„Lyja – nevairuosiu“ – vyresnių vairuotojų savęs ribojimas kelyje
Vyresnio amžiaus vairuotojams galimybė reguliariai vairuoti automobilį yra vienas iš būtų išlaikyti mobilumą. Dažnam automobilis yra ne tik transporto priemonė, bet galimybė nuvykti į sodą, susitikti su draugais, padėti savo artimiesiems. Visa tai prisideda prie vyresnio amžiaus vairuotojų gyvenimo kokybės išlaikymo amžėjant.
Visgi vairavimas yra sudėtingas procesas, kuriam įtakos gali turėti natūralūs, su amžiumi atsirandantys iššūkiai. Dėl šių kylančių iššūkių, kaip negebėjimas susikaupti prie vairo, atidumo stoka, sulėtėjęs reakcijos greitis, vairavimas gali tapti sudėtingesnis ar net nebeįveikiamas. Dažnu atveju žmonės pastebi, jog tam tikras veiklas, kaip vairuoti, sekasi daryti sunkiau, todėl jie gali pradėti riboti savo elgesį.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto (SMF) Psichologijos katedros mokslininkų atliekamas tyrimas apie vyresnio amžiaus vairuotojų vairavimo ypatumus atskleidžia, kokias ir kaip dažnai savęs ribojimo strategijas vairuodami taiko vyresnio amžiaus vairuotojai.
Didesnis atstumas ir važiavimas greitkeliu
Tyrime dalyvavusių vyresnio amžiaus (60 m. ir vyresnių) vairuotojų buvo klausiama, kaip dažnai jie vengia vairavimo tam tikromis situacijomis, kaip vairavimo naktį, lyjant ar vairavimo greitkeliais. Kaip pastebi projekto vadovė, VDU SMF Psichologijos katedros docentė dr. Laura Šeibokaitė, vyresnio amžiaus vairuotojai yra linkę riboti save įvairiais būdas, siekdami išlaikyti savo mobilumą. „Paprastai tariant, savęs ribojimas vyresnio amžiaus vairuotojui gali būti būdas išvengti jam sudėtingų situacijų, kuriose jis jaučiasi nemaloniai ir kuriose bijo nukentėti pats ar sugadinti automobilį. Šių sudėtingų situacijų ir galimų pasekmių vengimas užtikrina, jog vairuotojas galės toliau būti mobilus ir vairuoti automobilį. Dažniausiai žmonės renkasi tas strategijas, kurios jiems atrodo tinkamiausios“, – teigia doc. dr. Laura Šeibokaitė.
Tarp dažniausiai naudotų savęs ribojimo būdų vyresnio amžiaus vairuotojai nurodė, jog yra linkę laikytis didesnio nei dauguma kitų vairuotojų atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio ir vengimo vairuoti piko metu ar esant intensyviam eismui. Tuo tarpu, tyrimo dalyviai nurodė rečiausiai vengiantys vairuoti greitkeliu bei rečiau važiuoja lėtesniu nei leidžiama greičiu.
Tyrėjai pastebi, jog tarp vyresnio amžiaus vairuotojų pasitaikė ir tokių, kurie nurodė beveik niekada ar visai nevengiančių jokių situacijų. Projekte dirbančios profesorės dr. Auksės Endriulaitienės teigimu, mažiau save riboti yra linkę vairuotojai turintys didesnį vairavimo stažą bei tie, kurie automobilį vairuoja kiekvieną ar beveik kiekvieną dieną. „Greičiausiai, jeigu asmuo vairuoja dažnai ir vairuoja jau ilgus metus, tai jis turi aukštesnį pasitikėjimą savo gebėjimu susidoroti su įvairiomis vairavimo situacijomis, todėl jis gali suvokti, jog riboti savęs jam dar nereikia, – papildo tyrėja dr. Modesta Morkevičiūtė.
