VDU Sociologų klubo konkursas studentams „Už kadro“

Ar pastebi, kad tau aktualios socialinės problemos nesulaukia pakankamo visuomenės dėmesio? Tiki, jog menas turi galią tai keisti? Ir nori atskleisti savo kūrybinį potencialą?

VDU Sociologų klubas kviečia dalyvauti konkurse, skirtame aktualių socialinių problemų ir klausimų apmąstymui, pasitelkiant vizualines priemones. Kviečiame reflektuoti socialinę atskirtį, nelygybę, diskriminaciją, priklausomybes, vienišumą, psichikos sveikatos iššūkius, smurtą, klimato kaitos pasekmes, migraciją, lyčių stereotipus, informacinį triukšmą, skaitmeninę priklausomybę ar kitus svarbius visuomenės reiškinius.

Laukiame įvairių meninės raiškos formų: piešinių, koliažų, nuotraukų, vaizdo įrašų ar bet kokio kito tau artimo kūrybinio formato.

Tavo kritinis požiūris, perteiktas meno forma, bus pristatytas akademinei bendruomenei, taip stiprinant bendrumo jausmą ir skatinant diskusiją tarp studentų bei platesnės auditorijos.

Darbai bus publikuojami VDU socialinių tinklų paskyrose.

Penkių geriausių darbų autoriai bus apdovanoti piniginiais prizais, o jų kūriniai eksponuojami universiteto erdvėse (parengsime fizinius plakatus ir atvirukus)!

Jūsų darbų lauksime el. paštu sk@vdu.lt iki 2026 m. balandžio 10 d.

Pasirašytos bendradarbiavimo sutartys: Ištiesk pagalbos ranką, Anthropos ir SOCIAL HUG!

Kviečiame susipažinti su organizacijomis, su kuriomis visai neseniai buvo pasirašytos naujos bendradarbiavimo sutartys! Kviečiame Socialinių mokslų fakulteto bendruomenę ir narius įsitraukti į bendrą veiklą.

VšĮ „Ištiesk pagalbos ranką“

VšĮ „Ištiesk pagalbos ranką“ teikia kompleksinę pagalbą socialiai remtinoms šeimoms visoje Lietuvoje (parama daiktais ir drabužiais) bei valdo platų dienos centrų tinklą Kaune. Organizacija rūpinasi ne tik vaikais centruose „Šypsena“, „Meilės lašelis“ ar „Santara“, bet ir teikia paslaugas suaugusiems su negalia dienos centre bei socialinėse dirbtuvėse „Laimės žiburys“. Organizacijos misija – teikti kompleksines socialines paslaugas vaikams, suaugusiesiems ir šeimoms: socialinę globą, maisto ir šeimų paramą, vaikų dienos priežiūrą bei užimtumą socialinėse dirbtuvėse, stiprinant savarankiškumą ir bendruomeniškumą.

Taikomosios antropologijos organizacija „Anthropos”

Veikia keliose skirtingose srityse: atlieka taikomuosius tyrimus, įgyvendina projektus ir seminarus švietimo lauke. Taip pat rengia dirbtuves antropologinėmis temomis įvairaus amžiaus grupėms. „Anthropos“ užsiima advokatavimu bei populiarinimu taikomosios antropologijos, organizuodami konferencijas ir tarptautinius bendradarbiavimo projektus.

VšĮ SOCIAL HUG

Yra nevyriausybinė organizacija, veikianti siekiant stiprinti bendruomenę, skatinti socialinę įtrauktį ir didinti gyventojų socialinį bei teisinį sąmoningumą. VšĮ SOCIAL HUG teikiame sociokultūrines, konsultavimo, informavimo ir tarpininkavimo paslaugas įvairioms visuomenės grupėms, ypatingą dėmesį skirdami jaunimui ir asmenims, susiduriantiems su socialiniais ar finansiniais sunkumais.

5-oji studentų konferencija LAISVĖ KURTI

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentai kviečiami dalyvauti jau penktojoje konferencijoje „Laisvė kurti 2026“. Šių metų konferencijos tema – „Nuo laisvės gynėjų iki laisvės kūrėjų“. Renginys skirtas 35-osioms Laisvės gynėjų metinėms, Lietuvos radijo šimtmečiui bei Ukrainos kovos už laisvę pagerbimui.

