KURSUOK su VDU: Socialinių mokslų fakulteto mokymai visuomenei
Kviečiame mokytis VDU Socialinių mokslų fakulteto parengtose mokymų programose nacionalinėje suaugusiųjų švietimo platformoje kursuok.lt nuo 2025 m. vasario mėnesio.
Į VDU siūlomus kursuok.lt mokymus gali registruotis visi, tačiau, norintys pretenduoti į valstybės finansavimą ir pasinaudoti mokymosi krepšeliu, turi atitikti šiuos kriterijus:
- Dalyviui yra 18–65 metai;
- Dalyvis yra užimtas asmuo (asmuo yra laikomas užimtu, jeigu jis užsiima bent viena šių užimtumo formų veikla: dirba pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, yra savarankiškai dirbantis asmuo);
- Dalyvis turi aukštąjį arba profesinį išsilavinimą liudijančius dokumentus;
- Dalyvis yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi Lietuvoje.
Skatiname pildyti išankstinę registraciją ir pirmiesiems sužinoti apie galimybę gauti valstybės finansavimą (iki 500 eurų) šiems mokymams:
„Psichologinis kapitalas: kelias į sėkmę ir asmeninę gerovę“
Mokymuose praktiškai išbandysite įvairias psichologinio kapitalo puoselėjimo technikas, ugdysite problemų sprendimo, kūrybiškumo, lyderystės ir dėmesingo įsisąmoninimo įgūdžius, išmoksite taikyti pagrindines konfliktų valdymo ir karjeros planavimo strategijas. Lektoriai – doc. dr. Kristina Kovalčikienė, doc. dr. Loreta Gustainienė, doc. dr. Aurelija Stelmokienė, doc. dr. Gabija Jarašiūnaitė-Fedosejeva, prof. dr. Loreta Bukšnytė-Marmienė.
Išankstinė registracija: https://mokymosiakademija.vdu.lt/mokymai/studijos/2170
„Konfliktų mediacija“
Mokymuose susipažinsite su įvairiomis konfliktų valdymo technikomis, kurios pritaikomos asmeniniame ir profesiniame gyvenime. Išmoksite analizuoti įvairias konfliktų priežastis ir konfliktų raiškos mechanizmus. Lektoriai – prof. dr. Loreta Bukšnytė-Marmienė, dr. Rytis Pakrosnis, dr. Laima Abromaitienė.
Išankstinė registracija: https://mokymosiakademija.vdu.lt/mokymai/studijos/2410
Daugiau informacijos: el. paštu: mokymosi.akademija@vdu.lt.
*Į VDU lektorių siūlomas mokymosi programas negali registruotis VDU darbuotojai, studentai.
„KURSUOK platforma sukurta įgyvendinant projektą „Mokykis visą gyvenimą!“ (projekto Nr. 10-009-P-0001), kuris finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.“
VDU psichologijos studentės: šis mokslas atveria plačias karjeros galimybes
„Rinkdamasi studijas žinojau, kad mano pagrindinis troškimas – padėti žmonėms. Įvertinusi savo asmenines savybes ir galimybes, pasirinkau psichologiją, kuri visada man atrodė įdomus ir platus mokslas“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) psichologijos bakalauro studentė Ernesta Ruzgytė, kuriai už sėkmingus mokymosi rezultatus universitetas skiria skatinamąją stipendiją.
Pasak studentės, psichologija jai itin patinka tuo, kad suteikia galimybę tyrinėti žmonių mąstymą ir elgseną, taip pat – kad šis mokslas atveria plačias karjeros sričių pasirinkimo galimybes. Bendrakursės mintis papildo kita psichologijos bakalaurantė Evelina Širinskytė, taip pat gaunanti skatinamąją stipendiją.
„Psichologiją studijuoti planavau jau nuo aštuntos klasės, nes nuolat keldavau sau klausimus: „Kas dedasi mūsų galvoje? Kodėl elgiamės taip skirtingai? Kodėl skirtingai mąstome? Nusprendžiau studijuoti VDU, nes psichologijos studijų programa atrodė įdomi, taip pat norėjau atrasti save ir tapti labiau savarankiška, todėl naujas miestas ir universitetas atrodė kaip puiki idėja“, – paaiškina studentė.
Ernestos teigimu, psichologijos žinių taikymas kasdienybėje yra neišvengiamas procesas, o įsibėgėjus studijoms ji ėmė labiau stebėti savo elgesį įvairiose situacijose, tobulinti bendravimo įgūdžius, analizuoti jų poveikį asmeniniams santykiams.
„Įgytų žinių dėka, bendravimo metu nuolat apmąstau savo elgesio, kalbos pasirinkimus, keičiu užduodamų klausimų formulavimą, stengiuosi atpažinti žodinio ir nežodinio bendravimo elementus. Taigi, mokymosi procesas apima ne tik teoriją, įgytą paskaitų metu, bet ir užima didžiąją kasdienybės dalį“, – sako ji.
Bendravimo psichologija – naudinga ir kasdienybėje
Paprašytos išskirti patinkantį studijų dalyką, abi pašnekovės sutaria, kad itin džiugina bendravimo psichologijos paskaitos. „Dėstytoja Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė – labai charizmatiška, pateikia gyvenimiškų pavyzdžių ir puikia palaiko ryšį su auditorija. Šiose paskaitose dėstytojo bei studento barjerai silpnai tesimato“, – pažymi Evelina.
Evelina Širinskytė. Asm. archyvo nuotr.