Moterys dažniau vengia sudėtingesnių vairavimo situacijų
Gauti rezultatai atskleidžia, jog moterys dažniau nei vyrai taiko savęs ribojimą vairavime. Anot doktoranto Tado Vadvilavičiaus, tai gali būti susiję su tuo, jog moterys yra labiau linkusios priimti pokyčius, kurie vyksta jų vairavime ir esant reikalui, bando sau padėti. „Gali būti, kad vairuotojos moterys yra pastabesnės savo vairavimo gebėjimams ir šių gebėjimų pokyčiams. Supratusios, jog kažko padaryti nebepavyksta, moterys dažniau veikla nebeužsiima arba ieško alternatyvų, pavyzdžiui, jog jas nuvežtų kažkas kitas“, – teigia projekte dirbantis jaunasis mokslininkas T. Vadvilavičius.
Išanalizavusi duomenis tyrėjų komanda nustatė, jog moterys daug dažniau nei vyrai vengia važiuoti slidžiu keliu, vairuoti naktį ir piko metu. Prof. dr. Auksės Endriulaitienės teigimu, būtent šios situacijos gali atrodyti sudėtingesnės ir pavojingesnės, todėl moterys jų vengia labiau. Tuo tarpu vyrai, kurie yra linkę dažniau rizikuoti, šias situacijas vertina kaip mažiau pavojingas, todėl savęs ribojimu neužsiima taip dažnai. Tyrėjai pastebi, jog šie rezultatai nėra unikalūs tik Lietuvai, mat ir užsienyje atlikti tyrimai rodo, jog moterys dažniau nei vyrai taiko įvairias savo vairavimą ribojančias strategijas.
Tyrėjos dr. Rasos Markšaitytės teigimu, savęs ribojimas vyresnio amžiaus vairuotojų grupėje per vienerius metus išliko santykinai stabilus, nors skirtumų rasta. „Nors vidutiniškai savęs ribojimo lygis išliko toks pats, vienų vairuotojų savęs ribojimas sumažėjo, o kitų netgi išaugo. Savęs ribojimas yra unikalus sprendimas, kurį priima žmogus, todėl nenuostabu, jog vairuotojų elgesys keičiasi skirtingai“, – komentuoja dr. Rasa Markšaitytė.
Tyrėjų nuomone, savęs ribojimo pokyčiams įtakos gali turėti vairuotojo sveikatos būklė, pasikeitusi gyvenimo situacija ar gyvenimo būdas, aplinkinių komentarai apie asmens vairavimo ypatumus. Kaip pabrėžia VDU SMF Psichologijos katedros mokslininkai, svarbiausia laiku pastebėti pokyčius, kurie vyksta mūsų vairavime, jog galėtume sau padėti ir savo mobilumą išlaikyti ilgesniam laikui. Užsienio mokslininkai nesutaria, ar vairavimo apribojimas yra saugumui palanki strategija. Vieni teigia, kad važiuodami tik palankiomis eismo sąlygomis vyresni vairuotojai sumažina riziką patekti į eismo įvykį, kiti teigia, kad tai šios grupės vairuotojams neleidžia palaikyti įgūdžių ir pakliuvę į sudėtingesnį eismą šie vairuotojai gali būti nepasiruošę. Tyrėjai kviečia vyresnio amžiaus asmenis treniruoti vairavimo įgūdžius vairuojant kuo dažniau, kol tai atrodys saugu, ir riboti važiavimą sudėtingesnėmis sąlygomis, kai atrodys, kad sunku aprėpti ir susekti viską, kas vyksta gatvėje. Suklusti pravartu, kai artimieji ima dažniau reikšti susirūpinimą dėl vyresnio amžiaus asmens vairavimo stiliaus.
Vytauto Didžiojo universiteto projektas „Saugaus vairavimo kompetencijos išlaikymas senyvame amžiuje“ vykdomas pagal Nacionalinės mokslo programos „Visuomenės atsparumo stiprinimas ir krizių valdymas šiuolaikinių geopolitinių įvykių kontekste“ kvietimą (SilverDriver, sutarties Nr. S-VIS-23-12).
