Dekano A. Krupavičiaus metų apžvalga – Socialinių mokslų fakultetas 2019

Artėja 2019 metų pabaiga ir tai yra laikas, kai galime kiek sustoti, pamąstyti apie tai, kur mes ėjome, einame ir kur atėjome? Taip pat pažvelgti, kur mes norėtume eiti?

Viliuosi, kad 2019 metai buvo gana geri kiekvienam iš mūsų atskirai ir buvo geri mūsų bendruomenėms kartu. Kadangi metų pabaiga yra refleksijų apie praeitį ir ateitį laikas, tai keliomis iš jų norėčiau pasidalinti.

Kas tikrai sekėsi neblogai SMF bendruomenei?

Universitetas turi kelias misijas ir veiklos sritis: mokslinius tyrimus, studijas ir socialinę partnerystę.

Tad kaip sekėsi SMF mokslo erdvėse?

VDU SMF yra mokslo projektų lyderis ne tik VDU. Bendrai SMF mokslininkai 2019 m. vykdė net 14 tyrimų projektų. Tarp jų yra du H2020 projektai: Inequality, urbanization and Territorial Cohesion: Developing the European Social Model of economic growth and democratic capacity (COHSMO), koordinatorė doc. Jurga Bučaitė-Vilkė, ir Supporting and Implementing Plans for Gender Equality in Academia and Research (SPEAR)’, koordinatorė prof. Natalija Mažeikienė. Šio projekto rezultatas bus Lyčių lygybės planas VDU.

Dvi mokslinių tyrimų infrastruktūros yra nacionaliniame kelrodyje: „Europos socialinis tyrimas“ (EST (ESS LT) ir „Kartų ir lyčių programa LT– tarptautinė socialinių mokslų tyrimų infrastruktūra“ (GGP-LT).

Lietuvos mokslo taryba pateikė mokslininkų grupių VIII kvietimo finansuojamų projektų sąrašą. Iš 4 HS mokslų pogrupyje laimėtų projektų, kuriuose Vytauto Didžiojo universitetas yra vykdančioji institucija, 3 projektams vadovaus Socialinių mokslų fakulteto mokslininkai (prof. Auksė Endriulaitienė, prof. Vylius Leonavičius ir doc. Rasa Naujanienė). Po vieną projektą laimėjo Psichologijos, Sociologijos ir Socialinio darbo katedrų mokslininkų grupės.

Šį rudenį surengta tarptautinė mokslinė konferencija „Socialinis darbas su šeima: saugios visuomenės link“, o SDK katedros profesorė Natalija Mažeikienė tapo Peter Lang leidyklos serijos Baltic Studies for Education and Social Sciences redaktore kartu su Gerd-Bodo von Carlsburg, Airi Liimets. Ši serija yra leidžiama bendradarbiaujant Heidelbergo edukologijos universitetui, Vytauto Didžiojo universitetui ir Talino universitetui.

VDU 30-mečiui paminėti skirtame iškilmingame VDU Senato posėdyje už išskirtinį indėlį plėtojant Sociologijos studijas ir mokslą atkurtajame Vytauto Didžiojo Universitete Sidabro medaliu apdovanotas Sociologijos katedros profesorius Vylius Leonavičius. Taip pat įvyko jau V-oji Jaunųjų sociologų ir antropologų konferencija.

Kas mums pavyko studijose?

Studijuojančių skaičius lieka daugmaž stabilus. Bakalauro programose į pirmą kursą ateina per 110 studentų ir dar per 110 priimame į magistrantūros studijas. Psichologijos bakalauro programa yra populiariausia studijų programa VDU.

Socialinių mokslų fakulteto Socialinės politikos, Sociologijos ir antropologijos, Psichologijos bakalauro studijų ir Socialinės antropologijos, Socialinės demografijos, Taikomosios sociologijos, Mokyklinės psichologijos, Organizacinės psichologijos, Sveikatos psichologijos magistrantūros studijų programos išleido 190 absolventų. Esame vienas iš nedaugelio Lietuvos universitetų, kuris priima daugiau studentų nei jų išleidžia. Ir kai ką siūlome studijose visai naujai. Socialinio darbo katedra jau vykdo neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą „Profesionalios supervizijos studijos“.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurse viena iš nugalėtojų buvo VDU Socialinių mokslų fakulteto absolventė Dovilė Galdauskaitė, kuriai LMA premija skirta už darbą „Vaikų susilaukimo, laimės ir lyčių vaidmenų dimensijų sąsajos Lietuvoje: kaita ir galimybės vertinti“ (darbo vadovė prof. Vladislava Stankūnienė).

