Patirk Kalėdas SMF – eglutės įžiebimo šventė!

Šių metų gruodžio 3 dieną, trečiadienį 14 val. Socialinių mokslų fakultete susiburkime šventinei popietei, kupinai gerų emocijų, bendrystės ir prasmingų akimirkų!

Renginio metu:

Prisiminsime šių metų svarbiausius fakulteto įvykius ir bendruomenės narių pasiekimus.
Pagerbsime išskirtinius bendruomenės narius, apdovanodami „SMF Metų darbuotoją“, „SMF Metų studentą/-ę“ ir „SMF Metų absolventą/-ę“.
Mėgausimės šventine atmosfera ir įžiebsime Kalėdų eglutę, simbolizuojančią bendrystę ir naujų metų viltį.
Botanikos sodo kolegos kvies į edukaciją, kurioje pažinsime, atrasime ir susikursime netikėtą dovaną.

Renginio vieta: Socialinių mokslų fakulteto (Jonavos g. 66) pirmo aukšto fojė.

Labai lauksime Jūsų visų, šventiškai nusiteikusių!
Ateikite, atraskite Kalėdas SMF ir kartu sukurkime ypatingą šventę!

SMF administracija

VDU jungtys – inovatyviausių VDU darbuotojų apdovanojimai

Penktadienį, lapkričio 14 dieną, renginyje VDU „Jungtys“ SMF komanda moksleiviams pristatė „Soclab’as: seku“ veiklas, o kokybės kultūrai skirtoje dalyje džiaugėsi įvertintomis ir apdovanotomis inovacijomis!

Didžiausi sveikinimai bendruomenei ir visiems jos nariams, pelniusiems pripažinimą šiose srityse:

SOCLAB’AS: seku (dėstytojų bendradarbiavimo ir bendrakūros iniciatyva) – inovatyvi VDU programa, skirta 9–12 kl. mokiniams stiprinti socialines ir emocines kompetencijas. Dalyviai mokosi pažinti save, valdyti emocijas, spręsti konfliktus ir priimti atsakingus sprendimus. Užsiėmimus draugiškoje universiteto aplinkoje veda įvairių krypčių dėstytojai ir studentai.

Kristina Kovalčikienė, Aurelija Stelmokienė, Tadas Vadvilavičius, Gabija Replevičiūtė, Julius Kazlauskas, Gintarė Aleksaitė

EST Mentorystės programa “Kokybiško baigiamojo darbo link” (studijų proceso tobulinimo iniciatyva) – programa skirta socialinių ir humanitarinių mokslų studentams, siekiantiems sustiprinti mokslines kompetencijas ir kokybiškai parengti baigiamuosius darbus. Pavasario semestre vykdomos mentorystės veiklos padeda studentams efektyviai naudoti Europos socialinio tyrimo duomenis.

Tadas Vadvilavičius ir Europos socialinio tyrimo komanda

Hakatonas SMFHACK (bendradarbiavimo/tarptautiškumo iniciatyva) – intensyvus kūrybinis renginys, suburiantis studentus, dėstytojus, tyrėjus ir praktikus spręsti aktualius psichosocialinius iššūkius. Dalyviai generuoja idėjas, ieško inovatyvių sprendimų ir kuria jų įgyvendinimo strategijas.

Lina Bartusevičienė

VDU Tėvų akademija (galimybių stiprinimo ir įtraukties iniciatyva) – VDU Socialinių mokslų fakulteto iniciatyva, skirta tėvystės įgūdžių stiprinimui. Mėnesiniuose nemokamuose nuotoliniuose susitikimuose ekspertai dalijasi žiniomis apie emocijas, santykius ir vaikų auklėjimą. Programoje dalyvauja tėvai iš visos Lietuvos ir užsienio.

Kristina Kovalčikienė, Jorūnė Vyšniauskytė-Rimkienė

Sveikinimai!

Sociologė Milda Ališauskienė apie su Broku siejamą ritmologiją: nevadinčiau to sekta

Kviečiame klausytis diskusijos su prof. Milda Ališauskiene – apie sektas, pseudomokslą ir prorusiškus naratyvus.

