Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su UAB „People Link“
VDU pasirašė bendradarbiavimo sutartį su UAB „People Link“.
Savo veiklą „People Link“ pradėjo 2009 metais ir dabar yra vieni iš lyderių personalo paieškos ir atrankos srityje Lietuvoje. Organizacijos misija yra kelti personalo paslaugų lygį ir reputacija Lietuvoje. Kiekvienais metais organizacija sėkmingai atlieka 450-500 atrankų pardavimų, rinkodaros, IT, inžinerijos ir kitose srityse. „People Link“ ekspertinės sritys: verslo vystymo, finansų ir valdymo atrankos, technologinės ir IT atrankos bei aukščiausio lygio vadovų paieška.
VDU Socialinių mokslų fakultetą ir „People Link“ sieja ilgametis bendradarbiavimas organizuojant įvairias veiklas, projektus.
Kviečiame fakulteto bendruomenę toliau stiprinti ir plėsti abipusį bendradarbiavimą.
SMF studentai VDU studentų konferencijoje „Laisvė kurti 2024“
Gegužės 23 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyko jau trečioji, kasmetine tampanti studentų konferencija „Laisvė kurti“. Šių metų konferencija buvo skirta VDU atkūrimo 35-mečio sukakčiai ir artes liberales koncepcijai. Konferencijos programą sudarė beveik 60 pranešimų lietuvių ir anglų kalbomis, joje dalyvavo ne tik VDU studentai, bet ir VDU partnerinių gimnazijų moksleiviai.
Konferencijoje pranešimus skaitė ir Socialinių mokslų fakulteto studentai Tadas Gasparavičius, Asta Sabaliauskaitė, Vaida Ogulevičiūtė (Socialinio darbo magistro studijų programa), Martina Ioannou (Socialinio darbo bakalauro studijų programa), Tadas Petrulis (Psichologijos bakalauro studijų programa), taip pat šiuo metu pagal Erasmus+ studijų mainų programą Fakultete viešinti doktorantė iš Nigerijos Victoria Atinuke Olujimi.
Mūsų studentų pranešimuose buvo aptariama muzikos ir erdvės sąsajos, vaikų persekiojimas tėvų skyrybų procese, banglenčių terapijos galimybės Lietuvoje, tėvų patiriami iššūkiai, kai jų paauglys vartoja psichoaktyviąsias medžiagas, specialistų patirtys padedant jaunuoliams pereiti iš švietimo sistemos į darbo rinką, moterų patiriami iššūkiai užsiimant prekyba neformalioje ekonomikoje Nigerijoje.
Linkime, mieli studentai, ir toliau ieškoti, tyrinėti, kurti, atrasti!
Daugiau apie konferenciją rasite čia
Prof. David Sutton “Making Taste Sustainable”
Center for Social Anthropology (VMU) are inviting you for a research seminar by the visiting anthropologist:
Prof. David Sutton (Southern Illinois University)
Title of Presentation: “Making Taste Sustainable”
Date: May 10, 2024, at 3:00 p.m.
Place: Faculty of Social Sciences, Jonavos Street. 66, Room 112.
About the lecture:
When and how does taste matter? As we face various crises, economic, ecological, social and cultural, what role does taste play in various efforts at sustainability? Drawing from my work on the importance of a gustemological approach—a taste-based worldview—this talk will present research very much in progress and focusing on the different ways that understanding taste in context can help make sense of sustainability or regenerative practices in Greece and elsewhere.
About the author:
David Sutton (PhD University of Chicago, 1995) is a Professor of Anthropology specializing in Anthropological Theory, Historical Consciousness and Memory, Food and the Senses, Movies and Material Culture. He does research primarily on the island of Kalymnos (the Sponge Divers’ island) in Greece.
Recent publications include a consideration of cooking and anthropological theories of continuity and change entitled Bigger Fish to Fry: A Theory of Cooking as Risk, with Greek Examples (Berghahn Press, 2022).