2019-2020 metų Prezidento Algirdo Brazausko (socialinių mokslų studijų krypčių ir ugdymo mokslų krypčių, teisės, verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupės) stipendija paskirta Tadui Vadvilavičiui – VDU Socialinių mokslų fakulteto Organizacinės psichologijos studijų programos II kurso studentui.

SMF studentai – Jovita Janavičiūtė, vadovaujama prof. Liudos Šinakariovos, Dainora Šakinytė, vadovaujama dr. Rasos Markšaitytės, Tadas Vadvilavičius, vadovaujamas doc. Aurelijos Stelmokienės, Viktorija Šarkauskaitė, vadovaujama prof. Loretos Bukšnytės – Marmienės ir Marija Aušraitė, vadovaujama prof. Kristinos Žardeckaitės – Matulaitienės, laimėjo projektus pagal LMT poveiklę „Studentų gebėjimų ugdymas vykdant tyrimus semestro metu“.

Doc. dr. Jurga Bučaitė-Vilkė remiantis studentų vertinimu pripažinta geriausia 2018/2019 m. m. VDU SMF dėstytoja.

Kokie mūsų veiklų rezultatai miesto bendruomenei, Lietuvai ir socialiniams partneriams?

VDU Socialinio darbo katedros prof. Jonas Ruškus Niujorke buvo antrai kadencijai perrinktas Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto nariu, surinkdamas didžiausią balsų skaičių tarp visų kandidatų.

Socialinis ir akademinis projektas „Tėvų akademija“ įgavo pagreitį ir ji yra tiesioginis VDU SMF bendruomenės indėlis Kauno miestui. Taip pat surengtas tradicinis Pasaulinės socialinio darbo dienos diskusijų forumas. Jo tema 2019 metais buvo „Socialinis darbas – žmonių tarpusavio santykių profesija?!”.

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), bendradarbiaudamas su Izraelio ambasada ir Vilniaus universitetu, pradeda vykdyti studentų savanorystės-mentorystės programą „Kelrodė žvaigždė“. Vytauto Didžiojo universitetas – pirmoji aukštoji mokykla, kuri inicijuos šią programą Kaune. Projekto tikslas – kviesti studentus tapti savanoriais ir padėti prasčiau besimokantiems ar socialinėje atskirtyje gyvenantiems 3-6 klasių moksleiviams.

Psichologijos katedra kartu su Kauno Trečiojo amžiaus universitetu, Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, Kauno kolegija surengė mokslinę-praktinę konferenciją „Ori senatvė – mitas ar realybė? Fiziniai, psichologiniai ir socialiniai senėjimo aspektai“

Nacionaliniuose lygybės ir įvairovės apdovanojimuose prof. Milda Ališauskienė gavo „Metų proveržio“ apdovanojimą. Apdovanojimas skirtas už aktyvias organizacines pastangas rengiant 2018 m. gruodžio 10 dieną įvykusį pirmąjį Nacionalinį žmogaus teisių forumą.

Nuolatinis mūsų partneris yra Kauno foto klubas. Šiais metais surengtos parodos: Leonardo Surgailos „San Francisko portretai“ , Jolantos Rimšelienės „Paslapties veidas“, Mildos Gineikaitės „(NE)SAUGI ZONA“, Kristinos Valasevičienės „Kauno fortai. Vizijos“, Juozo Grušo Meno gimnazijos mokinių darbų paroda „Mąstom, kuriam“.

Žvelgiant į 2019 metų įvykių panoramą tikrai neturėtume liūdėti. Joje buvo visko, bet gerų dalykų tikrai būta daugiau nei blogų. Tad 2020 metais pirmiausia reikia tęsti pradėtus sėkmingus darbus.

Gražių artėjančių švenčių ir gerų naujųjų 2020- ųjų!

