Išrinkime VDU SMF 2022 metų žmogų!
Forume – diskusijos apie mūsų teises krizių ir karo akivaizdoje
Tarptautinės žmogaus teisių dienos išvakarėse, gruodžio 9 d., Vilniuje įvyks jau 5-asis Nacionalinis žmogaus teisių forumas (NŽTF), kuris šiemet bus skirtas žmogaus teisių klausimams krizių ir karinių konfliktų akivaizdoje bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30-mečiui.
Kasmetine tradicija tapęs forumas kviečia visuomenę diskutuoti apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje ir apie būdus užtikrinti, kad mūsų šalyje būtų gera gyventi visų tautybių, tikėjimų, lyčių, socialinių padėčių, įsitikinimų ar pažiūrų žmonėms – visiems. Pasak vienos iš forumo organizatorių dr. Editos Žiobienės, šiandien kaip niekada aktuali žmogaus teisių užtikrinimo tema – karo veiksmai Ukrainoje, humanitarinė ir migracijos krizės, vis dar juntamos pandemijos ir su ja susijusio karantino pasekmės. „Net 7,5 mln. Ukrainos vaikų teko palikti gimtus namus, visuomenės vis dar sprendžia suprastėjusios fizinės sveikatos, psichologinės būklės, vaikų pasiekimų mokymosi procese ir įvairių paslaugų prieinamumo problemas. Ir tai tik keletas išmėginimų, kuriems sprendimų reikia jau dabar. Matome ir vertiname valstybės pastangas bei pažangą užtikrinant žmogaus teises. Kita vertus, visada atsiranda nauji iššūkiai, reikalaujantys nuolatinės veiksmingų priemonių paieškos, siekiant sudaryti galimybes kiekvienam asmeniui naudotis savo teisėmis“, – apie būsimo forumo temas kalba Vaiko teisių apsaugos kontrolierė.
Forumas ir vėl po vienu stogu suburs akademinę, valstybinio ir nevyriausybinio sektoriaus bei tarptautinę bendruomenes: renginyje dalyvaus ir diskutuos žmogaus teisių aktyvistai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, politikai, mokslininkai, teisininkai ir kiti svečiai iš Lietuvos bei užsienio. Iš viso šiemet Nacionalinis žmogaus teisių forumas sulauks beveik 100 dalyvių iš Lietuvos, Ukrainos, Belgijos, JAV, Kanados, Švedijos, Nyderlandų, Islandijos ir kitų šalių.
Renginio programoje, kaip įprasta, numatytos diskusijos pačiomis įvairiausiomis ir aktualiausiomis temomis. Forumo dalyviai Konstitucijos 30-mečio proga aptars konstitucinę žmogaus teisių gynybą karo, pandemijos ir kitų iššūkių kontekste. Diskusijose taip pat bus kalbama apie dezinformaciją ir melagienų kampanijas, religijos laisvę karo metu, Lietuvos atvirumą pabėgėliams, pažeidžiamiausių grupių apsaugą grėsmių akivaizdoje, šeimos formų kaitą, pilietybės sampratą, romų integraciją, smurtą dėl lyties, LGBTIQ asmenų teises, psichikos sveikatos sistemos pokyčius, motinystės iššūkius, paauglių pilietinį aktyvumą ir kitus klausimus. Renginių programą vainikuos filmo „Chaylla“ peržiūra ir ištrauka iš pasakojimo-pasirodymo „Drebulė, Eglės dukra“.
Iškilmingame renginio atidaryme forumo dalyvius sveikins LR Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, LR Konstitucinio Teismo pirmininkė dr. Danutė Jočienė ir LR užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas.
Nacionalinis žmogaus teisių forumas vyks gruodžio 9 d., penktadienį, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius).
Forumo programa lietuvių ir anglų kalbomis. Renginio metu bus teikiamas vertimas į anglų, ukrainiečių/lietuvių ir gestų kalbas.
