Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimas – vienas sparčiausių pasaulyje
Remiantis Jungtinių Tautų Organizacijos paskelbtomis prognozėmis, pasaulio gyventojų skaičius iki 2050 m. turėtų pasiekti 11,2 milijardo. Vis dėlto kai kuriose šalyse gyventojų skaičius sparčiai mažėja. Viena iš tokių šalių yra Lietuva. Per pastaruosius metus Lietuvos gyventojų skaičius sumažėja apie 1 proc. kasmet. Plačiau apie tai galima paskaityt Pasaulio Banko publikacijoje. Lietuvos statistikos departamentas neseniai paskelbė, kad Lietuvos gyventojų skaičius rugsėjo mėnesio pradžioje nukrito žemiau negu 2,9 mln. Lietuvos gyventojų skaičiaus pokyčius galima sekti Lietuvos statistikos departamento Oficialiosios statistikos portale.
KONFERENCIJOJE APIE SKYRYBAS A. MASLAUSKAITĖS PRANEŠIMAS
Spalio 5-7 d. Antverpeno universitete vykusioje 15-oje Europos skyrybų sociologinių ir demografinių tyrimų tinklo konferencijoje prof. A. Maslauskaitė skaitė pranešimą.
Daugiau informacijos: https://www.uantwerpen.be/en/conferences/divorce-conference-2017/
Vlada Stankūnienė: Lietuvos populiacijos nykimo tempai nemažėja
Demografinės informacijos viešojoje erdvėje tikrai netrūksta. Lietuvos demografinius procesus aptaria šios srities profesionalai, atstovaujantys viešajam interesui asmenys, sprendimus priimantys politikai. Tačiau informacija dažniausiai pateikiama mažomis „porcijomis“ ir tik apie kurį nors vieną iš demografinių procesų, paprastai be platesnio konteksto.
Tad ir daromos išvados apie demografinę situaciją ar perspektyvas dar neretai prasilenkia su realybe. Ryškiausias to pavyzdys – šešių partijų įsipareigojimas pasiekti, kad 2025 m. Lietuvoje gyventų 3,5 mln. žmonių!
Plačiau apie tai skaitykite čia.
VDU 2017 m. birželio 21-23 d. vyks tarptautinis seminaras apie alkoholio vartojimo pasekmes Vidurio ir Rytų Europoje
2017 m. birželio 21-23 d. Vilniuje, viešbučio Artis Centrum konferencijų centre, VDU Demografinių tyrimų centras kartu su Nacionaliniu vėžio institutu bei tarptautiniais partneriais (Londono higienos ir tropinės medicinos mokykla (JK) bei Makso Planko demografinių tyrimų institutu (Vokietija) organizuoja tarptautinį seminarą “Persisting burden of alcohol in Central and Eastern Europe: recent evidence and measurement issues”. Šio tarptautinio renginio metu vyks mokslinė diskusija apie alkoholio žalos paplitimo mastus, jų veiksnius bei metodologinius su alkoholiu susijusių demografinių praradimų vertinimo aspektus Vidurio ir Rytų Europos regione. Paskutinę mokslinio seminaro dieną (birželio 23 d.) numatoma organizuoti specialią sesiją (forumą-diskusiją) antialkoholinei politikai, į kurią kviečiami Lietuvos ir užsienio šalių viešosios politikos atstovai.
|
International seminar
Persisting burden of alcohol in Central and Eastern Europe: recent evidence and measurement issues
June 21-23, 2017 Artis Centrum Hotel, Totorių str. 23, Vilnius, Lithuania |
|
Despite some recent progress in reducing alcohol-related mortality, excessive alcohol consumption in most of the Central and Eastern European countries remains among the major public health threats. Alcohol-related causes of death make a substantial contribution to the persisting East-West mortality gap and are largely responsible for excess mortality at working ages. In many cases, reliable and internationally comparable data about the alcohol-related harm and its determinants remains very scarce. These issues especially relevant for former USSR countries showing high levels of unrecorded alcohol consumption. This is despite recently introduced successful anti-alcohol policies and plans for further strengthening of these measures in some of these countries. Both magnitude of burden of alcohol and frequently changing policy context highlight the need for continuous monitoring of the situation using adequate data and methodological approaches. This international seminar offers a forum in which conventional and advanced approaches to measurement of burden of alcohol can be discussed taking into account a specific context of the Central and Eastern European region. The seminar will focus on both the estimation of the population level burden of alcohol and newest individual-level evidence on determinants and consequences of harmful alcohol consumption. Although the main geographical focus is former communist countries of the Central and Eastern Europe, special sessions will be devoted to general methodological issues and wider international comparisons. The organizers of the international seminar welcome researchers contributing with both methodological and empirical papers focusing on various aspects of the health and societal burden of alcohol, especially those of relevance to the East-West gap. Seminar themes include: A) Measuring alcohol consumption and its impact on health in countries with high levels of unrecorded consumption B) Epidemiology of alcohol: new individual-level evidence C) Mortality and alcohol in Central and Eastern Europe D) Alcohol, violence and mental health E) Alcohol and cardiovascular system diseases F) Economic impact (including employment) of alcohol consumption G) Harm to others : the broader and indirect consequences of alcohol consumption H) Methodological issues in determining alcohol as a cause of death I) Geographic and socio-demographic disparities in alcohol-related harm between and within countries J) Communicating evidence on alcohol harms to policy makers and the public