Lietuvos mokslo taryba pateikė mokslininkų grupių VIII kvietimo finansuojamų projektų sąrašą

Lietuvos mokslo taryba pateikė mokslininkų grupių VIII kvietimo finansuojamų projektų sąrašą. Šiame kvietime buvo itin žemas sėkmės rodiklis dėl mažo finansavimo. Skirtos lėšos leido finansuoti mažiau nei 10 procentų projektų: humanitarinių – socialinių (HS) mokslų sričių konkurse iš 191 ekspertų vertintos paraiškos finansavimas skirtas 19 paraiškų.

Vis dėlto, iš 4 HS mokslų pogrupyje laimėtų projektų, kuriuose Vytauto Didžiojo universitetas yra vykdančioji institucija, 3 projektams vadovaus Socialinių mokslų fakulteto mokslininkai (prof. dr. Auksė Endriulaitienė, prof. dr. Vylius Leonavičius ir doc. dr. Rasa Naujanienė). Po vieną projektą laimėjo Psichologijos, Sociologijos ir Socialinio darbo katedrų mokslininkų grupės.

SVEIKINAME MOKSLININKUS IR LINKIME SĖKMĖS ĮGYVENDINANT LAIMĖTUS PROJEKTUS: „Pavojaus kelyje suvokimo mokymas skirtingose vairuotojų grupėse: galimybės, efektyvumas ir poveikis eismo saugumui“; „Lietuvos visuomenės kartų (ne)saugumo patirtys: gyvenimo trajektorijų pasirinkimo motyvai ir galimybės“ ir „Sisteminio vaiko gerovės modelio projektavimas einant nuo vaiko apsaugos link psichosocialinės paramos šeimai plėtojimo“.

Socialinių mokslų fakultetas švenčia 25-metį

VDU Socialinių mokslų fakultetas, šiemet minėdamas 25-erius gyvavimo metus, kviečia pažvelgti į socialinius mokslus iš arti. Fakulteto katedros iki pat vasaros kas mėnesį universiteto bendruomenei ir plačiajai visuomenei dovanos renginius.

Fakultetas gyvuoja jau 25-erius metus, per kuriuos sukaupta daug patirties. „Ketvirčio amžiaus jubiliejų minintis Socialinių mokslų fakultetas jau yra suformavęs savo tapatybę. Jis yra atviras naujovėms, bendruomeniškas, taip pat nuolat besivystantis akademinis padalinys, kuriame svarbiausia yra motyvuoti ir kompetentingi dėstytojai bei smalsūs ir aktyvūs studentai“, – kalbėjo fakulteto dekanas prof. Algis Krupavičius.

Dekano žodžius papildė prodekanė doc. dr. Jorūnė Vyšniauskytė-Rimkienė. „Kiekviena VDU socialinių mokslų kryptis fakulteto 25-mečio jubiliejui skirtuose renginiuose dalijasi savo naujausiomis idėjomis, tyrimų rezultatais, kviečia susitikti ir diskutuoti jautriomis bei pačiomis aktualiausiomis visuomenėje temomis“. Prodekanė pabrėžia, kad renginiai yra skirti visai Socialinių mokslų fakulteto bendruomenei: studentams, buvusiems ir esamiems dėstytojams, socialiniams partneriams. Renginiuose dalyvauti taip pat kviečiami ir praktikai-mokytojai, psichologai, socialiniai darbuotojai, sociologai bei šių sričių politikai.

Socialinių mokslų fakulteto katedros pavasario semestro metu organizuoja renginius, kurie skirti 25-ečio minėjimui. Pirmasis renginys, Edukologijos katedros rengta diskusija „Z kartos lyderystė: ar mes ją suprantame?“, vyko vasario 25 dieną.

Apie žmogaus orumo ir teisių puoselėjimą

Kovo 15 dieną Socialinio darbo katedra kvies paminėti Tarptautinę socialinio darbo dieną. Tą dieną organizuojamas forumas tema „Visuomenė klesti, kai gerbiamas visų žmonių orumas ir teisės“. Renginyje žodį tars VDU garbės daktarė prof. dr. Katherine Tyson McCrea, Čikagos Lojolos universiteto profesorė. Vėliau vyks diskusija „Žmogaus orumo ir teisių įgyvendinimo iššūkiai Lietuvoje“ su VDU ir JAV universitetų profesoriais. Forumą vainikuos diskusija „Sprendimų paieška“ su Seimo nariais, politikais, visuomenininkais.

