VDU svečiuosis Vytenis Povilas Andriukaitis
Kovo 18 dieną, penktadienį, Vytauto Didžiojo universitete lankysis Vytenis Povilas Andriukaitis, Europos Sąjungos komisaras, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą. Viešnagės metu politikas susitiks su rektoriumi ir dalyvaus atviroje diskusijoje su akademine bendruomene.
Eurokomisarą lydės kabineto narė Inga Preikšienė, patarėja komunikacijai Vilija Sysaitė ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovė Natalija Kazlauskienė.
Vizitą universitete Vytenis Andriukaitis pradės susitikimu su rektoriumi, kuris svečiui pristatys VDU ir jo vykdomas veiklas.
Po susitikimo, 12 valandą, politikas dalyvaus atviroje diskusijoje su akademine bendruomene „Lietuva Europos Sąjungoje: kaip nebūti tik paramos gavėju?“. Diskusiją, kuri vyks S. ir S. Lozoraičių muziejuje (K. Donelaičio g. 58), ves VDU Socialinių mokslų fakulteto dekanas prof. Algis Krupavičius. Renginyje dalyvauti kviečiami visi norintys.
Apsilankymo pabaigoje, V. Andriukaitis prisijungs prie dalykinių pietų su VDU vadovybe, kurių metu numatoma diskutuoti apie Europos Komisijos ir tyrimų galimybes, aukštąjį mokslą Lietuvoje ir kitas temas.
Vytenis Povilas Andriukaitis yra gydytojas, istorikas, Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjas, Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataras, Europos Sąjungos komisaras, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą.
Aktyviai dalyvavo antisovietinėje veikloje, prisidėjo prie Sąjūdžio veiklos Atgimimo metais. Ilgus metus dirbo chirurgu, 1992-2004 m. Seimo narys.
Už savo veiklą yra apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, Lietuvos nepriklausomybės medaliu ir kitais apdovanojimais. 2005 m. jam suteiktas Lietuvos Respublikos nusipelniusio sveikatos apsaugos darbuotojo vardas.
Artūras Tereškinas tapo prestižinės Lietuvos mokslo premijos laureatu
2016 m. sausio 8 d. Sociologijos katedros profesorius Artūras Tereškinas tapo prestižinės Lietuvos mokslo premijos laureatu socialinių ir humanitarinių mokslų srityje už tęstinį darbų ciklą „Kultūros sociologijos ir kultūrinių studijų tyrimai (2000–2014 m.)“, kurį pateikė Vytauto Didžiojo universiteto Senatas.
Plėtodamas savitą kultūros sociologijos ir kultūrinių studijų diskursą, Artūras Tereškinas įnešė originalų indėlį į Lietuvos sociologiją. Jis vienas pirmųjų šalyje ėmė analizuoti lyčių, vyriškumo, tėvystės, kūno, intymaus pilietiškumo, populiariosios kultūros ir socialinio kentėjimo temas. A. Tereškino knygos ir straipsniai atspindi pilietiškai angažuotos viešosios sociologijos kaip orientuoto į visuomeninius pokyčius socialinio mokslo idealus. Peržengdami sociologijos mokslo ribas ir perteikdami sociologines idėjas platesnei auditorijai, profesoriaus darbai prisidėjo prie viešojo diskurso apie lyčių lygybę, kultūrinius viešosios sferos pokyčius, socialinę nelygybę ir socialinės atskirties riziką patiriančių vyrų problemas plėtros. Paskutinis A. Tereškino darbas ( kartu su bendraautoriais) yra neseniai pasirodžiusi mokslo studija „Vyrai nusivylimo ekonomikose: tarp gero gyvenimo ir socialinės atskirties“ (Vytauto Didžiojo universitetas, Versus Aureus, 2016), kuri vasario 26 d. bus pristatyta Vilniaus knygų mugėje.
Lietuvos mokslo premijos skiriamos kasmet už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus. Humanitarinių ir socialinių mokslų srityje teikiamos dvi premijos, kurias konkurso tvarka skiria Lietuvos mokslo premijų komisija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsakymu.
Pasaulyje žinomi intelektualai – apie saugumo iššūkius
Kovo 8 d., antradienį, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Kaune lankysis ir viešas paskaitas skaitys visame pasaulyje žinomi intelektualai, ekspertai: politologė Lilija Ševcova iš Rusijos ir žurnalistas, kultūros politikos ekspertas Oleksandras Butsenko iš Ukrainos.