Pasitraukęs kultūros viceministras siejamas su Rusijoje užgimusia ritmologijos sekta. Jis reiškė susižavėjimą judėjimo lydere, kilusia iš karinio-pramoninio komplekso. Dar buvęs viceministras, kelerius metus vykstant karui Ukrainoje, sėdėjo Respublikos leidėjų šeimos pašonėje, kai buvo derinamas interviu su Aleksandru Lukašenka. Tos pačios Respublikos, kuri nuolat platino Kremliui palankius naratyvus. Būtent po šio paviešinto fakto viceministras Aleksandras Brokas pasitraukė iš pareigų.

Kiek susijęs žavėjimasis sektomis, pseudo mokslais ir palankumas Rusijai?

Diskusijoje dalyvauja: VDU profesorė, Tarptautinės religijų istorijos asociacijos viceprezidentė Milda Ališauskienė, VDU profesorius Gintautas Mažeikis, Skeptikų draugijos pirmininkas Algimantas Kvecys.

Ved. Jurgita Čeponytė.

Pilną diskusiją galite rasti paspaudę nuorodą čia.

Algirdas Alijošius „Gauname ne tai, ko esame verti, o tai, dėl ko sugebame susitarti. Derybų menas.”

Kviečiame dalyvauti svečio-praktiko Algirdo Alijošiaus užsiėmime „Gauname ne tai, ko esame verti, o tai, dėl ko sugebame susitarti. Derybų menas.“ Susitikimo metu bus kalbama apie derybas, derybų taktikas, elgesį derybų metu, manipuliacijas ir pan. Užsiėmimas vyks lapkričio 12 d. (trečiadienį) 13:15 val., 204 aud. (Jonavos g. 66).

„Konkurencija tai džiunglių įstatymas, o kooperacija yra įstatymas Civilizacijos. Konkurencija, kava, kova, kava, kooperacija… kokia nematoma paralelė tai sieja? O juk mes gauname ne tai, ko esame verti, o tai dėl ko sugebame susitarti… ir jei bendravimas yra esminis sėkmės pamatas, kokie fatalinių bendravimo klaidų sukelti drebėjimai tuos pamatus išjudina ar sugriauna? Ar geriausi derybininkai… vaikai? Ar metodas kontroliuoti protus, sukurti grėsmę – efektyvus? Ar įžvalgi derybų išmintis tai švelnina, eliminuoja, perkuria taisykles ir grąžina iš svetimos realybės? Apie viską po truputį, bet iš esmės“, – teigia A.Alijošius.

Apie lektorių. Algirdas Alijošius – buvęs įmonių AB „Miestoprojektas“ (SBA grupė) ir UAB „Merko statyba“ (Merko Ehitus grupė) vadovas bei UAB „Kelprojektas“ plėtros direktorius. Daugiametis minėtų bei kitų bendrovių direktorių tarybos ir valdybos narys. Dalyvavo vystant tokius projektus kaip PC „Panorama“, PC „Saulės miestas“, „Rail Baltica“, bendrovės „Matsushita Electric“ produktų įvedimas į rinką ir kt.

VDU Tėvų akademijoje – apie vaikų kalbėjimo ir kalbos sutrikimus bei pagalbą namuose

2025 m. lapkričio 24 d., pirmadienį, 18 val. kviečiame į VDU Tėvų akademijos nuotolinę paskaitą „Vaikų kalbėjimo ir kalbos sutrikimai: pagalba namuose“

Paskaitos metu susipažinsite su dažniausiais vaikų kalbėjimo ir kalbos sutrikimais, jų požymiais. Sužinosite, kaip atpažinti vaikų kalbos sutrikimus kasdienėje aplinkoje. Aptarsime veiksmingus pagalbos būdus, kuriuos tėvai gali taikyti namuose.

Paskaitą ves Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos dėstytoja, logopedė, psichologė, VšĮ „Logopedinės pagalbos centras“ vadovė ir knygų autorė dr. Vilma Makauskienė.

Paskaita vyks nuotoliniu būdu. Likus dienai iki renginio, užsiregistravusiems bus išsiųsta prisijungimo informacija. Renginys nemokamas.

Būtina išankstinė REGISTRACIJA: http://smf.vdu.lt/registracija

Kviečiame dalyvauti!

