Matthew Bartolo vieša paskaita-seminaras ,,Lyčių įvairovė 2023-iaisiais”

Šio seminaro metu psichologijos studentai įgis naujausių žinių ir ugdys praktinius įgūdžius suteikiančius galimybę teikti kultūriškai kompetentingą pagalbą, atsižvelgiant į lyčių įvairovę. Matthew Bartolo, kaip seksualinės ir santykių srities psichoterapeuto, kompetencija ir gilinimasis į geresnį lyčių įvairovės supratimą, padės seminaro dalyviams, psichologijos studentams, geriau pasiruošti dinamiškai psichikos sveikatos sričiai 2023 m. Jis taip pat pasidalins įžvalgomis iš dabar vykdomo tarptautinio projekto, kuriam vadovauja, apimančio tokias šalis kaip Malta, Lietuva, Kroatija, Italija, Lenkija ir Airija.

Paskaita vyks anglų kalba.

„O kas viduje?“ – renginys jaunimui savižudybių prevencijos tema

O kas viduje

Lapkričio 16 d., minėdami Tarptautinę tolerancijos dieną, kviečiame į renginį ,,O kas viduje?”.

Šis renginys skirtas šviesti jaunus žmones savižudybių prevencijos tema, skatinantis drąsiai kalbėti apie jausmus, emocijas, pagalbos šalia esančiam svarbą.

Renginyje žinoma psichologė prof. Nida Žemaitienė kvies dalyvauti interaktyviame žaidime, kuriame paneigs emocinės sveikatos stigmas, atsakys į svarbius klausimus apie savižudybių prevenciją. Renginyje taip pat bus socialinės iniciatyvos ,,Skirtingos Spalvos’’ įkūrėjo Daliaus Stankevičiaus moderuojamas pokalbis su Nojumi Berlinsku, kuris yra prekės ženklo ir sporto klubo „Priklausomi nuo sporto” įkūrėjas, jėgos ir sveikatingumo treneris, subalansuoto bei sąmoningo gyvenimo būdo mokytojas. Renginį vainikuos Manto Bendžiaus koncertas.

PROGRAMA

Nuo 13.00 val. – registracija ir nevyriausybinių organizacijų mugė

Nuo 14.00 val. – renginio pradžia, interaktyvus žaidimas su prof. Nida Žemaitiene

14.45 val. – pokalbis su Nojumi Berlinsku

15.30 val. – Manto Ben koncertas

Renginys vyks VDU Didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28, Kaunas).

Renginys nemokamas, būtina išankstinė REGISTRACIJA

Renginys bus fotografuojamas ir filmuojamas.

Renginio organizatoriai:

VšĮ ,,Skirtingos Spalvos’’

Kauno miesto visuomenės sveikatos biuras

Pagrindiniai renginio partneriai:

Kauno miesto savivaldybė

VDU Psichologijos klinika

Absolvento diena 2023: ir studentui, ir absolventui

SMF DIPLOMAI 2022

Mieli absolventai,

 

Kaip ir kiekvienais metais atšalus orams, mes kviečiame jus sugrįžti į Alma mater, susitikti ir  jaukiai pabendrauti. Labai tikimės, kad atrasite laiko pabūti su savo buvusiais bendramoksliais ir dėstytojais. Prisiminti studijų laikus ir pasidalinti dabartinėmis gyvenimo istorijomis. Ta proga organizuojame keletą renginių ir viliamės, jog praleistas laikas kartu bus naudingas ir prasmingas. Absolventų diena organizuojama lapkričio 10 d.

 

SMF Absolventų dienos renginiai:

Psichologijos katedra organizuoja Psichologijos katedros absolventų klubo paskaitą „Organizacinio psichologo galimybės ir perspektyvos“. Lektorė VDU organizacinės psichologijos absolventė, mokymų ir ugdymo vadovė, konsultantė Rugilė Žickytė. Paskaita vyks Jonavos g. 66 – 324, 18:00 val.

Sociologijos katedra savo absolventus kviečia į renginį – diskusiją „Gyvenimas kaip amerikietiški kalneliai“, kurią ves dr. Ieva Dryžaitė. Diskusija vyks: Jonavos g. 66 – 208. Pradžia 18:00 val.

Socialinio darbo katedra savo absolventus kviečia į „Socialinio darbo metodų mugę“, kuri prasidės 14:30-17:00val. Adresas: Jonavos g. 66, 1 aukšto fojė.