Pirmąją paskaitą surengs kremlinologijos ekspertė Lilija Ševcova. Pokalbyje kartu su filosofu, VDU profesoriumi Leonidu Donskiu, intelektualė aptars Vladimiro Putino valdomos Rusijos keliamus iššūkius pasauliui.
L. Ševcova yra nerezidentuojanti JAV ir Europos centro vyresnioji bendradarbė, Brookings kompetencijų centro Užsienio politikos programos dalyvė, išsamiai ištyrinėjusi ir paskelbusi mokslo darbų apie post-komunistinę transformaciją, santykius tarp Rusijos ir Vakarų, pokyčius Rytų Europoje.
„Pasirodo, pragmatikai (ne tik Rusijoje) vis dar žavisi V. Putino populiarumo reitingais ir optimizmo bei vienybės įvaizdžiais, kuriuos transliuoja televizija. Tačiau rusiška realybė juda į priešingą pusę, link gilesnės krizės, didesnio visuomenės nepasitenkinimo ir akivaizdžiai sutrikusios vyriausybės. Patikėdami medijuota realybe Rusijos televizijose, Vakarų pragmatikai kartoja tas pačias klaidas, kaip ir sovietologai“, – kai kurių Vakarų ekspertų klaidas vertinant padėtį Rusijoje apibendrina L. Ševcova.
L. Ševcovos ir L. Donskio diskusija vyks kovo 8-ąją, 11.30 val., VDU teatre (S. Daukanto g. 27). Diskusijos tema – „Chez Leonidas Donskis: Lilia Shevtsova on the Challenge of Putin’s Russia to the World“ („Svečiuose pas Leonidą Donskį: Lilija Ševcova apie V. Putino Rusijos iššūkį pasauliui“).
Kitą įdomią diskusiją tą pačią dieną Vytauto Didžiojo universitete surengs Oleksandras Butsenko – literatas, poetas, nevyriausybinės organizacijos Ukrainoje „Demokratija per kultūrą“ vadovas, Ukrainos Aukščiausios Rados Kultūros komiteto patarėjas, aktyvus Ukrainos politinių ir vertybinių procesų stebėtojas. Paskaitoje „Kultūrinis saugumas kaip esminis socialinės plėtros klausimas“ Europos kultūros parlamento narys pasidalins mintimis apie kultūrinį saugumą ir šiandieninius iššūkius, kylančius bandant išsaugoti kultūrinį tapatumą. Pokalbį su svečiu ves filosofas, VDU profesorius Gintautas Mažeikis.
Pasak O. Butsenko, būtent kultūra priartina Rytų partnerystės valstybes prie europietiškų vertybių ir išsaugo jų tvarumą ir sklaidą. „Bene didžiausias iššūkis Ukrainai yra įveikti visuotinį nepasitikėjimą valdžia ir vienas kitu. Kultūros politika turėtų siekti dialogo su šalimi, kad būtų vystoma Ukrainos kultūrinė integracija. Tai įmanoma tik su viena sąlyga: bendru žodynu, kuriame žmogaus teisės, demokratija, lygybė ir garbingumas turi tik vieną prasmę, nepaisant statuso, materialinės padėties ar užimamo posto“, – teigia nevyriausybinės organizacijos „Demokratija per kultūrą“ vadovas.
Oleksandro Butsenko paskaita vyks VDU mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28), kovo 8 dieną, 11 valandą. Po jos, nuo 13 val., VDU III-iuose rūmuose (K. Donelaičio g. 52-514) kultūros politikos ekspertas iš Ukrainos su studentais ir dėstytojais diskutuos apie vertimo meną.
Apie svečius
Oleksandras Butsenko (Ukraina) yra literatas, poetas, nevyriausybinės organizacijos Ukrainoje „Demokratija per kultūrą“ („Democracy through Culture“) vadovas, Ukrainos Aukščiausios Rados Kultūros komiteto patarėjas, Europos kultūros parlamento narys ir nepriklausomas kultūros politikos klausimų ekspertas. Būdamas Aukščiausios Rados Biudžeto komiteto Fiskalinės analizės biuro nariu, O. Butsenko dalyvavo rengiant Ukrainos Biudžeto kodeksą ir naująjį tarpbiudžetinių santykių modelį vietinių valdžių lygmenyje, įskaitant ir kultūrą.