For a preview, see: https://www.youtube.com/watch?v=TFZ2UGZFxxE
For more information about the Author please see: https://cola.siu.edu/anthro/facultyandstaff/faculty/sociocultural/sutton.php
Paauglių atsiskleidimas nuotraukomis socialiniuose tinkluose
Asmenukės, gamtos vaizdai, „madingos“ nuotraukos, nederamas elgesys – tai tik keletas nuotraukų tipų, kuriomis dalinasi paaugliai socialiniuose tinkluose. Nors vaizdinis dalinimasis informacija dominuoja virtualioje erdvėje, mokslinių tyrimų apie paauglių dalinimąsi nuotraukomis nėra itin gausu.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto Psichologijos katedros profesorės, mokyklinės psichologijos komiteto narės, socialinių mokslų daktarės Kristinos Žardeckaitės-Matulaitienės ir Socialinių mokslų fakulteto Psichologijos katedros lektorės, mokyklinės psichologijos komiteto narės, socialinių mokslų daktarės Ugnės Paluckaitės 2023 metų pabaigoje išleista monografija „Paauglių savęs atskleidimas socialiniuose tinkluose“ prisideda prie išsamesnio tokio paauglių elgesio supratimo.
Autorės šiuo leidiniu siekė pristatyti, kiek mūsų šalies paauglių grupėje yra populiarus vaizdinis savęs atskleidimas nuotraukomis socialiniuose tinkluose, ar yra įmanoma tokį savęs atskleidimą surūšiuoti į mažiau ir labiau keliantį problemų paauglio gyvenime bei kaip būtų galima psichologiniais veiksniais ir mechanizmais paaiškinti jaunimo pasirinkimą atsiskleisti (arba ne) būtent tokia forma.

Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė.
Mokslininkės tikisi, kad knygoje pateikta mokslinės literatūros apžvalga bei pristatyti empiriniai mūsų šalies 12–17 metų amžiaus paauglių duomenys padės geriau suprasti Lietuvos paauglių savęs atskleidimą nuotraukomis socialiniuose tinkluose, paskatins šioje srityje dirbančių mokslininkų bei su jaunimu dirbančių specialistų diskusijas ir bendradarbiavimą, siekiant didesnės mūsų šalies jaunų žmonių gerovės.
Daugiausia – neutralaus pobūdžio nuotraukų
Monografijoje pristatytas, 2018–2019 metais atliktas 7–11 klasių mokinių tyrimas, atliktas atsitiktiniu būdu atrinktose Lietuvos mokyklose, atskleidė, kad mūsų šalies paaugliai socialiniuose tinkluose yra labiau linkę atsiskleisti neutralaus tipo nuotraukomis (t. y., tokiomis, kuriose jis nėra įsitraukęs į jokį galimai rizikingą elgesį) nei probleminėmis (tokiomis, kuriose demonstruojamas nuogas kūnas arba galimai rizikingas elgesys (neverbalinė agresija, psichoaktyvių medžiagų vartojimas)).
Vienos populiariausių nuotraukų, kuriomis atsiskleidžia paaugliai, yra asmenukės (dažnai ir labai dažnai jomis atsiskleidžia 27,1 proc. paauglių), nuotraukos su draugais (dažnai ir labai dažnai atsiskleidžia 30,1 proc. paauglių) bei nuotraukos, kuriose nėra žmogaus atvaizdo (dažnai ir labai dažnai atsiskleidžia 24,9 proc. paauglių). Pastebima, kad rečiausiai iš neutralaus tipo nuotraukų paaugliai atsiskleidžia madingomis nuotraukomis – dažnai ir labai dažnai tokio tipo nuotraukomis dalijasi tik 5 proc. paauglių.
Probleminio tipo nuotraukomis mūsų šalies paaugliai dalinasi rečiau, tačiau tai priklauso ir nuo nuotraukos rūšies. Pvz., nuotraukomis, kuriose matomas visiškai nuogas kūnas, bent kartais pasidalina 4,2 proc. paauglių, o nuotraukomis, kuriose matomas fizinis, seksualinis kontaktas, dalinasi jau 20,5 proc. paauglių. Vis dėlto, svarbu pasidžiaugti, kad didžioji dalis tyrime dalyvavusių paauglių (80 proc. ir daugiau) nurodė niekada nesidalijantys probleminio tipo nuotraukomis. Vis dėl to, nors šis elgesys yra rečiau paplitęs, tačiau galime teigti, kad kas penktas paauglys gali susidurti su neigiamomis tokio elgesio pasekmėmis.