Džiaugiuosi savo pasirinkimu #VDUsmf: Taikomoji sociologija ✅

Taikomosios sociologijos studijų metu įgytos žinios leidžia savitai analizuoti įvairiose visuomenės gyvenimo srityse kylančias problemas, parengti bei atlikti jų tyrimus, siūlyti socialinių problemų sprendimo galimybes.
,,Sociologija yra mokslų motina, kuri aprėpia visas sritis, pradedant filosofija, medicina, politika, verslą, matematiką..“, – sako antro kurso Taikomosios sociologijos studijų programos studentė Ieva.

https://youtu.be/2m_z2Jdfh6M

VDU studentams – studijų mainų konkursas ne ES/EEE šalyse

Studentams – Erasmus+ praktikos konkursas praktikoms visame pasaulyje

VDU Tarptautinių ryšių departamentas kviečia universiteto studentus dalyvauti konkurse studijų mainams 2024 m. pavasario semestre į ne ES/EEE šalis pagal „Erasmus+“ programą.

Paraiškos priimamos iki 2023 m. lapkričio 3 d.

VDU siūlo vieno semestro studijas pasirinktame regione:

Kilus klausimams – kreipkitės į VDU TRD koordinatorius Eglę Daukilaitę (egle.daukilaite@vdu.lt)  ir Raimundą Rukuižą (raimundas.rukuiža@vdu.lt).

EST mokymai „Kaip įveiklinti EST duomenis studijų procese?“

Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti VDU mokslininkų komanda lapkričio 9 d. 12 val. kviečia į metodologinius mokymus „Kaip įveiklinti EST duomenis studijų procese?“.

Renginyje savo patirtimi apie EST temų įvairovę, metodologinius aspektus bei laisvai prieinamus išteklius  ir jų panaudojimo galimybes studijų bei jų organizavimo procese dalinsis EST komandos Lietuvoje nariai.

Tikimės, kad renginys suteiks naujų įžvalgų ir leis ateityje pasinaudoti gerąja patirtimi skirtingų akademinių disciplinų dėstytojams ir studijų programų koordinatoriams.

Renginio programa

Renginys vyks nuotoliu (MS Teams platformoje). Renginio dalyviams bus išduodami pažymėjimai.

Būtina išankstinė registracija (prisijungimo nuorodą atsiųsime likus dienai iki mokymų).

Kilus klausimams, kviečiame rašyti el. paštu: est@vdu.lt

Psichologas V. Legkauskas – apie perdėtą tėvų nerimą: ne tik neleisti į mokyklą, bet ir uždaryti vaiką į rūsį

Lietuvoje nuo praėjusio penktadienio ugdymo įstaigos reaguoja į gaunamus įspėjimus apie padėtus sprogmenis. Vaikai kasdien evakuojami. Ugdymo įstaigų darbuotojai dažniausiai elgiasi pagal jiems nurodytą algoritmą. Tačiau kuo toliau, tuo daugiau klausimų kyla ne tik vaikams, bet ir tėvams, kaip nepasiduoti panikai, kaip bendrauti su vaikais ir kaip juos nuraminti. Apie tai kauno.diena.lt kalbėjosi su VDU psichologu doc. dr. Visvaldu Legkausku.

– Kaip elgtis tėvams girdint informaciją apie tai, kad jų vaikai evakuojami dėl pranešimų apie padėtus sprogmenis?

–  Reikia žinoti, kad vaikai žiūri į pavyzdį. Jei vaikai mato ramų tėvų elgesį, ramiai apie tai kalba, – tai yra pagrindinis dalykas dėl kurio mažėja vaikų nerimas. Jei tėvų elgesys tampa nerimastingas, atitinkamai nerimas persiduoda ir vaikams.

– Ar kalbantis su vaikais apie evakuaciją, grėsmes, būtina atsižvelgti į jų amžių?

– Šioje vietoje išskirčiau tam tikrą amžiaus grupę: 7–10 metų vaikus. Šio amžiaus vaikų vaizduotė yra žymiai lakesnė nei jaunesnių vaikų. Ir jie dar nemoka tos vaizduotės suvaldyti taip, kaip geba tai daryti paaugliai. Todėl 7–10 metų vaikams informaciją reiktų statyti į konkretų rėmą tam, kad jų vaizduotė nenuskristų į kažkur. Jiems turi būti aiškiai įvardinta, kas gali būti, ko negali būti ir kodėl. Nebūtina sukti galvą, kiek vaikai gali suprasti, svarbu, kad jiems būtų kuo paprasčiau paaiškinta. Jei jiems būna situacija įprasminta paprastais, aiškiais paaiškinimais. Tai antras būdas, mažinantis vaikų nerimą. Pirmas – ramus tėvų elgesys.

