PUBLIKUOTA KNYGA „LIETUVOS DEMOGRAFINĖ KAITA: KĄ ATSKLEIDŽIA GYVENTOJŲ SURĄŠYMAI“
Demografinių tyrimų centro mokslo darbuotojai publikavo knygą: Stankūnienė, V., M.Baublytė, K.Žibas, D.Stumbrys. 2016. Lietuvos demografinė kaita: ką atskleidžia gyventojų surašymai. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. 284 p.
Remiantis gausiais įvairių metų Lietuvos gyventojų surašymų agreguotais ir paskutinių dviejų surašymų (2001 ir 2011 m.) mikrolygmens duomenimis mokslo studijoje analizuojami Lietuvos gyventojų struktūrų ir demografinių procesų pokyčiai ilgalaikėje istorinėje perspektyvoje. Demografinės raidos teorinių perspektyvų kontekste analizuojama populiacijos kaita pagal amžių, išsilavinimą, migracinę patirtį, tautybę, santuokinį statusą, vertinama santuokinės elgsenos ir gimstamumo modelių kaita. Knyga parengta vykdant Mokslinių tyrimų projektą „Lietuvos gyventojų sociodemografinių struktūrų kitimas depopuliacijos procesų kontekste“. Projektą finansavo Lietuvos mokslo taryba. Finansavimo sutartis MIP-009/2015.
VDU įkurtas Demografinių tyrimų centras
2014 metų vasario mėnesį Vytauto Didžiojo universitete buvo įkurtas naujas socialinių mokslų klasteris – Demografinių tyrimų centras. Demografinių tyrimų centro tikslas – tirti Lietuvos demografinių procesų raidą istorinėje, šių dienų aktualijų ir ateities perspektyvoje, vykdyti lyginamuosius demografinius tyrimus, vertinti nacionalinio lygmens gyventojų politiką ir jos dedamąsias kitų šalių praktikų kontekste, teikti siūlymus viešosios politikos rengėjams.
Daugumos demografinių procesų raida Lietuvoje jau du dešimtmečius yra neigiama. Žemi gimstamumo rodikliai, spartūs šeimos formų ir struktūrų pokyčiai, intensyvi emigracija ir vangi imigracija, visuomenės išsivystymui neadekvačiai aukštas ir svyruojantis mirtingumas stabdo visuomenės socialinės – ekonominės raidos tempą ir ženklins jos ateities trajektoriją dar ilgus dešimtmečius. Demografinės raidos disbalansas, kaip rodo priešakinių postindustrinių visuomenių patirtis, gali būti sėkmingai įveiktas ar bent kontroliuojamas efektyvia demografinių tyrimų žiniomis grįsta gyventojų politika.
IŠLEISTAS KETVIRTASIS DEMOGRAFIJA VISIEMS NUMERIS
Šiame leidinio numeryje pristatomi Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų atlikto mokslo tiriamojo projekto rezultatai apie vyrų bendravimą su vaikais po skyrybų. Projektas „Šeimos deinstitucionalizacijos iššūkiai vaikų gerovei: vaikų išlaikymas iširus tėvų partnerystei“ (GER-2015/010) vykdytas 2015 m. spalio–2017 m. birželio mėnesiais. Projektą finansavo Lietuvos mokslo taryba pagal Nacionalinę mokslo programą „Gerovės visuomenė“.
Ketvirtąjį numerį galite rasti čia.
D. Galdauskaitė: demografija – „kažkoks“ mokslas apie skaičius. Ar tikrai?
„Tikriausiai, daug kas, tarp jų ir studentai bei ketinantys jais tapti, demografiją supranta kaip mokslą su daug skaičių ir įvairių statistinių duomenų. Panašios nuomonės buvau ir aš, nors studijuodama Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) sociologijos ir antropologijos bakalauro studijų programoje statistinius duomenis interpretuodavau įvairių visuomenėje vykstančių procesų kontekste. Požiūris į demografiją pasikeitė, kai trečiame bakalauro studijų kurse išklausiau Demografijos dalyką.“ – pasakojimą apie pažintį su demografija ir savo patirtį studijuojant Socialinės demografijos magistro studijų programoje pradeda Demografinių tyrimo centro jaunesnioji mokslo darbuotoja Dovilė Galdauskaitė.
