Filmo „Nulaužti neapykantą“ peržiūra ir diskusija su politikos ir religijos antropologe dr. Gražina Bielousova

VDU Sociologų klubas spalio 28 d., antradienį, 14 val. kviečia į filmo „Nulaužti neapykantą“ (rež. Simon Klose, 2024) peržiūrą ir diskusiją su politikos ir religijos antropologe dr. Gražina Bielousova.

Apie filmo siužetą: „Daugybę apdovanojimų pelniusi, bebaimė švedų žurnalistė pasišventė demaskuoti kraštutinių dešiniųjų organizacijų veiklą iš vidaus. Taip ji įgavo pravardę „Mergina su drakono tatuiruote“. Naudodamasi netikra soc. tinklų paskyra ji slapta naršo tamsiausiuose interneto puslapiuose ir atskleidžia, kaip Skandinavijoje veikia neonacių organizacijos. Tačiau kartu žurnalistės saugumui kasdien kyla vis didesnė grėsmė“ (Kino festivalio „Nepatogus kinas“ info.).

Renginyje diskutuosime, kaip informacinės erdvės manipuliacijos, algoritmai ir socialinių tinklų paskyros prisideda prie neapykantos plitimo? Ar/kur yra ribos tarp žurnalistinės etikos, saugumo ir aktyvistinio veiksmo?

Kaip mes vartojame informaciją, dalinamės turiniu, kaip reaguojame į radikalią ar neapykantos kalbą?

Plačiau apie filmą: https://nepatoguskinas.lt/2025/filmas/nulauzti-neapykanta/

Renginio informacija socialiniame tinkle „Facebook“: https://www.facebook.com/events/1339678024410329

Renginys atviras visiems ir visoms! Kviečiame užsukti!

Susitikimas yra VDU Sociologų klubo vykdomo projekto „Sockava‘25” dalis. Projektui finansavimą skyrė Vytauto Didžiojo universitetas.

Nuotolinis metodologinis seminaras „Mediacinių ir moderacinių ryšių analizė panaudojant SPSS A. Hayes PROCESS makrokomandą“

Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų komanda lapkričio 6 d. 12 val. kviečia į nuotolinį metodologinį seminarą „Mediacinių ir moderacinių ryšių analizė panaudojant SPSS A. Hayes PROCESS makrokomandą“. Seminarą ves EST komandos VDU tyrėja doc. dr. Gabija Jarašiūnaitė-Fedosejeva.

Hayes PROCESS makrokomanda yra patogus ir plačiai naudojamas įrankis moderacijos, mediacijos ir jų derinių (moderuotos mediacijos, mediacijos grandinių) analizei, kuris leidžia atlikti šiuos skaičiavimus paprastesniu ir mažiau techniškai sudėtingu būdu nei struktūrinių lygčių modeliavimo programose. Mokymų metu bus pristatoma A. Hays PROCESS makrokomanda bei jos galimybės ir ribotumai. Taip pat atliekama demonstracija kaip atlikti analizę ir interpretuoti gautus rezultatus. Mokymai skirti studentams ir tyrėjams, turintiems tiesinės regresinės analizės ir/arba struktūrinio lygčių modeliavimo pagrindus.

Renginys vyks nuotoliu (MS Teams platformoje). Renginio kalba – lietuvių k.

Trukmė – 1,5 val. Renginio dalyviams bus išduodami pažymėjimai.

Būtina išankstinė registracija.

Jeigu norėtumėte pasitikslinti, kviečiame rašyti el. p. adresu: est@vdu.lt

EST piknikas VII – 2025: „Pasitikėk, bet tikrink: ką rodo EST ir kitų tyrimų duomenys?”

Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų komanda lapkričio 12 d., trečiadienį, 14 val. dėstytojus, tyrėjus, studentus, sprendimų priėmėjus, žiniasklaidos atstovus bei visus susidomėjusius kviečia į kasmetinį renginį „EST piknikas VII – 2025“.

