• Titulinis
• Visos naujienos

SMFHACK’25 „Neuroįvairovės veidai“

Kovo 20 dieną VDU Socialinių mokslų fakultetas kviečia į antrąjį socialinės srities hakatoną „SMFHACK’25“. Renginio tema: „Neuroįvairovės veidai“.  

Neuro įvairovė nėra mokslinis terminas, tačiau šia sąvoka siekiama apibrėžti skirtumus, atsirandančius dėl neurologinių žmonių ypatumų. Dėmesys tam, kaip veikia mūsų smegenys sparčiai populiarėjanti tema, kuri suteikia galimybes ne tik patenkinti savo smalsumą, bet atrandant ir suvokiant mūsų skirtingumus, kartu paieškoti galimybių, o kaip mes galime vienas kitam padėti būti skirtingais ir kartu sėkmingai gyventi susitelkusioje, geranoriškoje bendruomenėje.

„SMFHACK’25“ kviečiame dalyvauti studentus, dėstytojus, mokslininkus, praktikus bei įvairių organizacijų atstovus. Tikime, kad kartu galime rasti sprendimus kaip padėti neuro įvairiems žmonėms, jų artimiesiems, profesionalams įveikti iškilusius iššūkius. Kviečiame apjungti mūsų visų jėgas. Renginio metu kiekvieno mintys, idėjos, pasiūlymai yra svarbūs, o komandose besikeisdami sukaupta patirtimi bei idėjomis galėsime sukurti inovatyvius sprendimus. 

Laikas : 2025 m. kovo 20 diena
Vieta: VDU Socialinių mokslų fakultetas, Jonavos g. 66, 209-210 aud., Kaunas
Renginio pradžia: 9:30 val.
Renginio pabaiga: 15:45 val.

Užsipildžius visoms vietoms registracija yra uždaryta.

Renginio programa.

Renginio dalyviams bus išduodami profesinio tobulėjimo pažymėjimai.

Iškilus klausimams, prašome kreiptis į SMF komunikacijos specialistę
Liną Bartusevičienę: lina.bartuseviciene@vdu.lt

Geriausiai studentų 2024-2025 m. m. rudens semestre įvertinti SMF dėstytojai

Kviečiame susipažinti su geriausiai studentų apklausoje apie dėstymą ir studijavimą 2024-2025 m. m. rudens semestre įvertintais SMF dėstytojais.

Remiantis dėstymo įvertinimo vidurkiais ir studentų dalyvavimo aktyvumu, geriausiai studentų įvertintais tapo šie Socialinių mokslų fakulteto dėstytojai:

• Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė
• Rytis Pakrosnis
• Julija Eidukevičiūtė
• Jorūnė Vyšniauskytė-Rimkienė

Geriausiai įvertinti dėstytojai įvardinti atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

• Studijų dalykuose bendras dėstymo įverčio vidurkis – 9 ir daugiau;
• Studentų aktyvumas apklausoje – 30 % ir daugiau, kai atsakė 10 asmenų ir daugiau; arba 25 % ir daugiau, kai studentų skaičius studijų dalyke 100 ir daugiau.

Rudens semestro geriausiai studentų įvertintiems dėstytojams VDU Moodle aplinkoje suteikti skaitmeniniai ženkleliai „Dėstymo kokybė 2024 ruduo“.

Džiaugiamės ir didžiuojamės!

BAFF Profesinės praktikos programa

Baltijos Amerikos Laisvės fondas skelbia naują kvietimą teikti paraiškas į BAFF Profesinės praktikos programą – unikalią galimybę studentams ir absolventams atlikti praktiką Jungtinių Amerikos Valstijų kompanijose ar organizacijose.

Paraiškos priimamos iki š.m. kovo 31 d.

Daugiau informacijos BAFF tinklapyje.

Išsamiau apie BAFF Profesinės praktikos programą internetiniame seminare š.m. vasario 20 d. 16 val. Registracija: https://forms.gle/F4uEKcSnKmgGi3HA9 Prisiregistravusiems atsiųsime nuorodą į internetinį seminarą Teams platformoje. Seminaras vyks anglų kalba.