Jai pritaria ir Ernesta, akcentuodama, jog bendravimo psichologija yra itin naudinga – išmoktą teoriją galima taikyti ir kasdieniame gyvenime, santykyje su kitais. „Tačiau visi programos dėstytojai yra geri savo srities specialistai, kurie įtraukia į studijas ir motyvuoja mokymosi procese“, – apibendrina E. Ruzgytė.
Paskaitų VDU metu studentės turėjo galimybę susipažinti su skirtingų sričių psichologijos specialistais – universitete jau vyko susitikimai su klinikinės, organizacinės bei mokslinės srities psichologais. Jų dėka, anot Ernestos, galima ne tik įsigilinti į psichologo darbo specifiką, bet ir įgyti papildomos motyvacijos – pažintys su ekspertais, kurie mėgaujasi užsiimama veikla, yra įkvepiančios.
Mokantis svarbu nepamiršti balanso
Studentės neslepia, jog baigdamos mokyklą egzaminams jos skyrė dideles pastangas. Paklausta apie galimas efektyvias mokymosi strategijas, Evelina tikina, jog kiekvienas gali atrasti sau tinkamus asmeninius būdus.
„Aš tam skiriu daug laiko, stropiai mokausi, siekiu maksimumo. Žinoma, ne visada pavyksta, bet bent jau žinau, kad padariau viską, ką galėjau. Manau, kiekvienas turime atrasti savo būdą mokytis, tik būtina turėti motyvacijos ir noro“, – samprotauja studentė.
Tuo tarpu Ernestos manymu, studijuojant ar mokantis svarbu nepamiršti balanso. „Laiko, pastangų skyrimas mokslui ar egzamino pasiruošimui yra labai svarbus, tačiau vertėtų neapleisti ir poilsio bei santykių su artimaisiais. Susikoncentravę ir paskendę į rezultatus, kartais galime pamesti save ir tai, kas iš tikrųjų svarbu gyvenime“, – tvirtina pašnekovė.
Ernesta Ruzgytė. Asm. archyvo nuotr.
Ernestą džiugina, kad VDU suteikia itin plačias galimybes studentams tobulėti – ne tik pasirinktoje studijų srityje, bet ir saviraiškoje, dalyvaujant įvairių klubų veikloje, mokantis užsienio kalbų, atliekant praktiką arba studijuojant užsienyje pagal „Erasmus“.
„Pastebėjau, jog universitete atsižvelgiama į studento gerovę, skatinamas bendruomeniškumas, tarptautiškumas ir kūrybiškumas, kurie vertingi žinių, patirties plėtojime. Šiuo metu mokausi anglų kalbos, tačiau vėliau norėčiau išmėginti ir praplėsti savo vokiečių kalbos žinias“, – sako ji, papildydama, kad ateityje svarsto prisijungti ir prie VDU Studentų atstovybės bei sielovados bendruomenės, taip pat – išbandyti ir „Erasmus“ Vokietijoje ar kitur Europoje.
Baigusieji VDU psichologijos bakalauro studijų programą gali dirbti psichologais švietimo, socialinės rūpybos, sveikatos apsaugos ir įvairiose kitose įstaigose ir organizacijose, pramonės ir viešojo administravimo įmonėse, atlikti psichologinio vertinimo, psichologinės pagalbos bei švietimo funkcijas. Studijų metu suteikiami ne tik psichologijos pagrindai, bet ir žinios apie neurofiziologiją, evoliucijos ir genų įtaką žmonių elgesiui, atminties, mąstymo, kalbos funkcionavimo principus, taip pat galima studijuoti dominančius pasirenkamus dalykus – nuo koučingo ir kriminalinės psichologijos iki darbo su vaikais ar psichoterapijos pagrindų.
Startuoja naujas projektas – Lyčių lygybės ir lygių galimybių priemonių plėtojimas Vytauto Didžiojo universitete (LUMA)
Nuo 2024 m. lapkričio mėn. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) startavo naujas į lyčių lygybės ir lygių galimybių užtikrinimą orientuotas projektas (LUMA), truksiantis 18 mėn. Iki 2026 m. balandžio mėn. projekto komanda: projekto vadovė, Lygių galimybių koordinatorė Laura Lapinskė ir Socialinio darbo katedros profesorė bei V. Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Natalija Mažeikienė, įgyvendins veiklas, padėsiančias kurti saugią, sveiką, įtraukią, pagarba, dėmesiu ir tolerancija grįstą aplinką bei užtikrinti lygias galimybes visiems (-oms) bendruomenės nariams (-ėms) universitete.
Vienas iš pagrindinių prioritetų – lyčių lygybės užtikrinimas. Vadovaudamasi Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) rekomendacijomis universiteto mokslinink(i)ų ir ekspertų(-čių) komanda parengė Lyčių lygybės planą 2021-2025 metams. Prie institucinės lyčių lygybės politikos formavimo stipriai prisidėjo ir VDU dalyvavimas Horizonto projekte SPEAR („Supporting and Implementing Plans for Gender Equality in Academia and Research“, Horizon H2020) 2019-2023 m.
Naujasis VDU projektas LUMA – nacionalinis tarptautinio projekto SPEAR tęsinys, užtikrinsiantis nuoseklų institucinių pokyčių lyčių lygybės ir lygių galimybių srityje siekį, priemonių įgyvendinimą, dokumentų rengimą, minkštųjų kompetencijų kėlimą bei sąmoningumo ugdymą. Projekto LUMA įgyvendinimas prisidės prie palankesnių sąlygų universitetui dalyvauti ES Horizonto programos projektuose.