Šių metų pikniko tema – „Pasitikėk, bet tikrink: ką rodo EST ir kitų tyrimų duomenys?“

Viena žymiausių šių laikų lyginamosios politikos mokslininkių Pippa Norris 2022 m. išleistoje knygoje „Pagiriamasis žodis skepticizmui: pasitikėk, bet tikrink“ („In Praise of Skepticism: Trust but Verify“) ragina laikytis subalansuoto požiūrio į pasitikėjimą – ne tik aklai tikėti, tačiau ir kritiškai vertinti. P. Norris teigimu, nors pasitikėjimas yra naudingas, aklas pasitikėjimas kelia didelę riziką, kad juo manipuliuos „demagogai“, „sukčiai“ ir „konspiracinių teorijų šalininkai“. Todėl pasitikėjimas turėtų būti atsargus, t. y. pagrįstas individų ar institucijų kompetencijomis, integralumu ir nešališkumu. 2025-uosius metus Jungtinės Tautos yra paskelbusios taikos ir pasitikėjimo metais. Kiek pasitikima kitais žmonėmis, institucijomis, mokslu ir kitais svarbiais dalykais ir kas būdinga šiam pasitikėjimui bei kuo jis svarbus, remiantis EST ir kitų tyrimų duomenimis, bus diskutuojama renginyje.

Programa

14:00-14:05

Sveikinimo žodis

14:05-14:25

„Medijos ir santykių poliarizacija: struktūruojantys mechanizmai“

Auksė Balčytienė, Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas, Vytauto Didžiojo universitetas

14:25-14:45

„Politinis pasitikėjimas visuomenės poliarizacijos kontekste: ką rodo Lietuvos duomenys?“

Ainė Ramonaitė, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas, Vilniaus universitetas

14:45-15:05

„(Ne)pasitikėjimo kapitalas ir vietos demokratija Lietuvoje“

Inga Gaižauskaitė, Europos socialinio tyrimo komanda, V. Kavolio transdisciplininių tyrimų institutas, Vytauto Didžiojo universitetas

15:05-15:25

„Kas, kuo, kada ir kaip pasitiki Lietuvos polinėje erdvėje: iš EST duomenų kylančios įžvalgos“

Ligita Šarkutė, Tadas Vadvilavičius, Europos socialinio tyrimo komanda, V. Kavolio transdisciplininių tyrimų institutas, Vytauto Didžiojo universitetas

15:25-16:00

Baigiamoji diskusija

Renginys vyks nuotoliu (MS Teams platformoje). Renginio dalyviams bus išduodami pažymėjimai.

Išankstinė dalyvių registracija

Jeigu norėtumėte pasitikslinti, kviečiame rašyti el. p. adresu: est@vdu.lt

Gyvenimas su demencija: matyti daugiau nei pamiršta

Prisijunkite prie konferencijos, kurioje susitinka žinios, patirtis ir įkvėpimas! Dalyviai išgirs naujausius mokslinių tyrimų rezultatus, ekspertų įžvalgas ir gerąsias praktikas, padedančias kurti įtraukesnę bei socialiai atsakingą darbo aplinką.

Čia Jūsų lauks prasmingos diskusijos, naujos idėjos ir galimybė mokytis iš tų, kurie patirtimi dalijasi iš pirmų lūpų. Leiskite sau nustebti turinio įvairove ir atrasti naujų perspektyvų!

Žvilgsnis į žmogų, o ne tik į ligą. Užuot susitelkus tik į tai, ką žmogus su demencija prarado (pvz., atmintį, gebėjimą kalbėti, orientuotis), raginama pastebėti tai, kas išliko – asmenybę, emocijas, žmogiškumą, ryšius. Matyti – ne tik žiūrėti į paviršinius ligos simptomus, bet suprasti žmogų iš vidaus: ką jis jaučia, kaip jis gyvena, kaip mes galime būti šalia.