Kokybiško baigiamojo darbo link | Mentorystės programa studentams

VDU Tėvų akademijos paskaita „Kiek duomenys gali papasakoti apie šeimos gerovę?“

2025 m. vasario 24 d. (pirmadienį), 18:00 val. kviečiame į VDU Tėvų akademijos nuotolinę paskaitą „Kiek duomenys gali papasakoti apie šeimos gerovę?“

Šiandien duomenys tampa vis svarbesniu įrankiu siekiant suprasti šeimų gerovės pokyčius ir tendencijas. Susitikimo metu aptarsime, ką tokie rodikliai kaip gimstamumas, santuokų ir skyrybų dažnis, gyvenimo trukmė bei migracija padeda atskleisti apie šeimos gyvenimo realijas Lietuvoje ir už jos ribų.

Paskaitą ves dr. Vytenis Juozas Deimantas, Vytauto Didžiojo universiteto V.Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto podoktorantūros stažuotojas, Lietuvos socialinių mokslų centro Kartų ir lyčių programos tyrimų infrastruktūros vadovas bei Gimstamumo ir šeimos tyrimo mokslinių tyrimų infrastruktūros (GGP-LT) komandos narys.

Paskaita vyks nuotoliniu būdu. Likus dienai iki renginio, užsiregistravusiems bus išsiųsta prisijungimo informacija. Renginys nemokamas.

Būtina išankstinė REGISTRACIJA: http://smf.vdu.lt/registracija

Kviečiame dalyvauti!

******************

VDU Tėvų akademija – dalis Socialinių mokslų fakulteto misijos. Tai paskaitų-susitikimų ciklas, kurių metu įžvalgomis ir patarimais su tėvais dalinasi psichologai, socialinio darbo specialistai, sociologai, antropologai ir įvairių kitų sričių universiteto ekspertai. Kartą per mėnesį, dovanodami nemokamus užsiėmimus tėvams, siekiame prisidėti prie visuomenės tobulėjimo. Kviečiame mokytis apie save, šeimą, savo vaikus, jų auklėjimą ir kitomis aktualiomis temomis.

VDU Senato posėdyje fakulteto narėms skirtos Garbės stipendijos ir pagerbti mokslininkai

Vasario 14 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vykusio iškilmingo, Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirto Senato posėdžio metu VDU Socialinių mokslų fakulteto narėms buvo įteiktos Garbės stipendijos, profesoriaus bei docento atestatai.

VDU profesoriaus atestatas įteiktas profesorei dr. Kristinai Žardeckaitei-Matulaitienei.

VDU docento atestatas įteiktas docentei dr. Aurelijai Stelmokienei.

VDU docento atestatas įteiktas docentei dr. Laurai Šeibokaitei.

VDU docento atestatas įteiktas docentei dr. Jorūnei Vyšniauskytei-Rimkienei.

Vytauto Didžiojo universiteto vardo Garbės stipendija skirta:

Už mokslinę ir visuomeninę veiklą – Socialinių mokslų fakulteto magistrantei Gintarei Kučiauskaitei.

Už sportinę veiklą – Socialinių mokslų fakulteto bakalaurantei Martynai Paukštytei.

„Vasario 16-ąją VDU mini ne tik Lietuvos valstybingumo, bet ir universiteto gimtadienį. Tai proga pasidžiaugti universiteto mokslininkų darbais bei įvertinti jaunųjų mokslininkų pasiekimus. Šiandien teikiame diplomus, bet esminis skirtumas, kad juos atsiima mokslininkai – žmonės, kurių rankose yra ateities raktai. Tai didžiulė viltis, kad jie padarys gyvenimą geresnį, gražesnį, galbūt taikesnį, ir jų dėka Lietuvos mokslo šviesa matysis iš labai toli“, – sakė VDU rektorius prof. Juozas Augutis.

Šiemet VDU įteikė net 75 mokslo daktaro diplomus. Du trečdaliai diplomų buvo įteikti mokslininkėms, apie 15 procentų diplomų iškeliavo užsienio piliečiams. „Per pastaruosius 35 metus įteikėme 976 mokslo daktaro diplomus. Tai rodo kad doktorantūros kelias yra sudėtingas, jį pabaigia tik apie pusę įstojusiųjų. Tad akivaizdu, kad kiekvienas mokslo daktaras yra nepaprastai svarbus tiek universitetui, tiek Lietuvai“, – sakė VDU Mokslo prorektorė prof. Julija Kiršienė.