Kaip teigia projekto vadovė, VDU Lygių galimybių koordinatorė Laura Lapinskė, naujajame Lyčių lygybės projekte LUMA ir toliau pagrindinis dėmesys bus skiriamas lyčių pusiausvyros užtikrinimui, antidiskriminacinės lygių galimybių politikos puoselėjimui, vertikaliosios ir horizontaliosios lyčių segregacijos mažinimui, lyčių aspekto integravimo į studijas skatinimui, diskriminacijos, mobingo, seksualinio priekabiavimo prevencijos priemonių įgyvendinimui.
Pasak projekto ekspertės, Socialinio darbo katedros profesorės ir V. Kavolio transdiscilininių tyrimų instituto vyriausiosios mokslo darbuotojos Natalijos Mažeikienės, lygių galimybių ir lyčių lygybės įgyvendinimas yra kultūrinis reiškinys, todėl pokyčiai yra daug pastangų ir laiko reikalaujantis procesas.
„Organizacinės kultūros keitimas remiasi elgesio normų, vertybių, kultūrinių nuostatų pokyčiais. Todėl instituciniams pokyčiams įgyvendinti būtina didelį dėmesį skirti personalo, tiek akademinio, tiek neakademinio, švietimui, kultūrinių nuostatų pokyčių skatinimui per sąmoningumo ir bendrųjų kompetencijų lyčių lygybės bei lygių galimybių srityje ugdymą”, – įsitikinusi N. Mažeikienė.
Minėtų pokyčių bus siekiama ne tik per kompetencijų ugdymo programų rengimą ir įgyvendinimą, bet ir planų bei strateginių dokumentų atnaujinimą, kūrimą bei įgyvendinimą, organizacinių tyrimų vykdymą, seminarų, konferencijų, forumų ir kitų dalijimosi patirtimi renginių organizavimą, vidinės ir išorinės komunikacijos lyčių lygybės klausimais vykdymą ir koordinavimą, nacionalinių partnerysčių mezgimą.
Projekto rėmuose taip pat planuojama parengti mokymų ciklą apie įtraukią kalbą ir komunikaciją, įtraukų konferencijų ir mokslo renginių organizavimą, lyčių lygybės ir lygių galimybių skatinimą mokslo politikos ir tyrimų komandų formavime. Projekto LUMA metu bus parengtas ir naujas Lyčių lygybės planas 2026-2030 metams bei įgyvendintos esamo VDU Lyčių lygybės plano 2021-2025 priemonės.
Projektą Lyčių lygybės ir lygių galimybių priemonių plėtojimas Vytauto Didžiojo universitete (LUMA) (10-040-T-0028) finansuoja Europos Sąjunga – NextGenerationEU (Programos „Europos horizontas“ akseleravimas). VDU projektą koordinuoja ir vykdo: Laura Lapinskė, VDU Lygių galimybių koordinatorė ir SMF Socialinio darbo katedros lektorė (laura.lapinske[eta]vdu.lt).
Kviečiame į Kalėdų eglutės įžiebimo šventę „Atrask Kalėdas SMF“!
Šių metų gruodžio 10 dieną, 13 val. Socialinių mokslų fakultete susiburkime šventinei popietei, kupinai gerų emocijų, bendrystės ir prasmingų akimirkų!
Renginio metu:
- Prisiminsime šių metų svarbiausius fakulteto įvykius ir bendruomenės narių pasiekimus.
- Pagerbsime išskirtinius bendruomenės narius, apdovanodami „SMF Metų darbuotoją“, „SMF Metų studentą/-ę“ ir „SMF Metų absolventą/-ę“.
- Mėgausimės šventine atmosfera ir įžiebsime Kalėdų eglutę, simbolizuojančią bendrystę ir naujų metų viltį.
- Leisimės į orientacinį žaidimą po fakulteto erdves, kur atradimai, netikėtumai ir gera nuotaika – garantuoti!
Renginio vieta: Socialinių mokslų fakulteto (Jonavos g. 66) pirmo aukšto fojė.
Labai lauksime Jūsų visų, šventiškai nusiteikusių!
Ateikite, atraskite Kalėdas SMF ir kartu sukurkime ypatingą šventę!
SMF administracija
Fotografijų konkursas „Kaip studentai patiria semestro pabaigą?“
VDU Sociologų klubas įvairių studijų krypčių ir pakopų VDU studentus ir studentes kviečia dalyvauti fotografijų konkurse „Kaip studentai patiria semestro pabaigą?“.
Baigiantis rudens semestrui kviečiame trumpai savirefleksijai. Kaip mus veikia šalies ir pasaulio politiniai įvykiai ir juos lydintis neapibrėžtumas? O kartu ir kasdienės aktualijos – besibaigiantis studijų pusmetis ir artėjanti sesija, į „srauto“ būseną įtraukianti nuolatinė skuba, kartais perdėtas pozityvumas, išorinių ir vidinių reikalavimų bei įsipareigojimų gausa ir kiti individualizuotos, į pasiekimus orientuotos visuomenės atributai? Kur ieškome atramos taškų ir stiprybės? Ar juos randame?
Norintys dalyvauti konkurse studentai/-ės kviečiami pateikti 1-2 konkurso temą atliepiančias nuotraukas ir bendrą jų aprašymą (~ iki 200 žodžių).
Nuotraukas ir jų aprašymą prašome siųsti el. p. adresu: sk@vdu.lt iki 2024 m. gruodžio 5 d. (imtinai).
Darbų vertinimo kriterijai: idėjos aiškumas ir jos atskleidimo gylis, sociologinė refleksija, idėjos aprašymo kokybė.
Konkurso dalyvių nuotraukos bus eksponuojamos VDU Sociologijos katedros ir Socialinių mokslų fakulteto interneto puslapyje bei socialinių tinklų paskyrose.
Konkurso nugalėtojams skiriami 50, 30 ir 20 Eur knygyno dovanų kuponai.