******************

VDU Tėvų akademija – dalis Socialinių mokslų fakulteto misijos. Tai paskaitų-susitikimų ciklas, kurių metu įžvalgomis ir patarimais su tėvais dalinasi psichologai, socialinio darbo specialistai, sociologai, antropologai ir įvairių kitų sričių universiteto ekspertai. Kartą per mėnesį, dovanodami nemokamus užsiėmimus tėvams, siekiame prisidėti prie visuomenės tobulėjimo. Kviečiame mokytis apie save, šeimą, savo vaikus, jų auklėjimą ir kitomis aktualiomis temomis.

Nuotolinis seminaras: ,„Ar dirbtinis intelektas gali prognozuoti individualias vertybes ir nuostatas? Eksperimentinis palyginimas“

Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų komanda gruodžio 10 d. 14 val. kviečia į nuotolinį seminarą „Ar dirbtinis intelektas gali prognozuoti individualias vertybes ir nuostatas? Eksperimentinis palyginimas“, kurį ves Katerina Ambrosio, Neapolio „Federico II“ universiteto doktorantė, bendradarbiaujant su Kiro Klemente de Falco, Neapolio „Federico II“ universiteto docentu ir Domenico Trezza, Neapolio „Federico II“ universiteto ir Pegaso Digital universiteto sociologijos docentu.

Šiame seminare bus pristatytas eksperimentinis tyrimas, kuriame analizuojamos dirbtinio intelekto galimybės prognozuoti individualias vertybines orientacijas ir nuostatas remiantis vien tik sociodemografiniais duomenimis. Tyrime lyginami įrankio „ChatGPT“ sugeneruoti duomenys ir realių žmonių užpildytomis anketomis surinktų atsakymų duomenys, siekiant įvertinti, ar dirbtinis intelektas gali atkurti žmogaus vertybių ir nuomonių dėsningumus. Rezultatai kelia svarbių metodologinių ir epistemologinių klausimų apie dirbtinio intelekto taikymo sociologiniuose tyrimuose pagrįstumą ir pasekmes.

Renginys vyks nuotoliu (MS Teams platformoje). Renginio kalba – anglų k.

Trukmė – 1 val. Renginio dalyviams bus išduodami pažymėjimai.

Būtina išankstinė registracija.

Jeigu norėtumėte pasitikslinti, kviečiame rašyti el. p. adresu: est@vdu.lt

Benamės istorija apnuogino problemą: kaip padėti žmogui, kuris pagalbos atsisako?

Į LRT GIRDI besikreipusi kaunietė pasakojo kurį laiką miesto centre stebėjusi neįprastai besielgusią benamę, kurios istorija paskatino klausti, kodėl žmogus, kurį į gatvę atginė ne priklausomybės, o psichikos sveikatos liga, nesulaukia rūpesčio. Vytauto Didžiojo universiteto Socialinio darbo katedros vedėja dr. Rasa Naujanienė atkreipia dėmesį, kad būdų padėti išties yra, tačiau ne kiekvienas žino, kur reikėtų kreiptis. Ji taip pat pabrėžia, kad visuomenė turėtų mokytis priimti kitokį žmogų, o liga – ne priežastis suvaržyti laisvę.

Miesto centre gyvenanti kaunietė LRT GIRDI pasakojo prieš kurį laiką pastebėjusi Laisvės alėjoje besiblaškančią jauną moterį, kurios elgesys sukėlė nerimą.

„Kartą mačiau, kad ji užgauliojo praeivius, garsiai keikėsi, atrodė neadekvati. Niekas į ją dėmesio nekreipė, žmonės ėjo pro šalį. Dažniau matydavau ją kažkur skubančią Laisvės alėja, drabužiai purvini, apsimuturiavusi. Keletą kartų vakarais gulėjo ant suoliuko centre, gal čia ir miegodavo“, – spalio pradžioje LRT GIRDI pasakojo ji.

Pašnekovės teigimu, moteris neatrodė apsvaigusi, o priminė žmogų, kuriam reikalinga medikų pagalba.

„Nežinojau, ką reikėtų daryti. Prieiti ir pasikalbėti bijojau, nežinojau, kaip gali sureaguoti, nes man pasirodė, kad žmogus gatvėje atsidūrė ne dėl to, kad girtuokliautų, o dėl to, kad susirgo“, – pridūrė ji.

