Gražina Bielousova. Ko Kalėdoms gali norėti nepasiturintys vaikai?

Likus mėnesiui iki Kalėdų prasideda ne tik dovanų pirkimas, įmonių vakarėliai ir švenčių planavimas. Gruodis – ir įvairių labdaros akcijų metas, kai esame kviečiami paremti nepasiturinčias šeimas, o ypač vaikus. Kalėdinė geradarystė tapo beveik savaime suprantama šventinio sezono dalimi: tarsi Čarlzo Dikenso veikėjai iš „Kalėdų giesmės“ per šventes atrandame savo dosnumą ir taip suteikiame joms gilesnę prasmę nei vien pasisėdėjimas prie nukrauto stalo.

Tačiau iš dalyvaujančiųjų tokiose akcijose neretai tenka išgirsti ne tik jautrių istorijų, bet ir nuostabos, net pasipiktinimo – ypač tada, kai vaikai patys įvardija, ką norėtų gauti dovanų. O ko gi jie nori? Nešiojamojo kompiuterio, planšetės, vaizdo žaidimų, brangių sportbačių, madingų drabužių, kosmetikos. Kitaip tariant, daiktų, kuriuos daugelis iš mūsų linkę laikyti nebūtinais, netgi prabangos dalykais. Šis disonansas tarp mūsų įsivaizduojamo jų patiriamo vargo ir „per brangių“ norų dažnai įžiebia nepasitenkinimą: koks gi čia skurdas, jei prašoma to, ką mes ir sau ne visada leidžiame?

Tačiau čia pamirštame esminį dalyką: vaikų – visų vaikų – norai atspindi ne jų kasdienybę, bet svajones. Jie atspindi norą priklausyti, neatsilikti nuo bendraamžių, nebūti išstumtiems iš pokalėdinių pokalbių apie dovanas klasėje ir kieme. Vaikai iš sunkiau besiverčiančių šeimų negyvena kitokiame pasaulyje nei visi kiti vaikai.

Jie mato tas pačias reklamas, tas pačias madas, tą patį spaudimą turėti tai, ką turi visi. Ypač tie, kurie socialinę ir ekonominę atskirtį jaučia visus metus, per šventes nori bent akimirkai būti „normalūs“. Juk ir mūsų pačių vaikai, kai leidžiame jiems svajoti, nesvajoja apie mandarinus ar naujas kojines.

Tikroji problema slypi ne vaikų noruose, o mūsų lūkesčiuose. Mes vis dar nejučiomis manome, kad nepasiturintieji turi būti nuolankūs, besąlygiškai dėkingi, kuklūs. Kad labdaros gavėjas – ypač vaikas – į mūsų dovaną turėtų atsakyti taip, kad patvirtintų mūsų gerumą ir reikalingumą.

Taip tarsi dalyvaujame nebyliuose mainuose: mes jiems paaukojame kažką iš savo pertekliaus, o atgal gauname dėkingumą, kuris mus atleidžia nuo kaltės, kad gyvename pertekliuje, kai kiti skursta.

Tačiau taip ir toliau normalizuojame socioekonominę nelygybę, kuri Lietuvoje ir taip yra viena didžiausių Europoje. Aukojame bent iš dalies tam, kad sumažintume savo diskomfortą, tačiau „per brangūs“ vaikų norai primena tai, ką mieliau užmirštume: nelygybė yra tikra, o noro priklausyti, būti tokiems kaip visi ir turėti pakankamai neįmanoma užgniaužti nei saldainiais, nei simbolinėmis dovanėlėmis.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Pradėjo veikti naujos kadencijos VDU Senatas

Lapkričio 26 d., trečiadienį, įvyko pirmasis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) naujos kadencijos Senato posėdis.

Posėdžio metu VDU Senato pirmininku išrinktas prof. dr. Jonas Ruškus. Senato pirmininko pavaduotoja tapo doc. dr. Vilma Bijeikienė, sekretore – doc. dr. Jolanta Valčiukienė.

Senatas – Universiteto kolegialus akademinių reikalų valdymo organas – sudaromas vadovaujantis LR mokslo ir studijų įstatymu ir VDU statutu. Senato sudarymas grindžiamas demokratijos, savivaldos, kompetencijos, kolegialumo, akademinės laisvės bei skaidrumo principais. Senatas sudaromas 5 metams iš 61–71 mokslininko, pripažinto menininko ir studento. Profesoriaus ir vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 25 proc. Senato narių. Einantieji docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas – taip pat ne mažiau kaip 25 proc.

Senato pirmininkas prof. dr. Jonas Ruškus yra VDU Socialinio darbo katedros profesorius, buvęs Jungtinių Tautų (JT) Neįgaliųjų teisių komiteto vicepirmininkas, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos narys. Profesorius yra socialinių mokslų daktaras, pripažintas negalios srities ekspertas, aktyviai dalyvaujantis projektuose, skirtuose pagrįsti neįgaliųjų ir kitų pažeidžiamų grupių teisių užtikrinimo būtinybę. Universitete prof. dr. J. Ruškus dirba nuo 2007-ųjų.

Kviečiame susipažinti su 2025–2030 m. Senato narių sąrašu.