Konkursas yra VDU Sociologų klubo vykdomo projekto „Sockava‘24” dalis. Projektui finansavimą skyrė Vytauto Didžiojo universitetas.
VDU Tėvų akademijoje – apie lytiškumo ugdymą
2024 m. lapkričio 28 d. (ketvirtadienį), 18:00 val. kviečiame į VDU Tėvų akademijos nuotolinę paskaitą „Lytiškumo ugdymo pradžiamokslis“
Paskaitą ves Akvilė Giniota, Ugdymo mokslų instituto doktorantė (VU), Lytiškumo ugdymo specialistė, „Ne Kopūstų Vaikai“ autorė, 2023 m. LR Teisingumo ministerijos apdovanota už įdirbį ir nuopelnus lytiškumo ugdymo bei žmogaus teisių srityje.
Apie lytiškumo ugdymą viešojoje erdvėje kalbų sklando daug, tačiau koncentruotos diskusijos trūksta. Šioje paskaitoje susipažinsime su lytiškumo ugdymo pagrindais ir pamatiniais principais. Turinys bus naudingas auginantiems ir ugdantiems įvairaus amžiaus vaikus.
Paskaita vyks nuotoliniu būdu. Likus dienai iki renginio, užsiregistravusiems bus išsiųsta prisijungimo informacija. Renginys nemokamas.
Būtina išankstinė REGISTRACIJA: http://smf.vdu.lt/registracija
Kviečiame dalyvauti!
******************
VDU Tėvų akademija – dalis Socialinių mokslų fakulteto misijos. Tai paskaitų-susitikimų ciklas, kurių metu įžvalgomis ir patarimais su tėvais dalinasi psichologai, socialinio darbo specialistai, sociologai, antropologai ir įvairių kitų sričių universiteto ekspertai. Kartą per mėnesį, dovanodami nemokamus užsiėmimus tėvams, siekiame prisidėti prie visuomenės tobulėjimo. Kviečiame mokytis apie save, šeimą, savo vaikus, jų auklėjimą ir kitomis aktualiomis temomis.
EST metodologinis seminaras „Apklausos atlikimo būdo pasirinkimas socialiniuose tyrimuose: esamos alternatyvos, iššūkiai ir šiuolaikinės tendencijos“
Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų komanda gruodžio 12 d. 12 val. kviečia į nuotolinį metodologinį seminarą „Apklausos atlikimo būdo pasirinkimas socialiniuose tyrimuose: esamos alternatyvos, iššūkiai ir šiuolaikinės tendencijos“. Seminarą ves EST komandos VDU tyrėja dr. Inga Gaižauskaitė.
Seminaro metu pranešėja pristatys, kokie yra pagrindiniai kriterijai, leidžiantys pasirinkti konkrečiam tyrimui tinkamiausią apklausos atlikimo būdą. Aptars su kokiais iššūkiais dar iki COVID-19 pandemijos susidūrė apklausas vykdančios bendrovės ir ilgalaikės socialinių tyrimų programos, renkančios duomenis apklausos metodu (tarp jų EST) bei kokias apklausų vykdymo alternatyvas pasitelkė pandemijos metu. Remdamasi aktualiausiais metodologijos šaltiniais, atliktų tyrimų patirtimi bei stebima ilgalaikių socialinių tyrimų programų praktika, apžvelgs naujausias tendencijas ir tikėtinus apklausos metodo taikymo pokyčius ateityje.
Pranešėja apibendrins, kokie sprendimai galimi pasirenkant apklausos atlikimo būdą (ar būdų derinius) siekiant užtikrinti pageidaujamą apklausos duomenų kokybę patiriamų iššūkių (tokių kaip sunkėjantis respondentų pasiekiamumas, mažėjantis noras dalyvauti apklausose, augantys apklausų tiesioginio interviu būdu kaštai, respondentų grupių pasiekiamumo skirtumai, respondentų grupių skaitmeninio raštingumo skirtumai ir kt.) kontekste. Seminaro pabaigoje bus skirta laiko klausytojų klausimams ir atsakymams bei interaktyviai diskusijai su klausytojais.
Renginys vyks nuotoliu (MS Teams platformoje).
Trukmė – 2 ak. val. (90 min.). Renginio dalyviams bus išduodami pažymėjimai.
Būtina išankstinė registracija (prisijungimo nuorodą atsiųsime likus dienai iki mokymų).
Kilus klausimams, kviečiame rašyti el. paštu: est@vdu.lt
VDU Socialinio darbo absolventė Elika Žiaunienė: „džiugu, kad po truputį tampame neatsiejama kariuomenės dalimi…“
Kaip pasirinkai socialinio darbo studijas VDU?
Augau mažame kaimelyje, kur laisvalaikį leidau gamtoje, su visais kaimo vaikais. Jau vaikystėje išryškėjo mano noras pasirūpinti kitais, padėti silpnesniems, mažiau turintiems. Baigiant mokyklą man buvo aišku, kad noriu būti socialine darbuotoja, tai bakalauro studijoms pasirinkau Lietuvos sveikatos mokslų universitetą ir socialinio darbo medicinoje studijas. Dar studijuodama pradėjau dirbti ir supratau, kad tikrai esu teisingame kelyje. Norėdama dar labiau pagilinti žinias ir suvokimą apie socialinį darbą nusprendžiau studijuoti socialinio darbo magistrantūroje Vytauto Didžiojo universitete. Buvau girdėjusi daug gerų atsiliepimų apie šias studijas ir jų kokybę.
Elika, kas tau buvo svarbu, reikšminga studijuojant?