Kaunietės teigimu, vėliau minėta moteris dingo, bet neseniai socialiniuose tinkluose pasirodė žinia, kad ji pastebėta Kauno rajone, kur vietos bendruomenei taip pat sukėlė nerimą. Net buvo pasklidęs gandas, neva ji užsipuolė vaikus, tačiau, kaip paaiškėjo, buvo priešingai.

LRT GIRDI pašnekovė kėlė klausimą, kodėl mieste viena dienas leidžianti moteris nesulaukia institucijų rūpesčio.

„Jeigu žmogus serga, jam reikia suteikti medicininę pagalbą, o ne palikti vieną. Kodėl susirūpinama tik tada, kai nutinka nelaimė?“ – svarstė ji.

Pagalbos atsisako

Kauno rajono savivaldybės Tarptautinių ryšių skyriaus vedėja Aistė Sinkevičienė LRT GIRDI pasakojo, kad pranešimų apie jaunos moters elgesį viešose vietose išties gauta. Anot jos, situaciją stebi socialiniai darbuotojai ir seniūnija, palaikomas ryšys su vietos bendruomene.

„Kol kas nėra patvirtintos informacijos apie jos agresiją vaikų atžvilgiu – veikiau pasitaiko atvejų, kai vaikai provokuoja ar erzina ją patys. Moteriai yra reikalinga medicininė pagalba, tačiau ji jos atsisako. Tėvai ir artimieji šiuo metu neturi galimybių priversti jos gydytis, o priverstinis gydymas pagal įstatymus galimas tik tada, kai žmogus akivaizdžiai kelia grėsmę sau ar aplinkiniams.

Savivaldybė kartu su atsakingomis institucijomis – policija, medikais, socialiniais darbuotojais – ieško sprendimų, kaip padėti šiai moteriai. Kviečiame gyventojus pranešti seniūnijai ar policijai, jei elgesys kelia nerimą ar pavojų, bendradarbiaudami galime padėti žmogui, kuriam reikia pagalbos, ir užtikrinti bendruomenės saugumą“, – teigė ji.

Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas LRT GIRDI nurodė, kad spalio pradžioje moteris buvo gydymo įstaigoje.

„Tiek Kauno rajono policijos pareigūnai, tiek ir miesto centro teritoriją aptarnaujantys Nemuno policijos komisariato pareigūnai moterį žino. Pastarieji yra jai surašę administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 str. (dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo). Tuomet jai buvo suteikta medicininė pagalba, iškviesti medikai, tačiau po apžiūros ji buvo paleista namo, gydytis nesutiko. Pareigūnai buvo kreipęsi į socialinių paslaugų centrą, tačiau gavo atsakymą, kad paslaugas jie bandė teikti, tačiau ji jų atsisakė. Tiek vieno, tiek kito komisariato pareigūnai teigia, kad moteris su pareigūnais bendrauja mandagiai, policijos patalpose elgiasi ramiai“, – nurodo Kauno policija.

Liga – ne priežastis suvaržyti laisvę

LRT.lt kalbinta Vytauto Didžiojo universiteto Socialinio darbo katedros vedėja dr. Rasa Naujanienė atkreipia dėmesį, kad būdų padėti išties yra, tačiau ne kiekvienas žino, kur reikėtų kreiptis. Anot jos, Kauno miesto socialinių paslaugų centras teikia mobilaus socialinio darbo gatvėje paslaugą, specialistams galima pranešti apie benamystę patiriančius asmenis.

„Vis dėlto, aš manau, kad nelikti abejingiems ir pasiūlyti pagalbą yra kiekvieno atsakomybė“, – pabrėžė ji.

„Sulaukę žinios specialistai važiuoja, kalbasi, pasiūlo pagalbą. Jeigu žmogus benamis, pirmiausia pasiūlomi nakvynės namai, tačiau visos paslaugos yra savanoriškos. Jeigu žmogus atsisako, negali jo prievarta nuvežti. Kolegė pasakojo, kad įkalbino vieną senjorą [ieškoti pagalbos], pavyko galbūt iš 20 karto, bet manau, kad veržtis padėti vis tiek reikia. Būtų gerai, kad žmonės neliktų abejingi ir praneštų“, – kalbėjo ji.

Pašnekovė pabrėžė, kad vis tik paslaugų spektras turėtų plėstis, o svarbiausias klausimas – kaip padėti žmogui, kuris pagalbos atsisako.