Lilija Ševcova (Rusija) yra kremlinologijos ekspertė, nereziduojanti JAV ir Europos centro vyresnioji bendradarbė, Brookings kompetencijų centro (angl. think-tank) Užsienio politikos programos dalyvė, išsamiai ištyrinėjusi ir paskelbusi mokslo darbų apie post-komunistinę transformaciją, perėjimą į demokratiją, Rusijos vidaus ir užsienio politiką, politinę lyderystę, naujas nepriklausomas valstybes, santykius tarp Rusijos ir Vakarų, Rytų Europos transformaciją ir įvykius Ukrainoje. 2008 m. pasaulio viešųjų intelektualų rinkimuose, kuriuos apklausos forma surengė žurnalas „Foreign Policy“, L. Ševcova užėmė 36 vietą.
Vilma Narkevičienė: „Studijos VDU išties man buvo puikiu startu”
Vilma Narkevičienė, Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro psichologė, Kauno apskrities specialiųjų pedagogų ir tėvų draugijos pirmininkė
Koks buvo Jūsų kelias iki VDU?
Jau besimokydama Kauno „Varpo” gimnazijoje puikiai žinojau, kad noriu studijuoti VDU. Mane šis universitetas buvo patraukęs savo naujovišku, vakarietišku stiliumi, iš užsienio atvykstančiais dėstytojais, įdomiomis studijų programomis, galimybe mokytis įvairių užsienio kalbų, lanksčiu ir pagal asmeninius poreikius pasirenkamu studijų turiniu bei paskaitų tvarkaraščiu. Taip pat norėjosi studijuoti gimtajame mieste ir viliojo gana ilgos, jau prieš Šv. Kalėdas prasidedančios žiemos atostogos, kurių, kitaip nei kitose aukštosiose mokyklose, neslėgė pasirengimas egzaminų sesijai. Antru mano žingsniu buvo studijų programos pasirinkimas. Tuo metu svyravau tarp anglų filologijos bei ekonomikos ir vadybos studijų programų pasirinkimo. Tačiau prieš pat abitūros egzaminus, eidama savo mokyklos psichologės pavyzdžiu, pasirinkau psichologijos studijas ir iki šiol nei akimirkai nesu dvejojus šio pasirinkimo teisingumu.
Ką Jums davė studijos VDU?
Studijos VDU man davė išties daug: pradedant teoriniu ir praktiniu profesijos pagrindu, platesniu išsilavinimu, kelių užsienio kalbų (anglų k., prancūzų k., ispanų k.) išmokimu ir baigiant iki šiol esančiais kolegomis, draugais bei tam tikra pasaulėžiūra, asmeninėmis nuostatomis ir savybėmis.
Kokią įtaką jos daro dabartiniam Jūsų gyvenimui ir pasiekimams?
Studijuodama VDU, jau trečiajame kurse supratau, kad noriu teoriškai ir praktiškai gilintis į kurčiųjų psichologiją. Šį pasirinkimą dar labiau sustiprino doc. dr. Algirdo Grigonio dėstomas „Specialiųjų poreikių vaikų psichologijos” kursas. Pradėjau mokytis lietuvių gestų kalbos, parengiau bakalauro ir magistro tezes apie kurčių mokinių vaizdinės atminties raidą ir pradėjau dirbti dabartiniame Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre psichologe. Šiame centre dirbu jau 14 metų, per kuriuos įgijau gana didelę psichologinės pagalbos teikimo kurtiems ir neprigirdintiems vaikams bei jų šeimoms patirtį, gilinausi į mokslinius tyrimus apie kurčiųjų kognityvinę, emocinę raidą, rengdama ir dalyvaudama įvairiuose seminaruose, konferencijose dalijausi įgyta teorine ir praktine patirtimi su kolegomis, pedagogais, klausos sutrikimą turinčių vaikų tėvais, pagalbos specialistais iš Lietuvos ir užsienio.