VDU Senato naujosios kadencijos nariai

Prof. dr. Vilija Aleknevičienė (Žemės ūkio akademija)
Doc. Beata Andriuškevičienė (Muzikos akademija)
Solvita Ausiukaitytė (studentai, magistro studijos)
Neringa Barauskaitė-Šarkinienė (studentai, magistro studijos)
Doc. dr. Vilma Bijeikienė (Užsienio kalbų institutas)
Prof. dr. Rolandas Bleizgys (Žemės ūkio akademija)
Urtė Buckiūnaitė (studentai, bakalauro studijos)
Evelina Buivydaitė (studentai, bakalauro studijos)
Doc. Šviesė Čepliauskaitė (Muzikos akademija)
Doc. dr. Viktorija Čepukienė (Socialinių mokslų fakultetas)
Prof. dr. Ineta Dabašinskienė (Rektorė)
Edgaras Dambrauskas (studentai, doktorantūros studijos)
Prof. dr. Darius Danusevičius (Žemės ūkio akademija)
Prof. dr. Remigijus Daubaras (Botanikos sodas)
Doc. dr. Linas Didvalis (Humanitarinių mokslų fakultetas)
Doc. dr. Linara Dovydaitytė (Menų fakultetas)
Emilija Drabužinskaitė (studentai, magistro studijos)
Sonata Drazdavičienė (Absolventų ar kitose institucijose dirbančių mokslininkų (Švietimo akademija))
Prof. dr. Saulius Geniušas (Išeivijos mokslininkai ir pripažinti menininkai, deleguotas rektorės)
Dr. Dainius Genys (Lietuvių išeivijos institutas)
Prof. dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė (Švietimo akademija)
Silvija Jankauskaitė (studentai, magistro studijos)
Doc. dr. Darija Jodaugienė (Žemės ūkio akademija)
Doc. dr. Vaida Jurgilė (Švietimo akademija)
Prof. dr. Vaida Kamuntavičienė (Humanitarinių mokslų fakultetas)
Skirmantė Karečkaitė (studentai, bakalauro studijos)
Dr. Darius Kavaliauskas (Žemės ūkio akademija)
Prof. dr. Julija Kiršienė (Skaitmeninių išteklių ir tarpdisciplininių tyrimų institutas)
Doc. dr. Jolita Kudinovienė (Švietimo akademija)
Prof. dr. Renata Legenzova (Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų institutas)
Dr. Kristina Lekavičienė (Žemės ūkio akademija)
Doc. dr. Indrė Lipatova (Gamtos mokslų fakultetas)
Prof. dr. Astrida Miceikienė (Prorektorė strateginei plėtrai ir finansams)
Prof. dr. Saulė Milčiuvienė (Teisės fakultetas)
Prof. dr. Birutė Obelenienė (Katalikų teologijos fakultetas)
Doc. dr. Rasa Pakeltienė (Žemės ūkio akademija)
Doc. dr. Rytis Pakrosnis (Prorektorius studijoms)
Prof. dr. Aušra Pažėraitė (Ekonomikos ir vadybos fakultetas)
Rimtautas Petraitis (Absolventų ar kitose institucijose dirbančių mokslininkų (Žemės ūkio akademija))
Prof. dr. Saulius Pivoras (Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas)
Prof. dr. Jana Radzijevskaja (Gamtos ir technologijos mokslų tyrimų institutas)
Aras Rafanavičius (studentai, doktorantūros studijos)
Doc. dr. Lina Ragelienė (STEAM didaktikos centras)
Paulius Ratė (Absolventų ar kitose institucijose dirbančių mokslininkų (Fiziniai mokslai, scenos ir ekrano menai))
Prof. dr. Jonas Ruškus (Socialinių mokslų fakultetas)
Prof. dr. Aušra Rutkienė (Švietimo akademija)
Doc. dr. Sonata Staniulienė (Ekonomikos ir vadybos fakultetas)
Emilija Sviderskytė (studentai, bakalauro studijos)
Prof. dr. Saulius Šatkauskas (Gamtos mokslų fakultetas)
Prof. dr. Živilė Tarasevičienė (Žemės ūkio akademija)
Dr. Rolandas Urbonas (Prorektorius mokslui ir inovacijoms)
Doc. dr. Sigita Urbonienė (Informatikos fakultetas)
Doc. dr. Jolanta Valčiukienė (Žemės ūkio akademija)
Dr. Donatas Večerskis (Absolventų ar kitose institucijose dirbančių mokslininkų (Humanitariniai mokslai))
Rimantas Vingras (Išeivijos mokslininkai ir pripažinti menininkai, deleguotas Senato pirmininko)
Deimantė Zarambaitė (studentai, bakalauro studijos)
Auksė Zykutė (studentai, bakalauro studijos)
Tomas Želionis (Absolventų ar kitose institucijose dirbančių mokslininkų (Socialiniai mokslai))
Kamila Žiliūtė (studentai, bakalauro studijos)

Daugiau informacijos apie VDU Senatą

Ar sunku pasiekti psichologą: lengvai tą padaro daugiau uždirbantys, problema – senjorams

LRT.lt užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa parodė, kad 40 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog psichologo paslaugos sunkiai prieinamos dėl ilgų eilių pas specialistus. Tuo tarpu psichikos sveikatos ekspertė sako, kad didesnė problema – psichologinės pagalbos tęstinumas, kai kelių nemokamų konsultacijų neužtenka problemai išspręsti.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą LRT užsakymu atliko bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“. Tyrime, atliktame 2025 metų spalio 16–28 dienomis, respondentų klausta, ar jų gyvenamojoje vietovėje psichologo paslaugos yra lengvai prieinamos, ar žmonėms tenka laukti eilėse, o gal tokių paslaugų jų mieste ar rajone iš viso nėra.