Nelikti abejingiems ir pasiūlyti pagalbą yra kiekvieno atsakomybė.

R. Naujanienė

„Manoma, kad žmogaus laisva valia apsispręsti, ko jis nori. Didžiausia problema kyla tada, kai benamystė susipina su psichine sveikatos problema. Aš ką matau, tai situacija yra bloga, tai akmuo į psichinės sveikatos sritį – jie gatvėje nedirba ir net nemano, kad tuos žmones turėtų pasiekti. Kaip suprantu, žmogus pats turi ateiti. Taip, smagu dirbti su motyvuotais žmonėmis, bet kalbama apie kitokius“, – svarstė R. Naujanienė.

Pašnekovė pabrėžė, kad būtina užtikrinti, jog žmogus, dėl psichikos sveikatos patekęs į ligoninę, iš jos išleistas neliktų vienas.

„Kol yra ligoninėje, tai gydoma, bet kur yra gydymo tęstinumas? Man atrodo, kad stacionaras ir ambulatorija psichinės sveikatos srityje nesusikalba. <…> Psichinės sveikatos centro darbuotojai dirba tik savo patalpose ir nedirba gatvėje. Tai yra spraga. Socialinių paslaugų sritis turi mobilias komandas gatvėje, ar tikrai neturėtų ir psichinės sveikatos sritis dėti pastangas, kad tokios komandos atsirastų? Galų gale, galima su socialinių paslaugų sritimi bendradarbiauti. Atsakytų, kad bendradarbiauja, bet aš žinau, kad apsiriboja: „Tai jūs atveskit.“ Tačiau yra žmonių, kuriuos atvesti labai sunku. Vėliau, jeigu patenka į sistemą, pavyzdžiui, nakvynės namus, gali organizuoti konsultacijas, Kaune, manau, ir psichologas yra prieinamas“, – svarstė pašnekovė.

Pasak jos, kol žmogus akivaizdžios grėsmės nekelia nei pats sau, nei aplinkiniams ir gydytis atsisako, išeičių lieka mažai.

Pavojų keliantis asmuo gali būti gydomas priverstinai, tačiau svarbu suprasti, pabrėžė R. Naujanienė, kad žmonės yra labai skirtingi, o liga – ne priežastis suvaržyti laisvę, nebent būklė ūmi, reikalaujanti itin skubios reakcijos.

Lietuvos mokslo premijų komisijoje – VDU ir SMF atstovai

2025 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 730 Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino naujos sudėties Lietuvos mokslo premijų komisiją.

Į jos sudėtį paskirti ir du Vytauto Didžiojo universiteto atstovai. Didžiuojamės Sociologijos katedros profesore, akademike Aušra Maslauskaite – ji buvo priskirta į Humanitarinių ir socialinių mokslų sekciją. O į Gamtos, medicinos ir sveikatos, žemės ūkio ir technologijos mokslų sekciją – Žemės ūkio akademijos Vandens inžinerijos katedros profesorius, akademikas Arvydas Povilaitis.

Komisija skiria premijas mokslininkams, atlikusiems Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros darbus. Šios premijos kasmet teikiamos mokslininkams už reikšmingus pasiekimus, atliktus su Lietuvos mokslo ir studijų institucijų prieskyra.

Gyvenimas su demencija: matyti daugiau nei pamiršta

Prisijunkite prie konferencijos, kurioje susitinka žinios, patirtis ir įkvėpimas! Dalyviai išgirs naujausius mokslinių tyrimų rezultatus, ekspertų įžvalgas ir gerąsias praktikas, padedančias kurti įtraukesnę bei socialiai atsakingą darbo aplinką.

Čia Jūsų lauks prasmingos diskusijos, naujos idėjos ir galimybė mokytis iš tų, kurie patirtimi dalijasi iš pirmų lūpų. Leiskite sau nustebti turinio įvairove ir atrasti naujų perspektyvų!

Žvilgsnis į žmogų, o ne tik į ligą. Užuot susitelkus tik į tai, ką žmogus su demencija prarado (pvz., atmintį, gebėjimą kalbėti, orientuotis), raginama pastebėti tai, kas išliko – asmenybę, emocijas, žmogiškumą, ryšius. Matyti – ne tik žiūrėti į paviršinius ligos simptomus, bet suprasti žmogų iš vidaus: ką jis jaučia, kaip jis gyvena, kaip mes galime būti šalia.