– Gal galite pateikti konkrečių tokių situacijų „supaprastinimo“ būdų?

– Vaikas klausia: „Kodėl mums reikėjo išeiti iš mokyklos?“, Suaugusio žmogaus atsakymas: „Iš mokyklos reikėjo išeiti ne todėl, kad ten kažkas gali sprogti, o tam, kad mokykla pasimokytų, kaip išvesti daug vaikų greitai, jei kažkas atsitiktų“. Juk šiomis dienomis kaip tik taip ir buvo – niekas negalvojo, kad ten kažkas sprogs. Tai ir buvo tarsi treniruotės.

Jei vaikai užduoda tolesnius klausimus: „O ką daryti, jeigu vis tik įvyks sprogimas?“. Tuomet ir reikia vaikui paaiškinti, kur jis tokiu atveju turėtų eiti, kaip elgtis ir kieno klausyti. Ugniagesiai atvažiuoja į darželius ir pasakoja vaikams, kaip elgtis gaisro atveju. Šių dienų situacijose taikomas analogiškas veiksmų planas. Vaikui tereikia priminti tai, ko jį dėdė ugniagesys mokė darželyje.

– Ir vaikams, ir tėvams rūpi, kaip jie galėtų rasti vienas kitą, jei išsipildytų blogiausias scenarijus ir jie būtų atskirti vieni nuo kitų. Kaip išsklaidyti tokį nerimą?

– Turėtų būti paruoštas individualus šeimos planas. Bendro atsakymo nėra. Tėvai su vaiku iš anksto turi aptarti, kaip elgtis, jei jie būtų atskirti. Paprasčiau būtų su vaiku kalbėti apie gaisrą. Tai yra realus įvykis ir visiškai nesvarbu, kokia gaisro priežastis – sprogimas ar netinkama elektros izoliacija. Absoliuti dauguma žmonių vienas su kitu bandytų susiekti naudodami telefonus. Jei vaikas neturi telefono, tuomet reiktų elgtis taip, kaip pasiklydus nežinomoje vietoje. Galima įsivaizduoti, kad šeima atvyko į Palangos paplūdimį – daug žmonių ir vaikas pasiklydo. Vaikui iš anksto turi būti paaiškinta, ką daryti tokiu atveju.

– Ar įmanoma šiuolaikinius paauglius atriboti nuo TikTok socialinio tinklo?

– Nieko nedarant telieka žiūrėti TikToką ir jaustis taip, kaip sako TikTokas. Tuomet jau tikrai niekas nepadės. O jeigu ne, tuomet reikia žinoti, kad ir ten yra mygtukas „close“, jo reikia nepamiršti naudoti.

– Tėvai nerimauja, ar mokyklų specialistai yra tinkamai pasiruošę suvaldyti situaciją evakuacijos atveju. Ką galėtumėte pasakyti dėl savo atžalų mokyklose nerimaujantiems gimdytojams?

– Pasiruošę situacijai žmonės yra tada, kai ji yra kartotinė: žmogus jau žino, kaip bus, žino, kas veikia, o kas neveikia. Visose kitose situacijose bus, kaip bus. Kitaip nebus, stebuklo neįvyks. Visada dideles situacijas galima išskaidyti į mažesnes. O mažesnės situacijos nėra labai sudėtingos. Pvz. sprogimo situaciją išskaidyti į gaisro situaciją. Evakuaciją, kurioje galimas pasimetimas, galima skaidyti į pasimetimo situaciją Palangos paplūdimyje ar „Akropolyje“. Stengtis supaprastinti situaciją iki to, kas yra apčiuopiama ir galvoti, ką su tuo galima daryti.

– Yra tėvų, kurie girdėdami pranešimus apie neva padėtus sprogmenis, jau pradeda svarstyti galimybę nebeleisti atžalų į ugdymo įstaigas. Ką jūs apie ta manote?