Daugiau informacijos

Apie sociologijos ir antropologijos tyrimus

Balandžio 22 dieną vyks II-oji nacionalinė jaunųjų sociologų ir antropologų konferencija „Aktualūs sociologijos ir antropologijos tyrimai: problemos ir kontekstai“, kurią organizuoja Sociologijos katedra. Kartu su konferencijoje dalyvaujančiais studentais, savo įžvalgomis dalinsis ir kviestiniai pranešėjai: istorikas, VDU Lietuvių išeivijos instituto direktorius prof. Egidijus Aleksandravičius, filosofas, VDU profesorius Leonidas Donskis, VDU Sociologijos katedros profesorius Vylius Leonavičius ir sociologas, VDU Socialinių tyrimų centro vadovas prof. Artūras Tereškinas.

Apie psichologijos svarbą žmogui ir visuomenei

Gegužės 6-7 dienomis Bendrosios ir Teorinės psichologijos katedros kartu su Lietuvos psichologų sąjunga organizuoja Lietuvos psichologų kongresą. Šiemet bus gvildenamos temos apie psichologijos svarbą visuomenei: „Psichologija: mokslu grindžiama praktika žmogui ir visuomenei“. Didžiausiame kasmetiniame psichologų renginyje bus aptartos šių dienų psichologijos mokslo aktualijos, perspektyvos psichologijos tyrimų erdvėje bei moksliniais įrodymais grįsta praktika psichologo veikloje. Renginyje savo įžvalgomis dalinsis, mokslinius tyrimus bei sėkmingos praktinės veiklos pavyzdžius pristatys ne tik žymūs Lietuvos psichologai, bet ir kviestiniai svečiai iš užsienio.

VDU SMF lektoriaus disertacija – tarp geriausių Lietuvoje

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto (SMF) Sociologijos katedros lektoriaus dr. Apolonijaus Žilio daktaro disertacija „Moderniosios visuomenės miesto plėtra: rezidencinė diferenciacija Lietuvos didmiesčiuose“ (socialinių mokslų sritis, sociologija 05 S), vadovas VDU prof. dr. Vylius Leonavičius, pateko tarp geriausių 2015 m. Lietuvos mokslinių disertacijų.

Rugsėjo 13 d. Lietuvos Respublikos prezidentūroje šalies vadovė Dalia Grybauskaitė apdovanojo konkurso laureatus.

Projektu siekiama skatinti doktorantus ruošti aukšto lygio disertacijas, kurios pelnytų pripažinimą ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Taip pat inicijuoti tarpinstitucinį ir tarpdisciplininį bendradarbiavimą, didinti Lietuvos jaunųjų mokslininkų motyvaciją vykdyti aukščiausios kokybės ir svarbos visuomenei mokslinę veiklą.

Daugiau informacijos apie konkursą ,,Geriausia disertacija“ galima rasti Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos internetiniame puslapyje.

9-ojoje sociologų konferencijoje – apie nelygybę, diskriminaciją

Lapkričio 17 d. Vytauto Didžiojo universitete įvyks devintoji nacionalinė Lietuvos sociologų draugijos konferencija „(Ne)lygybės, galia ir socialinis teisingumas šiuolaikinėje visuomenėje“, kurios metu Lietuvos sociologai aptars visuomenei aktualias nelygybės, galios, diskriminacijos, socialinio teisingumo temas.

Konferencijoje viešės Margaret Abraham – Tarptautinės sociologų asociacijos (angl. International Sociological Association – ISA) prezidentė, Hofstra universiteto sociologijos profesorė, besidominti lyčių, globalizacijos, migracijos ir smurto temomis. M. Abraham konferencijos metu kalbės apie sociologo vaidmenį kuriant kolektyvinį sąmoningumą ir socialinį aktyvizmą sprendžiant nelygybės, smurto, socialinio teisingumo problemas visuomenėje. Mokslininkės teigimu, sociologų vaidmuo ir vieta tarp kitų mokslų įpareigoja juos tapti ne tik identifikuojančiais socialinius pokyčius, bet ir postūmiu įvairiuose kontekstuose. Tarptautinės sociologų asociacijos vaidmuo suteikiant erdvę dialogui tarp sociologų visame pasaulyje tampa itin svarbus.