Nuoroda registracijai – čia

Data: 2025 gruodžio 11 d.,

Vieta: VDU, Senato salė, S. Daukanto g. 28, Kaunas

Programa

9:30–10:00

Registracija, kava.

Vytauto Didžiojo universiteto Senato salė, S. Daukanto g. 28

10:00–10:10

Konferencijos atidarymas, sveikinimo žodis.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Jolanta Baltaduonytė, Savivaldybių socialinės globos įstaigų vadovų asociacijos pirmininkė dr. Jolita Gečienė, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto Socialinio darbo katedros vedėja, doc. Rasa Naujanienė.

10:10–10:40

Validacinės terapijos taikymas socialiniame darbe: pagarba, pripažinimas ir ryšys.

Dr. Dovilė Daugėlienė, Vytauto Didžiojo universitetas, Socialinių mokslų fakultetas, Socialinio darbo katedra.

10:40–11:10

Nuo empatijos iki partnerystės: kaip į asmenį orientuota priežiūra ir geranoriškumas transformuoja socialinio darbo praktiką?

Doc. dr. Sonata Mačiulskytė, Klaipėdos universitetas, Sveikatos mokslų fakultetas, Socialinių tyrimų ir inovacijų centras, Socialinio darbo katedra, Klaipėdos valstybinė kolegija, Slaugos ir socialinės gerovės katedra.

11:10–11:40

Kaip kompensuoti nykstančias sensorines funkcijas sergant demencija: geriatro įžvalgos.

Jurgita Knašienė, gydytoja geriatrė, LSMU Kauno ligoninė, Geriatrijos klinika.

11:40–12:10

Ką mokslas sužinojo tirdamas vienuolių smegenis?

Eva Tombak, rašytoja, žurnalistė.

12:10–13:10

Pertrauka

13:10–13:30

Pagalbą teikiančio darbuotojo ir demenciją turinčio asmens artimojo vaidmenys bei komunikacijos iššūkiai pradėjus teikti socialinės globos paslaugas.

Deimantė Petkevičiūtė, Asociacijos Kauno Alzheimerio klubo vadovė.

13:30–13:50

Kaip bendrauti su demenciją turinčiais asmenimis.

Ilona Veronika Klimantavičienė Kauno kartų namų direktorė, Sigita Stonaitytė direktorės pavaduotoja socialiniams reikalams.

DARBAS SEKCIJOSE/PRAKTINĖ SESIJA

Vieta: Vytauto Didžiojo universiteto Senato salė, S. Daukanto 28

14:00-15:00

Metodo pristatymas Atminties knyga „Prisiminimų beieškant“.

Solveiga Žukauskienė, psichologė Kauno kartų namai.

Toks pažįstamas, bet toks svetimas pasaulis – kaip padėti demencija sergančiam žmogui išlikti savimi, pasitelkiant pojūčius.

Diana Šumskienė psichologė, Indrė Krušinskienė dienos globos centro vadovė, VŠĮ Kauno Panemunės socialinės globos namai.

Kaimynas su demencija: kaip suprasti ir palaikyti bendruomenėje.

Anželika Žolnerukaitė, Fabijoniškių socialinių paslaugų namų direktorė.

Išgirsti tai, kas išlieka: asmeninės muzikos vaidmuo demencijos priežiūroje.

Kristina Balčiūnė muzikos terapeutė, Addere Care slaugos ligoninės Meistriškumo centro vadovė, Silviahemmet instruktorė.

15:00–15:30

Konferencijos apibendrinimas, pasidalinimas įžvalgomis.

VDU Socialinio darbo absolventė Vaida Ivaniukaitė: „Žmogus, kuris bando keisti visuomenėje vyraujančią stigmą, kas tai yra socialinis darbuotojas”

Kaip pasirinkai VDU Socialinio darbo studijas?

Kadangi aš iš pedagoginės srities nusprendžiu pereiti į socialinę sritį, tai labai intensyviai ieškojau, kokios studijos labiausiai atitiktų šį mano poreikį, kas labiausiai specializuojasi darbe su šeimomis ir tėvais. Psichologijos nesirinkau, nes norėjau nerti ne į individualų žmogaus gylį, bet labiau suprasti sistemas, kas ir kaip veikia. Tuomet pamažu pradėjau suprasti, kad tai visiškai socialinio darbo sritis. Visuomenėje mes socialinį darbą esame vis dar nusipiešę labai siaurai. Šiose studijose man atrodė aš labiausiai atliepsiu savo poreikį gilintis į darbą su šeimomis.