Konferencija vyks 2026 m. gegužės 8 d., penktadienį.

Skaityti pranešimus, pristatyti kūrybą ir/arba moderuoti konferencijos sekcijas kviečiami visų studijų krypčių ir pakopų studentai. Pranešimus/pasirodymus galima rengti individualiai arba su grupe studentų.

Registracija vyksta iki balandžio 2 d. Registracijos formą galima rasti čia.

Atrinktų pranešimų autoriai bus informuojami iki balandžio 10 d.

Pranešimų potemės:

  • Universitetas kaip kūrybos ir meno erdvė
  • Kūrybiškumas ir technologijos
  • Verslo ir socialinių iššūkių sprendimai
  • Žmogus, bendruomenė ir visuomenė
  • Gamta mokslininko rankose
  • Kalbų, kultūrų ir idėjų įvairovė
  • Darnus vystymasis ir lyderystė švietime
  • Laisvės galimybės ir ribos politikoje, teisėje, komunikacijoje
  • Sportas, fizinis aktyvumas ir sveikatingumas kaip vertybinis pagrindas

Raktiniai žodžiai: Laisvės gynimas, istorinė atmintis, pilietiškumas, kūrybiškumas, tarpdiscipliniškumas, kritinis mąstymas, žiniasklaida.

Pranešimų trukmė ir formatai:

  • Pranešimas žodžiu (iki 15 min.)
  • Stendinis pranešimas
  • Meninės kūrybos pristatymas (pasirodymas su prisistatymu, iki 15 min. trukmės, arba darbų paroda)

Pristatymo kalbos: lietuvių, anglų ir kitos universitete dėstomos kalbos.

Registracijos formoje būtina pateikti pateikti pranešimo santrauką (nuo 200 iki 250 žodžių) lietuvių arba anglų kalba.

Daugiau informacijos apie konferenciją skelbiama čia.

Ši konferencija – tai erdvė studentams svarstyti, ką laisvės kūrimas reiškia jūsų kartai: ne kaip abstrakti vertybė, o kaip kasdienė atsakomybė ir pasirinkimas. Tad kviečiame SMF studentus aktyviai dalyvauti!

 

Kartu kurkime viltį ir darną: lyčių lygybė, įtrauktis ir bendruomenės stiprinimas

Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto Socialinio darbo katedra ir projektas LUMA kviečia į forumą, mokslinę–praktinę konferenciją „Kartu kurkime viltį ir darną: lyčių lygybė, įtrauktis ir bendruomenės stiprinimas “, skirtą Pasaulinei socialinio darbo dienai minėti. Konferencija vyks 2026 m. kovo 17 d. 10:00 – 15:00 val. Vytauto Didžiojo universitete Kaune, Senato salėje, S. Daukanto g. 28.

Šių metų Pasaulinės socialinio darbo dienos akcentas – darna ir viltis pastarųjų metų krizių kontekste. Konferencijoje bus gilinimasi į tai, kaip pasitelkiant bendrakūrą, bendruomenių telkimą ir įtrauktį didinti visuomenės atsparumą ir gerinti sinergiją. Vieni aktualiausių šių dienų klausimų – gebėjimas prisitaikyti prie krizių, transformuotis ir atsigauti po sukrėtimų – įgaus tiek teorinius, tiek praktinius atspalvius.

Pastaraisiais metais mokslininkai vis labiau pabrėžia socialinius, ekonominius ir institucininius bendruomenės resursus bei jų tarpusavio sąveiką kaip atsparumo stiprinimo priemones. Kaip rodo moksliniai tyrimai, socialinis darbas pripažįstamas kertiniu bendruomenių atsparumo stiprinimo veiksniu, ypač krizių kontekste: socialiniai darbuotojai ne tik teikia tiesioginę pagalbą, bet ir prisideda prie resursų koordinavimo, marginalizuotų grupių įtraukimo, savitarpio pagalbos užtikrinimo ir ilgalaikės psichosocialinės paramos teikimo krizinėse situacijose atsidūrusiems asmenims ir bendruomenėms. Kaip teigia VDU Socialinio darbo katedros vedėja, šio renginio bendraorganizatorė doc. dr. Rasa Naujanienė, organizuojama mokslinė-praktinė konferencija, tampa prasminga erdve telkti mokslą ir praktiką tam, kad per lyčių lygybę, įtrauktį ir bendrakūrą būtų stiprinama bendruomenių viltis bei atsparumas šiandienos krizių akivaizdoje.