Plačiau skaitykite: http://smf.vdu.lt/demografija-kazkoks-mokslas-apie-skaicius-ar-tikrai/
Pasirodė pirmasis DEMOGRAFIJA VISIEMS numeris
Demografija visiems Nr. 1
Naujausi duomenys, iliustruojantys esamą Lietuvos demografinę situaciją, kelia labai prieštaringų minčių. Lietuvos statistikos departamento paskelbti 2013 m. demografinės statistikos duomenys teikia optimizmo – Lietuvos demografinė situacija, atrodo, stabilizuojasi ir net matoma gerėjimo požymių. Tačiau jau dveji metai gyvename nebeturėdami 3 milijonų gyventojų ir toliau mūsų sparčiai mažėja. Tad kaip reikėtų vertinti dabartinę Lietuvos demografinę situaciją? Kaip gerėjančią ir teikiančią vilčių, kad kopiame iš „demografinės duobės“, ar tik kaip stabtelėjimą jos dugne su neaiškia tolesne perspektyva?
Su šiomis ir kitomis aktualiausiomis demografinėmis problemomis galite susipažinti Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro leidžiamame informaciniame biuletenyje DEMOGRAFIJA VISIEMS.
Pirmąjį numerį galite rasti čia.
„Stalčiuose“ nugulantys tyrimai nepadeda
„Demografinių procesų tyrimų ypatingai daug stalčiuose“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro vadovė profesorė Vlada Stankūnienė, paklausta apie mokslinius tyrimus „stalčiuose.“
Sužinokite daugiau peržiūrėję laidos „Projektas Pi.“ įrašą: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013674138/projektas_pi
Diskusija „Demografinių iššūkių pasekmės socialinės apsaugos sistemai“
2016 m. birželio 3 d. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (toliau – komitetas) kartu su Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Europos informacijos biuru Seime surengė „Europos savaitės 2016“ diskusiją tema „Demografinių iššūkių pasekmės socialinės apsaugos sistemai“
Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro vadovė, profesorė, habilituota daktarė Vlada Stankūnienė savo pranešime kalbėjo apie Lietuvos demografinės raidos trajektorijas ir netolygumus, iššūkius ekonominei plėtrai ir socialinei politikai. Apžvelgdama Lietuvos gyventojų amžiaus struktūros kitimą 1992-2015 metais, ji parodė didelius Lietuvos emigracijos mastus, kurie nemažėja; žemą gimstamumą, neužtikrinantį kartų kaitos; neadekvačiai aukštą mirtingumą. Pranešėja teigė, kad „Gyventojų amžiaus struktūra yra deformuota. Ji sudaro labai nepalankų pagrindą tolimesniems demografiniams pokyčiams, struktūrai, tvarumui”. Ji kėlė klausimą: „Kokios galimybės amžiaus struktūrai artėti prie stabilios? Vyresnes gausias kartas ateityje keis mažo gimstamumo negausios kartos. Dabartinė mažiaus struktūra yra pagrindinė tolimesnio gyventojų skaičiaus mažėjimo prielaida”. Profesorė įvardijo amžiaus struktūros deformacijų pasekmes. Jos keičia gamybos ir vartojimo santykį, mažina aktyviąją dirbančiųjų dalį, didina vyresnio amžiaus asmenų socialinės apsaugos poreikį, keičia vyresnio amžiaus asmenų paslaugų poreikio struktūrą bei sveikatos apsaugos ir būsto poreikio struktūrą. Pranešėja teigė, kad „Gyventojų skaičius sparčiai tempais mažėja (2000-2015 sparčiausiai ES, gyventojų senėjimo tempai – vieni sparčiausių ES, gimstamumas tebėra žemo lygio, toli nuo galimybių užtikrinti kartų kaitą, mirtingumo lygis (vyrų) tebėra neadekvačiai aukštas ir aukščiausias tarp ES šalių, emigracijos rodikliai išlieka aukšti). Pagal prognozes Lietuvos gyventojų skaičius sparčiai mažės iki šio amžiaus vidurio, vėliau stabilizuosis, iki amžiaus vidurio vyks labai spartus darbingo amžiaus gyventojų mažėjimas ir gyventojų senėjimas, didės skirtumai tarp didžiausių miestų ir likusios Lietuvos dalies”.