Aktyviausi – „Snapchat‘o“ vartotojai
Monografijoje pristatytas tyrimas parodė, kad su abiem savęs atskleidimo nuotraukomis socialiniuose tinkluose formom (neutralia ir problemine) siejasi ilgesnis socialiniuose tinkluose praleidžiamas laikas ir labiau išreikštas paauglio narcisizmas (asmenybės bruožas, kuriam būdingas nerealistiškas bei pozityvus savęs suvokimas). Kiti veiksniai (pvz., lytis, amžius, socialinis nerimas ar tėvų taikomos strategijos, kuriomis jie siekia sumažinti neigiamą medijų poveikį savo vaikams) skirtingai siejosi su viena ar kita atsiskleidimo forma.
Pvz., neutraliomis nuotraukomis labiau buvo linkusios atsiskleisti merginos bei tie paaugliai, kurie teigė, kad jų tėvai taiko aktyvią priežiūrą jiems naudojantis medijomis, o rizikingo pobūdžio nuotraukomis labiau buvo linkę atsiskleisti vyresnio amžiaus paaugliai, paaugliai, pasižymintys mažiau išreikštu socialiniu nerimu, bei tie, kurie teigė, kad jų tėvai taiko ribojančią strategiją naudotis medijomis. Reikšmės paauglių atsiskleidimui nuotraukomis turėjo ir paauglio naudojamas socialinis tinklas – daugiausiai abiejų formų nuotraukomis buvo linkę atsiskleisti „Snapchat‘o“ vartotojai, mažiausiai – „Facebook‘o“.
Tyrimas patvirtino emocijų reikšmę
Monografijoje pristatomas tyrimas patvirtino emocijų reikšmę tiek aiškinant paauglių elgesį, tiek savęs atskleidimą internete. Jausdami pozityvias emocijas (džiaugsmą, gyvybingumą, laimę, energingumą ar pasididžiavimą), paaugliai buvo labiau linkę atsiskleisti neutralaus tipo nuotraukomis, bet dalinimuisi probleminėmis nuotraukomis patiriamos pozityvios emocijos nebuvo svarbios. Patirdami negatyvias emocijas (pyktį, prislėgtumą, išgąstį, baimę ar liūdesį) paaugliai dažniau atsiskleidė neutralaus nei probleminio tipo nuotraukomis, tačiau šis dalijimasis buvo mažesnis, nei patiriant pozityvias emocijas.
Įdomu pastebėti, kad dalinimosi nuotraukomis sąsajos su jaučiamomis emocijomis, buvo skirtingai išreikštos vaikinams ir merginoms. Buvo pastebėta, kad merginos dažniau linkusios dalytis beveik visomis neutralaus tipo nuotraukomis socialiniuose tinkluose, kai patiria pozityvias emocijas. Nors analizuojant atsiskleidimą rizikingo pobūdžio nuotraukomis, lyčių skirtumų nebuvo rasta, išskyrus vieną nuotraukų tipą – merginos, kurios jautėsi laimingos arba džiaugsmingos, buvo labiau linkusios dalintis nuotraukomis, kuriose matomas fizinis, seksualinis kontaktas.
Vis tik tyrimas atskleidė, kad amžius gali geriau parodyti paauglių atsiskleidimo rizikingo pobūdžio nuotraukomis ypatumus, patiriant pozityvias emocijas, nei lytis. Vyresni paaugliai, besijausdami gyvybingi, džiaugsmingi ar besididžiuojantys, buvo labiau linkę dalytis tokiomis probleminėmis nuotraukomis, kuriose vartojamas alkoholis ar demonstruojamas apnuogintas kūnas, lyginant su jaunesniais jų bendraamžiais, nors lyčių skirtumų dalijantis šio tipo nuotraukomis, patiriant minėtas pozityvias emocijas, nenustatyta.
Dalijimasis nuotrauka – emocijų išraiška
Monografijoje buvo tikrinamas sprendimo priėmimo modelio tinkamumas paauglių atsiskleidimui nuotraukomis įvertinti. Pasak šio modelio autorių, asmuo apsisprendžia pasielgti tam tikru būtu, įvertindamas tokio savo elgesio naudą ir riziką. Atsižvelgiant į tai, kad paaugliai ne visada geba tinkamai įvertinti savo elgesio naudą ir riziką, o dažnai pasielgia spontaniškai, vedami emocijų, monografijos autorės tikrino ir paauglio patiriamomis emocijomis papildyto sprendimo priėmimo modelio tinkamumą jo elgesiui paaiškinti.
