

Apgaulingą iliuziją apie perdėtus gebėjimus, anot mokslininkės, dar labiau sustiprina eismo įvykių nebuvimas, kai nuolat greitį viršijančiam vairuotojui laimingo atsitiktinumo dėka vis pavyksta išvengti avarijų. Tokiems eismo dalyviams bematant formuojasi klaidingas įsivaizdavimas, esą jų elgesys kelyje yra pateisinamas.

„Jeigu paklaustumėte, „o ką galime padaryti kitaip“, aš atsakyčiau klausimu, kodėl apskritai mūsų valstybėje toleruojamas bent 10 km/val. greičio viršijimas? Nebaudžiama, netgi dažniausiai nefiksuojama. Klausimas: kodėl? Jeigu visuomenė sako, jog mieste galima važiuoti 50+10, tai kaip galime tikėtis, kad kažkas laikysis vos 50 kilometrų per valandą ribojimo? Realiai turime 60 km/val. greitį, tik apie tai garsiai nesakome. Jei mūsų valstybės teisinė sistema, skirtingai nuo kai kurių kitų šalių, tam pritaria, kažin, ar patys savo kalbėjimu galime ką nors daugiau padaryti.“

Saugus greitis nelygu leistinas

Rizikingo vairavimo subtilybes tyrinėjanti dr. L. Šeibokaitė pastebi dar vieną paradoksą: vairuotojai klaidingai interpretuoja saugaus ir leistino greičio sąvokas.

Dažnas, sėsdamas prie naujesnio, prašmatnesnio automobilio vairo, linkęs vadovautis kardinaliai priešingu įsitikinimu, esą technologiškai pažangesnė transporto priemonė „leidžia“ važiuoti greičiau nei nurodo kelio ženklai.

Vis dėlto eismo organizavimo specialistai ir vairavimo instruktoriai sutartinai aiškina, jog saugus greitis pasirenkamas įvertinus oro sąlygas, kelio būklę, paros metą, kitas aplinkybes, netgi savo paties savijautą prie vairo. Taigi saugus greitis gali būti lygus leistinam maksimaliam arba turi būti už jį mažesnis.

Šių dienų inžineriniai sprendimai keliuose daug kur leidžia važiuoti gerokai komfortiškiau. Dabartiniai automobiliai irgi pranašesni, paprasčiau valdomi. Tačiau visos modernios saugos priemonės tik palengvina vairavimą, užtikrina sklandesnį judėjimą, bet negarantuoja absoliutaus saugumo eisme dalyvaujantiems žmonėms.

Paskaita: ,,Kaip tinkamai suplanuoti laiką semestro eigoje ir efektyviai pasiruošti atsiskaitymams?”

VDU studentus kviečiame dalyvauti viešoje paskaitoje „Kaip tinkamai suplanuoti laiką semestro eigoje ir efektyviai pasiruošti atsiskaitymams?“

Paskaitą ves VDU Psichologijos klinikos psichologė ir Psichologijos katedros profesorė dr. Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė.

Ar dažnai jautiesi paskendęs užduotyse, o egzaminų sesija ateina netikėtai? Ar nori išmokti planuoti laiką taip, kad spėtum ir mokytis, ir turėti laisvalaikio?

Paskaita skirta visų kursų studentams – tiek pirmakursiams, tiek patyrusiems studijų vilkams!

Registracijos nėra – tiesiog ateik ir pasiimk naudingų patarimų!

Paskaita vyks 2025 m. rugsėjo 24 d. (trečiadienį) 16:00-17:15 val. Jonavos g. 66 – 108 aud.

Paskaita ,,Specifics of the Social Work With Refugees in Bulgaria – Actual Topics, Achievements and Challenges”

Universitete lankysis prof. Siyka Chavdarova iš Sofia University ,,St. Kliment Ohridski”. Profesorė skaitys paskaitą: ,,Specifics of the Social Work With Refugees in Bulgaria – Actual Topics, Achievements and Challenges”. Kviečiame apsilankyti!

Paskaita vyks rugsėjo 16 d. nuo 17:30 val., 324 auditorijoje, Jonavos g. 66.

Paskelbtas ,,Erasmus+” mainų konkursas studentams

VDU Tarptautinių ryšių departamentas kviečia studentus dalyvauti „Erasmus+“ studijų ES/EEE šalyse konkurse 2025–2026 m. m. pavasario semestrui.