Vyksta konkursas studijoms užsienyje

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Tarptautinių ryšių departamentas kviečia visus universiteto studentus sudalyvauti konkursuose ir išvykti studijoms užsienyje.

Tai išskirtinės galimybės, kurių dėka stiprinamos asmeninės savybės, gilinamos savo studijų krypties ir užsienio kalbų žinios, susipažįstama su užsienio šalių studijų išskirtinumu, tobulinami profesiniai įgūdžiai, artimiau pamatomos kitos kultūros, atrandami nauji interesai, užmezgamos pažintys ir parsivežamos nepamirštamos patirtys, kurios tampa pamatu išskirtinei karjerai Lietuvoje ir užsienyje.

Siūlome dvi skirtingas galimybes tarptautiniams mobilumams:

• „Erasmus+” studijos (ES/EEE šalyse). Paraiškas galite teikti iki 2025 m. kovo 3 d. Muzikos akademijos studentai – iki 2025 m. vasario 23 d.
• VDU Dvišalių mainų ir „Erasmus +“ studijos (ne ES/EEE šalyse). Paraiškas galite teikti iki 2025 m. kovo 3 d.

Daugiau informacijos

Vasario 18-20 dienomis visus studentus kviesime prisijungti prie „Erasmus Days’25” renginių, kurių metu galėsite ne tik sužinoti daugiau apie mobilumo galimybes, bet ir tapti įvairių įdomių ir prasmingų iniciatyvų dalimi.

Daugiau informacijos apie Erasmus Days

SMF studentams – kvietimas dalyvauti konferencijoje „Laisvė kurti 2025“

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentai kviečiami dalyvauti konferencijoje „Laisvė kurti 2025“, skirtoje 150-osioms žymiausio Lietuvos kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875–1911) gimimo metinėms paminėti.

Konferencija, pavadinimu „Mokslo ir kultūros sonata“, vyks 2025 m. gegužės 9 d., penktadienį, VDU daugiafunkciame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23, Kaunas). Konferencijos išvakarėse vyks koncertas, skirtas VDU bendruomenei, partneriams ir konferencijos dalyviams.

Skaityti pranešimus, pristatyti kūrybą ir/arba moderuoti konferencijos sekcijas kviečiami visų studijų krypčių ir pakopų studentai. Pranešimus/pasirodymus galima rengti individualiai arba su grupe studentų.

REGISTRACIJOS FORMA ir daugiau informacijos. 

Registracija vyksta iki kovo 31 d.

Pranešimų temos turi atliepti šias konferencijos potemes:

• Universitetas kaip kūrybos ir meno erdvė
• Laisvės galimybės ir ribos
• Kūrybiškumas ir technologijos
• Verslo ir socialinių iššūkių sprendimai
• Žmogus, bendruomenė ir visuomenė pokyčių kontekste
• Gamta mokslininko rankose
• Kalbų, kultūrų įvairovė ir humanistinės vertybės
• Darnus vystymasis ir lyderystė švietime
• Sportas ir sveikatingumas
• Laisvės galimybės ir ribos politikoje bei komunikacijoje

„Laisvė kurti 2024“ raktiniai žodžiai, padėsiantys susiorientuoti konferencijos temoje: liberalieji menai, tarpdiscipliniškumas, kūrybiškumas, darnus vystymasis, inovacijos, daugiakalbystė, dirbtinis intelektas.

Pranešimų trukmė ir formatai:

• Pranešimas žodžiu (iki 15 min.)
• Stendinis pranešimas
• Meninės kūrybos pristatymas (pasirodymas su prisistatymu, iki 15 min. trukmės, arba darbų paroda)

Pristatymo kalbos: lietuvių, anglų ir kitos universitete dėstomos kalbos.

Registracijos formoje būtina pateikti pateikti pranešimo santrauką (nuo 200 iki 250 žodžių) lietuvių arba anglų kalba.

Pranešimo santraukoje turi būti nurodoma:

• Pranešimo mokslinė (praktinė) problema

• Pranešimo tikslas

• Pranešimo teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai

• Pagrindiniai tyrimo rezultatai (pranešimo įžvalgos)

• Raktiniai žodžiai (3-5 žodžiai)

• Literatūra (tik moksliniams pranešimams)

Atrinktų pranešimų autoriai informuojami iki balandžio 15 d. Konferencijos programa skelbiama iki balandžio 25 d.