– Tik nebeleisti. Ir ne tik nebeleisti, bet ir uždaryti vaiką į rūsį. Tik laikant vaiką rūsyje išlieka didžiausia tikimybė, kad jis išliks (šypsosi). O kalbant rimčiau, apie tai kalba ne psichologai, o politologijos specialistai. Jie sako, jog Lietuva jokių tiesioginių grėsmių nepatiria ir artimiausiu metu nepatirs: nei iš Rusijos, nei iš islamistų. Šiuo metu vyksta tai, kas angliškai vadinasi „harassment“ (liet. varginimas, priekabiavimas, persekiojimas). Šiuo atveju tai labiau erzinimas. Ir kai sako, kad tikslas – sukelti paniką, tai be realaus įvykio negalima sukelti panikos. Realybėje jau nebe visos mokyklos reaguoja į pranešimus. Dalis mokyklų nekreipia dėmesio. Tokia bus šios situacijos pabaiga: žmonės tiesiog nustos reaguoti. Tai nereiškia, kad nereikia reaguoti. Yra protingumo principas. Jei jau buvo pasakyta, kad yra užminuoti išėjimai – reikia apeiti ir patikrinti išėjimus. Juk nesunku suprasti, kad per naktį niekas asfalto neišardė, bombos po juo nepakišo ir to asfalto iš naujo neišliejo ir neišdžiovino. Sprogmenys paprastai padedami ten, kur juos galima rasti. Ugdymo įstaigos – gana paprastos erdvės ir nelabai ten įmanoma užminuoti taip, kad niekas nepastebėtų ženklaus sprogmens.

– Kaip vertinti šios dienos Širvintų rajono apsisprendimą dėl  grasinimų pereiti prie nuotolinio ugdymo?

– Be reikalo. Tai – populistinis sprendimas, neturintis prasmės. Karas – ne COVID-19. Jokiame kare tiek žmonių nežūsta, kiek mirė dėl COVID-19. Tereikia pasižiūrėti Armėnijos, Azerbaidžano, Rusijos, Ukrainos karo ir COVID-19 aukų statistiką. O Lietuvoje net ne karas. Karo nenusimato ir realaus terorizmo grėsmės nėra. Todėl, ar tikrai reikia  išleisti vaikus į nuotolinį mokymą, kai prieš jį piestu stojosi per COVID-19, kai buvo reali grėsmė ir žmonės mirė šimtais?

– Kaip nepasiduoti visuomenėje plintančiai panikai?

– Žmogus sudarytas taip, kad panikoje jis ilgai nepagyvens. Tiesiog pabandžius pasislėpti rūsyje, po dviejų dienų žmogus, tūnodamas tame rūsyje, pradeda jaustis kaip nelabai protingas ir iš jo išeina.

VDU pirmo kurso studentų psichologinės gerovės apklausa

VDU STUDENTŲ PSICHOLOGINĖS GEROVĖS APKLAUSA

VDU Psichologijos klinika kviečia visus VDU pirmo kurso studentus dalyvauti studentų psichologinės gerovės apklausoje!

Ši apklausa – tai VDU akademinės bendruomenės psichologinės gerovės stebėsenos dalis, kuria siekiama reguliariai (kiekvienais metais) vertinti VDU studentų psichologinės gerovės lygį bei su ja susijusius veiksnius, kad būtų galima universitete organizuoti savalaikes studentų psichologinę gerovę stiprinančias programas bei teikti rekomendacijas universiteto administracijai dėl studentų gerovės universitete užtikrinimo.

Šiuo metu tyrime kviečiami dalyvauti tik pirmo kurso studentai, tačiau pavasarį kviesime dalyvauti ir kitų kursų studentus!

Apklausa pateikiama Studentų portale. Apklausa aktyvi iki 2023 m. spalio 20 d.

Apklausa yra visiškai anoniminė, o apklausos metu pateikta informacija – visiškai konfidenciali (apklausos rezultatai yra atsieti nuo prisijungimo duomenų).

Kviečiame dalyvauti!

Tarpukario katalikiškoje visuomenėje į priekį kelią skynėsi laisvamaniai: tarp jų – tautos vedliai Basanavičius ir Šliūpas

Religingas kraštas ir pamaldūs žmonės – vienas iš stipriausių tarpukario Lietuvos vaizdinių. Vis dėlto už šio oficialaus įvaizdžio slėpėsi daug spalvingesnė visuomenė, kurioje anaiptol ne visi vadovavosi religinėmis dogmomis. Vieni iš tokių – vadinamieji laisvamaniai, tarp kurių buvo ir žymūs to meto politikai. Pasak sociologės Mildos Ališauskienės, svarbiausias jų tikslas nebuvo sumenkinti katalikų įsitikinimus – jie siekė atskirti valstybę nuo Bažnyčios.