Garbaus atminimo doc. dr. A. Grigonis, kuris buvo mano baigiamųjų darbų mokslinis vadovas ir Kauno apskrities specialiųjų pedagogų ir tėvų draugijos steigėjas bei pirmininkas, pakvietė mane visuomeninei veiklai talkinant organizuoti kvalifikacinius renginius (seminarus, konferencijas) pedagogams ir specialistams, dirbantiems su specialiųjų (ugdymosi) poreikių turinčiais asmenimis. Taip nuo 2001 m. įsitraukiau į tarptautinių A.P.P.L.E. (Amerikos pedagogų pagalba Lietuvos švietimui) seminarų organizavimą visoje Lietuvoje, o nuo 2006 m. po doc. dr. A. Grigonio mirties tapau šių seminarų koordinatore ir Kauno apskrities specialiųjų pedagogų ir tėvų draugijos pirmininke. Kaip šios NVO atstovė priklausiau Šiaurės-Baltijos šalių specialistų, dirbančių su vaikais ir paaugliais, organizacijos (NBO: Nordic-Baltic organization for professionals working with children and adolescents) valdybai bei dalyvavau šios organizacijos veikloje rengiant tarptautines konferencijas (2008 m., 2010 m. ir 2012 m.) vaikų ir paauglių psichinės sveikatos, socialinės globos specialistams iš Šiaurės ir Baltijos šalių.
Ar sutinkate, kad aukštoji mokykla turi išmokyti studentą mokytis visą gyvenimą? Ir ar Jums studijos VDU buvo gera mokslo pradžia?
Manau, kad šiuolaikinėje, sparčiai besikeičiančioje informacinėje visuomenėje, mokymosi visą gyvenimą nuostatos ir gebėjimai turi lemiamą reikšmę. Jų mokymas turi prasidėti gerokai anksčiau nei studijos aukštojoje mokykloje, tačiau aukštosios mokyklos uždaviniu turėtų būti – diegti, stiprinti nuostatas ir įduoti studentams tvirtus „įrankius” nuolatiniam profesiniam ir asmenybės tobulėjimui. Studijos VDU išties man buvo puikiu startu profesinėje, mokslinėje ir visuomeninėje veikloje.
Koks dėstytojas (-a) buvo labiausiai įsimintinas studijuojant VDU? Kodėl?
Kaip minėjau anksčiau, pačią didžiausią įtaką mano profesinei karjerai ir asmenybės tobulėjimui padarė doc. dr. A. Grigonis, kurio pasekėja būti man yra ir tikslas, ir iššūkis, ir garbė. Taip pat norėtųsi paminėti ir doc. dr. B. Grigaitę, kuri savo rūpestingumu, dalyko žiniomis, požiūriu į studentus paliko pačius šilčiausius prisiminimus. Įsimintinas buvo ir vizituojančio dėstytojo iš JAV Nebraskos universiteto J. Fleming dėstytas Trumpalaikės į sprendimus orientuotos psichoterapijos kursas, suteikęs naudingų žinių ir praktinių įgūdžių, kurias vėliau tobulinau ir taikiau profesinėje veikloje.
Ko palinkėtum studijas VDU pasirinkusiam jaunimui? Kokie rūpesčiai ir džiaugsmai jų laukia?
Jaunimui, pasirinkusiems studijas VDU, norėčiau palinkėti atvirumo naujoms žinioms, įdomiai nepamirštamai mokslinei ir socialinei patirčiai, aktyvumo, kūrybiškumo, pasididžiavimo jausmo priklausant šios „Alma Mater” gausiai bendruomenei (apimančiai praeities, dabarties ir ateities kartas), visuomeniškumo, savanorystės dvasios, atsakingo požiūrio į save kaip į Lietuvos visuomenės gerovės kūrėją bei kaip žmogų, pastebintį ir atsiliepiantį į esančiųjų šalia poreikius.
Tikiu, kad šių jaunuolių laukia įstabi ir nepamirštama kelionė, žengiant pirmuosius, svarbius profesinės karjeros, savarankiško gyvenimo žingsnius. O šioje kelionėje yra svarbi visa patirtis, apimanti susidūrimą su sunkumais bei jų įveikimą, pažinimo džiaugsmą, atsakingo elgesio ir jaunatviško nerūpestingumo dermę.
Kalbėjosi Birutė Balsevičienė
Kęstutis Vaišnora – Lietuvos kurčiųjų draugijos Kauno teritorinės valdybos Kauno rajono kurčiųjų pirminės organizacijos pirmininkas/projekto vykdytojas
Kęstutis Vaišnora – Lietuvos kurčiųjų draugijos Kauno teritorinės valdybos Kauno rajono kurčiųjų pirminės organizacijos pirmininkas/projekto vykdytojas. Lietuvos kurčiųjų draugijos valdybos narys. Kauno rajono neįgaliųjų reikalų tarybos narys. Seimo narės Ramintos Popovienės padėjėjas visuomeniniais pagrindais.