Konferencijos programa bus skelbiama čia. 

Konferencija yra dalis visus 2025 metus truksiančių renginių, projektų ir iniciatyvų, skirtų VDU pirmininkavimui „Transform4Europe“ (T4EU) aljanse. Vienuolika Europos universitetų vienijantis aljansas siekia sukurti bendras struktūras, programas, mokslo bei inovacijų platformas, o svarbiausia – stiprinti T4EU ateities viziją, tapatybę ir bendradarbiavimą.

Paroda „MES IŠ LIETUVOS“

Minėdami labai svarbias Lietuvos valstybei datas – Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – ir Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, Kauno taikomosios dailės mokyklos fotografijos specialybės mokiniai dalyvavo fotografijų konkurse. Atrinkti geriausi darbai buvo sudėti į parodą, kurią galima apžiūrėti VDU Socialinių mokslų fakultete (Jonavos g. 66, Kaunas), trečiame aukšte.

„Nors mokiniai yra skirtingo braižo, matantys bei fiksuojantys aplinką ir pasaulį savitu kampu, tačiau puoselėdami lietuvybę atrinko gražiausias, įdomiausias nuotraukas, kuriose juntamas santykis su gimtine, Lietuvos žmonės, miestai, gamta, patriotiškumas, pagarba tradicijoms ir visa tai apjungiantis jausmas – meilė gimtam kraštui. Taip pat atkreipiamas dėmesys ir į ekologines problemas. Džiaugiamės, galėdami laisvai kurti, tobulėti ir augti kartu su savo šalimi. Fotografijos – tai ne tik istorijos lentynose nugulantys dokumentai. Tai – įamžinimas jausmo būnant lietuviu“, – parodą pristato Kauno taikomosios dailės mokyklos Audiovizualinio meno mokytoja, fotomenininkė Kristina Valasevičienė.

Kviečiame pasigrožėti darbais, pakeliauti fotografijose po savo šalį ir pajausti – kaip gera būti iš Lietuvos!

Laimingiausi lietuviai – kokie jie?

Tadas Vadvilavičius, Vytauto Didžiojo universiteto Vytauto Kavolio tyrimų institutas

Būtų nuostabu turėti „laimės mašiną“, kuri kaip saldainių automatas, bet kuriuo mums patogiu metu, galėtų duoti mums „laimės“ ir padaryti mus laimingais. Nors tai iš esmės apibūdina saldainių automatą, tačiau tai greičiausiai atspindi tik trumpalaikę laimę, kurią galėtume gauti.

Kas dvejus metus, Lietuvoje yra atliekamas Europos socialinis tyrimas, kurio metu yra klausiama apie tai, kiek asmuo laiko save laimingu (-a). Iš 1365 tyrime dalyvavusių Lietuvos gyventojų, 410 lietuvių nurodė, jog jų subjektyvi laimė yra itin aukšta (9 – 10 balų iš 10 galimų). Tad kokie šie lietuviai, kurie savo laimę vertina aukščiausiai?

Nepasitikintis politikais, dažnai valgantis vaisius

Žemiau yra pateikiamas aprašas vidutinio laimingiausio lietuvio, remiantis įvairiais kriterijais, nuo politikos iki vaisių ir daržovių valgymo dažnumo.

Bendrai, tyrimo rezultatai atskleidžia, jog didžioji dalis laimingiausių lietuvių yra moterys (64,4%). Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, jog tokia pati dalis moterų dalyvavo ir visame tyrime, todėl praporščikai moterys nėra laimingesnės nei vyrai.

Laimingiausi lietuviai svyravo nuo 15 iki 90 metų, o jų amžiaus vidurkis – 46,67 m. Sveikatą vertina kaip gerai ar labai gerai. Dažniausiai gyvena mieste, miestelyje arba rajone. Didžiausia dalis turi vidurinį arba bakalaurinį išsilavinimą.

Laimingiausi lietuviai yra vidutiniškai besidomintys politika, pasitikintys teisine sistema bei yra vidutiniškai patenkinti demokratija Lietuvoje. Vis dėlto, nepasitiki politikais ir politinėmis partijomis, nors didžioji dalis laimingiausių lietuvių (65,9%) paskutiniuose rinkimuose balsavo.