Data: 2025 gruodžio 11 d.,

Vieta: VDU, Senato salė, S. Daukanto g. 28, Kaunas

Transfrom4Europe renginys: ,,University for All: Building LGBTQ+ Inclusion”

Transform4Europe Inclusion Event: “University for All: Building LGBTQ+ Inclusion”

by Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė and Rasa Katinaitė

The event will take place on Wednesday, October 22, in Room 102, S. Daukanto g. 28, Kaunas.

This event aims to discuss and identify real, practical, and experience-based ways to ensure that LGBTQ+ individuals feel part of the university community and are able to fully realize their potential, just like all other members of academia. To achieve this, the importance and benefits of an inclusive academic community will be briefly presented, followed by small group discussions and experience sharing. The session will conclude with a general discussion where participants will formulate practical ideas that can be applied within university communities.

Agenda of the Event

Limited number of participants: maximum 50

Duration: 2 hours

Date and time: 22 October 2025, 15:15–17:15

15:15–15:45 | Keynote Presentation

Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė

“The Importance of LGBTQ+ Inclusion in Academia: What Benefits Us All”

15:45–16:45 | Group Activities

Facilitated by Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė & Rasa Katinaitė

Warm-up exercise to better understand the experiences of LGBTQ+ people, followed by small group discussions on practical ways to foster inclusion in academia and reflections on personal commitment and responsibility for shaping a respectful communication climate at universities.

16:45–17:15 | General Discussion

Moderated by Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė

Summary of the group discussions and development of practical guidelines and tips to make LGBTQ+ inclusion a tangible reality in academic life, based on the keynote presentation and small group insights.

Lyčių lygybė valdžioje: ką apie tai mano visuomenė?

Aurelija Stelmokienė, Europos socialinio tyrimo Lietuvoje projekto vadovė, Vytauto Didžiojo universitetas

Nors lyčių lygybė politikoje ir versle dažnai deklaruojama kaip siekiamybė, lieka neatsakytas klausimas – ar visuomenė tai vertina kaip svarbią sąlygą progresui ir iš tiesų to nori? Dar daugiau, tyrimų duomenys rodo, kad lyčių lygybės rodikliai šalyje gali būti susiję su piliečių pasitenkinimu gyvenimu ir laimingumu. Vis dėlto, ar šios tendencijos galioja ir kalbant apie politinę lyderystę bei aukščiausią vadovybę versle.

Verslo ir politikos progresas per lygybę lyderystėje – kaip tai vertina visuomenė

Jungtinės Tautos dar 1979 m. paragino pasaulio valstybes rimtai kovoti su diskriminacija prieš moteris. Buvo siūloma imtis įvairių priemonių, siekiant užtikrinti lyčių lygybę visose gyvenimo srityse, – nuo teisės aktų ir strategijų kūrimo iki informacinių kampanijų ir švietimo programų.

Tačiau kartu su lygybės siekiu viešojoje erdvėje išryškėjo ir priešinga reakcija – pasipriešinimas. Kai kurie žmonės ar grupės ėmė neigti, kad problema apskritai egzistuoja, kiti – stengėsi ją sumenkinti, ignoruoti ar net atvirai kovoti prieš pokyčius.

Visa tai rodo, kad lyčių lygybės tema vis dar išlieka jautri ir visuomenėje nėra vieningos nuomonės. Todėl minint Boso dieną svarbu iš naujo pažvelgti, kaip žmonės Europoje ir Lietuvoje vertina lyčių lygybę lyderystėje – ir ar tiki jos nauda politikai ir verslui.

Europos socialinio tyrimo (EST) 11-oje bangoje (2023/ 2024 m. duomenys) buvo įtrauktas klausimų blokas apie lyties sampratą šiuolaikinėje Europoje, kuriame buvo klausiama ir apie lyčių lygybės naudą politikai bei verslui šalyje. Išskirtinis dėmesys buvo skiriamas lyčių lygybei lyderystėje.