Manė, kad valstybės ir Bažnyčios atskyrimas būtų naudingas Lietuvai

Kaip LRT RADIJUI pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos katedros profesorė, Katalikų Bažnyčia tarpukariu užėmė itin svarbų vaidmenį, turėjo nacionalinės Bažnyčios statusą. Tai lėmė jos sustiprėjimas Rusijos imperijos laikais, kai katalikų dvasininkai buvo vieni iš svarbiausių lietuvybės skleidėjų.

Vis dėlto, pasak religijotyrininkės, neretai šešėlyje lieka tai, jog tarpukariu ne visi Lietuvos gyventojai išpažino katalikybę ar religiją apskritai. Tai rodo ir Lietuvos Tarybai priklaususių politikų pavyzdžiai: jų gretose, be katalikų, buvo ir reformatų bei laisvamanių. Pastarieji – Jonas Basanavičius ir Jonas Šliūpas, laikomi vienais iš laisvamanystės judėjimo Lietuvoje pradininkų.

Laisvamanystės idėjos, kaip pažymi ekspertė, į Lietuvą atėjo iš Vakarų, vis daugiau žmonių svarstant, kad valstybė turėtų būti atskirta nuo Bažnyčios.

Jonas Basanavičius

„Tai buvo Europoje vykstančios modernizacijos refleksija Lietuvoje. (…) Laisvamaniai kvestionavo ne žmonių teisę tikėti – jie kėlė klausimus apie religijos ir valstybės santykius, kokio lygmens yra šių dviejų institucijų susisaistymas“, – dėsto sociologė.

Visgi, anot M. Ališauskienės, netikinčiais save pristatančių žmonių, kaip rodo 1923 m. vykdyto gyventojų surašymo duomenys, Lietuvoje buvo labai nedaug.

„1923 m. 7 vyrai pasakė, kad yra ateistai, nė viena moteris nepasakė, kad yra ateistė. (…) 11 vyrų pasakė, kad yra netikintys, dvi moterys pasakė, kad yra netikinčios, o laisvamaniais save įvardino 35 vyrai ir 16 moterų“, – tvirtina pašnekovė.

Nepaisant to, laisvamaniais buvusių visuomenės veikėjų iniciatyva, 1924 m. buvo įkurta oficiali laisvamanių draugija. Pasak profesorės, įkvėpimo tam semtasi iš panašių išeivijos lietuvių įsteigtų organizacijų.

Milda Ališauskienė

„Tai tikrai nebuvo kažkas naujo, nematyto, nepažinto. (…) Šliūpas buvo JAV, tikrai matė tą religijos ir valstybės atskyrimo modelį ir kaip jis veikia. Tos idėjos, jo požiūriu, turėjo būti naudingos Lietuvai“, – dėsto sociologė.

Lietuvoje įsteigė 55 draugijos filialus

Pasak jos, laisvamanių draugija iš karto labai aiškiai suformulavo savo tikslus. Tarp jų buvo ir civilinės santuokos bei pasaulietiškų kapinių Lietuvoje atsiradimas.

„Jie siekė suvienyti netikinčius žmones, parodyti, kad mes čia esame. Iš tų tokių pagrindinių tikslų jie sau išsikėlė, kad mokyklose turėtų būti dėstoma religijotyra (tuo metu jie vadino tai palyginamosiomis religijos istorijos pamokomis), kad būtų įvesta civilinė santuoka, kad būtų įteisinta sterilizacija bei kremavimas ir taip pat kad būtų įkurtos laisvamanių kapinės.

(…) Tie reikalavimai gal ir šiek tiek keistai mums atrodo, nes turbūt žmonės mano, kad visą laiką civilinė santuoka egzistavo Lietuvoje, bet toli gražu ne – ji atsiranda tik 1938 m. Konstitucijoje. Iki to laiko valstybė pripažino tik bažnytines santuokas. Mes žinome istorijų, kai tokie žinomi žmonės kaip, pavyzdžiui, Vincas Mykolaitis-Putinas arba Salomėja Nėris savo laiku vyko tuoktis civiline santuoka į kitas valstybes“, – sako M. Ališauskienė.