Apklausta 1019 Lietuvos gyventojų nuo 18 metų. Tyrimo rezultatai atspindi suaugusių Lietuvos gyventojų nuomonę pagal lytį, amžių ir gyvenvietės tipą. Apklausos metu taikytas asmeninių interviu respondentų namuose metodas.

Psichologo paslaugos prieinamos, bet tenka laukti eilėje

Apklausos duomenys rodo, kad keturi iš dešimties Lietuvos gyventojų mano, jog psichologo paslaugos jų gyvenamojoje vietoje yra prieinamos, bet tenka laukti eilėje. Penktadalis apklaustųjų nurodė, jog pasiekti psichologą jiems yra lengva ir jų pakanka. Savo ruožtu nemaža dalis, net 37 proc., respondentų neatsakė į klausimą arba neturėjo informacijos šiuo klausimu.

Kad tokių paslaugų jų gyvenamame mieste ar rajone išvis nėra, teigė 4 proc. apklaustųjų.

Kad psichologo paslaugų reikia laukti eilėse, nurodė didžiausia dalis respondentų – 40 proc. Tokį atsakymą dažniau pateikė 30–64 metų amžiaus kategorijoje esantys žmonės, dažniau moterys nei vyrai, ir mažesnių miestų gyventojai.

„Psichologo paslaugos lengvai prieinamos“, – tokį atsakymą dažniau rinkosi jaunesni nei 50 metų žmonės, didmiesčių gyventojai, taip pat respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei su didžiausiomis (per 2000 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį.

Nemaža dalis apklaustųjų (37 proc.) neturėjo informacijos šiuo klausimu. Tokį atsakymą dažniau pateikė vyrai nei moterys. Nežinantys apie psichologo paslaugas savo mieste ar rajone dažniausiai nurodė vyresni nei 65 metų žmonės, gyvenantys kaime. Taip pat respondentai su mažiausiomis (iki 1200 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį.

Kad paslaugos jų gyvenamojoje vietoje neteikiamos, dažniau nurodė kaimo ir mažesnių miestų gyventojai.

Daugiau uždirbantys gyventojai gali už paslaugas susimokėti

LRT.lt kalbinta psichikos sveikatos ir žmogaus teisių ekspertė, nevyriausybinės organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė Karilė Levickaitė teigė, jog daugiau uždirbantys gyventojai gali leisti sau už paslaugas susimokėti, kas gali būti sudėtinga ir esminė kliūtis mažiau uždirbantiems.

„Matome, kad didesnes pajamas gaunantys gyventojai nurodo, kad pas specialistus eilių nėra ir prieinamumas geras. Šioje vietoje turime atkreipti dėmesį ir į kitą aspektą: ar jie labiau žino, kad prieinamumas didesnis, nes jie labiau raštingi ir žino, kur ieškoti pagalbos, ar jie gali už pagalbą susimokėti. Nes psichologinę pagalbą galima gauti ir už pinigus“, – apklausos rezultatus analizavo psichikos sveikatos ekspertė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, jog ne visiems žmonėms yra aiškus skirtumas tarp psichologo ir psichoterapeuto, kurio paslaugas dažnai mokamai renkasi didmiesčių gyventojai.

„Skirtis tarp psichologinės ir psichoterapinės pagalbos nėra visiškai aiški. Nemaža dalis gyventojų, ypač, sakyčiau, didmiesčių ir didesnių pajamų žmonės, kreipiasi psichoterapinės pagalbos, kuri yra daugiausia mokama, privačiame sektoriuje. Ten jie gauta pagalbą, kuri yra tęstinė, giluminė, nukreipta į asmenybinius pokyčius. Tai yra pagalba, kuri daugiausia yra prieinama tik privačiame sektoriuje“, – teigia specialistė.

Vyresnių žmonių diskriminacija informacinėje erdvėje

Jai pritaria ir LRT.lt kalbintas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas Visvaldas Legkauskas teigdamas, jog didmiesčių gyventojai – ypač Vilniaus ir Kauno – dažnai renkasi mokamas psichologines ir psichoterapines paslaugas.

Docentas atkreipia dėmesį į gyventojus, neturinčius informacijos apie psichologinių paslaugų prieinamumą jų gyvenvietėje. Apklausos duomenimis, tai dažniau nurodė vyresni nei 65 metų žmonės ir kaimų gyventojai. Docentas sako, jog tai – informacijos perkėlimo į elektroninę erdvę pasekmė.

„Tai sako didelį dalyką, kurio mes turime nepamiršti, – turime visai nemažą vyresnių žmonių diskriminaciją visuomenėje. Ji yra gana įsišaknijusi. Dažnai vyresni žmonės dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali naudotis socialiniais tinklais, internetu ir kai mes paslaugas arba informaciją apie paslaugas padarome prieinamas tik elektroninėje erdvėje, mes tuos žmones kerpame lauk. Tokiu atveju, šeimos gydytojai turėtų pateikti informaciją, ir jeigu jie mato tarp savo pacientų žmogų, kuriam praverstų psichologinė pagalba, turėtų žmogų informuoti apie galimas paslaugas“, – teigia doc. V. Legkauskas.

Visgi, docentas pastebi, jog psichologinė pagalba Lietuvoje yra prieinama beveik visur.

„Jeigu žiūrėtume europinį kontekstą, mes tikrai neblogai atrodome. Dažnai šalyse, kurios turtingesnės už Lietuvą, šių paslaugų prieinamumas yra daug prastesnis. Psichologinių paslaugų prieinamumas yra ribotas, mes norėtume jo didesnio, mažesnių eilių, bet kad šių paslaugų išvis nebūtų, tokių atvejų nežinau. Galbūt psichikos sveikatos centras yra labai nutolęs, mieste gali nebūti, jei tai yra labai mažas miestas, bet rajone tikrai yra“, – sako jis.