Paraiškos priimamos iki 2025 m. rugsėjo 30 d.
Rezultatai bus skelbiami 2025 m. spalio 9 d.

Primename, kad pasirinkti galima tik tuos universitetus, su kuriais SMF yra pasirašytos bendradarbiavimo sutartys. Prieš pateikiant paraišką būtina suderinti preliminarų mokymosi planą su programos vadovu. Į mainus atrenkami akademiškai stiprūs studentai (vidurkis nuo 8).

Taip pat skelbiamas „Erasmus+“ ir dvišalių mainų studijų konkursas ne ES/EEE šalyse (2026 m. pavasario arba rudens semestrui).

Paraiškos priimamos iki rugsėjo 30 d.
Rezultatai skelbiami spalio 15 d.

Studentai, planuojantys vykti į užsienio universitetą, privalo užtikrinti, kad pasirinktų dalykų sąrašas atitiktų VDU studijų programą ir jį suderinti su akademiniais koordinatoriais. Taip pat svarbu įsivertinti dėstomą kalbą ir savo žinių lygį, bei numatomas pragyvenimo išlaidas užsienyje.

Atrankos kriterijai:

studijų plano suderinamumas su VDU programa;
motyvacija;
dviejų paskutinių semestrų rezultatai (stipendijai reikalingas ≥8,0 vidurkis);
užsienio kalbos žinių lygis;
dalyvauti gali visi nuolatinių ir vientisųjų studijų studentai, išskyrus pirmo semestro bakalaurus.

Daugiau informacijos galite rasti čia.

Paskaita ,,A child with traumatic experiences in an adoptive or foster family”

Kviečiame į doc. dr. Urszula Bartnikowska iš Olštyno Varmijos Mozūrų universiteto paskaitą: ,,A child with traumatic experiences in an adoptive or foster family”.

Paskaita vyks rugsėjo 25 d. nuo 17 val., 324 auditorijoje, Jonavos g. 66.

VDU Tėvų akademijos nuotolinė paskaita „Darbas, kuris netrukdo šeimai – ar taip būna?“

2025 m. rugsėjo 24 d. (trečiadienį), 18:00 val. kviečiame į VDU Tėvų akademijos nuotolinę paskaitą „Darbas, kuris netrukdo šeimai – ar taip būna?“

Paskaitą ves organizacinis psichologas, VDU Psichologijos katedros doktorantas Tadas Vadvilavičius.

Grįžus iš darbo trūksta energijos dar dirbti ir namuose. Darbe negaliu susikaupti, nes vis galvoju apie namuose paliktą šeimos narį (-ę), kuris (-i) šiuo metu serga. Tai – kasdieniškos situacijos, tačiau ar gali būti kitaip? Grįžus iš darbo turiu pilna energijos būti su šeima. Darbo metu man paskambino šeimos narys (-ė) ir davė puikią mintį, kaip atlikti užduotį darbe. Darbo ir šeimos derinimas – nemažas iššūkis, tačiau įveikiamas. Paskaitos metu bus kalbama apie įvairius su darbo ir šeimos derinimu susijusius veiksnius ir tai, ką kasdienybėje galime padaryti, jog suderinti būtų lengviau.

Paskaita vyks nuotoliniu būdu. Likus dienai iki renginio, užsiregistravusiems bus išsiųsta prisijungimo informacija. Renginys nemokamas. Būtina išankstinė REGISTRACIJA: http://smf.vdu.lt/registracija

Kviečiame dalyvauti!

******************

VDU Tėvų akademija – dalis Socialinių mokslų fakulteto misijos. Tai paskaitų-susitikimų ciklas, kurių metu įžvalgomis ir patarimais su tėvais dalinasi psichologai, socialinio darbo specialistai, sociologai, antropologai ir įvairių kitų sričių universiteto ekspertai. Kartą per mėnesį, dovanodami nemokamus užsiėmimus tėvams, siekiame prisidėti prie visuomenės tobulėjimo. Kviečiame mokytis apie save, šeimą, savo vaikus, jų auklėjimą ir kitomis aktualiomis temomis.

VDU prof. Milda Ališauskienė išrinkta Tarptautinės religijų istorijos asociacijos viceprezidente

Rugpjūčio 24–30 dienomis Jogailaičių universitete Krokuvoje vykusiame Tarptautinės religijų istorijos asociacijos kongrese VDU Sociologijos katedros profesorė Milda Ališauskienė buvo išrinkta Tarptautinės religijų istorijos asociacijos (angl. International Association for the History of Religions, IAHR) viceprezidente.