Forumo organizatoriai: Vytauto Didžiojo universitetas, LR užsienio reikalų ministerija, Žmogaus teisių organizacijų koalicija, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Lietuvos negalios organizacijų forumas, LR Seimas, LR Seimo kontrolierių įstaiga, Vaiko teisių kontrolieriaus įstaiga.
Rėmėjas: Friedricho Eberto Fondas
Informaciniai partneriai: LRT, manoteises.lt.
Organizaciniai partneriai: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, LR Konstitucinis Teismas, festivalis „Nepatogus kinas“.
Partneriai: Švedijos ambasada, Kanados ambasada, Nyderlandų Karalystės ambasada, Švedijos institutas, Aktyvių piliečių fondas, LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Neįgaliųjų reikalų departamentas, Europos negalios forumas.
VDU psichologai kviečia mokinius bei mokytojus susitikti jau tryliktą kartą!
Konferencija „Psichologai mokiniams apie mokinius-13“ šiais metais kviečia mokinius ir mokytojus susitikti gyvai. Konferencijos metu įvairių sričių psichologai su mokiniais ir mokytojais dalinsis savo atliktų tyrimų rezultatais, įžvalgomis ir praktiniais patarimais. Visus susidomėjusius kviečiame dalyvauti konferencijoje ir su psichologija susipažinti iš arčiau!
Konferencija vyks gruodžio 9 d. (penktadienį) nuo 14.30 val., 206 auditorijoje (Jonavos g. 66, Kaunas). Konferencijoje visi bus kviečiami susipažinti su mokslinių tyrimų rezultatais, dalyvauti viktorinoje, kurioje turėsite galimybę geriau pažinti organizacinę, mokyklinę ir sveikatos psichologiją. Konferencijoje mokytojus kviesime į kūrybines dirbtuves, kurių metu ieškosime praktinių sprendimų. Iki susitikimų konferencijoje!
Būtina registracija, kadangi dalyvių skaičius ribotas: https://forms.gle/PnakGiuymM62Gejs6
Dalyvavusiems pedagogams bus išduodami pažymėjimai, todėl registruojantis svarbu nurodyti teisingą elektroninio pašto adresą, nes juo bus siunčiami pažymėjimai.
Europiečių požiūris į darbą: laimingiausi – suomiai, lietuvių nuotaikos per dešimtmetį kito mažai – 39 proc. yra itin nepatenkinti
Viešojoje erdvėje neretai galima aptikti įvairių svarstymų apie tai, ko šiandien iš darbuotojų tikisi darbdaviai ir kokie yra darbuotojų lūkesčiai darbui ir jo aplinkai.
2021 m. liepos–gruodžio mėnesiais Lietuvoje buvo vykdoma Europos socialinio tyrimo (EST) 10-osios bangos apklausa, joje buvo domimasi ir respondentų požiūriu į darbą. Iš viso šįkart buvo apklausta daugiau nei 18 tūkst. respondentų, 1,6 tūkst. iš jų – iš Lietuvos.
Didžioji dalis tyrime dalyvavusių dirbančių respondentų dirbo pagal neterminuotą darbo sutartį (87,5 proc.), o 9,8 proc. – pagal terminuotą. Tik nedidelė dalis apklaustų dirbančiųjų nurodė, kad nėra sudarę darbo sutarties (2,7 proc.). Absoliuti dauguma respondentų įvardijo nesantys profesinės sąjungos ar kitos panašios organizacijos nariai (69,4 proc.).
Įvairūs tyrimai rodo, kad darbuotojų pasitenkinimą darbu lemia daug faktorių – tiek jų ekonominius poreikius leidžiantis garantuoti atlyginimas, tiek tarpusavio santykių su vadovais ir kolegomis kokybė, tiek ir asmens autonomijos, pagarbos poreikių patenkinimas. Reikalaujamos darbuotojo fizinės ir psichologinės pastangos taip pat yra svarbios, kad jie jaustų pasitenkinimą konkrečiu darbu.