Konferencijos metu sveikinimo žodį tars VDU Socialinių mokslų fakulteto dekanas prof. Algis Krupavičius ir Lietuvos sociologų draugijos prezidentė prof. Milda Ališauskienė, savo pranešimus pristatys žinomi Lietuvos sociologai bei kitų socialinių mokslų atstovai – prof. A. Balčytienė, prof. K. Juraitė, prof. V. Leonavičius, prof. A. Matulionis, prof. Z. Norkus, prof. A. Poviliūnas, prof. I. Tamutienė, doc. R. Žiliukaitė ir kiti. Taip pat bus pristatyti 2017 metų magistro darbo konkurso rezultatai ir renkama nauja Lietuvos sociologų draugijos valdyba.

Konferenciją organizuoja Lietuvos sociologų draugija ir Vytauto Didžiojo universitetas. Konferenciją remia Lietuvos mokslo taryba. Nacionalinė Lietuvos sociologų konferencija organizuojama kasmet, vidutiniškai joje dalyvauja apie 70 mokslininkų, nuolat vykdančių sociologinius tyrimus. Kiekvienais metais konferencija vyksta vis kitoje Lietuvos mokslo ir studijų institucijoje.

Konferencija vyks lapkričio 17 d. Vytauto Didžiojo universitete, Socialinių mokslų fakultete (Jonavos g. 66, Kaunas). Pradžia – 9.30 val.

Galutinė konferencijos programa

Konferencijos pranešimų santraukos

Kviečiame visus norinčius dalyvauti registruotis konferencijos registracijos formoje ir sumokėti konferencijos dalyvio mokestį banko pavedimu į Lietuvos sociologų draugijos sąskaitą:

Lietuvos sociologų draugija
AB SEB bankas
LT50 7044 0600 0382 0804

Konferencijos dalyvio mokestis: 15 eurų.
Doktorantams, studentams, emeritams – 10 eurų.
VDU studentams ir absolventams dalyvavimas konferencijoje nemokamas.

Daugiau informacijos rasite renginio socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.

Demografija – „kažkoks“ mokslas apie skaičius. Ar tikrai?

Tikriausiai, daug kas, tarp jų ir studentai bei ketinantys jais tapti, demografiją supranta kaip mokslą su daug skaičių ir įvairių statistinių duomenų. Panašios nuomonės buvau ir aš, nors studijuodama Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) sociologijos ir antropologijos bakalauro studijų programoje statistinius duomenis interpretuodavau įvairių visuomenėje vykstančių procesų kontekste. Požiūris į demografiją pasikeitė, kai trečiame bakalauro studijų kurse VDU sociologijos katedros profesorė ir Demografinių tyrimų centro vadovė V. Stankūnienė pradėjo dėstyti demografijos dalyką. Šis studijų dalykas buvo mano pirma pažintis su pagrindinių demografinių procesų – gimstamumo, mirtingumo ir migracijos raida istoriniame kontekste, šiuolaikiniais demografiniais iššūkiais ir galimais jų sprendimo būdais. Su demografija „susidraugavau“, ir taip artimai, kad mano bakalauro baigiamasis darbas tapo sociologine demografinio proceso analize – žemo gimstamumo vertinimu remiantis laimės (angl. happiness) koncepcija ir racionalaus pasirinkimo teorija, pasitelkiant kiekybinių ir kokybinių tyrimų duomenis.