Svarbu nepamiršti, kad darbui su žmonėmis reikalingas gilesnis tapatybės bruožų ir jų kuriamų privilegijų ar dėl jų patiriamų kliūčių supratimas. Lyčių lygybės integravimas į socialinio darbo praktiką yra neišvengiamas ir prisideda prie darnesnių, solidarumu grįstų bendruomenių kūrimo, kuriose kiekvieno(s) balsas yra girdimas. Pasak projekto LUMA vadovės Lauros Lapinskės, lyties dimensija socialiniame darbe yra esminė siekiant suprasti skirtingas patirtis, galios santykius bei struktūrines nelygybės priežastis. Socialiniai darbuotojai ir darbuotojos, dirbdamos su šeimomis ir bendruomenėmis, susiduria su iššūkiais, kuriuos neretai nulemia stereotipai, nuostatos, tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, situacijos apibrėžtos (nevienodos) galimybės gyventi oriai ir klestėti. Lyčiai jautrus požiūris leidžia kurti tikslingesnes intervencijas, stiprinti pasitikėjimą ir užtikrinti, kad socialinio darbo lauke vykdomos praktikos būtų įgalinančios, kuriančios ir telkiančios, o reikalinga pagalba, barjerų identifikavimas ir mažinimas pasiektų tuos ir tas, kurioms labiausiai reikia, sistemingai atsižvelgiant ir į lytį.

Pagrindinė konferencijos pranešėja Victoria Showunmi – Jungtinės Karalystės profesorė iš University College London (UCL). Victoria dėsto ir dirba su lyties ir rasės problematika susijusiuose projektuose, skirtuose smurto prieš moteris mažinimui nacionaliniu ir tarptautiniu mastu („WomenKind“), lyties ir lyderystės aukštajame moksle analizei, rasinės tapatybės ir lyderystės klausimams (“Race in the Community“) ir kt. Knygų ir straipsnių sąveikinės diskriminacijos temomis autorė dalinsis savo įžvalgomis apie atsparumo socialiniams, ekonominiams bei kultūriniams iššūkiams ugdymą, įvairovei draugiškas praktikas ir palankios aplinkos kūrimą, bendruomenės stiprinimą per įtraukties užtikrinimą.

Šių metų konferencija taps erdve skirtingų socialinių laukų ir sektorių sankirtai. Patirtimi ir žiniomis dalinsis teoretikai (-ės), politikos formuotojai (-os) ir praktikai (-ės): tyrėjai (-os), dėstytojai (-os), socialinio darbo lauko praktikai (-ės), vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai (-ės), bendruomenių lyderiai (-ės). Šis tarpdisciplininis ir tarpinstitucinis dialogas sudarys galimybę aptarti naujausius tyrimus, reflektuoti realias darbo su įvairiomis tikslinėmis grupėmis patirtis, stiprinti profesinį socialinio darbo lauką. Anot projekto ekspertės, Socialinio darbo katedros profesorės ir V. Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto vyriausiosios mokslo darbuotojos prof. dr. Natalijos Mažeikienės, šis renginys sukuria erdvę daugiabalsiškumui, dialogui ir apjungia skirtingas perspektyvas telkiant bendruomenes.

Tikimės, kad ši mokslinė-praktinė konferencija taps palankia terpe dialogui, dalijimuisi patirtimis ir bendros vizijos paieškoms kontempliuojant socialinio darbo ateitį, kurioje ypatingas dėmesys skiriamas lyčių lygybės, lygių galimybių ir įtraukties principams.

Registracija vyks iki š.m. kovo 16 d.

Pageidaujantiems bus išduodami kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai.

Laukiame jūsų!

 ————–

Projektą Lyčių lygybės ir lygių galimybių priemonių plėtojimas Vytauto Didžiojo universitete (LUMA) (10-040-T-0028) finansuoja Europos Sąjunga – NextGenerationEU (Programos „Europos horizontas“ akseleravimas). Kontaktas pasiteirauti: laura.lapinske[eta]vdu.lt.