Didžioji dalis mano, jog gėjai ir lesbietės gali gyventi taip, kaip jie nori ir nesijaustų gėdingai, jeigu jos ar jo artimas šeimos narys būtų gėjus arba lesbietė. Galiausiai, daugiau laimingų lietuvių taip pat mano, jog imigracija yra labiau gerai šalies ekonomikai.

Laimingiausiais save laikantys lietuviai vertina, jog taip pat dažnai, kaip ir kiti to paties amžiaus asmenys, dalyvauja kokioje nors socialinėje veikloje, yra vidutiniškai religingi bei vidutiniškai nerimaujantys dėl klimato kaitos.

Vaisius ir daržoves valgo dažniausiai kiekvieną dieną, vidutiniškai užsiima sportu 5 dienas per savaitę. Didžioji dalis gyvenime nerūkė, alkoholį vartoja mažiau nei kartą per mėnesį arba visai nevartoja. Bet kokio pobūdžio rizikos jie siekia vidutiniškai.

Dažniausiai laimingi lietuviai nurodo niekada arba visai niekada nesijaučiantys vieniši, liūdni, prislėgti, ar susiduriantys su miego sunkumais. Visgi, kartais arba labai retai susiduria su finansiniais sunkumais.

Galiausiai, jie nėra patyrę diskriminacijos darbe, sveikatos sistemoje ar iš policijos. Mano, jog sveikatos sistemoje, darbinimo procese ir susidūrus su policija, tiek su vyrais ir tiek su moterimis yra dažniausiai elgiamasi teisingai.

Nelaimingesni nei Šveicarai

Šveicarija jau daug metų yra laikoma laimingiausia Europos valstybe. Tad ar laimingiausi lietuviai labai skiriasi nuo laimingųjų šveicarų?

Vidutiniškai, šveicarai yra keliais metais vyresni nei laimingiausi lietuviai bei palankiau vertina savo sveikatą. Kitaip tariant, net ir patys laimingiausi lietuviai vertina, jog sveikata yra prastesnė nei vidutinio šveicaro.

Vidutinis Šveicarijos gyventojas labiau pasitiki teisine sistema šalyje, politikais ir politinėmis partijomis nei patys laimingiausi lietuviai. Taip pat, šveicarai yra beveik dvigubai labiau patenkinti demokratija šalyje. Šveicarai labiau nerimauja dėl klimato kaitos.

Visgi laimingiausi lietuviai dažniau valgo vaisius ir daržoves, dažniau užsiima fizine veikla bei proporciškai dažniau balsuoja rinkimuose.

Tad nors ir yra keletas laimingiausių lietuvių pranašumų prieš šveicarus, tačiau bendrai net laimingiausi lietuviai taip pozityviai nevertina valstybės institucijų, savo sveikatos, nesijaudina dėl klimato kaitos kaip tai vertina Šveicarijos gyventojai.

Nors reikalinga gilesnė analizė, tačiau šis žvilgsnis į laimingiausius lietuvius mums atskleidžia tai, kaip gyvena ir ką daro asmenys, kurie savo laimę Lietuvoje vertina aukščiausiai. Nors net ir laimingiausi lietuviai neaplenkia vidutinio Šveicarijos gyventojo, tačiau iš laimingiausių lietuvių pasimokyti tikrai galime. Tyrimai rodo, jog sportas, sveika mityba, alkoholio ir tabako nevartojimas gali mums padėti būti laimingesniais.

Vytauto Didžiojo universiteto vykdomą projektą „Lietuvos narystės Europos Socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciume plano įgyvendinimas“ (Nr. VS–20) finansuoja Lietuvos mokslo taryba.

• Centrai
• Fakulteto vadovai
• Pradžia
• Priėmimas
• Sociologija ir antropologija (Visuomenės, kultūros ir komunikacijos specializacija (anglų k.))
• SOCLAB’AS: seku
• Studentams
• Visi renginiai
• Visos naujienos
• Fakultetas
• Istorija
• Tyrimai
• Katedros
• Studijos
• Tarptautiniai ryšiai
• Absolventai
• Kontaktai