Kapinės

„Tai tikrai nebuvo kažkas naujo, nematyto, nepažinto. (…) Šliūpas buvo JAV, tikrai matė tą religijos ir valstybės atskyrimo modelį ir kaip jis veikia. Tos idėjos, jo požiūriu, turėjo būti naudingos Lietuvai“, – dėsto sociologė.

Lietuvoje įsteigė 55 draugijos filialus

Pasak jos, laisvamanių draugija iš karto labai aiškiai suformulavo savo tikslus. Tarp jų buvo ir civilinės santuokos bei pasaulietiškų kapinių Lietuvoje atsiradimas.

„Jie siekė suvienyti netikinčius žmones, parodyti, kad mes čia esame. Iš tų tokių pagrindinių tikslų jie sau išsikėlė, kad mokyklose turėtų būti dėstoma religijotyra (tuo metu jie vadino tai palyginamosiomis religijos istorijos pamokomis), kad būtų įvesta civilinė santuoka, kad būtų įteisinta sterilizacija bei kremavimas ir taip pat kad būtų įkurtos laisvamanių kapinės.

(…) Tie reikalavimai gal ir šiek tiek keistai mums atrodo, nes turbūt žmonės mano, kad visą laiką civilinė santuoka egzistavo Lietuvoje, bet toli gražu ne – ji atsiranda tik 1938 m. Konstitucijoje. Iki to laiko valstybė pripažino tik bažnytines santuokas. Mes žinome istorijų, kai tokie žinomi žmonės kaip, pavyzdžiui, Vincas Mykolaitis-Putinas arba Salomėja Nėris savo laiku vyko tuoktis civiline santuoka į kitas valstybes“, – sako M. Ališauskienė.

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, 1940 m. J. Šliūpas organizaciją uždarė ir išvažiavo iš Lietuvos. Pasak LRT RADIJO pašnekovės, sovietmečiu jį bei kitus laisvamanius bandyta kaltinti veikimu prieš Bažnyčią, jiems klijuota komunistų ir bolševikų etiketė.

„Bet tų sąsajų niekaip nebuvo rasta, komunizmo tikrai nepalaikė nei Jonas Basanavičius, nei Jonas Šliūpas: (…) niekaip nei idėjų, nei savo darbų neperdavė ir nebuvo už tai, kad juos perimtų sovietinio režimo propaganda“, – tvirtina M. Ališauskienė.

Šaltinis: lrt.lt

VDU Tėvų akademijoje – apie balansą auginant vaikus ir prižiūrint savo senstančius tėvus

VDU Tėvų akademija 2023

Spalio 26 d. (ketvirtadienį) 18:00 val. kviečiame į VDU Tėvų akademijos nuotolinę paskaitą Sumuštinio kartos fenomenas: kas tai ir kaip suvaldyti?“. Paskaitą ves VDU Socialinio darbo katedros lektorė dr. Dovilė Daugėlienė.

„Sumuštinio kartos“ terminu apibūdinami asmenys, kurie augina ir rūpinasi savo vaikais kartu padėdami, globodami savo senstančius tėvus. Šis laikotarpis ypatingas tuo, kad gali reikalauti iš mūsų daug pastangų, laiko ir finansinių išteklių, tačiau tai taip pat yra laikas, kai galime patirti didelį emocinį pasitenkinimą ir ryšį su tiek jaunesne, tiek vyresne kartomis. Apie šį sudėtingą, bet svarbų gyvenimo etapą, kylančius iššūkius ir ypatumus bus kalbama paskaitoje.

Būtina išankstinė REGISTRACIJA: http://smf.vdu.lt/registracija

Paskaita vyks nuotoliniu būdu. Likus dienai iki renginio, užsiregistravusiems bus išsiųsta prisijungimo informacija. Renginys nemokamas.

Kviečiame dalyvauti!

******************

VDU Tėvų akademija – tai dalis Socialinių mokslų fakulteto misijos. Kartą per mėnesį Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojai dovanoja nemokamus užsiėmimus tėvams, taip siekdami prisidėti prie visuomenės tobulėjimo. Kviečiame mokytis apie save, šeimą, savo vaikus, jų auklėjimą ir kitomis aktualiomis temomis.