Pirmame ir antrame paveiksle matoma palankumo dėl lyčių lygybės situacija skirtingose šalyse – kuo ryškesnė mėlyna spalva, tuo tyrime dalyvavę piliečiai mato didesnę naudą politikai ir verslui, kai tarp paskirtųjų vadovų yra vienodai vyrų ir moterų. Rezultatų analizė atskleidė, jog lietuviai patenka į sąlyginai žemiausią palankumo vidurkį turinčių šalių grupę (kartu su Juodkalnija, Latvija ir Slovakija (vidurkiai atitinkamai 4,0; 4,0; 3,7 ir 3,5, skalėje nuo 0 iki 6) vertinant lyčių lygybę politinėje lyderystėje. Panaši situacija ir dėl aukščiausių vadovų lyčių lygybės versle – Lietuva patenka į mažiau palankiai nusiteikusių šalių grupę kartu su Vengrija, Juodkalnija, Latvija ir Slovakija (vidurkiai atitinkamai, 4,2; 4,2; 4,1; 3,8 ir 3,6). Tuo tarpu, sąlyginai didžiausią palankumą lyčių lygybei politikoje išreiškė tokios šalys kaip Islandija, Švedija, Norvegija ir Portugalija (vidurkiai atitinkamai, 5,4; 5,4; 5,3 ir 5,3). Panaši šalių grupė ir dėl palankiausių lyčių lygybės vertinimų versle – Islandija, Švedija, Portugalija, Ispanija ir Prancūzija (vidurkiai atitinkamai, 5,4; 5,3; 5,3; 5,3 ir 5,3).

Detaliau paanalizavus atsakymų pasiskirstymą paaiškėjo, jog Lietuvoje vis dėlto, turime daugiau lyčių lygybę lyderystėje palaikančiųjų ir matančių jos naudą politikai (58,6 proc. respondentų) bei verslui (62,1 proc.) nei skeptikų (atitinkamai 12,1 ir 9,3 proc.).

Pozityvus požiūris į lyčių lygybę lyderystėje – svarbus laimingumo rodiklis

Pagal laimingiausių šalių reitingą 2025 m. Lietuva patenka į dvidešimtuką ir užima 16 vietą (3 pozicijomis aukščiau nei ankstesniame vertinime). Moksliniai tyrimai patvirtina, kad su laimingumu ir pasitenkinimu gyvenimu gali būti susiję lyčių lygybės rodikliai šalyje. O ką šiuo klausimu rodo Europos socialinio tyrimo duomenys?

EST duomenų analizė atskleidė, jog kuo piliečiai Europoje palankiau vertina vadovų lyčių lygybės naudą verslui ir politikai šalyje, tuo jie laimingesni, labiau patenkinti gyvenimu ir demokratijos veikimu. Tos pačios tendencijos stebimos ir Lietuvoje, ypač vertinant požiūrio į lyčių lygybę ir pasitenkinimo gyvenimu sąsajas (žr. 3 ir 4 pav.).

Pasitenkinimui gyvenimu ir laimingumui Lietuvoje ir Europoje svarbus palankus piliečių požiūris į vadovų lyčių lygybę, kai manoma, kad vienodas vyrų ir moterų vadovių skaičius prisideda prie šalies politikos ir verslo gerovės. Įvardyto teiginio papildomais įrodymais galėtų būti Islandija ir Švedija – šios šalys patenka ne tik į sąlyginai didžiausią palankumą lyčių lygybei politikoje ir versle išreiškusių šalių penketuką pagal EST duomenis, bet ir į pirmąjį penketuką laimingiausių pasaulio šalių reitinge.