Keturi metai studijuojant universitete – tai laikas, kuris jauno asmens gyvenime padaro didelių pokyčių. Savo prisiminimais apie Socialinio darbo studijas VDU dalinosi šiais metais bakalauro studijas baigęs Kęstutis Vaišnora.
Šiais metais baigiau socialinio darbo studijas Vytauto Didžiojo Universitete ir įgyjau socialinio darbo bakalauro laipsnį. Keturi socialinio darbo studijų metai – tai dar vienas gyvenimo etapas, kuriame mokėmės pažinti save, tobulėjome ir brandinome save kaip asmenybės, įgyjome šiai profesijai reikalingų kompetencijų. Didžiausią įspūdį paliko dėstytojai, ypatingai socialinio darbo krypties, kurie suteikė daug teorinių žinių, dalinosi savo asmenine ir profesine patirtimi. Studijuojant pakito mano požiūris, plėtėsi tolerancijos ribos, išmokau pastebėti šalia esančius žmones, jų neteisti, išklausyti, suprasti, padėti ir dar daugelį kitų dalykų šios studijos išmokė bei pakeitė mano gyvenime. Neseniai teko kalbėtis su benamiu ir striptizo šokėja, o anksčiau tikriausiai jų būčiau net nepastebėjęs, nepasikalbėjęs, nuteisęs ir nusisukęs. Todėl dar vienas dalykas, kurį galima išmokti studijuojant socialinį darbą – tai pajusti gyvenimo džiaugsmo skonį ir bandyti padėti jį pajusti kitiems, savo gyvenimo kelyje sutiktiems žmonėms. Pradėjęs studijuoti socialinio darbo studijų programą išsikėliau sau tikslą: ateityje dirbti socialinį darbą konkrečioje, neįgaliųjų srityje su klausos negalią turinčiais asmenimis, todėl ypatingai teigiamai vertinu studijų metu įgyta praktinę patirtį, nes pagal studijų programą buvo būtina atlikti savanorišką veiklą, kvalifikacinę praktiką I ir II. Šias veiklas atlikau organizacijose, kurios dirba su klausos negalią turinčių žmonių bendruomenės nariais (Kauno lopšelis – darželis „Klausutis“, Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras, Lietuvos kurčiųjų draugijos Kauno teritorinė valdyba/VšĮ Kauno kurčiųjų reabilitacijos centras).
Studijų metu teko dirbti socialiniu darbuotoju (pagal Kauno miesto savivaldybės finansuojamą projektą „Socialinės paslaugos kurtiesiems Kauno mieste“), asmeniniu asistentu, o šiuo metu dirbu projekto vykdytoju Kauno rajone teikdamas socialinės reabilitacijos paslaugas šios teritorijos asmenims su klausos negalia (pagal 2013 metų socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektą). Praktika ir įgyta patirtis padėjo eiti gilesnio savęs ir socialinio darbo profesijos pažinimo keliu bei suteikė išbandyti savo galimybes profesinėje veikloje bei galimybę dirbti mėgstamą darbą. Būtent asmeninis pasirinkimas, tikslo turėjimas, socialinio darbo specialybės įgyjimas turėjo įtakos profesiniam keliui ir įvairios veiklos plėtotei. Šiuo metu dirbu Lietuvos kurčiųjų draugijos Kauno teritorinės valdybos Kauno rajono kurčiųjų pirminės organizacijos pirmininku/projekto vykdytoju, esu Lietuvos kurčiųjų draugijos valdybos narys, Kauno rajono neįgaliųjų reikalų tarybos narys, Seimo narės Ramintos Popovienės padėjėjas visuomeniniais pagrindais ir dar daug veiklos turiu. Tiems, kas nėra apsisprendęs ką norėtų studijuoti, yra girdėję apie socialinio darbo studijas, tačiau nėra tikri ar tai jiems, galėčiau pasakyti… Pats pildydamas stojimo prašymą, sulaukiau pasiūlymo rinktis socialinio darbo studijas. Pasirenkant buvo dvejonių, kelių aplinkinių reakcija gąsdino: „socialinis darbas? Nori senukams pampersus keisti? Nieko čia gero…“ Tačiau galiu drąsiai pasakyti, kad tai studijos, kurios suteikia universalių žinių ir praktinių įgudžių, kaip dirbti su įvairiomis klientų grupėmis ir net jei nedirbtumėte socialinio darbo, sukauptas bagažas praverstų kasdieniniame gyvenime ir įvairiose situacijose. Tai realaus gyvenimo studijos!