Man labai svarbu buvo komunikacija tarp dėstytojų ir studentų, lygiavertis ir pagarbus bendravimas. Kadangi pati jau dirbau socialinį darbą, tai buvo svarbu, kad dėstytojai su studentais bendravo kolegiškai. Dažnai buvome kviečiami pasidalinti savo patirtimi iš praktikos. Turima mūsų praktinė patirtis buvo vertinama, analizuojama. Dėstytojai buvo tikrai labai profesionalūs, autoritetai mums. Jaučiau turinti didelę privilegiją, kad galėjau mokytis iš šių dėstytojų. Iki dabar palaikau ryšius su keliais buvusiais dėstytojais ir tai labai branginu. Kitas svarbus aspektas buvo tai, kad studijas buvo nesudėtinga derinti su darbu, labai patogus paskaitų laikas. Studijuodama magistrantūroje galėjau dirbti, studijuoti ir sukurti šeimą.
Šiuo metu dirbi socialine darbuotoja Lietuvos kariuomenėje. Ką veiki? Kokias veiklas vykdai? Už ką esi atsakinga?
Taip, dirbu socialinį darbą Lietuvos kariuomenėje beveik 3 metus ir galiu drąsiai sakyti, kad tai yra mano išsipildžiusi svajonė, nes nuo vaikystės buvau aktyvi Lietuvos šaulių sąjungos narė, visada buvau labai patriotiška ir norėjau rinktis kario ar socialinio darbuotojo kelią. O gyvenimas taip viską sudėliojo, kad dirbu socialinį darbą Lietuvos kariuomenėje.
Socialinis darbas Lietuvos kariuomenėje yra labai platus, tenka prisiliesti prie pačių įvairiausių socialinio darbo sričių. Pabandysiu trumpai papasakoti apie pagrindines veiklas, kurias vykdau. Viena didžiausių darbo sričių yra darbas su traumas ir sužeidimus tarnyboje patyrusiais kariais. Tai yra darbas su kariu ir jo artimaisiais nuo pat sužeidimo iki tiek, kiek pagalba bus reikalinga. Tai tarpininkavimas su įvairiomis institucijomis, kario atstovavimas, lydėjimas į gydymo įstaigas, reabilitacijos organizavimas, techninių ir kitų priemonių organizavimas, tarpininkavimas dėl piniginių išmokų ir kt. Daug emocinio palaikymo, parodymo kariui ir jo artimiesiems, kad aš esu čia tam, kad padėčiau jums, atsakyčiau į visus klausimus, koordinuočiau pagalbos procesą. Kita grupė, tai kariai ir jų artimieji, kurie patiria įvairius sunkumus. Tai gali būti įvairios ligos, nelaimės, artimųjų netektys, negalios, skyrybos, priklausomybės, vaikų auginimo sunkumai, rotacijų iššūkiai ir kt. Čia vėlgi labai daug konsultavimo, tarpininkavimo, nukreipimo. Pati jautriausia mūsų darbo sritis yra darbas su mirusių karių šeimomis (bendraujame su šeimomis, lankome jas namuose, pagelbėjame išspręsti įvairias kylančias socialines bei finansines problemas, tarpininkaujame su karo kapelionais, psichologais, rengiame mirusių karių šeimoms akcijas, renginius, susitikimus, kviečiame į kariuomenės renginius.) Taip pat labai svarbi sritis yra darbas su nuolatinės privalomosios karo tarnybos kariais (šauktiniais) ir jų artimaisiais. Kol jie tarnauja per 9 mėnesius jų gyvenimuose nutinka daug įvairių situacijų – susižeidžia, suserga, namuose nutinka nelaimių, iškyla įvairiausių situacijų. Taigi stengiamės tarnybos pradžioje prisistatyti jiems, duoti savo kontaktus ir užtikrinti, kad atsiradus klausimų visada esame pasiruošę padėti. Tai jiems ir jų artimiesiems tikrai labai svarbu. Dar dirbame su atsargos kariais, su tarptautinėse operacijose tarnaujančiais kariais ir jų artimaisiais. Daug bendravimo su kitais psichosocialinės srities specialistais kariuomenėje, tai yra karo kapelionai, karo psichologai. Su jais krizinėse karių situacijose dirbame kaip komanda ir visi darome savo darbus, kad padėti kariui ir jo šeimai. Esame tam, kad kariai turėtų žmogų, į kurį gali kreiptis, kai turi daug klausimų, kai nutinka nelaimė, kai susižeidžia, arba kai turi rūpestį, bet nežino kur kreiptis. Mes esame tie žmonės, kurie padės kariui sužinoti atsakymus į klausimus. Mes galim būti tarpininkai ir padėti kariui „nepasiklysti“ įstatymų ir tvarkos aprašų gausybėje. Taip pat tikrai dažnai tenka būti žmogumi kuris girdi, palaiko ir ieško pagalbos būdų.
Elika, kokių savybių, kompetencijų prireikia tau šiame darbe labiausiai?