Conference organizers Vytautas Magnus University (Lithuania) National Cancer Institute (Lithuania) London School of Hygiene and Tropical Medicine (UK) Max Planck Institute for Demographic Research (Germany) Population Europe Network
Conference format The conference will run over three days. The program will feature a mix of keynote presentations and specific non-concurrent. Presentations will run for 20 minutes to be followed by 10 minutes for questions and discussion. A discussion forum on “Policy, politics, and alcohol control” involving policy makers and politicians will be organized on the last day of the event (23 June). Seminar dates, venue and accommodation The seminar will be held on 21-23 June 2017 at the Artis Centrum Hotel in Vilnius, Lithuania. There is no registration fee, but the participants are expected to cover their travelling and accommodation expenses. International Organizing Committee Prof. Dr. Domantas Jasilionis (Max Planck Institute for Demographic Research (Germany) and Vytautas Magnus University (Lithuania)) Prof. David Leon (London School of Hygiene and Tropical Medicine (UK)) Dr. Vladimir M. Shkolnikov (Max Planck Institute for Demographic Research (Germany) and Higher School of Economics (Russian Federation)). Contacts Prof. Dr. Domantas Jasilionis E-mail: jasilionis@demogr.mpg.de Tel.: +370 694 49405 |
Pasirodė trečiasis DEMOGRAFIJA VISIEMS numeris
Lietuvos demografinė raida per pastarąjį ketvirtį amžiaus keitėsi labai intensyviai. Nuo XX a. paskutinio dešimtmečio pradžios iš esmės ir neigiama linkme pasikeitė visi pagrindiniai demografiniai procesai ir gyventojų amžiaus struktūra. Pagrindinių demografinių procesų pokyčiai, jau daugiau nei du dešimtmečius lemdami spartų gyventojų skaičiaus mažėjimą ir keisdami gyventojų amžiaus struktūrą, kuria pamatines prielaidas sparčiam demografiniam nykimui iki šio amžiaus vidurio ir net tolimesnėje perspektyvoje.
Su Lietuvos demografinės situacijos apžvalga, imigracine Lietuvos populiacija, prieštaringais Lietuvos gyventojų išsilavinimo pokyčiais ir vaikų išlaikymo iširus tėvų partnerystei tematikomis galite susipažinti Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro leidžiamame informaciniame biuletenyje DEMOGRAFIJA VISIEMS.
Trečiąjį numerį galite rasti čia.
SEIME VYKO KONFERENCIJA APIE DEMOGRAFINIUS IŠŠŪKIUS, VIEŠŲJŲ FINANSŲ TVARUMĄ IR EKONOMIKOS AUGIMĄ
Spalio 6 d. Seime vykusioje konferencijoje „Demografijos iššūkiai, viešųjų finansų tvarumas ir ekonomikos augimas“ prof. D. Jasilionis skaitė pranešimą „Šiuolaikiniai Lietuvos demografiniai pokyčiai: veiksniai ir ateities scenarijai“.
Daugiau informacijos: http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15258&p_k=1&p_event_id=4811
Atgarsiai žiniasklaidoje: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/lietuvai-zada-nauja-krize-pelke-i-kuria-grimztame-vis-giliau.d?id=75976369
A. Maslauskaitė. VDU sociologė: Lietuvoje nuvertinamas ekonominis šeiminės laimės dėmuo
Pasikeitęs požiūris į šeimos kūrimą, šeimų įvairovę, lyčių revoliuciją daro didelę įtaką šiuolaikinės šeimos modeliui. Tai nagrinėja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros profesorė Aušra Maslauskaitė
Skaitykite daugiau
Socialinė demografija – naujos modernios studijos
Nuo 2016 metų rudens Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) Vilniuje (Lietuvos edukologijos universiteto patalpose) pradeda vykdyti Socialinės demografijos magistro studijų programą. Ši programa yra vienintelė demografijos mokslo šakos programa Baltijos šalyse bei viena iš nedaugelio Vidurio ir Rytų Europos regione. Šiandien demografijos studijos siejamos su didžiuliais modernios visuomenės demografiniais iššūkiais: sunkiai valdomais globaliais ir regioniniais gyventojų migracijos srautais, šeimos transformacija, labai žemu gimstamumu ir sparčiu visuomenės senėjimu.
D. Jasilionis. Socialinė nelygybė – grėsmė nacionaliniam saugumui
Lietuvos ekonomika auga, tačiau emigracija nemažėja, tebesame toli nuo statistinio europiečio gyvenimo trukmės ir sveikatos rodiklių. Kodėl taip yra, „Veidas“ teiraujasi šį fenomeną tyrinėjančio mokslininko – Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro vyriausiojo mokslo darbuotojo, Sociologijos katedros profesoriaus dr. Domanto Jasilionio.
Skaitykite daugiau: http://www.veidas.lt/socialine-nelygybe-%E2%80%93-gresme-nacionaliniam-saugumui
V. Stankūnienė: „Ką žinome ir ko nežinome apie Lietuvos demografinius pokyčius“
„Demografai gerų žinių Lietuvai neturi!“ – sako Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro vadovė profesorė Vlada Stankūnienė. Nuo 2005 m. Lietuvą paliko daugiau nei pusė milijono gyventojų. Prof. Vlada Stankūnienė radijo paskaitoje aptarė dabartinę demografinę situaciją, nusakė ją apibūdinančius veiksnius, pateikė tam tikrą istorinį kontekstą, nuo kada ir dėl kokių priežasčių demografinė padėtis tapo vis blogesnė. Užsiminė ir apie tai, kuriose srityse Lietuvos padėtis nėra tokia dramatiška.
Radijo paskaitą galite išklausyti: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013599323/radijo_paskaitos_2017_02_07_14_05#wowzaplaystart=0&wowzaplayduration=2273000