Geriausi studentų įvertinti 2025 – 2026 m. m. rudens semestro SMF dėstytojai

Kviečiame susipažinti su geriausiai studentų apklausoje apie dėstymo ir studijavimo kokybę įvertintais 2025 – 2026 m. m. rudens semestro Socialinių mokslų fakulteto dėstytojais. Geriausiai įvertinti dėstytojai įvardinti atsižvelgus į bendrą dėstymo įverčio vidurkį studijų dalykuose ir studentų dalyvavimo apklausoje aktyvumą.

2025 – 2026 m. m. rudens semestre studentų geriausiai įvertintais tapo šie Socialinių mokslų fakulteto dėstytojai:

  • Gerda Laurinavičienė
  • Gražina Bielousova
  • Artūras Tereškinas
  • Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė
  • Anna Ewa Pilarczyk-Palaitis
  • Ugnė Paluckaitė
  • Jovita Janavičiūtė-Pužauskė
  • Viktorija Čepukienė
  • Modesta Morkevičiūtė
  • Loreta Zajančkauskaitė-Staskevičienė
  • Rasa Katinaitė
  • Visvaldas Legkauskas

Geriausiai studentų įvertintiems dėstytojams VDU Moodle aplinkoje buvo suteikti skaitmeniniai ženkleliai „Dėstymo kokybė 2025 ruduo“.

Sveikiname dėstytojus ir dėkojame už nuoširdų darbą bei pastangas!

Sveikiname studentus gavus daktaro diplomus ir VDU garbės stipendijas!

Džiaugiamės Socialinių mokslų fakulteto studentais, kuriems Vytauto Didžiojo universiteto Senato posėdyje buvo įteikti daktaro diplomai ir VDU garbės stipendijos!

Su daktaro diplomais sveikiname Jovitą Janavičiūtę-Pužauskę, Anna Ewa Pilarczyk-Palaitis, Mykolę Lukošienę ir Dovilę Grickevičiūtę!

VDU garbės stipendiją gavo Viktorija Stankevičienė ir Klaidas Aretas Petručionis!

Sveikiname ir didžiuojamės studentų pasiekimais 💙






XII nacionalinė jaunųjų sociologų ir antropologų konferencija „Aktualūs sociologijos ir antropologijos tyrimai: problemos ir kontekstai“

Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedra kviečia į XII nacionalinę jaunųjų sociologų ir antropologų konferenciją „Aktualūs sociologijos ir antropologijos tyrimai: problemos ir kontekstai“, kuri vyks 2026 m. balandžio 24 d. Vytauto Didžiojo universitete Socialinių mokslų fakultete.

Jau dvyliktąjį kartą vyksianti konferencija yra pradedančiųjų tyrėjų susitikimų ir diskusijų platforma, skirta pasidalinti bakalauro, magistrantūros, doktorantūros studijų metu atliktų tyrimų radiniais ar aptarti dar tik planuojamus tyrimus, susipažinti su bendraminčiais.

Kviečiame teikti teorinio ir empirinio pobūdžio pranešimus.

Konferencijos kalbos – lietuvių ir anglų. Konferencijos dalyvio mokesčio nėra.

Pranešimų santraukas prašome siųsti el. p. adresu: sk@vdu.lt iki 2026 m. balandžio 7 d. (imtinai)

Reikalavimai santraukai:
• iki 250 žodžių, kurie apimtų pranešimo pavadinimą, pagrindinę pranešimo idėją ir argumentus;
• nurodykite pranešėjo/-ų pavardę/-es, vardą/-us, instituciją, pareigas arba studijų pakopą (jei studijuojate), kontaktinę informaciją (el. pašto adresą).

Jei konferencijoje planuojate dalyvauti, kaip klausytojas/-a, maloniai prašome užsiregistruoti: https://forms.gle/8UAFM99JCC2mEeKK6

Konferencijos el. paštas: sk@vdu.lt

Mentorystės programa „Kokybiško baigiamojo darbo link“

Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti VDU mokslininkų komanda kviečia įvairių krypčių socialinių bei humanitarinių mokslų pirmos, antros ir trečios pakopos studentus dalyvauti mentorystės programoje „Kokybiško baigiamojo darbo link“.