Suvokiau, kad priimant sprendimus, susijusius su demografinėmis problemomis, reikalingas tarpdisciplininis požiūris. Pavyzdžiui, siekiant spręsti žemo gimstamumo problemą, būtina kritiškai analizuoti ne tik statistinius ir įvairių tyrimų duomenis, bet ir paramos šeimai politikos priemones, kitų šalių viešąją politiką ir gerąją praktiką, vertinti ekonominę ir socialinę situaciją, derinti įvairių disciplinų teorines prieigas. Supratau, kad Lietuvos demografinės problemos – labai spartus gyventojų skaičiaus mažėjimas, dideli emigracijos mastai, žemas gimstamumo lygis ir aukštas vyrų mirtingumas, kurioms ypač daug dėmesio priešrinkiminiu periodu skiria politikai ir žiniasklaidos priemonių atstovai, neišsprendžiamos vien kalbomis apie šių problemų rimtumą. Siekiant spręsti demografines problemas ir užtikrinti tvaresnę gyventojų raidą, būtina adekvačiai suvokti situaciją, priimti viešosios politikos sprendimus, grįstus profesionaliomis žiniomis ir moksliniais tyrimais. Deja, iki pastarojo meto įgyti specialybę, suteikiančią demografinių žinių, ir turėti galimybę dalyvauti viešosios politikos sprendimų priėmime šioje srityje buvo galima tik užsienio šalių universitetuose. Būdama dar ketvirtame bakalauro studijų kurse sužinojau, kad Vytauto Didžiojo universitetas inicijuoja demografines studijas ir nuo 2016 m. rudens planuoja pasiūlyti naują magistro studijų programą – Socialinę demografiją. Šios studijų programos rengimo laikotarpiu priklausiau darbo grupei ir labai džiaugiuosi, kad šiuo metu esu Socialinės demografijos magistro programos studijų 1 kurso studentė!

Pasirinkimas, kurį pakartočiau ir antrą, ir trečia kartą

Socialinės demografijos magistro programa išskirtinė – vienintelė Baltijos šalyse ir viena iš nedaugelio Rytų bei Vidurio Europoje. Programoje atsižvelgiama ne tik į Lietuvos, tačiau ir kitų Rytų ir Vidurio Europos regiono šalių specifines demografines problemas, jų priežastis ir pasekmes socioekonominei raidai.

Socialinės demografijos magistro studijos skirtos studentams baigusiems socialinių mokslų – sociologijos, socialinės politikos, socialinio darbo, ekonomikos, politikos mokslų ir visuomenės geografijos, taip pat fizinių mokslų – statistikos, matematikos ir biomedicinos mokslų – visuomenės sveikatos studijas.

Programos dėstytojai itin aukšto lygio specialistai – aktyvūs nacionalinio ir tarptautinio lygmens mokslininkai bei ekspertai, įvairių tarptautinių mokslinių asociacijų nariai, dalis jų už demografinius ir socialinius tyrimus apdovanoti Lietuvos mokslo premija ir tai dar tikrai ne viskas ką galima pasakyti apie šiuos dėstytojus. Spėliojate kas jie? Tai – VDU Socialinių mokslų fakulteto, kitų Lietuvos universitetų ir tarptautinių demografinių tyrimų centrų darbuotojai: prof. V. Stankūnienė, prof. A. Maslauskaitė, prof. S. Klusener, prof. V. Leonavičius, prof. A. Tereškinas, prof. G. Smailytė, prof. D. Jasilionis, dr. A. Jasilionienė, dr. K. Žibas, dr. A. Žilys ir kt.

Manau, kad dėl tarpdiscplininio šio studijų pobūdžio, kiekvienas studijuojantysis gali atrasti aktualią ir dominančią sritį, nes tyrimų laukas yra labai platus – gimstamumo ir šeimos formavimo procesai, gyventojų skaičiaus ir struktūrų kaita bei ateities projekcijos, migracijos ir urbanizacijos procesai, gyventojų senėjimas, gyventojų sveikatos ir mirtingumo tyrimai, prieglobsčio ir migrantų integracijos politika, šeimos ir sveikatos politika bei jos poveikis ir kitos tematikos.

Studijuojant jungiamos teorinės, empirinės ir praktinio lygmens žinios – stengiamasi parengti studentus, galinčius remiantis įgytomis žiniomis ir gebėjimais paaiškinti įvarius demografinius procesus.

Studijos – nukreiptos į studento poreikius ir interesus

Nuo pat pirmojo studijų semestro ugdomi įvairiapusiai ir kompleksiškai mąstantys specialistai. Studentai jau nuo pirmojo studijų semestro konsultuojasi su dėstytojais ir rengiant rašto darbus yra orientuojami į asmeniškai labiausiai dominančią tematiką.