Pasitenkinimas darbu – panašus kaip ir prieš 12 metų
EST tyrime dalyvavę dirbantieji dešimties balų skalėje savo pasitenkinimą darbu įvertino 7,37 balais. 2010 metais tokiu pačiu tyrimu atlikta apklausa parodė beveik tuos pačius rezultatus – tuomet apklaustieji pasitenkinimą darbu įvertino 7,32 balo. Ryškesnių skirtumų nebuvo pastebėta ir lyginant jauniausios ir vyresnės kartos darbuotojų pasitenkinimą darbu.
28,1 proc. dirbančių mūsų šalies gyventojų nurodė esantys ypač patenkinti darbu, o 38,7 proc. – ypač nepatenkinti (1 pav.). Labiausiai patenkinti savo pagrindiniu darbu, vertinant EST tyrimo 10-ojoje bangoje dalyvavusias šalis, yra Suomijos darbuotojai (52,4 proc.), nedaug nuo jų skiriasi ir estai. Tarp mažiausiai patenkintų yra Čekijos, Slovakijos ir Bulgarijos darbuotojai.
Svarbiausia – autonomija ir solidarumas tarp vadovų ir darbuotojų
Pasak įvairių tyrimų, pasitenkinimą darbu labiausiai lemia darbuotojo turima autonomija, taip pat vadovų ir darbuotojų solidarumas. Pagal EST tyrimo duomenis, beveik absoliuti dauguma mūsų šalies darbuotojų tikisi arba labai tikisi prireikus iš kolegų sulaukti su darbu susijusios pagalbos ar gauti patarimų. O beveik 8 proc. vyrų ir beveik 5 proc. moterų tokios pagalbos nesitiki. Daugiausia visiškai besijaučiančių komandos dalimi buvo tarp centrinės ar vietos valdžios institucijų ir privačių įmonių darbuotojų, mažiausiai – tarp valstybinių įmonių darbuotojų.
Daugiausia vadovo pagalbos sulaukiantys nurodė dirbantieji valstybinėse įstaigose ir centrinės ar vietos valdžios institucijose, mažiausiai – privačiose įmonėse.
Kasdien ar keletą kartų per dieną su kolegomis apie darbą gyvai kalbasi daugiau nei pusė dirbančių apklaustųjų (63 proc.). Mažiau populiaru yra bendrauti telefonu ar naudojant kitus įrenginius, o mažiausiai patraukliu įvardytas bendravimas matant vieniems kitus ekrane (4,6 proc.).
Neatlygintinai dirbti vyresni linkę labiau nei jaunesni
Kaip rodo naujausias darbo tendencijų tyrimas „Work Trend Index“, darbdavio pasitikėjimas darbuotojais ir didesnės autonomijos jiems suteikimas, lankstumas, hibridinio ar nuotolinio darbo modelio galimybės tampa vis svarbesni tam, kad darbuotojai jaustų pasitenkinimą darbu. Beveik pusė (45 proc.) EST tyrime dalyvavusių dirbančių respondentų neturi jokios galios spręsti dėl savo darbo pradžios ir pabaigos laiko. 33,8 proc. apklaustų darbuotojų nurodė, kad iš dalies turi tokią galimybę, o 21 proc. – kad visiškai kontroliuoja savo darbo laiką. Įprastu darbo metu kasdien ar keletą kartų per savaitę nuotoliniu būdu dirbantys nurodė 14,5 proc. dirbančių apklaustųjų. Tyrimo rezultatai nerodo žymių skirtumų tarp jaunesnio amžiaus ir vyresnių respondentų.
Kartų skirtumai išryškėjo priėjus prie klausimų neatlygintino darbo tema. 13,8 proc. vyresnių nei 41 m. amžiaus darbuotojų yra linkę visiškai prisiimti papildomas pareigas negaudami papildomo atlygio. Tarp 18–41 m. amžiaus apklaustųjų, vadinamosios jaunosios kartos darbuotojų, tam pritaria tik 7,5 proc. respondentų. Visiškai linkę atsisakyti papildomo neatlygintino darbo yra apie 20 proc. tiek jaunesnio, tiek ir vyresnio amžiaus darbuotojų.