Mažų miestų problema – pažįstami specialistai

Kalbėdama apie eiles pas specialistus, K. Levickaitė nurodo aspektą, su kuriuo, jos nuomone, susiduria mažesnių miestų gyventojai.

Ji teigia: „Kalbant apie didmiesčius ir mažus miestelius, mes turime daug elementų, kurių tiesiogiai šitoje apklausoje nesimato. Paslaugų prieinamumas gali būti apribotas ir kitais aspektais, pavyzdžiui, mažame miestelyje gali būti vienas ar du psichologai, kurie dirba psichikos sveikatos centre, dar kokiame NVO ir visuomenės sveikatos biure. Ir labai gali būti, kad tas žmogus yra pažįstamas. Tai yra mažų vietovių ir gyvenviečių fenomenas, kuris gali sudaryti barjerą kreiptis pagalbos. Specialistų dažnu atveju bus, bet bus vienas ar du žmonės, kurie dirbs per įvairias struktūras.“

K. Levickaitė kelia kitą – psichologinės pagalbos tęstinumo – problemą. Jos teigimu, dažnai kelių nemokamų kartų pas specialistus neužtenka, o nuolat keisti psichologą taip pat ne išeitis.

„Bet klausimas iškyla tada, kai reikia tęstinės psichologinės pagalbos arba psichoterapinės pagalbos. Kai neužtenka tų šešių ar dešimties kartų. Ką mes turime omeny, kai sakome kreiptis psichologinės pagalbos? Ar mes turime omeny, kad tris kartus nueini ir kažkas išsisprendžia? Tokių atvejų yra, bet jų mažai. Bet yra atvejų, kai neužtenka kelių konsultacijų. Ir čia atsiranda problemos. Nėra tokios struktūros, kur tu gali gauti ilgalaikę tęstinę psichologinę ir psichoterapinę pagalbą. <…> Su psichologine pagalba yra toks reikalas – nelabai išeina keisti specialistus, nes labai svarbu kontaktas, terapinis tęstinumas“, – teigia psichikos sveikatos specialistė.

SAM: psichologinė pagalba prieinama kiekvienam

Nors 4 proc. apklaustųjų nurodė, jog jų gyvenamoje vietoje psichologo paslaugos nesuteikiamos, Sveikatos apsaugos ministerija sako, kad kiekvienam, turinčiam šeimos gydytoją, priklauso ir psichikos sveikatos centrų paslaugos.

„Visi gyventojai turi šeimos gydytoją ir visi yra priregistruoti prie psichikos sveikatos centro, tad visi turi teisę ir gali paslaugas gauti. Gali būti, jog nežinojimas atsiranda todėl, nes nėra poreikio. Gali būti ir taip, kad šeimos gydytojai nepasako informacijos, kokią pagalbą galima gauti. <…>

Jeigu jų gyvenamoje vietoje nėra psichologo, tam irgi yra problemos sprendimas – yra nuotolinės psichikos sveikatos centro paslaugos. Galima kreiptis ir į psichologą, ir į psichiatrą.

Šeimos gydytojai taip pat gali gydyti lengvus psichikos sutrikimus, tokius kaip nerimas, lengva depresija, lengvas priklausomybes, tad galima ir pas šeimos gydytoją gauti pagalbos“, – teigia psichikos sveikatos skyriaus patarėja Marija Oleškevičienė.

Ji taip pat nurodo, jog kiekvienas žmogus gali gauti iki šešių nemokamų konsultacijų visuomenės sveikatos biuruose arba lankytis grupinėse konsultacijose.

„Šie biurai veikia visuose miestuose, iš viso 49, kurie padengia visą Lietuvos teritoriją. Jeigu nereikia psichologo konsultacijos, bet yra sudėtinga gyvenimiška situacija, tam yra emocinės gerovės konsultantai, kurie yra šiek tiek žemesnio kvalifikacinio lygmens, bet jų pagalba ne ką mažiau efektyvi. Psichikos sveikatos centre žmogus gauna psichologų konsultacijas pagal poreikį“, – sako M. Oleškevičienė.

Originalus straipsnis – LRT

SMF Metų žmogaus rinkimai – 2025

Tęsiant tradiciją, skelbiame VDU SMF Metų žmogaus rinkimus! Kviečiame išrinkti „SMF Metų darbuotoją“ (dėstytoją/tyrėją ar administratorių/-ę), „SMF Metų studentą/-ę“ ir „SMF Metų absolventą/-ę“.

VDU Psichologijos, Sociologijos ir Socialinio darbo katedros iškėlė po vieną kandidatą kiekvienoje kategorijoje. Iki gruodžio 1 d. (imtinai) kviečiame balsuoti už patinkančius kandidatus.

SMF Metų žmogaus rinkimai ČIA

BALSUOTI GALIMA TIK VIENĄ KARTĄ!

Gruodžio 3 d. 14 val., SMF Kalėdų eglutės įžiebimo šventės metu paskelbsime ir apdovanosime nugalėtojus.

Kviečiame aktyviai balsuoti ir išrinkti SMF geriausius iš geriausių!

Kandidatai „SMF Metų darbuotojo/-ės“ nominacijai:

Ieva Kybartaitė, VDU Psichologijos katedros vyresnioji referentė, – už nuoširdų atsidavimą darbui, atsakingumą, pareigingumą ir šiltą bendravimą su kolegomis bei studentais.