Labai svarbu yra bendravimas, gebėjimas komunikuoti empatiškai, noras padėti. Neretai tenka “prisibelsti” į karį ar jo šeimą. Įrodyti jam, kad esi pasiruošusi padėti, pakeisti įsisenėjusį įsitikinimą, kad ieškoti pagalbos “nevyriška” . Tai tikrai prireikia ir atkaklumo, ir drąsos. Neretai tenka bendrauti ir tarpininkauti su aukšto laipsnio vadais, atstovauti karį, apginti jo interesus. Drąsos ir gebėjimo atsakyti į klausimus prireikia socialinių garantijų pristatymų metu kariniuose daliniuose. Pradžioje tikrai buvo nelengva stovėti ir kalbėti prieš visą karių batalioną ar rengti pranešimus karinių vienetų vadams. Taip pat svarbu gebėti veikti kritinėse situacijose, nes tikrai mūsų darbo diena dažnai būna ”čia ir dabar”, pagal situaciją. Pavyzdžiui, nutikus nelaimei, sunkiai traumai tarnybos vietoje tenka greitai reaguoti, kurti pagalbos tinklą, kontaktuoti su kario artimaisiais, su kario vadais, su karo psichologu, su kapelionu ar kt., kartais vykti į gydymo įstaigą ir pan. Šiame darbe yra daug situacijų, kurioms negali būti pilnai pasiruošęs. Bet pačią svarbiausią kompetenciją visgi matau – tai bendravimo įgūdžius. Man geriausiai sekasi, kai esu nuoširdi, paprasta, kai kariai mato, jog esu čia ir darau viską, ką galiu iš širdies.
Kas labiausiai tave palaiko darbe, kokie tie momentai?
Mane labiausiai palaiko rezultatas, kai padedi kariui ar jo šeimai, kai atsakai į klausimus, kai padedi išspręsti sunkią situaciją. Kai gauni grįžtamąjį ryšį. Yra tokių gražių sėkmės istorijų, kur žinau, kad be mano pagalbos viskas nebūtų taip gerai išsisprendę. Tai tikrai motyvuoja. Taip pat labai svarbu, kad kariuomenėje vis plačiau sklinda žinia apie socialinius darbuotojus ir jų teikiamą pagalbą, kad vis daugiau žmonių kreipiasi ir dalinasi savo sunkumais bei ieško pagalbos. Džiugu, kad po truputį tampame neatsiejama kariuomenės dalimi ir tai parodo, jog kariuomenė yra ne vien stiprūs, tvirti vyrai, kaip dažnai piešiama visuomenėje, bet tuo pačiu tai didelė žmonių bendruomenė, kurioje nutinka visko ir psichosocialinė pagalba šioje bendruomenėje yra pasiekiama.
Elika, ką pasakytum jaunam žmogui, kuris galvoja studijuoti socialinį darbą? Ką patartum?
Patarčiau gerai pagalvoti ir įvertinti, ar tikrai tai jam artima. Jeigu taip, tai nedvejoti ir studijuoti. Socialinis darbas iš tiesų labai plati specialybė – nuo darbo su vaikais iki darbo su senjorais, nuo darbo medicinos įstaigoje, vaikų dienos centre, savivaldybėje iki darbo kariuomenėje ar ministerijoje. Tai taip platu ir tiek daug galimybių, kad aš pati tą supratau tik baigusi studijas. Man pačiai čia yra trečia socialinio darbo sritis – prieš tai dirbau vaikų raidos klinikoje, po to intelekto negalią turinčius žmones globojančioje organizacijoje, o dabar kariuomenėje. Visur man patiko, visur buvo įdomu ir artima. Kartais išgirstu klausimą – „kaip taip gali būti?“ . Mano atsakymas aiškus – „tai yra tiesiog specialybė pagal mano pašaukimą.“ Linkiu ir kitiems atrasti tokią specialybę.
Parengė Lina Bartusevičienė, VDU Socialinių mokslų fakulteto Komunikacijos su socialiniais partneriais ir absolventais specialistė
VDU Socialinis darbas, magistrantūros studijos
Fotoportretų parodos „Mokytis universitete“ atidarymas
Parodoje pristatomi vyresnio amžiaus žmonių, besimokančių Zarasų trečiojo amžiaus universitete, fotoportretai. Šiais fotoportretais autorius, profesionalus fotografas, gimnazijos direktorius Rimantas Bikulčius, siekia atskleisti vyresnio žmogaus grožį: besimokančiųjų drąsą, įveikiant stereotipus; jų nuoširdumą, vidinę šviesą ir neprarastą norą mokytis, skiriant laiką sau ir sielai.
Paroda yra keliaujanti, skatinanti diskutuoti apie mokymąsi visa gyvenimą, socialinį dalyvavimą, saviraišką ir savirealizaciją bei kartų bendrystę. Paroda skiriama visuomenei, studentams ir dėstytojams, moksleiviams ir mokytojams, Lietuvos trečiojo amžiaus universitetų bendruomenės nariams.
Parodos atidarymas vyks lapkričio 16 d. (šeštadienį), 11 val. Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakultete, Jonavos g. 66, (I aukštas).
Kviečiame dalyvauti!
Gyvenimo trukmės augimas pasaulyje lėtėja – ar pasiekėme žmonijos amžiaus ribą?
Užsienio žiniasklaidoje plačiai nuskambėjo naujas tyrimas, kuriame teigiama, jog vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė šiame šimtmetyje nustojo sparčiai augti. Lietuvoje vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2023-iaisiais buvo didžiausia nuo 1958-ųjų, kai buvo pradėti rinkti tokie duomenys, ir siekė 77,43 metų. LRT kalbinto demografo Domanto Jasilionio teigimu, Lietuva turi didelį potencialą, tačiau vertinant duomenis ne viskas taip paprasta.
Ar galite patikėti, jog vos prieš 100 metų Prancūzijos mokslininkai teigė, kad vidutinė žmogaus gyvenimo trukmė negali viršyti 64,75 metų? Šiuo metu rekordas priklauso japonų moterims, jų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė siekia 87,1 metus, o vyrų rekordas priklauso Šveicarijai – čia vidutinė gyvenimo trukmė siekia 81,6 metus.
Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė – tikimybinis rodiklis, rodantis, kiek vidutiniškai metų gyvens kiekvienas gimęs arba sulaukęs tam tikro amžiaus žmogus, jeigu visą būsimą tiriamos kartos gyvenimą mirtingumo lygis kiekvienoje gyventojų amžiaus grupėje nekis.