Geriausi moksliniai darbai įvertinti Lietuvos mokslų akademijos premijomis, tarp jų – ir pasižymėję Socialinių mokslų fakulteto absolventai!
Lietuvos mokslų akademija (LMA) paskelbė geriausius 2025 m. mokslinius darbus ir paskyrė premijas ir pagyrimo raštus dviem Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkams ir šešiems studentams.
Skirtos premijos šiems 2025 m. LMA Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams:
Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje:
VDU Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto darbuotojui dr. Kęstučiui Mosakui už filosofinę studiją „Robotų moralinis statusas ir teisės“ / „A Philosophical Study of Robot Moral Status and Rights“.
Technikos mokslų skyriuje:
VDU Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) jaunesniajai mokslo darbuotojai dr. Ievai Pinkei už mokslinį darbą „Biodyzelino sintezė naudojant gamtinius katalizatorius ir šio proceso poveikio aplinkai analizė“.
Skirtos premijos ir pagyrimo raštai šiems 2025 m. LMA Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams:
Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje:
VDU magistrui Tadui Gasparavičiui už mokslo darbą „Vaiko gyvenimo dvejuose namuose patirtys įvykus konfliktiškoms tėvų skyryboms“ (darbo vadovė asist. dr. Roberta Motiečienė).
VDU magistrui Karoliui Bareckui už mokslo darbą „Kas tave veja iš namų?“: ilgų distancijų bėgikų atletiškosios tapatybės konstravimo patirtys“ (darbo vadovė lekt. dr. Rasa Indriliūnaitė).
Pagyrimo raštas skirtas VDU magistrei Rugilei Gudaitienei už mokslo darbą „Neapibrėžtumo veiksnių poveikio žaliųjų obligacijų rinkos sąveikai su tradicinėmis finansų rinkomis vertinimas Rusijos-Ukrainos karo kontekste“ (darbo vadovė prof. dr. Vilija Aleknevičienė).
Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriuje:
VDU ŽŪA magistrantei Gabijai Žilytei už mokslo darbą „Sėjos laiko ir sėklos normos įtaka žieminių kviečių produktyvumo formavimui“ (darbo vadovė doc. dr. Ilona Vagusevičienė).
Pagyrimo raštas skirtas VDU ŽŪA magistrui Vytautui Albinui Veiveriui už mokslo darbą „Comparative analysis of biomass self-sufficiency and use performance in European Union countries“ / „Europos Sąjungos šalių apsirūpinimo biomase ir jos naudojimo rezultatyvumo palyginamasis vertinimas“ (darbo vadovė prof. dr. Vladzė Vitunskienė).
Technikos mokslų skyriuje:
VDU magistrei Laurai Kairytei už mokslo darbą „Volframo trioksido nanodalelėmis padengtos tekstilės citotoksiškumas ir genotoksiškumas žmogaus virkštelės venos endotelio (HUVEC) ląstelėms in vitro“ (darbo vadovė dr. Raminta Rodaitė).
Konkurso laureatams skirti premijų diplomai ir pagyrimo raštai bus įteikti iškilmingo apdovanojimų renginio metu Lietuvos mokslų akademijoje 2026 m. balandį.
Erasmus+ patirtis Liublianoje: tarpkultūrinė patirtis ir gilesnis savęs pažinimas
Magistro programos Transformuojantis socialinis darbas studentė Raminta Šėžaitė dalijasi Erasmus+ projekto Liublianoje įspūdžiais: įspūdinga gamta, studijos moderniame universitete, tarpkultūrinės patirtys ir kelionės po Europą.