Dr. Rasa Indriliūnaitė, VDU Sociologijos katedros asistentė, – už aktyvų sociologijos lauko puoselėjimą, atsakingą darbą su studentais, reikšmingą indėlį SMF Taryboje ir prasmingą įsitraukimą į kasmetinį SMF konkurso moksleiviams organizavimą.

Dr. Gedas Malinauskas, VDU Socialinio darbo katedros asistentas, kurio išskirtinis indėlis pasireiškia šiose iniciatyvose:

Sudarytojas mokomosios knygos. Malinauskas, G., Ruškus, J. (2025) Pagalba priimant sprendimus. Viską galiu daryti pati!
Vadovas / koordinatorius projekto ir dalyvavimu grįstu veiklos tyrimo „Psichosocialinė pagalba šeimoms, auginančioms vaikus su negalia“ (2024 – 2026). 2025 01-06 organizuota emocinė paramos grupė mamoms, kurios slaugo vaikus su ypač sunkia negalia.
2025 03-06 bendradarbiavimas su ANTA (Asmenų su negalia teisių agentūra) vedant mokymus specialistams vystantiems asmenims su negalia naujas paslaugas – pagalbą priimant sprendimus, atvejo vadybą.
2025 m. bendradarbiavimas su PKTC (Profesinių kompetencijų tobulinimo centras) vedant mokymus socialiniams darbuotojams krizių de-eskalacijos tematika.
2025 m. iniciatyvinės grupės, kuriančios „Saugios aplinkos politiką“ Kauno arkivyskupijoje, narys.

Kandidatai „SMF Metų studento/-ės“ nominacijai:

„(Ne)sveikas“ podcast’o organizavimo grupė, VDU Psichologijos bakalauro studijų programos studentai: Domas Ramanauskas, Augustė Bendikaitė ir Guoda Lukauskaitė, – už iniciatyvą mažinant psichologinių problemų stigmą visuomenėje ir šalia studijų savanoriškais pagrindais vedamą tinklalaidę, skirtą visuomenę šviesti psichikos sveikatos tema.

Gabija Replevičiūtė, VDU Socialinio darbo magistrantūros studijų programos studentė, bakalauro studijų programos „Socialinis darbas ir psichosocialinis konsultavimas“ absolventė, bakalauro komiteto aktyvi narė. Jau antrus metus Gabija yra SMF iniciatyvos „SOCLAB’AS: seku“ savanorė ir darbuotoja, mokanti moksleivius geriau pažinti save, efektyviai bendrauti su kitais, valdyti stresą, stiprinti emocinį atsparumą, spręsti konfliktus ir kt.

Julius Kazlauskas – VDU Sociologijos ir antropologijos bakalauro studijų programos studentas, – už aktyvų dalyvavimą VDU Sociologų klubo veiklose bei savanorišką ir prasmingą dalyvavimą SMF iniciatyvos moksleiviams „SOCLAB’AS: seku“ veiklose, padedant moksleiviams geriau suprasti save, konstruktyviai bendrauti, įveikti stresą, stiprinti emocinį atsparumą ir spręsti tarpasmeninius nesutarimus.

Kandidatai „SMF Metų absolvento/-ės“ nominacijai:

Gintarė Meslinienė, VDU Sveikatos psichologijos magistro studijų programos absolventė, VšĮ „Psichologinio konsultavimo grupė“ projektų vadovė, medicinos psichologė – už aktyvų dalyvavimą Psichologijos katedros veiklose; dalyvavimą baigiamųjų darbų gynimo komisijose, viešų paskaitų skaitymą bei dalyvavimą SMF Tarybos veikloje.

Vaida Ogulevičiūtė, VDU Socialinio darbo magistro studijų programos absolventė, Kauno miesto Socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkė, VšĮ „Užimtumo centras“ jaunimo darbuotoja, – už aktyvų dalyvavimą VDU socialinio darbo studentų klubo „Vesta“ veiklose ir jų koordinavimą, socialinio darbo metodų mugių organizavimą bei įgyvendinimą.

Dr. Ieva Dryžaitė, VDU Taikomosios sociologijos magistro programos absolventė, Kauno apskrities viešosios Ąžuolyno bibliotekos vyr. metodininkė tyrimams, – už aktyvų sociologijos problemų aktualizavimą visuomenei (Ąžuolyno bibliotekos renginių ciklas – pokalbių klubas „Pasibalbatuokim“).

Sukritikavo Nausėdienės kalbą: nesantuokinių vaikų Lietuvoje nedaugėja

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė pirmadienį prezidentūroje surengė konferenciją apie neišnešiotus naujagimius, kalbėjo apie jai nerimą keliančius reiškinius, susijusius su gimstamumu ir gyventojų nuostatomis apie šeimą. Tačiau jos žodžiai sulaukė ir ekspertų dėmesio, kurie sako, kad situacija nėra tokia, kaip tvirtina pirmoji ponia.

„Liūdina klibantys kultūriniai šeimos pamatai. Vis daugiau vaikų gimsta ir auga ne šeimoje“, – tvirtino D. Nausėdienė daug dėmesio sulaukusioje kalboje renginyje „Auginu Europą 2025“. Ji pridūrė, kad ji ir prezidentas G. Nausėda „stovime už gyvybę, vardan gyvybės ir gerovės valstybės kiekvienam, gyvenančiam joje“, o šiuo metu įžvelgia tendenciją, kad „laužomos“ socialinės normos ir „istorinės“ tradicijos.