„Tai kelis dešimtmečius, jei ne ilgiau, vykstanti mokslinė diskusija – kiek žmogus gali išgyventi, kokia yra maksimali gyvenimo trukmė? Yra dvi mokslininkų stovyklos šiuo klausimu: vieni teigia, kad egzistuoja vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės riba, o kiti sako, kad tokios ribos nėra ir vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė nuosekliai augs ir ateityje“, – pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros profesorius ir Makso Planko demografinių tyrimų instituto mokslo darbuotojas D. Jasilionis.
Vis dėlto, jei svajojate gyventi bent jau iki 100 metų, pasauliniu mastu didelio susidomėjimo sulaukusio tyrimo, publikuoto žurnale „Nature Aging“, rezultatai galėjo nemenkai nuliūdinti. Atlikus 10 aukštą pragyvenimo lygį turinčių valstybių gyventojų mirtingumo analizę paaiškėjo, kad spartus gyvenimo trukmės augimas kai kuriose valstybėse per pastaruosius tris dešimtmečius žymiai sulėtėjo.
Išgirdus šiuos rezultatus gali kilti mintis, jog žmonija pasiekė gyvenimo trukmės lubas, tačiau, D. Jasilionio teigimu, tyrimą atlikę autoriai paliko nemažai spragų, jos ir iškreipia realų vaizdą.
„Visų pirma, mes labai mažai žinome apskritai apie pasaulį. Patikima statistika apie gyvenimo trukmę ir mirtingumą iš esmės remiasi tik išsivysčiusių šalių grupe, įskaitant ir Lietuvą. Tuo tarpu Afrikoje, daugumoje Azijos, lotynų Amerikos šalių tiesiog iki galo neveikia mirčių registracijos sistema. Mes tik žinome iš atskirų tyrimų, kad ten yra didžiulių problemų, ir modeliais Jungtinės Tautos apskaičiuoja apytikrę vidutinę gyvenimo trukmę, kuri yra žymiai mažesnė nei išsivysčiusiose šalyse“, – spragas vardija pašnekovas.
Reaguodamas į šį tyrimą D. Jasilionis su kolega iš Makso Planko demografinių tyrimų instituto Dmitrijumi Jdanovu paruošė atsaką, jį publikavo tame pačiame moksliniame žurnale. Jų teigimu, naujai pasirodžiusio tyrimo autoriai gana subjektyviai pasirinko analizuojamų šalių grupę.
„Štai mūsų komentare mes rodome, kad tos rekordinės gyvenimo trukmės sulėtėjimo nematome. Iš esmės, rekordinė vidutinė gyvenimo trukmė auga kaip augusi, tik keičiasi šalys, kuriose fiksuojamas rekordas“, – komentuoja D. Jasilionis.
Anot mokslininko, šiuo metu vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės rekordas keliasi iš Vakarų pasaulio šalių į Aziją.
„1950 m. rekordininkai buvo norvegai, 1970 m. tapo švedai, o nuo 1980 m. pirmą vietą nuosekliai užima Japonija arba Honkongo autonominė teritorija. Šias populiacijas sparčiai vejasi Pietų Korėja ir, tikėtina, kitos Rytų ir Pietryčių Azijos regiono šalys. Taigi, jeigu kai kuriose buvusiose lyderėse ar kitose išsivysčiusiose Vakarų šalyse (pvz., JAV ir Jungtinėje Karalystėje) ir vyksta vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės sulėtėjimas, nereiškia, kad taip yra ir visame pasaulyje.
Panašu, kad visuomenės sveikatos progreso centras slenkasi į Rytų Aziją, bet visos žmonijos vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė nuosekliai auga ir kol kas mes nematome aiškių ženklų, kad tas augimas sustotų ar stipriai sulėtėtų. Šis aspektas labai prastai iškomunikuotas šiame straipsnyje“, – pabrėžia pašnekovas.
Didžiausias iššūkis – su senėjimu susijusios ligos
Tyrimo, anot kurio žmonių gyvenimo trukmė nustojo sparčiai augti, autoriai taip pat prognozuoja, kad geriausiu atveju šiame amžiuje 100 metų sulauks 15 proc. moterų ir 5 proc. vyrų, gimusių ilgiausią gyvenimo trukmę turinčiose vietovėse. Tačiau, D. Jasilionio teigimu, autoriai neatsižvelgia į dar vieną svarbų aspektą – šio rodiklio skirtumus pagal socialines ir ekonomines grupes kiekvienos šalies viduje.
„Štai jei pasižiūrėsime į gyventojus su aukštuoju išsilavinimu, jų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė bus žymiai aukštesnė nei šalies vidurkis. Tokiu būdu Japonijos moterų su aukštuoju išsilavinimu vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė gali siekti 90 metų ir daugiau. Vadinasi, tokios grupės gali išgyventi dar ilgiau nei fiksuojamas šalies vidurkis. Tai reiškia, kad mes dar turime horizontą į priekį ir jokių ryškių biologinių ribų nematyti“, – argumentuoja mokslininkas.
Pašnekovas pabrėžia, jog dabar matomas sulėtėjimas – tikrai ne pirmas kartas, kai žmonija susiduria su iššūkiais. Štai Antrojo pasaulinio karo metais vidutinė gyvenimo trukmė sparčiai augo, nes pasitelkiant antibiotikus ir skiepus buvo susidorota su infekcinėmis ligomis. Tačiau išnaikinus infekcines ligas pradėjo dominuoti vėžys ir kraujotakos sistemos ligos.