Ką prisimeni iš jų? Kas tau buvo svarbu, prasminga?

Pirmiausia šios studijos man įsiminė dėl intensyvios savęs analizės. Studijos atnešė daug savęs pažinimo. Jos padėjo ne tik paaugti kaip asmenybei, bet ir pagilinti žinias kaip specialistei. Svarbi vieta man buvo tai, kad studijose buvo dalinamąsi daugeliu praktinių pavyzdžių, gavome daug praktikos. Mano nuogąstavimas, kad tai bus tik teorija, nepasiteisino. Man labai svarbu buvo tai, kad visas dėstytojų kolektyvas buvo labai įsitraukęs į socialinio darbo lauką, į pokyčius, į tai, kas vyksta visoje Lietuvoje. Studijuojant jautėsi dėstytojų atsidavimas ir tu matai, kad jie yra savo rogėse. Tai šis užsidegimas automatiškai yra perduodamas studentams.

Kaip save pristatytum? Kas esi, ką veiki?

Profesinėje srityje esu susigalvojusi sau pavadinimą. Esu šeimų edukatorė. Po šiuo pavadinimu slepiasi socialinė darbuotoja, žmogus, kuris bando keisti visuomenėje vyraujančią stigmą, kas tai yra socialinis darbuotojas, ką jisai darbo, kokiais klausimais į jį galima kreiptis.

Vaida, ką dar norėtum išmokti, patirti profesinėje kelionėje?

Norėčiau išmokti dar labiau kurti ryšius. Norisi kurti komunikaciją su užsienio socialinio darbo atstovais. Plėsti žinias už Lietuvos socialinio darbo lauko ribų. Manau mes užsisukę Lietuvoje atsidaužiame į tas sienas, kurias visuomenė suformuoja, todėl norisi plėsti pasaulietišką mąstymą ir požiūrį. Dabartinis mano žingeidumas siejasi su iškeliavimu už Lietuvos ribų.

Kas tave priverčia „sprogti“?

Mane labiausiai jautrina, pykdo ir kelia įvairiausių emocijų, kai užsimini, kad esi socialinis darbuotojas, žmonės sako – ai, tai tu ten dirbi su tais ir anais. Tai tas stigmatizavimas mane ir užkuria. Lietuva maža šalis, bet vis tiek yra įvairios žmonių grupės, yra įvairių socialinio darbo sričių. Tai užveda mano vidinį varikliuką ir norisi keisti žmonių nuomonę.

Ką pasakytum žmogui, kuris svarsto studijuoti socialinio darbo programoje?

Norisi palinkėti nebijoti įsigilinti į studijų programą. Svarbu suprasti ir tai, kad tie dalykai, kurie atrodo nėra aktualūs, gali būti labai įdomūs. Pavyzdžiui, kai aš tyrinėjau socialinio darbo studijų programą buvo gerontologijos dalykas. Tuo metu aš pagalvojau – va, aš dirbu su šeimomis, yra tėvai ir vaikai, o čia apie senus žmones man tikrai nebus aktualu. Bet iš tiesų tai padėjo suprasti, kad tie vaikai gyvena visuomenėje, kur yra pagyvenę ir seni žmonės. Taigi linkiu ateiti atvira širdimi. Nauja, netikėta patirtis gali būti naudinga. Noriu pasakyti, kad reikėtų matyti plačiau, šios studijos gali būti pradžia kažko tikrai daugiau. Po studijų nebūtinai turi dirbti biudžetinėje įstaigoje, darbo vietų yra tikrai labai daug, kur tu gali įsidarbinti, o gali ir savo kažką sukurti. Socialinis darbas šiuo metu persikelia ir į socialinius tinklus, ko niekada nebūtume pagalvoję. Be to šios studijos suteikia gilesnį savęs ir visuomenės pažinimą, kas irgi labai svarbu karjeros pradžioje.

Parengė Lina Bartusevičienė, VDU Socialinių mokslų fakulteto Komunikacijos su socialiniais partneriais ir absolventais specialistė