Kaip yra iš tiesų?

Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, statistika rodo priešingai – nesusituokusių tėvų vaikų pastaruoju metu nei daugėja, nei mažėja, ir tokia padėtis stabili. Maždaug kas ketvirtas vaikas Lietuvoje gimsta santuokos nesudariusiems tėvams.

Pavyzdžiui, pernai santuokos neįregistravusiems tėvams gimė 5291 vaikas, santuokoje – 13 795 vaikai.

Į D. Nausėdienės pasisakymą sureagavo ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, sociologė Aušra Maslauskaitė, taip pat pastebėjusi, kad ne santuokoje gimusių vaikų dalis Lietuvoje nesikeičia jau daugiau nei 20 metų. Pasak jos, maždaug 1990 metais Lietuvoje pasikeitė šeimos kūrimo modelis: sovietmečiu ir dar tarpukariu šeima buvo lygi santuokai, nes tik tai buvo priimtina. Šiais laikais išpopuliarėjo gyvenimas kartu nesusituokus – partnerystė. Bet, pastebi sociologė, dauguma žmonių šiandien bendrą gyvenimą pradeda iki santuokos, o vėliau vis tiek susituokia ir jau santuokoje susilaukia vaikų.

Apskritai susituokusių tėvų skaičių Lietuvoje daugiau nei kitose Europos valstybėse.

„Tai nieko naujo, mes vijomės procesus, kurie kitose valstybėse įvyko anksčiau (…). Tarkime, Estijoje dar sovietmečiu, Vakarų, Šiaurės Europos valstybėse tai vyko 20 a. šeštajame, septintajame dešimtmetyje“, – pasakojo pašnekovė.

Pasak jos, nesantuokinių vaikų sovietinėje Lietuvoje iki 1990 m. gimdavo maždaug 5–8 proc., panašiai buvo ir tarpukario Lietuvoje. Po Nepriklausomybės ši dalis ėmė augti ir pasiekė dabartinius mastus.

Nesantuokiniai vaikai statistiškai gimsta ne miestiečiams

Anot A. Maslauskaitės, priežasčių, kodėl būtent po Nepriklausomybės atsirado laisvesnis požiūris į santuoką, gali būti įvairių: ir vertybės, ir ekonominis nestabilumas.

„Mano atsakymas labiau susijęs su antruoju variantu, nes tai buvo milžiniška kolektyvinė visuomenės trauma, žlugo nusistovėję gyvenimo kelio scenarijai, socialinio gyvenimo normos, krito ekonominė gerovė. Per visuomenę persirita cunamis, ir kol susiformuoja prisitaikymo galimybės, modeliai, reikia laiko. Visame chaose gyventojai šeimyninį gyvenimą pradėjo ne nuo santuokos, vėliau apsižiūrėdavo ir tada kurdavo santuoką“, – pasakojo A. Maslauskaitė.

Anksčiau Lietuvoje buvo renkama ir platesnė statistika apie ne santuokoje gimusius vaikus. Įdomu tai, kad iki 2004 metų, kai pasikeitė socialinių išmokų tvarka, dažniau tokius vaikus registruodavo vienišos motinos. O kai atsirado prievolė tėvui išlaikyti vaiką, nustatyti tėvystę, pasirodė, kad vienišų motinų Lietuvoje yra mažiau nei 10 proc.

Taip pat žinoma, kad daugiau nesantuokinių vaikų gimsta kaimuose, menkiau išsilavinusiems ir nedirbantiems tėvams. Anot A. Maslauskaitės, tai prieštarauja konservatyvių pažiūrų asmenų išsakomiems nuogąstavimams, kad santuokinio gyvenimo atsisako liberalūs, šiuolaikiški miesto žmonės.

„Kai atsiranda planai turėti vaikų, jie susituokia, nes yra socialinė norma, kad vaikas turi augti šeimoje“, – pastebi sociologė.

Tuo metu D. Nausėdienė renginyje akcentavo, kad ES ir Lietuvoje, kitose išsivysčiusiose valstybėse dėl ekonominių priežasčių, pandemijos, karo Ukrainoje mažėja gimstamumas. Ji užsiminė apie autoritarinius režimus, kuriuos esą kuria siauros interesų grupės, kalbėjo apie socialinį supriešinimą, nuogąstavo dėl „socialinio karo“. Pirmoji ponia akcentavo šeimai palankios politikos svarbą: ilgas vaiko priežiūros atostogas, švietimo ir sveikatos paslaugų prieinamumą, įspėjo apie pavojus naujagimių sveikatai, jei jie gimsta vyresnių tėvų šeimoje.

Valstybės duomenų agentūros duomenys taip pat rodo, kad Lietuvoje mažėja gimstamumas, mažėja itin didelių šeimų. Didžioji dalis – apie 9 tūkst. – pernai gimusių naujagimių buvo pirmasis vaikas šeimoje, apie 7 tūkst. – antras.

Šių metų statistika taip pat rodo, kad dauguma vyresnių nei 30 metų moterų Lietuvoje yra ištekėjusios, vyrai yra linkę tuoktis vėliau, po 40 metų.

Prezidentūra įžvelgia skirtumą, sociologė – ne

Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius LRT.lt pateiktame komentare atkreipia dėmesį, jog po 2021 m. vėl pradėjo augti vaikų, gimusių ne santuokoje, santykinė dalis, o D. Nausėdienei rūpestį kelia 2,1 proc. pokytis.