Pirmame magistro studijų semestre yra keletas studijų dalykų, skirtų bazinėms žinioms įgyti. Tai ypač naudinga tiems, kurie neturi jokių demografinių žinių. Įvadinis dalykas „Gyventojai ir visuomenės modernizacija“ skirtas suprasti kaip keičiasi pagrindiniai demografiniai procesai (gimstamumas, mirtingumas ir migracija) visuomenės modernizacijos kontekste. Daug dėmesio skiriama praktiniams užsiėmimas, kurių metu įgyjamos žinios kokią informaciją, rodiklius ir metodus naudoti vertinant demografinių procesų pokyčius ir situaciją.

Labai patogu ir tai, kad studijos dažniausiai vyksta vakare nuo 17 val., taip suteikiama galimybė studijuoti dirbantiems asmenims. Tiems, kurie studijuoja VDU, tikiuosi, kad net nereikia priminti, tačiau kitų universitetų studentams norisi paminėti, kad VDU studijų politika liberali, o betarpiškas bendravimas su dėstytojais kuria jaukią ir geriau įsisavinti žinias padedančią studijų aplinką.

Studentams, norintiems tapti tarptautinius reikalavimus atitinkančias kompetencijas turinčiais demografijos specialistais, kurių žinios ir gebėjimai būtų naudingi ne tik Lietuvoje, Socialinės demografijos magistro studijos yra puiki galimybė. Šią galimybę galima išnaudoti aktyviai dalyvaujant paskaitose, domintis, diskutuojant, konsultuojantis su dėstytojais ir siekiant žinių, taip įgyjant analitinius ir praktinius gebėjimus, kuriuos turintys specialistai – patrauklūs darbo rinkoje. Šios studijų programos absolventai gali dirbti ne tik nacionalinėse, bet ir tarptautinėse vyriausybinėse ar nevyriausybinėse organizacijose bei privačiose bendrovėse ar švietimo ir mokslo institucijose.

Kasdien – vis įdomiau

Dabar socialinę demografiją suvokiu dar kitaip, su įkvepiančių dėstytojų pagalba ir vedina asmeninio smalsumo, atrandu vis daugiau mane dominančių tematikų, vis labiau „pasineriu“ į įvairaus lygmens demografinių problemų priežasčių ir sprendimo būdų paiešką.

Tikrai labai džiaugiuosi, jog VDU man ir kitiems suteikia galimybę studijuoti Socialinės demografijos magistro studijų programoje, kuri pasižymi aukšta studijų kokybe. Lietuvai, kuri kaip ir visos Vidurio ir Rytų Europos regiono šalys, susiduria su sudėtingomis ir specifinėmis demografinėmis problemomis, turinčiomis ilgalaikes pasekmes, labai reikia socialinės demografijos specialistų. Aš atkakliai stengiuosi tokia tapti!

Jeigu esi neabejingas demografiniams iššūkiams, su kuriais susiduria Lietuva ir turi pakankamai ambicijų įsijungti į jų sprendimą, rekomenduoju Socialinės demografijos magistro studijas Vytauto Didžiojo universitete. Jos yra skirtos būtent Tau!

Dovilė Galdauskaitė
VDU Socialinės demografijos magistrantūros I kurso studentė ir

VDU Demografinių tyrimų centro jaunesnioji mokslo darbuotoja

II-oji nacionalinė jaunųjų sociologų ir antropologų konferencija „Aktualūs sociologijos ir antropologijos tyrimai: problemos ir kontekstai“

2016-04-22 VDU Socialinių mokslų fakultetas (Jonavos g. 66, Kaunas)

VDU Socialinių mokslų fakultetas kviečia dalyvauti II-ojoje nacionalinėje jaunųjų sociologų ir antropologų konferencijoje „Aktualūs sociologijos ir antropologijos tyrimai: problemos ir kontekstai“. Pranešimų santraukas galima teikti iki 2016 m. kovo 14 d.

Plenarinės diskusijos tema konferencijoje – „Vytauto Kavolio kultūros dirbtuvėse: asmuo ir idėjos“.

Kviestiniai pranešėjai: istorikas, Lietuvių išeivijos instituto direktorius prof. Egidijus Aleksandravičius, filosofas, VDU profesorius Leonidas Donskis, VDU Sociologijos katedros profesorius Vylius Leonavičius ir sociologas, VDU Socialinių tyrimų centro vadovas prof. Artūras Tereškinas.