Programos tikslas – ugdyti mokslines studentų kompetencijas ir didinti Europos socialinio tyrimo duomenų naudojimą studentų mokslinėje veikloje.

Mentorystės programą sudarys penki seminarai:

„Kaip panaudoti EST duomenis tyrimo klausimo naujumo ir aktualumo pagrindimui?“ | 2026 m. kovo 26 d., 13 val., doc. dr. Aurelija Stelmokienė

„Tyrimo instrumentų vertimas, anketos paruošimas“ | 2026 m. balandžio 9 d., 13 val., dr. Rasa Indriliūnaitė, doc. dr. Gintarė Vaznonienė

„Imties sudarymas: tyrimo procedūra ir jos aprašymas“ | 2026 m. balandžio 13 d., 12 val., doc. dr. Apolonijus Žilys

„Duomenų parengimas analizei ir statistiniai skaičiavimai: I dalis“ | 2026 m. balandžio 30 d., 14 val., dokt. Tadas Vadvilavičius

„Duomenų parengimas analizei ir statistiniai skaičiavimai: II dalis“ | 2026 m. gegužės 7 d., 14 val., dokt. Tadas Vadvilavičius

Kiekvieno seminaro metu bus nagrinėjamos tiriamiesiems darbams svarbios ir aktualios temos bei Europos socialinio tyrimo duomenimis iliustruojamas temų įgyvendinimas.

Susitikimai vyks „MS Teams“ platformoje. Dalyvavimas nemokamas.

Registracija į seminarus.

Kilus klausimams, kviečiame rašyti el. paštu: est@vdu.lt.

Informacija „Facebook“: Europos socialinis tyrimas.

„Lyja – nevairuosiu“ – vyresnių vairuotojų savęs ribojimas kelyje

Vyresnio amžiaus vairuotojams galimybė reguliariai vairuoti automobilį yra vienas iš būtų išlaikyti mobilumą. Dažnam automobilis yra ne tik transporto priemonė, bet galimybė nuvykti į sodą, susitikti su draugais, padėti savo artimiesiems. Visa tai prisideda prie vyresnio amžiaus vairuotojų gyvenimo kokybės išlaikymo amžėjant.

Visgi vairavimas yra sudėtingas procesas, kuriam įtakos gali turėti natūralūs, su amžiumi atsirandantys iššūkiai. Dėl šių kylančių iššūkių, kaip negebėjimas susikaupti prie vairo, atidumo stoka, sulėtėjęs reakcijos greitis, vairavimas gali tapti sudėtingesnis ar net nebeįveikiamas. Dažnu atveju žmonės pastebi, jog tam tikras veiklas, kaip vairuoti, sekasi daryti sunkiau, todėl jie gali pradėti riboti savo elgesį.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto (SMF) Psichologijos katedros mokslininkų atliekamas tyrimas apie vyresnio amžiaus vairuotojų vairavimo ypatumus atskleidžia, kokias ir kaip dažnai savęs ribojimo strategijas vairuodami taiko vyresnio amžiaus vairuotojai.

Didesnis atstumas ir važiavimas greitkeliu

Tyrime dalyvavusių vyresnio amžiaus (60 m. ir vyresnių) vairuotojų buvo klausiama, kaip dažnai jie vengia vairavimo tam tikromis situacijomis, kaip vairavimo naktį, lyjant ar vairavimo greitkeliais. Kaip pastebi projekto vadovė, VDU SMF Psichologijos katedros docentė dr. Laura Šeibokaitė, vyresnio amžiaus vairuotojai yra linkę riboti save įvairiais būdas, siekdami išlaikyti savo mobilumą. „Paprastai tariant, savęs ribojimas vyresnio amžiaus vairuotojui gali būti būdas išvengti jam sudėtingų situacijų, kuriose jis jaučiasi nemaloniai ir kuriose bijo nukentėti pats ar sugadinti automobilį. Šių sudėtingų situacijų ir galimų pasekmių vengimas užtikrina, jog vairuotojas galės toliau būti mobilus ir vairuoti automobilį. Dažniausiai žmonės renkasi tas strategijas, kurios jiems atrodo tinkamiausios“, – teigia doc. dr. Laura Šeibokaitė.