Monografijoje pristatyto tyrimo rezultatai parodė, kad sprendimo priėmimo modelis pakankamai gerai paaiškino paauglių atsiskleidimą neutralaus ir rizikingo pobūdžio nuotraukomis, o svarbiausiu veiksniu, susijusiu su atsiskleidimu, buvo tokio elgesio nauda (savęs pristatymas). Taip pat svarbu paminėti, kad šis teorinis modelis geriau paaiškino neutralų, bet ne probleminį paauglių atsiskleidimą nuotraukomis socialiniuose tinkluose.
Papildžius šį modelį emocijomis buvo gauta, kad tik pozityvios (bet ne negatyvios) paauglio patiriamos emocijos reikšmingai paaiškino jo atsiskleidimą abiejų tipų nuotraukomis socialiniuose tinkluose, o rizikos ir naudos vertinimas tapo nebesvarbus. Tai yra ypač svarbus šio tyrimo rezultatas, rodantis, kad paaugliams yra ne taip svarbu, kokią riziką ar naudą jie patirs atsiskleisdami nuotraukomis – svarbesniu veiksniu tampa emocijos ir kaip paauglys jaučiasi, kai dalijasi tam tikra vaizdine informacija socialiniuose tinkluose.
Ateities planuose – mobilioji aplikacija paaugliams
Kadangi paauglių aktyvumas socialiniuose tinkluose tikrai nemažėja, o socialinių tinklų įvairovė kasmet tik didėja (jau dabar dalis paauglių aktyviai dalyvauja tokiuose socialiniuose tinkluose kaip TikTok, Thread‘s), šią naująją jaunosios kartos gyvenimo būdo realybę reikės priimti kaip neišvengiamą. Vis tik, dėl nepakankamos galimų rizikų aktyviai dalinantis savo gyvenimo aspektais priežiūros virtualioje erdvėje, tampa itin svarbu sukurti priemones, kurios leistų paaugliams sumažinti galimų neigiamų atsiskleidimo pasekmių riziką.
Monografijos autorės, kartu su VDU Psichologijos katedros docente Viktorija Čepukiene, ir programuotojų komanda „SneakyBox“ dabartiniu metu kuria mobiliąją aplikaciją, skirtą 15–16 metų amžiaus paaugliams, kurios tikslas sumažinti jų rizikingą atsiskleidimą nuotraukomis socialiniuose tinkluose, ir tikisi patikrinti šios mobiliosios programėlės veiksmingumą ateinančiais mokslo metais.
Ši veikla įgyvendinama laimėjus Lietuvos Mokslo Tarybos finansuojamą mokslininkų grupių konkursą („Personalizuoto grįžtamojo ryšio intervencijos galimybės mažinant 15–16 m. paauglių probleminį savęs atskleidimą nuotraukomis socialiniuose tinkluose“ (Nr. S-MIP-23-16)).
Autorės tikisi aktyvaus Lietuvos mokyklų bendruomenių įsitraukimo ir susidomėjimo, todėl visas mokyklas, kuriose mokosi 15–16 metų amžiaus paaugliai, ir kurios nori išbandyti šią programėlę, kviečiame susisiekti su autorėmis šiais el. paštais: kristina.zardeckaite-matulaitiene@vdu.lt; ugne.paluckaite@vdu.lt
Algirdas Alijošius „Gyvenimas tai derybos… derybos tai gyvenimas?
Kviečiame dalyvauti svečio-praktiko Algirdo Alijošiaus užsiėmime „Gyvenimas tai derybos… derybos tai gyvenimas?“ Susitikimo metu bus kalbama apie derybas, derybų taktikas, elgesį derybų metu, manipuliacijas ir pan. Užsiėmimas vyks gegužės 7 d. (antradienį) 9:30 val., 324 aud. (Jonavos g. 66).