Pirmakursiams patarčiau nebijoti priimti naujų iššūkių, pasiimti viską, ką geriausio siūlo studijos, pajusti studentiško gyvenimo ritmą ir laisvę, atsakingai priimti sprendimus, būti aktyviems ir iškraustyti visų dėstytojų turimą žinių ir asmeninės bei profesinės veiklos bagažą, nepamiršti pasidaryti špargalkių, bet jomis nesinaudoti ir tiesiog… džiaugtis studijomis! Pasiekiau vieną iš savo tikslų ir džiaugiuosi, kad likimas pakreipė mane į socialinio darbo studijų programą. Džiaugiuosi, kad esu „čia“, todėl linkiu ir Jums atrasti savo tikslą, socialinio darbo lauką ir tobulėti kaip asmenybėms bei socialinio darbo profesijos atstovams!
VDU lankysis LR vidaus reikalų ministras S. Skvernelis
Vytauto Didžiojo universitete kovo 4 d., penktadienį, viešės LR vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis. Susitikimo metu pagal visuomenės apklausas populiariausiu laikomas Lietuvos politikas su universitetu pasirašys bendradarbiavimo sutartį ir dalyvaus dviejose diskusijose: pokalbyje su VDU vadovybe ir susitikime su akademine bendruomene.
Pokalbyje su VDU vadovybe S. Skvernelis aptars regioninę politiką, Lietuvos universitetinio sektoriaus problemas ir jų galimus sprendimus.
„Universitetų plėtros ir augimo fazę (iki 2009 metų) pakeitė studentų skaičiaus ir finansavimo mažėjimo fazė. Šie pokyčiai išryškino studijų ir mokslo kokybės problemas, atkreipė dėmesį į neproporcingai išaugusį programų skaičių, žemus tarptautinius šalies universitetų vertinimus, dar kartą paskatino diskusijas apie kolegijų statusą. Lietuvos švietimo sistemai būtina nauja darnios ir tvarios universitetinio sektoriaus raidos vizija ir strategija, atliepianti šių dienų iššūkius“, – tikina VDU rektorius prof. Juozas Augutis.
Rektoriaus parengtoje sprendimų koncepcijoje įvardinti konkretūs pasiūlymai, kaip šiuos iššūkius reikėtų įveikti – sumažinti studijų programų skaičių, padidinti studentų srautus, užtikrinti tolygų studijų ir mokslo lygį, atkurti mokytojų rengimo sistemą. Plačiau apie šiuos pasiūlymus ir universitetų situaciją regioniniame kontekste bus kalbama diskusijos metu.
Prieš diskusiją, rektorius prof. J. Augutis ir ministras S. Skvernelis pasirašys bendradarbiavimo sutartį, kuria numatomas abipusiai naudingas bendradarbiavimas, keitimasis patirtimi bei žiniomis tarp Vidaus reikalų ministerijos ir Vytauto Didžiojo universiteto.
Universitetas, be kita ko, sutartimi įsipareigoja organizuoti mokslinius tyrimus viešojo saugumo, viešojo administravimo, vietos savivaldos, regionų plėtros ir valstybės tarnybos temomis, sudaryti sąlygas ministerijai naudotis studijų, mokslo ištekliais, dalyvauti ministerijos darbo grupėse, konferencijose. Tuo tarpu ministerija teiks konsultacijas ir pasiūlymus VDU dėl rengiamų projektų bei studijų programų, sudarys sąlygas studentams atlikti praktiką, o universitetui – naudotis ministerijos tyrimų rezultatais ir ištekliais.
Tą pačią dieną Saulius Skvernelis dalyvaus ir dar vienoje diskusijoje apie šiuolaikinį viešąjį valdymą. Diskusiją, skirtą visai akademinei bendruomenei, ves VDU Socialinių mokslų fakulteto dekanas prof. Algis Krupavičius. Diskusija „Šiuolaikinis viešasis valdymas: kokį turime ir kokio reikia?“ vyks kovo 4 d., penktadienį, 14 val., VDU rektorate (K. Donelaičio g. 58).
VDU viešėjo delegacija iš Pardubicės universiteto
Vasario 17-18 dienomis Vytauto Didžiojo universitete vieši Pardubicės universiteto (Čekija) delegacija.
Universitete lankosi Pardubicės universiteto Plėtros prorektorius prof. Petr Vorel, Menų ir filosofijos fakulteto profesorius Karel Rydl ir Istorijos mokslų instituto profesorė Milena Lenderová.