Tarp dažniausiai naudotų savęs ribojimo būdų vyresnio amžiaus vairuotojai nurodė, jog yra linkę laikytis didesnio nei dauguma kitų vairuotojų atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio ir vengimo vairuoti piko metu ar esant intensyviam eismui. Tuo tarpu, tyrimo dalyviai nurodė rečiausiai vengiantys vairuoti greitkeliu bei rečiau važiuoja lėtesniu nei leidžiama greičiu.

Prof. dr. Auksė Endriulaitienė

Tyrėjai pastebi, jog tarp vyresnio amžiaus vairuotojų pasitaikė ir tokių, kurie nurodė beveik niekada ar visai nevengiančių jokių situacijų. Projekte dirbančios profesorės dr. Auksės Endriulaitienės teigimu, mažiau save riboti yra linkę vairuotojai turintys didesnį vairavimo stažą bei tie, kurie automobilį vairuoja kiekvieną ar beveik kiekvieną dieną. „Greičiausiai, jeigu asmuo vairuoja dažnai ir vairuoja jau ilgus metus, tai jis turi aukštesnį pasitikėjimą savo gebėjimu susidoroti su įvairiomis vairavimo situacijomis, todėl jis gali suvokti, jog riboti savęs jam dar nereikia, – papildo tyrėja dr. Modesta Morkevičiūtė.

Moterys dažniau vengia sudėtingesnių vairavimo situacijų

Gauti rezultatai atskleidžia, jog moterys dažniau nei vyrai taiko savęs ribojimą vairavime. Anot doktoranto Tado Vadvilavičiaus, tai gali būti susiję su tuo, jog moterys yra labiau linkusios priimti pokyčius, kurie vyksta jų vairavime ir esant reikalui, bando sau padėti. „Gali būti, kad vairuotojos moterys yra pastabesnės savo vairavimo gebėjimams ir šių gebėjimų pokyčiams. Supratusios, jog kažko padaryti nebepavyksta, moterys dažniau veikla nebeužsiima arba ieško alternatyvų, pavyzdžiui, jog jas nuvežtų kažkas kitas“, – teigia projekte dirbantis jaunasis mokslininkas T. Vadvilavičius.

Tadas Vadvilavičius

Išanalizavusi duomenis tyrėjų komanda nustatė, jog moterys daug dažniau nei vyrai vengia važiuoti slidžiu keliu, vairuoti naktį ir piko metu. Prof. dr. Auksės Endriulaitienės teigimu, būtent šios situacijos gali atrodyti sudėtingesnės ir pavojingesnės, todėl moterys jų vengia labiau. Tuo tarpu vyrai, kurie yra linkę dažniau rizikuoti, šias situacijas vertina kaip mažiau pavojingas, todėl savęs ribojimu neužsiima taip dažnai. Tyrėjai pastebi, jog šie rezultatai nėra unikalūs tik Lietuvai, mat ir užsienyje atlikti tyrimai rodo, jog moterys dažniau nei vyrai taiko įvairias savo vairavimą ribojančias strategijas.

Tyrėjos dr. Rasos Markšaitytės teigimu, savęs ribojimas vyresnio amžiaus vairuotojų grupėje per vienerius metus išliko santykinai stabilus, nors skirtumų rasta. „Nors vidutiniškai savęs ribojimo lygis išliko toks pats, vienų vairuotojų savęs ribojimas sumažėjo, o kitų netgi išaugo. Savęs ribojimas yra unikalus sprendimas, kurį priima žmogus, todėl nenuostabu, jog vairuotojų elgesys keičiasi skirtingai“, – komentuoja dr. Rasa Markšaitytė.

Tyrėjų nuomone, savęs ribojimo pokyčiams įtakos gali turėti vairuotojo sveikatos būklė, pasikeitusi gyvenimo situacija ar gyvenimo būdas, aplinkinių komentarai apie asmens vairavimo ypatumus. Kaip pabrėžia VDU SMF Psichologijos katedros mokslininkai, svarbiausia laiku pastebėti pokyčius, kurie vyksta mūsų vairavime, jog galėtume sau padėti ir savo mobilumą išlaikyti ilgesniam laikui. Užsienio mokslininkai nesutaria, ar vairavimo apribojimas yra saugumui palanki strategija. Vieni teigia, kad važiuodami tik palankiomis eismo sąlygomis vyresni vairuotojai sumažina riziką patekti į eismo įvykį, kiti teigia, kad tai šios grupės vairuotojams neleidžia palaikyti įgūdžių ir pakliuvę į sudėtingesnį eismą šie vairuotojai gali būti nepasiruošę. Tyrėjai kviečia vyresnio amžiaus asmenis treniruoti vairavimo įgūdžius vairuojant kuo dažniau, kol tai atrodys saugu, ir riboti važiavimą sudėtingesnėmis sąlygomis, kai atrodys, kad sunku aprėpti ir susekti viską, kas vyksta gatvėje. Suklusti pravartu, kai artimieji ima dažniau reikšti susirūpinimą dėl vyresnio amžiaus asmens vairavimo stiliaus.