„Labai džiaugiuosi, kad Erasmus+ mainams pasirinkau Slovėniją, nes ši šalis tikrai turi daug ką pasiūlyti. Labiausiai čia sužavėjo gamta ir jos įvairovė nuo pajūrio, urvų, upelių, ir ežerų iki įspūdingų kalnų. Čia galima rasti visko tiems, kurie myli gamta. Universitetas yra modernus, o studijų dalykai įdomūs. Taip pat čia atvyksta studentai iš įvairių šalių ir tai leidžia patirti tikrą tarpkultūrinę patirtį.
Man, mėgstančiai keliauti, taip pat labai patinka tai, kad iš Slovėnijos kitos šalys yra lengvai pasiekiamos. Tai ideali vieta keliauti po Europą. Socialinio darbo fakultetas taip pat labai stengiasi supažindinti mus su šalimi, organizuodami įvairius renginius, pristatymus ir išvykas į mažiau turistines, bet ne ką mažiau gražias vietas (ne visi fakultetai taip lepina studentus 🙂).
Po šios patirties jaučiuosi labai paaugusi kaip žmogus, praturtėjusi įspūdžiais, naujomis patirtimis ir naujais draugais iš įvairių pasaulio kampelių, o svarbiausia daug naujo supratusi ir sužinojusi apie save. Labai vertinu šią galimybę ir visada ją prisiminsiu tik pačiais geriausiais prisiminimais.
Jei tik yra tokia galimybė, nedvejok ir būtinai pabandyk ir tu.”
Giedrė Baltrušaitytė: asmeninė atsakomybė už sveikatą turi ribas
Kviečiame pasiklausyti Sociologijos katedros dėstytojos, sociologės dr. Giedrės Baltrušaitytės komentaro apie skirtingų socioekonominių sąlygų įtaką žmonių sveikatai, sveikos gyvensenos diskursą ir sveikatos nelygybes.
Nuoroda į visą laidos įrašą – čia.
VDU Tėvų akademijoje – apie jaunimą algoritmų valdomame informacijos pasaulyje
2026 m. vasario 24 d., antradienį, 18 val. kviečiame į VDU Tėvų akademijos nuotolinę paskaitą „Jaunuolių patirtys skaitmeninėje aplinkoje“
Šiomis dienomis yra kalbama apie labai sudėtingą informacinę ir technologinę terpę, kurioje be klasikinės žiniasklaidos ir profesionaliai dirbančių žurnalistų veikia ir kitokia „logika“ besiremiantys turinio kūrėjai bei internetinį turinį struktūruojantys globalių platformų algoritmai, jauniems žmonėms pagrįstai kyla daugybiniai iššūkiai suprasti tokios aplinkos įvairovę bei atpažinti patikimų naujienų vertę. Todėl tampa svarbu aiškintis kodėl sąmoningas informacijos vartojimas tampa būtinybe jauno amžiaus auditorijoms? Kokį vaidmenį skaitmeninio raštingumo srityje atlieka skirtingos suinteresuotos grupės ir patys jaunuoliai? Būtent apie tai ir pasikalbėsime paskaitoje.
Paskaitą ves Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros doktorantė, V.Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto mokslininkė Patricija Lenčiauskienė.
Paskaita vyks nuotoliniu būdu. Likus dienai iki renginio, užsiregistravusiems bus išsiųsta prisijungimo nuoroda. Renginys nemokamas.
Būtina išankstinė REGISTRACIJA: https://smf.vdu.lt/registracija
Kviečiame dalyvauti!
******************
VDU Tėvų akademija – dalis Socialinių mokslų fakulteto misijos. Tai paskaitų-susitikimų ciklas, kurių metu įžvalgomis ir patarimais su tėvais dalinasi psichologai, socialinio darbo specialistai, sociologai, antropologai ir įvairių kitų sričių universiteto ekspertai. Kartą per mėnesį, dovanodami nemokamus užsiėmimus tėvams, siekiame prisidėti prie visuomenės tobulėjimo. Kviečiame mokytis apie save, šeimą, savo vaikus, jų auklėjimą ir kitomis aktualiomis temomis.