Vizito metu svečiai susitiks su universiteto rektoriumi, Socialinių mokslų, Ekonomikos ir vadybos, Humanitarinių mokslų ir Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetų dekanais, prodekanais, aptars bendradarbiavimo galimybes ir pasirašys susitarimo memorandumą. Viešnagės pabaigoje Pardubicės universiteto atstovai VDU studentams pristatys mainų galimybes.
Vizitą inicijavo VDU Socialinių mokslų fakultetas.
Aldona Steponavičiūtė: „Žmogus, kuris rašo”
Aldona Steponavičiūtė: „Žmogus, kuris rašo”
Užbaikite sakinį: „Aldona Steponavičiūtė…”
„Žmogus, kuris rašo” gal taip.
Koks Jūsų gyvenimo Credo?
Gyventi taip, kad kiekviena diena neštų kuo daugiau džiaugsmo.
Kokia, Jūsų nuomone, yra išsilavinimo reikšmė žmogaus gyvenime?
Jeigu trumpai pasakyti – teigiama. O jeigu išplėstai, tai išsilavinimas, visų pirma, praplečia akiratį. Antra, išmoko žmogų elgtis su informacija, ją sisteminti, ir tuo pačiu – išmoko turėti nuomonę. Aišku, gal tai priklauso nuo išsilavinimo, bet apskritai išsilavinimas turėtų išmokyti tave susigaudyti, orientuotis aplinkoje, išmoko istorijos, kaip formuojasi tam tikri požiūriai, išmoko tave argumentuoti savo požiūrį. Na, tiesiog padaro tave visavertiškesniu kaip asmenybę. Išsilavinimas duoda įrankius ir žinias, kuriais tu gali pagrįsti savo nuomonę. O žmogui asmeniškai, išsilavinimas duoda savęs pažinimo įrankius ir žinias. Kuo geriau save pažįsti, tuo turi daugiau galimybių būti laimingu.
Esate baigusi mokyklinės psichologijos studijas. Kas lėmė šį pasirinkimą?
Na labai paprastai. Kai aš baigiau psichologijos bakalaurą, buvo dvi specializacijos: mokyklinė psichologija ir organizacinė psichologija. Mokyklinė psichologija pasirodė šiek tiek arčiau konsultavimo, terapijos nei organizacinė, kuri man labiau į vadybą pasirodė panaši. Ta konsultavimo sritis pasirodė įdomesnė.
Ką Jums davė studijos VDU?
Studijos VDU man davė visus tuos dalykus, kuriuos pasakiau, požiūrio prasme. Ką davė psichologinės žinios? Psichologinės žinios man apskritai labai padeda gyvenime, bet ne ta populiariąja prasme, kuria žmonės įpratę sakyti: „Na, tu čia psichologė, tai skaitai mintis, gali nuspėti žmones, juos permatyti, jais manipuliuoti..”. Psichologija man padeda gyvenime ta prasme, kad pradedi geriau suprasti žmones ir net ne suprasti, bet tiesiog iš arčiau įsižiūrėti ir paklausti savęs: „Kodėl jie taip daro?”, „Kokios yra to priežastys?”. Empatijos greičiausiai neišmokstama, bet ją tikrai galima paskatinti. Konkrečiau, psichologija VDU man davė labai daug pažinčių. Daugelis mano draugų yra iš VDU. Ir netgi jeigu tu nesusidūrei su konkrečiu žmogumi, o paskui suveda gyvenimas, atsiranda toksai bendrumas. Ir tai yra labai daug.
Ką galite papasakoti apie dabartinę savo veiklą?
Dabartinė mano veikla susijusi su rašymu. Stengiuosi išlaikyti pakankamai platų profilį, rašydama apimti kuo daugiau temų. Jeigu anksčiau rašiau vien tik psichologinėmis temomis, gyvenimiškomis temomis (rašydavau į žurnalą „Aš ir psichologija”), tai dabar tenka pasigilinti ir į technologijas, ir į mokslo ir verslo santykius, ir apskritai į platesnį kontekstą. Tai – labai įdomu.
Ko norėtumėte palinkėti ar patarti dabartiniams bei būsimiems psichologijos studentams?