Vytauto Didžiojo universiteto projektas „Saugaus vairavimo kompetencijos išlaikymas senyvame amžiuje“ vykdomas pagal Nacionalinės mokslo programos „Visuomenės atsparumo stiprinimas ir krizių valdymas šiuolaikinių geopolitinių įvykių kontekste“ kvietimą (SilverDriver, sutarties Nr. S-VIS-23-12).

Geriausi moksliniai darbai įvertinti Lietuvos mokslų akademijos premijomis, tarp jų – ir pasižymėję Socialinių mokslų fakulteto absolventai!

Lietuvos mokslų akademija (LMA) paskelbė geriausius 2025 m. mokslinius darbus ir paskyrė premijas ir pagyrimo raštus dviem Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkams ir šešiems studentams.

Skirtos premijos šiems 2025 m. LMA Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams:

Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje:

VDU Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto darbuotojui dr. Kęstučiui Mosakui už filosofinę studiją „Robotų moralinis statusas ir teisės“ / „A Philosophical Study of Robot Moral Status and Rights“.

Technikos mokslų skyriuje:

VDU Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) jaunesniajai mokslo darbuotojai dr. Ievai Pinkei už mokslinį darbą „Biodyzelino sintezė naudojant gamtinius katalizatorius ir šio proceso poveikio aplinkai analizė“.

Skirtos premijos ir pagyrimo raštai šiems 2025 m. LMA Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams:

Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje:

VDU magistrui Tadui Gasparavičiui už mokslo darbą „Vaiko gyvenimo dvejuose namuose patirtys įvykus konfliktiškoms tėvų skyryboms“ (darbo vadovė asist. dr. Roberta Motiečienė).

VDU magistrui Karoliui Bareckui už mokslo darbą „Kas tave veja iš namų?“: ilgų distancijų bėgikų atletiškosios tapatybės konstravimo patirtys“ (darbo vadovė lekt. dr. Rasa Indriliūnaitė).

Pagyrimo raštas skirtas VDU magistrei Rugilei Gudaitienei už mokslo darbą „Neapibrėžtumo veiksnių poveikio žaliųjų obligacijų rinkos sąveikai su tradicinėmis finansų rinkomis vertinimas Rusijos-Ukrainos karo kontekste“ (darbo vadovė prof. dr. Vilija Aleknevičienė).

Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriuje:

VDU ŽŪA magistrantei Gabijai Žilytei už mokslo darbą „Sėjos laiko ir sėklos normos įtaka žieminių kviečių produktyvumo formavimui“ (darbo vadovė doc. dr. Ilona Vagusevičienė).

Pagyrimo raštas skirtas VDU ŽŪA magistrui Vytautui Albinui Veiveriui už mokslo darbą „Comparative analysis of biomass self-sufficiency and use performance in European Union countries“ / „Europos Sąjungos šalių apsirūpinimo biomase ir jos naudojimo rezultatyvumo palyginamasis vertinimas“ (darbo vadovė prof. dr. Vladzė Vitunskienė).

Technikos mokslų skyriuje:

VDU magistrei Laurai Kairytei už mokslo darbą „Volframo trioksido nanodalelėmis padengtos tekstilės citotoksiškumas ir genotoksiškumas žmogaus virkštelės venos endotelio (HUVEC) ląstelėms in vitro“ (darbo vadovė dr. Raminta Rodaitė).

Konkurso laureatams skirti premijų diplomai ir pagyrimo raštai bus įteikti iškilmingo apdovanojimų renginio metu Lietuvos mokslų akademijoje 2026 m. balandį.