Konferencija „GYVENTOJŲ SURAŠYMAI: PATIRTIS IR PERSPEKTYVOS“
Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centras kartu su Lietuvos statistikos departamentu organizavo mokslinę konferenciją „GYVENTOJŲ SURAŠYMAI: PATIRTIS IR PERSPEKTYVOS“. Konferencija rengiama įgyvendinant mokslinį projektą „Lietuvos gyventojų sociodemografinių struktūrų kitimas depopuliacijos procesų kontekste“, finansuojamą Lietuvos mokslo tarybos. Finansavimo sutartis Nr. MIP-009/2015.
Lietuvos pagrindinių demografinių procesų negatyvi raida jau daugiau nei du dešimtmečius gilina depopuliaciją ir keičia visuomenės sociodemografines struktūras, kurdama prielaidas tolimesniam populiacijos mažėjimui viso XXI a. perspektyvoje. Projekto tkslas yra įvertinti Lietuvos sociodemografinių struktūrų kitimo situaciją intensyvių ir negatyvių demografinių procesų pokyčių kontekste, naudojant išsamius visos populiacijos lygmens gyventojų surašymų ir demografinės statistikos duomenis. Projekto inovacinį pagrindą sudaro tyrime derinami 2011 m. ir 2001 m. Lietuvos gyventojų surašymų nuasmeninti mikro duomenys ir ankstesnių XX a. atliktų penkių gyventojų surašymų agreguota informacija, leidžianti atskleisti gyventojų sociodemografinių struktūrų kitimą ilgalaikių demografinių pokyčių kontekste ir projektuoti demografinės raidos perspektyvas.
Konferencija vyko 2016 m. gruodžio 1 d. Lietuvos statistikos departamente.
Pasirodė antrasis DEMOGRAFIJA VISIEMS numeris
Informacijos apie Lietuvos demografinius procesus, kuriuos aptaria šios srities profesionalai, asmenys, atstovaujantys viešajam interesui, politikai, priimantys sprendimus, tikrai netrūksta. Apie tai skaitome spaudoje, girdime per radiją ar televiziją. Reikia pripažinti, kad jau vis rečiau pasitaiko buitinio lygmens apibendrinimų ir problemų sprendimo būdų siūlymų. Tačiau įvairiais kanalais skleidžiama demografinė informacija dažniausiai pateikiama mažomis „porcijomis“ – aptariamas kuris nors vienas demografinis procesas (dažniausiai be platesnio konteksto). Tad ir daromos išvados apie įvairių demografinių procesų kitimą, bendrą demografinę situaciją ar perspektyvas dar prasilenkia su realybe. Ryškiausias to pavyzdys – šešių partijų įsipareigojimas pasiekti, kad 2025 m. Lietuvoje gyventų 3,5 mln. žmonių!
Su trumpa Lietuvos demografinės situacijos apžvalga ir migracijos iššūkiais Lietuvai ir Europai galite susipažinti Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro leidžiamame informaciniame biuletenyje DEMOGRAFIJA VISIEMS.
Antrąjį numerį galite rasti čia
V. STANKŪNIENĖ APIE GYVENTOJŲ SKAIČIAUS POKYČIUS IR EMIGRACIJOS STABDYMO GALIMYBES
„Lietuvos demografinė situacija tikrai katastrofiška, Europoje ir ne tik skiname bloguosius demografinius rekordus daugelyje sričių, o į tai žiūrime taip nerimtai, taip neatsakingai valstybės lygmeniu, taip neprofesionaliai, su kažkokiais tai lopo užadymo variantais, gerokai keistais pasiūlymais. Reikia dirbti kompleksiškai, sutelkti visas jėgas tarpžinybines, tarpinstitucines, ir politikos rengėjų, ir mokslo. Svarų profesionalų žodį turi tarti ir ekonomistai“ – siūlė prof. V. Stankūnienė.
Daugiau skaitykite: https://www.tv3.lt/naujiena/936014/paziurejo-i-skaicius-ir-pakraupo-lietuvos-situacija-tikrai-katastrofiska
Socialinės demografijos magistrantūros studijos Vilniuje
Jei domitės šeimos pokyčiais, žemo gimstamumo problemomis, migracijos procesais, visuomenės sveikata, demografiniu senėjimu, populiacijos nykimu, jei norite suprasti ir prisidėti sprendžiant demografines problemas, studijuokite Socialinės demografijos magistrantūros studijų programoje!
Kuo ypatinga ši studijų programa? Tai vienintelė demografijos studijų programa Baltijos šalyse ir viena iš nedaugelio Rytų ir Vidurio Europos regione. Programa skirta baigusiems įvairias bakalauro programas: socialinių mokslų (sociologija, socialinė politika, socialinis darbas, ekonomika, politikos mokslais, visuomenės geografija), fizinių mokslų (statistika, matematika), biomedicinos mokslų (visuomenės sveikata). Programa yra tarpdalykinio pobūdžio: demografijos perspektyvą papildo sociologijos, socialinės politikos, politikos mokslų, ekonomikos bei visuomenės sveikatos krypties dalykai.