Taigi, pozityvus požiūris į vadovų lyčių balanso naudą politikai ir verslui gali prisidėti prie laimingesnės ir labiau patenkintos visuomenės. Informacijos sklaida ir visuomenės švietimas pasiremiant tyrimų rezultatais, pozityvių pavyzdžių istorijomis, lyderystės mentorystės programomis vis dar svarbus Lietuvai siekiant palankesnių piliečių nuostatų į vadovų lyčių lygybę politikoje ir versle. Be to, šalia politinių ir teisinių priemonių reikšmingos ir tinklaveikos platformos, visuomeninės iniciatyvos, kaip paveikios priemonės formuojant pozityvų požiūrį į lyčių lygybę. Su Boso ir Bosių diena.

Vytauto Didžiojo universiteto vykdomą projektą „Lietuvos narystės Europos Socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciume plano įgyvendinimas“ (Nr. VS–20) finansuoja Lietuvos mokslo taryba.

Seminaras „Meno naudojimas bendros realybės grupėse siekiant įveikti ilgalaikį socialinį stresą“

Socialinio darbo katedra kartu su Nacionaline socialinio darbo su grupėmis asociacija kviečia į seminarą – „Meno naudojimas bendros realybės grupėse siekiant įveikti ilgalaikį socialinį stresą“.

Šio patirtinio seminaro metu dalyviai turės galimybę suprasti, kaip menas gali sustiprinti bendros realybės grupių gebėjimą susidoroti su socialinėmis krizėmis.

Remdamiesi Aarono Antonovskio Įveikos koncepcija, sutelksime dėmesį į tai, kaip kūrybinė raiška padeda žmonėms apibrėžti savo stresą ir išteklius kaip nuolatinį procesą bendros realybės grupėje.

Seminarą ves žymi socialinio darbo profesorė Ephrat Huss, kuri specializuojasi meno panaudojime socialiniame darbe.

Profesorė Ephrat Huss yra išleidusi šešias knygas ir daug straipsnių apie meno metodų panaudojimą socialinio darbo tyrimuose ir praktikoje.

Seminaras nemokamas, dalyvių skaičius ribotas! Būtina REGISTRACIJA

Laikas: spalio 20 d., pirmadienis, 17:00-19:00 val.

Vieta: VDU Socialinių mokslų fakultetas, 108 auditorija, Jonavos g. 66, Kaunas

Renginys vyks anglų

VDU Tėvų akademijos nuotolinė paskaita-diskusija „Būti gabiu: ar tai raktas į sėkmę?“

2025 m. spalio 29 d., trečiadienį, 18 val. kviečiame į VDU Tėvų akademijos nuotolinę paskaitą „Būti gabiu: ar tai raktas į sėkmę?“

Mano vaikas yra gabus. Ką tai iš tiesų reiškia? Jei tai dovana (angl. giftedness), tai ar mano vaiko tikrai laukia sėkmė? Ir kas gi ta sėkmė? Kuo galiu padėti? Kartu paieškoti atsakymų į šiuos ir kitus klausimus, kylančius tėvams, siekiantiems sudaryti sąlygas maksimaliai vaiko gebėjimų raiškai, kviečia VDU Psichologijos katedros lektorė, VDU ,,Gifted“ centro psichologė dr. Jurga Misiūnienė.

Paskaita vyks nuotoliniu būdu. Likus dienai iki renginio, užsiregistravusiems bus išsiųsta prisijungimo informacija. Renginys nemokamas.

Būtina išankstinė REGISTRACIJA: http://smf.vdu.lt/registracija

Kviečiame dalyvauti!

******************

VDU Tėvų akademija – dalis Socialinių mokslų fakulteto misijos. Tai paskaitų-susitikimų ciklas, kurių metu įžvalgomis ir patarimais su tėvais dalinasi psichologai, socialinio darbo specialistai, sociologai, antropologai ir įvairių kitų sričių universiteto ekspertai. Kartą per mėnesį, dovanodami nemokamus užsiėmimus tėvams, siekiame prisidėti prie visuomenės tobulėjimo. Kviečiame mokytis apie save, šeimą, savo vaikus, jų auklėjimą ir kitomis aktualiomis temomis.