Tarp pasitenkinimo darbu ir bendro laimingumo – ženklus ryšys
Tyrimo rezultatai rodo ženklų ryšį tarp asmens pasitenkinimo darbu ir bendro asmeninio laimingumo. Dešimties balų skalėje 53,2 proc. respondentų nurodė, kad jie yra ypač laimingi ir ypač patenkinti darbu. Tačiau daugiau nei pusė respondentų įvardijo kartais po darbo besijaučiantys pernelyg pavargę, kad užsiimtų mėgstama veikla. Taip pat didelei daliai žmonių kyla įtampų derinant darbą, asmeninius santykius ir įsipareigojimus šeimai. Beveik pusė vedusių / ištekėjusių respondentų tyrime teigė, kad darbas kartais trukdo partneriui (-ei) ar šeimai skirti tiek laiko, kiek norėtų.
Aptariami tyrimo vertinimai leidžia pamatyti tik gana abstrakčias tendencijas. Siekiant susidaryti išsamesnį darbuotojų pasitenkinimo darbu vaizdą, į tyrimus būtų tikslinga įtraukti daugiau su šia tema susijusių klausimų, apimant ir vadinamojo nestandartinio užimtumo formų, darbuotojui suteikiančių mažiau socialinių garantijų, sritį.
10-osios Europos socialinio tyrimo bangos apklausa buvo atliekama 2021 m. antrąjį pusmetį – liepos–gruodžio mėnesiais. Nors tuo metu ribojimai dėl pandemijos mūsų šalyje nebuvo labai griežti, vis tik tyrimo laikotarpis galėjo turėti tam tikros įtakos jo rezultatams.
Vytauto Didžiojo universiteto vykdomą projektą „Lietuvos narystės Europos socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciume plano įgyvendinimas“ (Nr. VS–3) finansuoja Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos mokslo taryba.
Rasa Indriliūnaitė, EST projekto Lietuvoje mokslo darbuotoja, VDU Socialinių mokslų fakulteto dėstytoja
Šaltinis: lrt.lt
Fakultete vyks Antropologijos studijų krypties vertinimo ekspertų vizitas
2022 m. lapkričio 28 d. VDU Socialinių mokslų fakultete Jonavos g-vė 66-112 vyks išorinis tarptautinis Antropologijos krypties studijų vertinimas.
Susitikimų vieta: Jonavos g. 66-112 a.
Plačiau apie ekspertų vizito eigą – čia.
VDU pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos probacijos tarnyba
Lapkričio 23 dieną buvo pasirašyta Bendradarbiavimo sutartis tarp Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos probacijos tarnybos.
Sutarta bendradarbiauti tobulinant studijų programas, rengiant ir atliekant bendrus projektus, organizuojant paskaitas, konferencijas ir įgyvendinant kitas veiklas.
Kviečiame fakulteto bendruomenę pasinaudoti užsimezgusia bendryste.
Matuokis profesiją: ką veikia VDU absolventai. Sociologai Lukas Jacunskas ir Ieva Magylaitė
Susipažinkite su VDU sociologijos ir antropologijos bakalauro bei taikomosios sociologijos magistro absolventais Luku Jacunsku ir Ieva Magylaite. Šiuo metu jie abu dirba tarptautinėje medicininių rinkos tyrimų įmonėje. Absolventai papasakoja kas slypi po sociologijos ir antropologijos terminais, pasidalina savo studijų patirtimi, paaiškina kur gali būti pritaikytos sociologijos žinios bei atskleidžia darbo ypatumus.
Video pokalbių ciklas „Matuokis profesiją: ką veikia VDU absolventai” tai unikali galimybė kiekvienam susipažinti su profesionalia karjera įvairiose srityse. Su VDU absolventais kalbamės apie jų darbą, karjerą, profesinių svajonių siekimą, sunkius sprendimus bei gebėjimą prisitaikyti prie kintančios aplinkos.