Tiesa, sociologė A. Maslauskaitė tokį pokytį vadina nereikšmingu ir siūlo žvelgti į ilgesnį laikotarpį, kuris rodo stabilią padėtį.

„Vieno–dviejų procentų pasvyravimai nieko nereiškia“, – teigia profesorė.

Prezidentūros atstovai taip pat atkreipia dėmesį, kad prieš prieš 35 metus situacija ženkliai skyrėsi nuo dabartinės.

Verdiktas

„2021 m. jų buvo 25,6 proc., 2022 m. – 26,2 proc., 2023 m. – 27,3 proc. 2024 m. – 27,7 proc. – tai didžiausias rodiklis per pastaruosius 10 metų. O palyginus su nepriklausomybės atgavimo laikotarpiu, ne santuokoje gimusių vaikų santykinė dalis šiuo metu yra didesnė 4 kartus (1990 m. jų buvo 7 proc.)“, – tvirtina V. Augustinavičius.

Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad Lietuva pagal vienišų tėvų su vaikais dalį (29,5 proc.) yra tarp trijų Europos Sąjungos šalių, kuriose vienišų tėvų auginančių vaikus santykinai yra daugiausia.

VERDIKTAS

Statistika rodo, kad Lietuvoje maždaug ketvirtadalis vaikų gimsta nesusituokusiems tėvams. Šis skaičius bent jau pastaruoju metu nedidėja, priešingai, nei tvirtina D. Nausėdienė. Tačiau sovietmečiu ir tarpukariu daugiau vaikų gimdavo susituokusiems tėvams.*

*Ši publikacija buvo taisyta, Prezidento kanceliarijai tvirtinant, kad D. Nausėdienė kalboje turėjo omenyje pokytį tarp 2021–2024 metų, kurio metu galima pastebėti 2,1 proc. ne santuokoje gimusių vaikų padidėjimą. Sociologės A. Maslauskaitės teigimu, šis skaičius yra per mažas, kad būtų reikšmingas., luctus nec ullamcorper mattis, pulvinar dapibus leo.

Originalų straipsnį galite rasti LRT naujienų skiltyje.

Patirk Kalėdas SMF – eglutės įžiebimo šventė!

Šių metų gruodžio 3 dieną, trečiadienį 14 val. Socialinių mokslų fakultete susiburkime šventinei popietei, kupinai gerų emocijų, bendrystės ir prasmingų akimirkų!

Renginio metu:

Prisiminsime šių metų svarbiausius fakulteto įvykius ir bendruomenės narių pasiekimus.
Pagerbsime išskirtinius bendruomenės narius, apdovanodami „SMF Metų darbuotoją“, „SMF Metų studentą/-ę“ ir „SMF Metų absolventą/-ę“.
Mėgausimės šventine atmosfera ir įžiebsime Kalėdų eglutę, simbolizuojančią bendrystę ir naujų metų viltį.
Botanikos sodo kolegos kvies į edukaciją, kurioje pažinsime, atrasime ir susikursime netikėtą dovaną.

Renginio vieta: Socialinių mokslų fakulteto (Jonavos g. 66) pirmo aukšto fojė.

Labai lauksime Jūsų visų, šventiškai nusiteikusių!
Ateikite, atraskite Kalėdas SMF ir kartu sukurkime ypatingą šventę!

SMF administracija

VDU jungtys – inovatyviausių VDU darbuotojų apdovanojimai

Penktadienį, lapkričio 14 dieną, renginyje VDU „Jungtys“ SMF komanda moksleiviams pristatė „Soclab’as: seku“ veiklas, o kokybės kultūrai skirtoje dalyje džiaugėsi įvertintomis ir apdovanotomis inovacijomis!

Didžiausi sveikinimai bendruomenei ir visiems jos nariams, pelniusiems pripažinimą šiose srityse:

SOCLAB’AS: seku (dėstytojų bendradarbiavimo ir bendrakūros iniciatyva) – inovatyvi VDU programa, skirta 9–12 kl. mokiniams stiprinti socialines ir emocines kompetencijas. Dalyviai mokosi pažinti save, valdyti emocijas, spręsti konfliktus ir priimti atsakingus sprendimus. Užsiėmimus draugiškoje universiteto aplinkoje veda įvairių krypčių dėstytojai ir studentai.

Kristina Kovalčikienė, Aurelija Stelmokienė, Tadas Vadvilavičius, Gabija Replevičiūtė, Julius Kazlauskas, Gintarė Aleksaitė

EST Mentorystės programa “Kokybiško baigiamojo darbo link” (studijų proceso tobulinimo iniciatyva) – programa skirta socialinių ir humanitarinių mokslų studentams, siekiantiems sustiprinti mokslines kompetencijas ir kokybiškai parengti baigiamuosius darbus. Pavasario semestre vykdomos mentorystės veiklos padeda studentams efektyviai naudoti Europos socialinio tyrimo duomenis.

Tadas Vadvilavičius ir Europos socialinio tyrimo komanda

Hakatonas SMFHACK (bendradarbiavimo/tarptautiškumo iniciatyva) – intensyvus kūrybinis renginys, suburiantis studentus, dėstytojus, tyrėjus ir praktikus spręsti aktualius psichosocialinius iššūkius. Dalyviai generuoja idėjas, ieško inovatyvių sprendimų ir kuria jų įgyvendinimo strategijas.