Erasmus+ patirtis Stambule: profesionalūs dėstytojai, gausybė būrelių ir laisvė katėms
Psichologijos bakalauro studijų II kurso studentė Justina Jankauskaitė dalijasi savo Erasmus+ nuotraukomis ir patirtimi Stambule!
„Labai džiaugiuosi, kad pasinaudojau galimybe semestrą studijuoti Turkijoje. Stambulas – daugiakultūris, įvairiapusis miestas. Būti ten ir jausti šio miesto gilią ir turtingą istoriją yra neapsakomas jausmas. Kalbant apie pačias studijas Ozyegin universitete, jos stipriai praplėtė mano pasaulėžiūrą, bet nebuvo itin lengvos. Visi man dėstę dėstytojai yra savo srities profesionalai savo profesinius laipsnius įgyję ne tik Turkijoje, bet ir JAV. Tas labai jautėsi ir paskaitose. Ypač susižavėjau kognityvine ir raidos psichologijomis, galvoju galbūt net sieti savo ateitį su šiomis sritimi. Pats universitetas turi galybę būrelių, veiklų, baseiną ir net savo gyvūnų prieglaudą. Pastarojoje praleidau daug laiko, ypač prieš atsiskaitymus, kai jausdavau nerimą ar nebesinorėdavo žiūrėti į knygų pusę.
Labiausiai nustebinęs dalykas Turkijoje – kiek laisvės suteikiama katėms, jos buvo visur: parduotuvėse, bibliotekose, bendrabutyje, valgykloje, kavinėse – jos čia labai gerbiamos ir mylimos. Be visų šių dalykų, labai dėkinga esu dėl sutiktų žmonių. Manau, kad jie šitą patirtį ir padarė tokią ypatingą ir nepamirštamą, o dabar turiu draugų išsibarsčiusių po visą pasaulį! Grįžau su daugybe gražių prisiminimų, nauju įkvėpimu ir motyvacija studijoms!”
Aušra Maslauskaitė – apie individualizmą ir socialinius šeimos procesus
Lietuvos socialinių mokslų centrui vadovauti pradėjo Milda Ališauskienė
Lietuvos socialinių mokslų centrui nuo pirmadienio pradėjo vadovauti Milda Ališauskienė, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).
„Vadovaudama centrui skatinsiu kokybiškus fundamentinius ir taikomuosius socialinius tyrimus, kurie prisidėtų prie naujų, mokslu grįstų viešosios politikos sprendimų. Taip pat tikiuosi, kad centras taps patikimu Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ įgyvendinimo partneriu“, – pranešime cituojama M. Ališauskienė.
Naujoji centro direktorė konkurso būdu išrinkta penkerių metų kadencijai.
„Džiugu matyti, kad centras kasmet stiprėja, augina savo mokslinį potencialą ir prisideda prie valstybei svarbių sprendimų formavimo. Linkiu, kad centras ir toliau kryptingai stiprintų savo veiklą, taptų gerai atpažįstamu mokslinių tyrimų centru ne tik Lietuvoje, bet ir regioniniu bei tarptautiniu mastu“, – teigė Raminta Popovienė.
M. Ališauskienė yra sociologė, Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros profesorė, dėstė įvairiuose užsienio universitetuose, 2016 metais stažavosi pagal „Fulbright“ programą JAV Kalifornijos Santa Barbaros universitete, 2021 metais stažavosi Helsinkio universiteto Aleksanteri institute.
2015 ir 2019 metais buvo apdovanota Nacionaliniais lygybės ir įvairovės apdovanojimais, 2024-aisiais jai buvo įteiktas Teisingumo ministerijos apdovanojimas už nuopelnus žmogaus teisių srityje.
M. Ališauskienė 2009 metais įgijo socialinių mokslų daktaro laipsnį, o 2023 metais jai buvo suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus pedagoginis vardas.