Paskaita apie emocinį intelektą „Train Your Brain: How to Become The Emotional Intelligent Leader“
Lapkričio 25 d., 14:00-15:30 kviečiame studentus ir dėstytojus dalyvauti paskaitoje apie emocinį intelektą „Train Your Brain: How to Become The Emotional Intelligent Leader“. Paskaitą ves JCI viceprezidentė Europai, asmens elgesio specialistė iš Airijos – Keira Keogh. Paskaita vyks V. Putvinskio g. 23 – 310 aud. Neturintys galimybės dalyvauti paskaitoje „gyvai“, kviečiami jungtis nuotoliniu būdu.
Nuoroda nuotoliniam prisijungimui į paskaitą:
Emotional Intelligence lecture, Keira Keogh
Seminare – apie pasitikėjimą mokslu ir mokslo komunikaciją
Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų komanda gruodžio 2 d., 10 val., kviečia į seminarą „Šioje šalyje yra vietos mokslui. Tik ar mokame ją surasti?“, kuris vyks VDU Mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28) ir nuotoliniu būdu („MS Teams“ platformoje).
Renginyje pranešimus apie pasitikėjimą mokslu ir sąmokslo teorijomis, remiantis Europos socialinio tyrimo duomenimis, bei apie mokslo viešinimo veiklas šiame projekte pristatys EST Lietuvoje įgyvendinančios komandos narės – dr. Gabija Jarašiūnaitė-Fedosejeva ir doc. dr. Aurelija Stelmokienė.
Patarimais apie efektyvią mokslo komunikaciją dalinsis Goda Januškevičiūtė (Lietuvos žurnalistikos centro Ryšių su visuomene ir rinkodaros komunikacijos programos lektorė, mentorė), turinti didelę viešųjų ryšių, rinkodaros ir skaitmeninės komunikacijos patirtį.
Po pranešimų vyks klausimų-atsakymų sesija, diskusija prie kavos/arbatos puodelio.
RENGINIO PROGRAMA
| 10:00–10:05 | Pasisveikinimas |
| 10:05–10:25 | Sąmokslo teorijų mechanizmas ir iššūkiai visuomenei: kodėl nepasitikima mokslu?
Dr. Gabija Jarašiūnaitė-Fedosejeva, Vytauto Didžiojo universitetas |
| 10:25–10:45 | Europos socialinio tyrimo viešinimo veiklos: tradiciniai ir neįprasti sprendimai komunikuoti apie mokslą
Doc. dr. Aurelija Stelmokienė, Vytauto Didžiojo universitetas |
| 10:45–11:30 | Mokslo komunikacija „ne dėl varnelės“ – 5 būdai būti matomam
Goda Januškevičiūtė (Lietuvos žurnalistikos centro Ryšių su visuomene ir rinkodaros komunikacijos programos lektorė, mentorė |
| 11:30–12:00 | Klausimai ir baigiamoji diskusija |
Būtina išankstinė registracija
Psichologijos studentams – protmūšis
VDU Psichologijos katedra kviečia Tave, psichologijos studente, išmėginti savo jėgas protmūšyje. Prieš prasidedant atsiskaitymų metui, kviečiame šiek tiek atsipūsti bei paskirti popietę neformaliam pasibuvimui su universiteto bendruomene. Organizuojamose protų kovose lauks įvairūs klausimai, kurie bus susiję ne tik su psichologija, bet ir su kitomis sritimis. Kiekvieną grupę sudarys 3-4 studentai ir 1 dėstytojas. Numatyti 4 etapai, kuriuose bus po 10 klausimų. Pertraukos metu organizuosime vaišes bei pašnekesius.
Protmūšis vyks gruodžio 2 d. 13.30 val., 108 a. (Jonavos g. 66).
Registracija – iki lapkričio 25 d. (imtinai):