Norėčiau palinkėti, kad jie būtų laimingi, kad tie pasirinkimai, kuriuos jie daro, neštų jiems džiaugsmą. Ir, kad jeigu tie pasirinkimai neteikia džiaugsmo, tai sugalvotų, kokį kitą pasirinkimą jie gali daryti. Universitete dabar tikrai daug galimybių: galima išvažiuoti mokytis į užsienį, galima inicijuoti įvairias veiklas, galima prisidėti prie jau vykdomų veiklų. Galų gale, net nelabai svarbu, ką tu baigei. Svarbu, kur tu dar ėjai, ką dar veikei. Linkiu atrasti savo kelią, o tą padaryti yra daugybė galimybių.
Kalbėjosi Rūta Kavaliauskaitė – Keserauskienė
Dainius Baltrušaitis, „Bendravimas, kuriantis bendradarbiavimą“
Dainius Baltrušaitis: „Bendravimas, kuriantis bendradarbiavimą”
Kalbiname VDU psichologijos absolventą, įmonės SMART įkūrėją bei įmonių CONFINN ir TANTI bendrasavininką DAINIŲ BALTRUŠAITĮ. Dainius turi didesnę nei 8 metų konsultavimo patirtį, vadovaujantis susitelkimo į sprendimus (The Solutions Focus) metodu, organizacijose, papildomai pasitelkiant grupines fasilitavimo technikas World Cafe, Atviros erdvės technologiją ir kt. Dainiaus vadovavimo patirtis siekia daugiau kaip 11 m. VDU padėtas aukštojo mokslo pamatas Dainių paskatino siekti dar daugiau – baigtos organizacinės psichologijos ir vystymosi studijos Walden’o universitete (JAV); ekonomikos ir vadybos studijos Stokholmo ekonomikos mokykloje Rygoje. Taip pat Dainius yra sertifikuotas ugdomojo vadovavimo specialistas (koučeris). Šiandien Dainiaus prašome prisiminti savo Alma Mater ir trumpai pasidalinti savo patirtimi.
Dainiau, ką Jums davė VDU psichologijos studijos?
Manau, jos davė platesnį požiūrį į žmogų ir, ypatingai, bendravimą bei bendradarbiavimą. Manau, organizacija nėra kas kita nei bendravimas tarp žmonių. Technologijos, pastatai, kompiuteriai ar pan. yra niekas palyginus su tuo, ką gali padaryti bendravimas, kuriantis bendradarbiavimą.
Trys pagrindiniai dalykai, kuriuos turėtų daryti studentas, kad pasiektų tai, ką pasiekėte Jūs, arba daugiau..?
Kažin, ar pasakysiu ką ypatingai nauja čia 🙂 Visų pirma, manau, aiškiai apsibrėžti, ko jis tikisi ir nori, koks jo tikslas, ne tik iš studijų VDU, bet ir apskritai gyvenime. Įsivardyti savo raison d’etre. Tai jokiu būdu nereiškia nusipiešti taktinių veiksmų planą iš kurio neiškrypti. Manau, tai kaip tik labai žalinga. Bet turėti tikslą, viziją, dėl ko aš čia. Antra, atkaklumas. Kas bebūtų eiti ir daryti, siekti to, ko nori ir trokšti. Nepasiduoti ir eiti. Būti drąsiu, eiti ir klysti ir vėl eiti. Trečia, žinoti ir tikėti, kad žmonės aplinkui yra geri. Vienas nepasieksi, padarysi tik kartu su kitais. Tad mokytis bendradarbiauti įvairiose situacijose, net ir tose, kur atrodo nėra galimybių bendradarbiauti, rasti jas…
Kurį savo pasiekimą labiausiai vertinate?
Žmoną ir 3 vaikus 🙂
Ko palinkėtumėt psichologiją studijuojančiam pirmakursiui?
Visuomet būti atmerktomis akimis. Pasaulis pilnas galimybių ir tik tuomet, kai esi atsimerkęs, gali jas pamatyti ir pasinaudoti jomis. Lygiai taip pat ir studijuojant, būti atsimerkus ir ištempus ausis. Išgirsti ne tik tai, ką sako dėstytojas ar rašo knygos, bet ir tai, kas nėra pasakyta ar parašyta arba kas yra už to, kas pasakyta ar parašyta. Nesustoti klausti ir ieškoti.
Kalbėjosi Šarūnė Magelinskaitė – Legkauskienė
„Pasivaikščiojimai“ su prof. dr. Jonu Ruškumi
Laidoje „Pasivaikščiojimai“ televizijos žurnalistas, laidų vedėjas bei prodiuseris Rytis Zemkauskas kalbino VDU Socialinių mokslų fakulteto dekaną prof. dr. Joną Ruškų.