„1960-ųjų pradžioje medicinos apsauga nebuvo pasiruošusi šių ligų dominavimui ir gydymui, tad daugelyje šalių vidutinės gyvenimo trukmės progresas sustojo. Tuo metu visiems atrodė, kad vyksta sveikatos krizė ir pasiekta vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės augimo riba – lygiai tas pats, kas vyksta dabar, tik dominuojant kitiems iššūkiams“, – pasakoja D. Jasilionis.
Vis dėlto ilgai laukti nereikėjo ir atsiradusios naujos šių ligų gydymo technologijos vėl paskatino Vakarų šalių vidutinės gyvenimo trukmės augimą. Kraujotakos sistemos ligų „revoliucija“ buvo labai netolygi geografiškai ir laike. Pavyzdžiui, panašus proveržis neįvyko Vidurio ir Rytų Europoje ir tai lėmė jau kelis dešimtmečius tebesitęsiantį šio regiono šalių vidutinės trukmės rodiklių atsilikimą. Tik per pastaruosius du dešimtmečius pradėjo ryškėti šios „revoliucijos“ ženklai, ypač Čekijoje, Estijoje ir Lenkijoje.
„Dabar visos išsivysčiusios šalys susidūrė su nauju iššūkiu – kovoti su senėjimo pasekmėmis, senėjimo ligomis, su senėjimu susijusiomis ligomis (pvz., Alzheimeriu), kurios didžiausią poveikį turi būtent vyriausio (80–90 metų) amžiaus asmenims. Tai yra tikslas, kuriam įgyvendinti reikės nežmoniškų pastangų“, – teigia mokslininkas.
D. Jasilionio teigimu, norint sumažinti mirtingumą vyriausiųjų žmonių amžiaus grupėse (per 80, 90 ar net 100 metų), būtinas naujas proveržis medicinoje, kuris leistų sulėtinti biologinį senėjimą. Tam šiuo metu atliekami daug žadantys tyrimai, ypač kuriant naujus geroterapijos metodus, padedančius kovoti su biologinėmis senėjimo ir susijusių ligų priežastimis.
Tarp grėsmių taip pat išsirikiuoja klimato krizė ir šio reiškinio sukelti dideli temperatūrų svyravimai, ypač pavojingi vyresnio amžiaus žmonėms, ir nelauktai sugrįžusios infekcinės ligos. Pirmas jų pavojų rodantis atvejis buvo dar 2015 m. Europoje įvykusi didžiulė gripo epidemija, nusinešusi daug vyresnio amžiaus žmonių gyvybių
„Žinoma, visą laiką būna stagnacijos periodų, bet galų gale vidutinė gyvenimo trukmė tęsia savo augimą. Kol kas aš nematau mokslinių įrodymų, kurie leistų mums atmesti tą optimistinį scenarijų“, – pabrėžia D. Jasilionis.
Lietuva turi daug potencialo
Lietuvos situacija taip pat atrodo išskirtinai. Palyginti su 1958-aisiais, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2023-iaisiais Lietuvoje pailgėjo maždaug aštuoneriais metais – nuo 69,4 metų iki 77,43 metų. Tačiau vis dar atsiliekame nuo Europos Sąjungos vidurkio – jis 2023 metais buvo 81,5 metų.
„Lietuva padarė didelę pažangą pastaraisiais metais, tik, aišku, nereikia užmigti ant laurų. Nuo Vakarų šalių vidurkių vis dar labai labai atsiliekam, ypač vyrų gyvenimo trukmė atsilieka 8–9 metais, o moterų apie 2 metus“, – pasakoja mokslininkas.
Pastaraisiais metais šoktelėjusi gyvenimo trukmė Lietuvą grąžino į priešpandeminį laikotarpį, tačiau, anot D. Jasilionio, spartus augimas pastaraisiais metas yra sietinas su atsigavimo efektu ir ateinančiais metais tokio spartaus progreso tikėtis neverta.
„Lietuva turi tikrai daug potencialo ir eina teisinga linkme. Dabar visų pirma reikėtų sumažinti priešlaikinį mirtingumą darbingame amžiuje – dėl išliekančio didelio alkoholio vartojimo ir smurto paplitimo vyrų mirtingumas vis dar labai viršija Vakarų šalių lygį. Tačiau pagrindiniai iššūkiai, kurie neleidžia užtikrinti tvaraus progreso ilgalaikėje perspektyvoje, – kraujotakos sistemos ligos ir vėžys“, – sako VDU Sociologijos katedros profesorius ir Makso Planko demografinių tyrimų instituto mokslo darbuotojas D. Jasilionis.
Šioje srityje reikia kantrybės ir nuoseklumo, nes dėl ligų specifikos rezultatai gali ateiti tik po dešimtmečio.
„Investuojant tikslingai į gyventojų sveikatą per įvairias prevencines programas, užtikrinant paslaugų prieinamumą, ypač ankstyvų diagnostikos priemonių, galima tikėtis ilgalaikėje perspektyvoje artėjimo prie Vakarų šalių vidurkio. O paskui galime galvoti ir apie 100 metų“, – apibendrina demografas.
LRT Straipsnis: https://www.lrt.lt/naujienos/mokslas-ir-it/11/2389530/gyvenimo-trukmes-augimas-pasaulyje-leteja-ar-pasiekeme-zmonijos-amziaus-riba?fbclid=IwY2xjawGMhpRleHRuA2FlbQIxMQABHRKv4kg_Aotu58wVw9kRhXjggR1nhaiuGBhCKcFjBoq650CA0IfbpEx7eg_aem_GCo1uNQQHG6wE_VEEjVOvA