Konferencijoje dalyvauti kviečiami sociologijos, antropologijos ir giminingų disciplinų, tokių kaip socialinė politika, politikos mokslai, komunikacija, socialinė psichologija ir kt., kuriose taikomi socialinių tyrimų metodai, bakalauro vyresniųjų kursų, magistrantūros ir ir doktorantūros studentai.

Pranešimai gali būti tiek teoriniai, tiek teoriniai ir empiriniai. Pranešimų forma – žodiniai arba stendiniai. Konferencijos kalbos – lietuvių ir anglų. Pranešimų temas ir santraukas (iki 200 žodžių) galima siųsti el. paštu sociologija@smf.vdu.lt iki 2016 m. kovo 14 d.

Apie pranešimų priėmimą pranešėjai bus informuoti iki kovo 21 d. Konferencijos programą numatoma paskelbti kovo 28 d.

Konferencijos skelbimas

Konferencijos plakatas

Dalyvio registracijos anketa

Forumas yra renginių, skirtų Socialinių mokslų fakulteto 25-mečiui, dalis.

VDU Sociologų klubas kviečia į diskusiją „Sveikatos paieškos: nuo psichodelikų iki ultramaratonų“

Vytauto Didžiojo universiteto Sociologų klubas kviečia į diskusiją „Sveikatos paieškos: nuo psichodelikų iki ultramaratonų“, kurioje dalyvauja: pranešėja – menotyrininkė ir kultūrologė dr. Reda Šatūnienė bei diskusijos dalyviai sociologai – dr. Giedrė Baltrušaitytė ir prof. dr. Vylius Leonavičius.

Renginys vyks lapkričio 3 d. (ketvirtadienį), 19 val. galerijoje „POST“ (Laisvės al. 51a, Kaunas).

Renginio nuoroda socialiniame tinkle „Facebook“

Reda Šatūnienė yra humanitarinių mokslų daktarė (etnologija). Tyrinėja įvairias gyvenimo būdo alternatyvas, socio-kultūrines grupes, taip pat – „sveikatos“, „gerbūvio“ supratimus, ir alternatyvias gydymo(si) sistemas.

Pristatydama diskusijos temą, Reda teigia: „Į gydymą(si) žvelgiu iš antropologinės/etnologinės perspektyvos, jį interpretuoju kaip socio-kultūrinį konstruktą, glaudžiai susijusį su istoriškai susiklosčiusiomis tradicijomis, tikėjimais, regionų specifika. Diskusijoje žadu kalbėti apie tai, kas tai yra ,,medicinos antropologija“ (kai kada dar vadinama „sveikatos antropologija“) apskritai, kokias sritis ji tiria, kokios naudos siekia žmogui (ypač, jei kalbame apie „taikomąją antropologiją“). Taip pat – kokių įvairių (alternatyvių, lokalių) medicinos, – taigi, gydymo – sistemų yra pasaulyje, kokia jų specifika, koks santykis su oficialia nūdienos (vakarietiška) medicina. Taip pat pateiksiu kažkiek empirinių duomenų apie tai, kokie nūdien egzistuoja netradiciniai (alternatyvūs) gydymo, savigydos supratimai, kada žmonės į juos atsisuka, kokia jiems suteikiama reikšmė, prasmė.
Paskaitoje aptarsiu tradicinės ir alternatyvios medicinos sampratas ir sankirtas, kultūrinį „sveikatos“ ir „ligos“ suvokimą. Aptarsiu pakeistų (neįprastų) sąmonės būsenų vaidmenį kaip gydymo(si) elementą, jų reikšmę šiuos gydymo(si) būdus pasirinkusiems“.

Ši diskusija yra Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologų klubo, vienijančio VDU Sociologijos katedros studentus, absolventus, dėstytojus ir visus besidominčius sociologija ir antropologija, vykdomo projekto „SOCkava“ dalis. „SOCkava“ – tai renginių ciklas, kviečiantis atviroms sociologinėms diskusijoms apie aktualius visuomenėje vykstančius procesus. Diskusijų metu pristatant naujausius sociologijos srities mokslo tyrimų rezultatus, juos diskutuojant su kitų mokslo disciplinų, meno srities atstovais, siekiama didinti visuomenės sociologinį raštingumą.

Nacionalinė sociologų ir antropologų konferencija