„Gyvenimas tai derybos… derybos tai gyvenimas? Nes derybos tai susitarimas, bendradarbiavimas, bet tai ir kova, manipuliacijos, tai bendro tikslo siekimas, bet tai ir priešprieša. Tai rankos paspaudimas su šypsena, bet ir durų uždarymas ginantis. Tai gyvenimo dalis kur mumyse įsijungia nuo pirmo Mamos piršto suspaudimo… Ar esu geras derybininkas? Taip! Ar labai geras? Taip! Ar tobulas? Taip! Tarp blogo ir gero derybininko yra labai plona riba. Ji beveik nepastebima ir slypi smulkiose detalėse. Ir pasiruošime. Gera žinia, kad tobulu galima tapti 🙂 Tačiau tokiu tapus svarbu nepasijusti dievu, kad viską gali“, – teigia A.Alijošius.
Apie lektorių. Algirdas Alijošius – buvęs įmonių AB „Miestoprojektas“ (SBA grupė) ir UAB „Merko statyba“ (Merko Ehitus grupė) vadovas bei UAB „Kelprojektas“ plėtros direktorius. Daugiametis minėtų bei kitų bendrovių direktorių tarybos ir valdybos narys. Dalyvavo vystant tokius projektus kaip PC „Panorama“, PC „Saulės miestas“, „Rail Baltica“, bendrovės „Matsushita Electric“ produktų įvedimas į rinką ir kt.
VDU Studijų festivalis – susipažink su universitetu per vieną dieną!
Gegužės 10 d., penktadienį, 10 val. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pakvies moksleivius dalyvauti VDU Studijų festivalyje. Tai puiki galimybė tiek susipažinti su universitetu, studijomis ir čia esančiomis galimybėmis, tiek ir aktyviai leisti laiką bei pramogauti. Nemokamo festivalio metu moksleivių lauks VDU atstovai ir dėstytojai, kūrybinės dirbtuvės, fakultetų, organizacijų, universiteto padalinių inovacijų prisistatymai, konsultacijos, žaidimai, pramogos, muzika. O mokytojus, atlydėjusius moksleivius, VDU pakvies į seminarus.
Kaip teigia viena iš renginio organizatorių, VDU Studijų marketingo ir priėmimo skyriaus vadovė Loreta Petrauskaitė, šiemet jau trečiąkart rengiamame festivalyje kiekvienas dalyvis tikrai atras širdžiai mielą užsiėmimą bei galės išbandyti begalę naujų veiklų.
„Pernai puikiu atradimu tapo organizatorių sukurtos užduočių kortelės, kurios leido drąsiau patyrinėti įvairiausias veiklas, o jų metu atlikę tam tikras užduotis, moksleiviai galėjo pretenduoti į įvairiausius organizatorių bei rėmėjų skirtus prizus. Šiais metais festivalio programą praturtins studentų organizacijos „Elsa“ siūlomas žaidimas „Kruvina žmogžudystė“, kuris leis moksleiviams pademonstruoti savo kriminalistinius įgūdžius. Taip pat festivalio dalyviai turės galimybę sudalyvauti pabėgimo kambario „Atskleisk mokytojo kodą“ veiklose, kur jų lauks robotika, užkoduotos užduotys, spėliojimų galvosūkiai, rebusai, pedagogikos iššūkiai ir kt. Smagu, kad kaip ir praėjusiame festivalyje, taip ir šiemet festivalio metu gerą nuotaiką ir atmosferą palaikys VDU studentė Dj Viltė“, – pasakoja universiteto atstovė.
Registracija į VDU Studijų festivalį
Susitikimų su fakultetų/padalinių atstovais metu bus galima ne tik gauti konsultaciją apie studijų programas bei priėmimą, tačiau ir išbandyti trumpas praktines veiklas bei iš arčiau susipažinti su universitete siūlomomis studijų programomis.
Socialinių mokslų fakulteto atstovai kvies išbandyti:
- Stalo žaidimą GAMLEC (turėsite galimybę įdomiai ir prasmingai praleisti laiką žaidžiant tarptautinio projekto metu sukurtą mokomąjį stalo žaidimą „GAMLEC“ (angl. Gaming for mutual learning in elderly care), kuris leidžia paprastai, žaismingai ir tvariai įgyti žinių apie vyresnio amžiaus žmonių, kuriems reikalinga priežiūra ar globa, gyvenimo kokybę.)