Plačiau apie šią diskusiją skaitykite čia.
Yra būdas didinti gimstamumą
„Pagrindinė priemonė – vaikų lopšeliai-darželiai, vaikų ugdymo ir priežiūros paslaugos. Tai prioritetas siekiant padėti šeimoms, auginančioms vaikus“, – apie gimstamumo skatinimo priemones kalbėjo VDU Demografinių tyrimų centro vadovė profesorė V. Stankūnienė.
Apie diskusiją skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/lietuvoje-tiksi-nauja-bomba-nykstame-ne-tik-del-emigracijos.d?id=75586029
Karolis Žibas apie modernią vergystę ir prekybą žmonėmis
Demografinių tyrimo centro mokslo darbuotojas Karolis Žibas teigia, kad Lietuva patenka į valstybių grupę, kuri pasižymi modernios vergystės ir prekybos žmonėmis rizika. Tyrimai rodo, kad emigrantų iš Lietuvos “nekvalifikuotas darbas patenka į šešėlinę sritį arba į žemiausią darbo rinkos sektorių, kuriame socialinio mobilumo galimybės yra ribotos, o atlyginimas mažas. Šios aplinkybės sukuria pažeidžiamumo ir išnaudojimo potencialą, kuris, savo ruožtu, didina modernios vergystės ar prekybos žmonėmis atsiradimo galimybes.”
Finansuojamos modernios socialinės demografijos magistrantūros studijos VDU (Vilniuje)!
Socialinės demografijos magistrantūros studijų programa – besidomintiems Lietuvos, regioninėmis ir globaliomis demografinėmis problemomis bei siekiantiems jas spręsti, remiantis mokslo žiniomis, sukaupta įvairių valstybių patirtimi ir gera praktika.
Nuo 2016 m. Vytauto Didžiojo universitetas Vilniuje vykdo Socialinės demografijos magistrantūros studijų programą. Naujoji Socialinės demografijos magistrantūros studijų programa yra vienintelė demografijos mokslo šakos programa Baltijos šalyse bei viena iš nedaugelio Vidurio ir Rytų Europos regione. Tai moderni tarpdalykinė programa, skirta išsamioms demografinių procesų raidos visuomenės modernizacijos kontekste, šiuolaikinių Lietuvos, regioninių (Vidurio ir Rytų Europos) bei globalių demografinių problemų, jų veiksnių ir viešosios politikos atsako studijoms.
Šiandien demografijos studijos išsivysčiusiose šalyse tampa aktualiomis kaip niekad. Tai sietina su didžiuliais demografiniais iššūkiais, su kuriais susiduria modernios visuomenės: sunkiai valdomais regioniniais ir globaliais migracijos srautais, šeimos transformacija, labai žemu gimstamumu, sparčiu visuomenės senėjimu. Europos kontinente šių demografinių iššūkių koncentracija didžiausia, o Lietuva tarp Europos šalių pagal daugumos demografinių procesų raidą ir situaciją yra tarp blogiausių. Europa jau dabar yra laikoma demografiškai pačiu „seniausiu“ pasaulio kontinentu. Tuo tarpu Lietuva nors šiuo metu dar nepatenka tarp labiausiai „pasenusių“ šalių, tačiau demografinis senėjimas vyksta sparčiausiais tempais ir ji vejasi labiausiai „senas“ šalis. Lietuva išsiskiria ir neadekvačiai aukštu mirtingumu, ypač vyrų, labai sparčių gyventojų skaičiaus mažėjimu. Didžiulius iššūkius visam Europos regionui kelia gausūs imigracijos srautai, o Lietuvai – ir didžiuliai emigraciniai šalies gyventojų praradimai. Gyventojų senėjimas, depopuliacijos procesai, labai intensyvūs ir prieštaringi migracijos srautai, verčia skubiai ieškoti visiškai naujų socialinės sistemos modelių, migracijos reguliavimo metodų, o kartu ir prieštaringai vertinamų ekonomines plėtros žmoniškųjų išteklių poreikio sprendimo kelių.