Tarptautinė religijų istorijos asociacija yra pasaulinė organizacija, vienijanti nacionalines ir regionines asociacijas ir draugijas, skirtas akademiniam religijų tyrinėjimui. IAHR siekia skatinti mokslinę veiklą, prisidedančią prie religijų istorinių, socialinių ir lyginamųjų tyrimų, todėl ši asociacija laikoma viena svarbiausių tarptautinių organizacijų, skirtų šių sričių tyrinėjimams. Nuo 1950 m. veikianti IAHR šiuo metu vienija daugiau nei 50 nacionalinių asociacijų ir afilijuotų religijų tyrėjų draugijų visame pasaulyje.

„Didžiulė garbė ir įvertinimas tapti šios asociacijos viceprezidente. IAHR buria skirtingų sričių mokslininkus ir jų draugijas, skatindama aukščiausio lygio tarpdisciplininius religijų tyrimus. Džiaugiuosi, kad ši atsakomybė siejasi ir su mano veikla Vytauto Didžiojo universitete – tai svarbus pripažinimas ne tik man asmeniškai, bet ir visai mūsų akademinei bendruomenei, stiprinantis VDU ir Lietuvos religijų tyrėjų matomumą tarptautinėje mokslo erdvėje“, – pažymi prof. M. Ališauskienė.

Prof. Milda Ališauskienė yra sociologė, religijotyrininkė, VDU Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos katedros profesorė, tyrinėjanti religijos vaidmenį bei religijų įvairovės raišką posocialistinėse visuomenėse, lyčių ir religijos sankirtas, religinius ir valstybės santykius bei religinių mažumų vietą ir vaidmenį juose. Ji nuolat publikuoja savo tyrimų rezultatus tarptautiniuose mokslo žurnaluose bei kolektyvinėse monografijose. M. Ališauskienė VDU dirba mokslinį ir pedagoginį darbą nuo 2004 m., šiuo metu yra VDU Senato narė. 2015–2017 m. profesorė buvo Tarptautinės naujųjų religijų studijų draugijos (ISSNR) prezidentė, nuo 2015 m. – Tarptautinės religijų istorijos asociacijos (IAHR) vykdomosios tarybos narė. 2014–2020 m. vadovavo Lietuvos sociologų draugijai.

Dekanė sveikina bendruomenę su Rugsėjo 1-ąja!

Miela Socialinių mokslų fakulteto bendruomene,

Gana kukliai saulę ir šilumą dovanojusi vasara šiais metais mus kvietė džiaugtis mažais dalykais – trumpu saulės blyksniu debesuotame danguje ar netikėta vaivorykšte po gaivinančio lietaus, ir leisti sau pailsėti nuo lūkesčių, planų bei skubėjimo. Galbūt tai nebuvo pati dosniausia oru vasara, bet ji buvo kupina svarbių pamokų: kantrybės laukiant šviesos, išradingumo planuojant atostogas kitaip, gebėjimo džiaugtis tuo, ką turime čia ir dabar, proaktyviai veikti net ir netobulomis sąlygomis.

Linkiu šių pamokų nepamiršti ir per visus mokslo metus – paskaitose, moksliniuose tyrinėjimuose ar darbiniuose susitikimuose, sprendžiant iššūkius ar džiaugiantis proveržiais.

Mieli studentai, būkite smalsūs ir ryžtingi atradėjai. Mieli dėstytojai, mokslininkai ir administracijos darbuotojai, būkite įkvėpėjai ir prasmingų veiklų kūrėjai. Visiems kartu linkiu bendrystės, kuri augina ir stiprina mūsų fakultetą.

Su dar viena Rugsėjo 1-ąja – susitikime čia #SMF, kur prasideda pokyčiai: žmoguje, grupėje, visuomenėje, idėjose ir veiksmuose.

SMF dekanė,

Aurelija Stelmokienė

Prof. dr. Loretos Bukšnytės-Marmienės vieša paskaita

Kviečiame į prof. dr. Loretos Bukšnytės-Marmienės viešą paskaitą: „Mokyklos kaip organizacijos funkcionavimo reikšmė mokytojų nuostatoms ir elgesiui darbe“.

Paskaita vyks 2025 m. rugsėjo 4 d. 16.30 val. 112 auditorijoje, Jonavos g. 66.