Lina Bartusevičienė

VDU Tėvų akademija (galimybių stiprinimo ir įtraukties iniciatyva) – VDU Socialinių mokslų fakulteto iniciatyva, skirta tėvystės įgūdžių stiprinimui. Mėnesiniuose nemokamuose nuotoliniuose susitikimuose ekspertai dalijasi žiniomis apie emocijas, santykius ir vaikų auklėjimą. Programoje dalyvauja tėvai iš visos Lietuvos ir užsienio.

Kristina Kovalčikienė, Jorūnė Vyšniauskytė-Rimkienė

Sveikinimai!

Sociologė Milda Ališauskienė apie su Broku siejamą ritmologiją: nevadinčiau to sekta

Kviečiame klausytis diskusijos su prof. Milda Ališauskiene – apie sektas, pseudomokslą ir prorusiškus naratyvus.

Pasitraukęs kultūros viceministras siejamas su Rusijoje užgimusia ritmologijos sekta. Jis reiškė susižavėjimą judėjimo lydere, kilusia iš karinio-pramoninio komplekso. Dar buvęs viceministras, kelerius metus vykstant karui Ukrainoje, sėdėjo Respublikos leidėjų šeimos pašonėje, kai buvo derinamas interviu su Aleksandru Lukašenka. Tos pačios Respublikos, kuri nuolat platino Kremliui palankius naratyvus. Būtent po šio paviešinto fakto viceministras Aleksandras Brokas pasitraukė iš pareigų.

Kiek susijęs žavėjimasis sektomis, pseudo mokslais ir palankumas Rusijai?

Diskusijoje dalyvauja: VDU profesorė, Tarptautinės religijų istorijos asociacijos viceprezidentė Milda Ališauskienė, VDU profesorius Gintautas Mažeikis, Skeptikų draugijos pirmininkas Algimantas Kvecys.

Ved. Jurgita Čeponytė.

Pilną diskusiją galite rasti paspaudę nuorodą čia.

Algirdas Alijošius „Gauname ne tai, ko esame verti, o tai, dėl ko sugebame susitarti. Derybų menas.”

Kviečiame dalyvauti svečio-praktiko Algirdo Alijošiaus užsiėmime „Gauname ne tai, ko esame verti, o tai, dėl ko sugebame susitarti. Derybų menas.“ Susitikimo metu bus kalbama apie derybas, derybų taktikas, elgesį derybų metu, manipuliacijas ir pan. Užsiėmimas vyks lapkričio 12 d. (trečiadienį) 13:15 val., 204 aud. (Jonavos g. 66).

„Konkurencija tai džiunglių įstatymas, o kooperacija yra įstatymas Civilizacijos. Konkurencija, kava, kova, kava, kooperacija… kokia nematoma paralelė tai sieja? O juk mes gauname ne tai, ko esame verti, o tai dėl ko sugebame susitarti… ir jei bendravimas yra esminis sėkmės pamatas, kokie fatalinių bendravimo klaidų sukelti drebėjimai tuos pamatus išjudina ar sugriauna? Ar geriausi derybininkai… vaikai? Ar metodas kontroliuoti protus, sukurti grėsmę – efektyvus? Ar įžvalgi derybų išmintis tai švelnina, eliminuoja, perkuria taisykles ir grąžina iš svetimos realybės? Apie viską po truputį, bet iš esmės“, – teigia A.Alijošius.

Apie lektorių. Algirdas Alijošius – buvęs įmonių AB „Miestoprojektas“ (SBA grupė) ir UAB „Merko statyba“ (Merko Ehitus grupė) vadovas bei UAB „Kelprojektas“ plėtros direktorius. Daugiametis minėtų bei kitų bendrovių direktorių tarybos ir valdybos narys. Dalyvavo vystant tokius projektus kaip PC „Panorama“, PC „Saulės miestas“, „Rail Baltica“, bendrovės „Matsushita Electric“ produktų įvedimas į rinką ir kt.

VDU Tėvų akademijoje – apie vaikų kalbėjimo ir kalbos sutrikimus bei pagalbą namuose

2025 m. lapkričio 24 d., pirmadienį, 18 val. kviečiame į VDU Tėvų akademijos nuotolinę paskaitą „Vaikų kalbėjimo ir kalbos sutrikimai: pagalba namuose“

Paskaitos metu susipažinsite su dažniausiais vaikų kalbėjimo ir kalbos sutrikimais, jų požymiais. Sužinosite, kaip atpažinti vaikų kalbos sutrikimus kasdienėje aplinkoje. Aptarsime veiksmingus pagalbos būdus, kuriuos tėvai gali taikyti namuose.

Paskaitą ves Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos dėstytoja, logopedė, psichologė, VšĮ „Logopedinės pagalbos centras“ vadovė ir knygų autorė dr. Vilma Makauskienė.

Paskaita vyks nuotoliniu būdu. Likus dienai iki renginio, užsiregistravusiems bus išsiųsta prisijungimo informacija. Renginys nemokamas.

Būtina išankstinė REGISTRACIJA: http://smf.vdu.lt/registracija

Kviečiame dalyvauti!

******************

VDU Tėvų akademija – dalis Socialinių mokslų fakulteto misijos. Tai paskaitų-susitikimų ciklas, kurių metu įžvalgomis ir patarimais su tėvais dalinasi psichologai, socialinio darbo specialistai, sociologai, antropologai ir įvairių kitų sričių universiteto ekspertai. Kartą per mėnesį, dovanodami nemokamus užsiėmimus tėvams, siekiame prisidėti prie visuomenės tobulėjimo. Kviečiame mokytis apie save, šeimą, savo vaikus, jų auklėjimą ir kitomis aktualiomis temomis.