Lietuvai, kaip ir visam Vidurio ir Rytų Europos regionui būdinga demografinių problemų ypatinga koncentracija ir specifinė raiška, iki šiol sietina su paveldėtais praeities veiksniais ir pastarųjų kelių dešimtmečių esminėmis permainomis visose šalies gyvenimo sferose. Tai kuria didžiulį poreikį šios srities specialistams, gerai suprantantiems demografinių problemų kilmę ir galimybes jas spręsti. Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės demografijos magistro studijų programa yra atsakas į šį poreikį, turint ambicingus tikslus – parengti aukštos kvalifikacijos socialinės demografijos specialistus.
Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės demografijos magistro studijų programa skirta tiems, kurie neabejingi demografinėms problemoms, turintiems ambicijų įgytas žinias taikyti viešajame valdyme ir versle. Ši programa bus patraukli ir naudinga besidomintiems ne vien nacionalinio ir lokalaus lygmens Lietuvos demografinėmis problemomis, bet norintiems įgyti naujausių tarptautinių demografijos mokslo žinių bei išmokti profesionaliai vertinti šiuolaikinius globalius ir Europos regiono demografinius iššūkius ir įsijungti į tarptautinių institucijų veiklą. Pastaraisiais metais demografinių tyrimų duomenis labai aktyviai pradėjo naudoti verslas – tarptautiniai bankai bei gyvybės draudimo ir rinkos tyrimų bendrovės. Šiandien, kaip niekad iki šiol, modernusis verslas yra priverstas atsižvelgti į demografinius iššūkius ir modeliuoti verslo strategijas atsižvelgiant į demografinės raidos scenarijus.
Programa yra tarpdalykinio pobūdžio su demografijos mokslo šakos perspektyvos dominavimu, ją papildančiais socialinės politikos, sociologijos, politikos mokslų, ekonomikos, visuomenės sveikatos krypties dalykais. Socialinės demografijos magistro studijų programa skirta studentams, baigusiems įvairias bakalauro programas: socialinių mokslų (sociologija, socialinė politika, socialinis darbas, ekonomika, politikos mokslai, visuomeninė geografija ir kt.), fizinių mokslų (statistika, matematika) ir biomedicinos mokslų (visuomenės sveikata).
Studijų programoje labai svarbią vietą užima dalykai, suteikiantys demografines žinias, būtinas praktiniam demografinių problemų sprendimui viešosios politikos veiksmais. Tuo tikslu studijų sandaroje numatomi demografinės (gyventojų) politikos dalykai, siejami su kiekvienu iš demografinių procesu (migracija, gyventojų sveikata ir mirtingumu, šeimos pokyčiais ir gimstamumu, populiacijos senėjimu) ir šių procesų problemų sprendimu: šeimos politika, migracijos politika, visuomenės senėjimo politika, sveikatos politika.
Studijas baigę absolventai įgis reikalingų žinių tolesnei sėkmingai karjerai ne tik Lietuvos viešojo valdymo, verslo ar mokslo institucijose, bet ir tarptautinėse organizacijose.
Domantas JASILIONIS
VDU Demografinių tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas ir
Makso Planko Demografinių tyrimų instituto (Vokietija) mokslo darbuotojas
Plačiau apie FINANSUOJAMAS Socialinės demografijos magistrantūros studijas: http://www.vdu.lt/lt/study/program/show/263/
Pagrindinis priėmimo etapas vyksta nuo birželio 1 d. iki birželio 29 d. 24 val.
Prašymai pateikiami internetu: https://epasirasymas.vdu.lt/
Visą informaciją apie 2017 m. priėmimą į magistrantūros studijas rasite čia.