- Kognityvinių funkcijų lavinimo programą virtualioje realybėje (turėsite galimybę susipažinti su virtualios realybės pritaikymu psichologijoje. Būsite kviečiami išbandyti savo atminties galimybes, atliekant užduotis virtualios realybės aplinkoje. Taip pat, virtuali realybė gali būti naudojama atsipalaidavimo įgūdžiams lavinti, todėl kviesime pasinaudoti proga ir mokytis sąmoningo atsipalaidavimo (Mindfulness).
Festivalio metu kviečiame turiningai praleisti laiką ne tik moksleivius, bet ir jų mokytojus bei tėvus.
Mokytojams paskaitą „Socialinių-emocinių kompetencijų ugdymas (ne) mokyklos reiklas“ skaitys Socialinių mokslų fakulteto dekanė doc. dr. Aurelija Stelmokienė.
Kiekvienam dalyviui bus išduodami pažymėjimai. Seminarai yra nemokami.
Registracija yra būtina. Registruotis galite čia: https://forms.gle/jeMuto8qf3Ye7Uy1A
Visuose seminaruose vietų skaičius yra ribotas.
EST kviečia į metodologinius mokymus
Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos mediatorių rūmais
VDU Socialinių mokslų fakultetas pasirašė Bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos mediatorių rūmais. Tai 2017 m. įkurta Lietuvos mediatorius vienijanti profesinė organizacija, kurios tikslas – formuoti vieningą mediacijos taikymo praktiką ir jos plėtojimo politiką, vienyti mediatorius. Įgyvendinant šį tikslą Lietuvos mediatorių rūmai šviečia ir informuoja visuomenę mediacijos klausimais bei užtikrina mediacijos paslaugų skatinimą, prieinamumą ir šių paslaugų kokybę.
Mediatorių rūmai taip pat atstovauja Lietuvos mediatorių interesus ir juos gina valstybinės valdžios ir valdymo, užsienio valstybių institucijose, tarptautinėse ir kitose organizacijose bei aktyviai dalyvauja efektyvios mediacijos paslaugų teikimo sistemos kūrimo procese, teikia pasiūlymus dėl mediatorių veiklos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, kitoms institucijoms.
Sutarta plėtoti bendradarbiavimą organizuojant bendrus renginius, rengiant ir įgyvendinant mediatorių kvalifikacijos kėlimo mokymus.
Kviečiame fakulteto bendruomenę pasinaudoti užsimezgusia partneryste siekiant abipusiai naudingų tikslų.
Dr. Modesta Morkevičiūtė – Lietuvos mokslų akademijos Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso nugalėtoja
Dr. Modesta Morkevičiūtė – Lietuvos mokslų akademijos Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso nugalėtoja.
Lietuvos mokslų akademija (LMA), siekdama skatinti jaunųjų mokslininkų ir doktorantų kūrybinį aktyvumą, kasmet organizuoja Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkursą.
LMA prezidiumas, remdamasis konkurso rezultatais, Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkursui pateiktų darbų vertinimo komisijų siūlymais bei LMA mokslų skyrių teikimu, nutarė skirti 2023 metų premijas LMA Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams – HUMANITARINIŲ IR SOCIALINIŲ MOKSLŲ SKYRIUJE – dr. Modestai Morkevičiūtei (Vytauto Didžiojo universitetas) už mokslo darbą „Motivational mechanism of work addiction: the importance of personality and situational factors / Polinkio į priklausomybę nuo darbo motyvacinis mechanizmas: asmenybės ir situacinių veiksnių reikšmė“.
Sveikiname ir didžiuojamės!
XXIX Tarptautinė vaizdo konferencija „Aktualūs tyrimai psichologijoje: tarptautinė patirtis“
Balandžio 24 d. nuo 16:00 val. vyks XXIX Tarptautinė vaizdo konferencija „Aktualūs tyrimai psichologijoje: tarptautinė patirtis“, tai tradicinis renginys, rengiamas kartu su University of Nebraska at Kearney (USA) ir skirtas psichologijos studentų/-čių mokslinių darbų pristatymui bei dalijimuisi idėjomis.
Konferencijoje dalyvaus ir pranešimus skaitys Vytauto Didžiojo universiteto ir University of Nebraska at Kearney (JAV) psichologijos programų studentai, doktorantai, dėstytojai ir mokslo darbuotojai.
Konferencijos kalba – anglų.