Senato posėdžio rezultatai – SMF atstovaus prof. dr. Jonas Ruškus ir doc. dr. Viktorija Čepukienė

2025 m. spalio 8 d. vykusiame Socialinių mokslų fakulteto Tarybos nuotoliniame posėdyje į Vytauto Didžiojo universiteto Senatą išrinkti prof. dr. Jonas Ruškus ir doc. dr. Viktorija Čepukienė.

Sveikiname išrinktuosius ir linkime sėkmingo, prasmingo darbo bei įkvepiančių idėjų atstovaujant fakultetą universiteto bendruomenėje!

Pasaulinė psichikos sveikatos diena – psichikos sveikata humanitarinių krizių metu

Psichikos sveikata humanitarinių krizių metu

Spalio 10 d. minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena, šiemet kviečianti atkreipti dėmesį į psichikos sveikatą humanitarinių krizių metu. Kasmet milijonai žmonių visame pasaulyje susiduria su ginkluotais konfliktais, stichinėmis nelaimėmis ar kitais ekstremaliais įvykiais, kurie dažnai sukelia netektis, išsiskyrimus ir bendruomenių susiskaldymą.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 1 iš 5 žmonių krizės sąlygomis patiria psichikos sveikatos sunkumų, o beveik visi išgyvena psichologinį stresą. Reaguoti baime, nerimu ar liūdesiu į itin stresinius įvykius – visiškai normalu. Tai natūrali organizmo reakcija į pavojų. Tačiau ilgalaikė įtampa gali pakenkti sveikatai, todėl svarbu laiku pasirūpinti savo emocine gerove.

Svarbiausi faktai:

Beveik visi žmonės, nukentėję nuo ekstremalių situacijų, patiria psichologinį stresą, kuris laikui bėgant paprastai mažėja.
Vienas iš penkių žmonių (22 %), per pastaruosius 10 metų patyrusių karą ar konfliktą, serga depresija, nerimu, potrauminio streso sutrikimu, bipoliniu sutrikimu arba šizofrenija.
Ekstremalios situacijos dažnai sutrikdo psichikos sveikatos paslaugų teikimą ir sumažina kokybiškos pagalbos prieinamumą.
Žmonės, turintys sunkių psichikos sveikatos sutrikimų, yra ypač pažeidžiami ekstremalių situacijų metu, todėl jiems būtina užtikrinti nuolatinę priežiūrą ir pagalbą patenkinant pagrindinius poreikius.

Net ir atkūrus fizinį saugumą, emociniai padariniai išlieka ilgai. Todėl itin svarbu užtikrinti savalaikę, visiems prieinamą psichikos sveikatos priežiūrą ir psichosocialinę pagalbą. Investicijos į šią sritį padeda žmonėms ir bendruomenėms greičiau atsigauti po krizių, stiprina atsparumą ir prisideda prie visuomenės gerovės.

Ką galime padaryti kiekvienas?

PSO rekomenduoja kelis paprastus, bet veiksmingus žingsnius:

Palaikykite ryšį su artimaisiais.
Išlaikykite dienos rutiną ir fizinį aktyvumą.
Venkite perteklinio alkoholio vartojimo.
Užsiimkite prasminga veikla (asmeninio tobulėjimo, darbinėje/profesinėje, kūrybinėje, laisvalaikio ar savanorystės srityje).
Ieškokite pagalbos, kai jos reikia.

Primename: visi Lietuvos gyventojai, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, gali gauti nemokamą psichologinę ir psichiatrinę pagalbą Psichikos sveikatos centruose visoje Lietuvoje. Taip pat galima kreiptis į emocinės ir psichologinės pagalbos linijas. VDU studentai turi papildomą galimybę gauti nemokamas psichologo konsultacijas VDU Psichologijos klinikoje.

Šaltiniai: World Health Organization (WHO); WMHD 2025 Campaign Toolkit