Iki šiol Lietuvos socialinių mokslų centrui vadovavo Boguslavas Gruževskis.
R. Popovienė padėkojo kadenciją baigusiam direktoriui už kryptingą lyderystę vadovaujant centrui, jo mokslinio potencialo ir tarptautiškumo stiprinimą, indėlį į gyventojų užimtumo, darbo rinkos ir socialinės politikos tyrimus.
Lietuvos socialinių mokslų centras yra valstybinis mokslinių tyrimų institutas, pavaldus ŠMSM.
Centras vykdo mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą visuomenės raidos, socialinės nelygybės, socialinės politikos, darbo rinkos, demografinės struktūros ir kitose kryptyse.
Erasmus+ patirtis Alikantėje: solidarumas – gyva kasdienybės dalis
Magistro programos Socialinis darbas: Transformuojantis socialinis darbas studentė Martina Ioannou dalijasi savo įspūdžiais iš Alikantės. Nuo turistų pilnų gatvių ir saulėtos pakrantės iki jautrių susitikimų su bendruomenėmis, kur solidarumas tampa kasdienybe!
„Alikantė (Alicante) – tai be galo įdomus miestas, turintis daug skirtingų veidų ir atspalvių. Vienu metu jis yra turistų traukos centras, kitu – prieglobstis pabėgėliams, dar kitu – kultūrų susiliejimo vieta, kurią ypač vertinama ir patys ispanai. Miestas tikrai turi, ką pasiūlyti kiekvienam: nuo spalvingo naktinio gyvenimo iki nuostabios pakrantės, saulė čia lydi beveik ištisus metus, todėl nenuostabu, kad šis miestas yra tapes traukos tašku, kuriame susikerta skirtingos kultūros, kalbos, požiūriai ir mentalitetai.“
-
Mano patirtis Erasmus programoje Alikantėje atvėrė man galimybę geriau suprasti socialinius iššūkius, su kuriais susiduria šis regionas, ir jų sprendimo būdus.
„Mano patirtis Erasmus programoje Alikantėje atvėrė man galimybę geriau suprasti socialinius iššūkius, su kuriais susiduria šis regionas, ir jų sprendimo būdus. Įdomiausia tai, kad nors daugelio socialinių problemų šaknys yra panašios į tas, su kuriomis susiduriama ir Lietuvoje — tikriausiai, taip pat ir daugelyje kitų šalių — čia jos pasireiškia kitaip ir turi savitą raišką ir poveikį kasdieniam gyvenimui. Lankydamasi labiau pažeidžiamose miesto dalyse pastebėjau vieną ryškų reiškinį — solidarumą. Čia solidarumas ir bendruomeniškumas nėra tik teorinės sąvokos — tai gyva kasdienybės dalis. Kartais tai pasireiškia paprastu pasisveikinimu, trumpu pokalbiu ar tiesiog nuoširdžiu dėmesio skyrimui kitam žmogui — tačiau šis ryšys yra jaučiamas visur. Tą patį pastebiu ir universitete. Kurso draugai dalinasi užrašais, pasiteirauja, kaip sekasi, ir nuoširdžiai domisi mano kilme ir kultūra.
Alikantė – labai turtingas ir daugialypis miestas. Tai vieta, kuri meta iššūkius, skatina mąstyti plačiau ir labai stipriai prisideda prie akademinio, kultūrinio ir asmenio tobulėjimo.“
2025. Socialinių mokslų fakulteto ataskaitos pristatymas
Kviečiame bendruomenės narius ateiti į 2025 m. Socialinių mokslų fakulteto ataskaitos pristatymą!
Tarybos posėdyje bus aptariama bendruomenės darna, sutelktumas ir pasiekimai, fakulteto tarptautiškumas, universiteto indėlis į visuomenės raidą bei kiti svarbiausi rodikliai.
Posėdis vyks vasario 11 d. nuo 14.00 val. 323 aud. Jonavos g. 66.