Kokios darbo perspektyvos? Darbas valstybinėse institucijose, tarptautinėse organizacijose, NVO, privačiose bendrovėse (draudimo, rinkodaros ir rinkos tyrimų bendrovėse, bankų analizės skyriuose ir kt.) analitiku, gyventojų (demografinės) politikos rengimo ir įgyvendinimo specialistu ministerijose ir savivaldybėse, tyrėju mokslo ir kitose institucijose.
Absolventai įgis Socialinių mokslų srities Sociologijos krypties demografijos magistro kvalifikacinį laipsnį.
Plačiau apie Socialinės demografijos magistrantūros studijas: http://www.vdu.lt/lt/study/program/show/263/
Pagrindinis priėmimo etapas vyksta nuo birželio 1 d. iki birželio 29 d. 24 val.
Prašymai pateikiami internetu: https://epasirasymas.vdu.lt/
Visą informaciją apie 2017 m. priėmimą į magistrantūros studijas rasite čia.
Senstanti Lietuvos visuomenė: turime bėdą 50-čiai metų į priekį
Lietuvoje gyventojų amžiaus struktūra taip deformuota, kad 50-čiai metų į priekį turime didelį rūpestį ir iššūkį. Lietuvos ateitis – sena visuomenė, o vienintelis senėjimą stabdantis veiksnys – aukščiausias mirtingumas Bendrijoje. Kitaip tariant, daug gyventojų senatvės net nesulaukia. Taip Lietuvos situaciją mato demografė Vlada Stankūnienė. Profesorės teigimu, Lietuvoje gausės senyvo amžiaus žmonių su chroninėmis ligomis ir nuolatiniu sveikatos paslaugų poreikiu, o dirbantis asmuo turės išlaikyti vis didesnę pagyvenusių visuomenės dalį.
Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/nupiese-lietuvos-ateiti-turime-beda-50-ciai-metu-i-prieki.d?id=70805480
Lietuvos demografinis kelias: praeitis ir perspektyvos
Jau kelis dešimtmečius Lietuva susiduria su dideliais demografiniais iššūkiais: didele emigracija, mažais gimstamumo ir dideliais mirtingumo rodikliais. Vis dėlto pastaraisiais metais galima įžvelgti ir teigiamų demografinių rodiklių pokyčių. Didėjantį grįžtančių emigrantų skaičių komentuoja Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro vadovė Vlada Stankūnienė:
Matyt ne taip jau blogai Lietuvoje gyventi. O jeigu galima sugrįžti ir gyventi čia, tai galima ir neišvykti. Kaip rodo įvairūs užsienyje atlikti tyrimai, jeigu po intensyvios emigracijos prasideda intensyvi imigracija, reiškia, emigracija taip pat mažės. Tai rodo šalies atsigavimą. Čia iš tiesų yra gera žinia.
Kviečiame pasiklausyti viso Demografinių tyrimų centro vadovės prof. habil. dr. Vlados Stankūnienės pranešimo: Lietuvos demografinis kelias: praeitis ir perspektyvos Lietuvos Respublikos Seime 2015 m. kovo 6 d. vykusioje konferencijoje 25 METAI LAISVĖS. PATIRTIS IR PERSPEKTYVOS.
Pranešimo įrašą rasite čia (pradžia nuo 1 h 44 min).
Tarptautiniai epidemiologų kursai Vilniuje
2014 metų gegužės 5 – 16 d. Vilniuje vyko šeštasis tarptautinis epidemiologų kursų ciklas „Epidemiologijos metodai“. Epidemiologijos kursai yra aktualūs epidemiologams, demografams, visuomenės sveikatos profesionalams, statistikams, medicinos atstovams, jauniesiems mokslininkams ir doktorantams, kurie dirba ir atlieka tyrimus epidemiologijos, demografijos ir visuomenės sveikatos srityse. Kursus sudaro paskaitos, įvairios užduotys, diskusijų sesijos bei praktinė veikla, skirta epidemiologijos mokslo žinių ir tyrimų įgūdžių gilinimui bei tobulinimui.
Kursus organizuoti padeda VDU Demografinių tyrimų centras ir VDU Sociologijos katedra. Kursai ir diskusijos vyks anglų kalba. Renginio koordinatoriai Lietuvoje: Domantas Jasilionis ir Vladimir M. Shkolnikov.
V. Stankūnienė apie „Eurostat“ prognozes
„Lietuva pagal gyventojų skaičių vis labiau panašės į Latviją, Estiją. Tokių pesimistinių prognozių dar neturėjome. Pirma reakcija – prognozuojant įsivėlė klaidų“, – DELFI pasakojo VDU Demografinių tyrimų centro vadovė V. Stankūnienė, praėjusią savaitę su grupe autorių pristačiusi knygą „Lietuvos demografinė kaita: ką atskleidžia gyventojų surašymai“.
Ji nusprendė įvertinti, ar „Eurostat“ prognozė ir demografinių procesų kitimo hipotezės, kuriomis vadovautasi, teisingos.
Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/tokiu-liudnu-prognoziu-lietuvai-dar-nebuvo-tikejosi-kad-skaiciuojant-isivele-klaida.d?id=74114014
