Diskusija apie tai, kaip vairuotojai suvokia nuobaudas už KET pažeidimus

VDU psichologijos mokslininkų grupė 2021-2022 m. atliko mokslinį tyrimą apie kelių eismo taisykles pažeidusių ir nepažeidusių vairuotojų požiūrį į nuobaudas. Tyrėjų grupė nori pasidalinti pagrindiniais šio tyrimo rezultatais bei jų pagrindu suformuluotomis rekomendacijomis eismo saugumo didinimui.

Kviečiame šiuos mokslinius rezultatus aptarti mokslinėje-praktinėje diskusijoje 2023 m. sausio 5 d. (ketvirtadienį), nuo 10 val. nuotoliniu būdu, “MS Teams” platformoje.

Susidomėjusius kviečiame registruotis į diskusiją čia: https://forms.gle/r3e1MhxcNxXJvDEr5 ir mes jums apie diskusiją dar kartą priminsime sausio pradžioje.

Norintiems dalyvauti be išankstinės registracijos, galėsite prisijungti sausio 5 d. 10 val. paspaudę šią nuorodą: http://bit.ly/3Wk142D

Kviečiame pasidalinti šia informacija ir nuoroda į mokslinę diskusiją su visais kolegomis ar partneriais, kuriems renginys būtų aktualus ir įdomus. Linkime jums jaukių ir šiltų švenčių bei laukiame jūsų sausio 5 d. 10 val. pasidalinti jūsų įžvalgomis bei požiūriu.

VDU SMF studentei skirta vardinė Igno Bielevičiaus stipendija

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Informatikos fakulteto (IF) absolventas Ignas Bielevičius trečius metus iš eilės įsteigė dvi vienkartines, metines savo vardo stipendijas VDU studentams, kurių vienos dydis – 500 eurų. Šios stipendijos skirtos finansiškai skatinti studentus už jų sėkmingus studijų rezultatus bei aktyvią mokslinę ir (ar) visuomeninę veiklą.

I. Bielevičiaus vardinės stipendijos konkurse galėjo dalyvauti tiek Lietuvos, tiek užsienio studentai iš VDU. Iš viso buvo gauta 9 lietuvių studentų paraiškos. Sprendimą dėl stipendijos skyrimo priėmė pats jos steigėjas.

Vieną iš I. Bielevičiaus vardinių stipendijų gavo Socialinių mokslų fakulteto Psichologijos programos ketvirto kurso studentė Gintarė Kučiauskaitė, kuri aktyviai dalyvauja psichologijos studijų programos komiteto veikloje, priklauso Lietuvos psichologijos studentų asociacijai (LiPSA). Eidama projektų vadovės pareigas LiPSA, nuolat organizuoja įvairius renginius skirtus tiek asociacijos nariams, tiek visuomenei psichologinėmis bei psichikos, sveikatos temomis, veda įvairius mokymus. 2022 m. studentė suorganizavo kasmetinę ir vieną didžiausių LiPSA socialinės kampanijos „#1iš4“ konferenciją.

Verta prisiminti: SMF 2022 akimirkos

Pasibaigus dar vieniems kalendoriniams metams norisi bent trumpam atsigręžti atgal ir prisiminti, kokie jie buvo. Dalinamės VDU SMF 2022 metų akimirkomis:

Naujausiame žurnalo „Reitingai“ vertinime Socialinių mokslų fakulteto studijų programos išlaiko aukštas pozicijas

Žurnalas „Reitingai“ paskelbė naujausius studijų krypčių vertinimo rezultatus. Kaip SMF studijų programos atrodo bendrame panašių, kituose universitetuose vykdomų studijų programų kontekste?

Psichologijos bakalauro studijų programa naujausiame 2023 m. krypčių reitinge užima antrąją vietą tarp šešių šios studijų krypties programų vykdomų Lietuvoje. Ši programa išlieka daugiausiai studentų priimančia ir mažiausiu studijas nutraukusių studentų skaičiumi pasižyminčia studijų programa. Programos absolventai yra itin palankiai vertinami darbdavių (reitinge pagal šį rodiklį užima antrą vietą po Vilniaus universiteto), o remiantis Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) duomenimis, programos absolventų atlyginimas per trejus metus gerokai ūgtelėjo ir šis pokytis yra didžiausias lyginant su kituose universitetuose vykdomų psichologijos studijų programų absolventų atlyginimo pokyčiu. Panašiai vertinamos ir SMF vykdomos Psichologijos magistro studijų programos: naujausiame 2023 m. krypčių reitinge jos užima antrąją vietą tarp penkių šios studijų krypties magistrantūros studijų programų vykdomų Lietuvoje bei antrąją vietą pagal darbdavių vertinimus. Remiantis STRATA duomenimis, programos absolventų atlyginimas per trejus metus padidėjo ir šis pokytis yra antras pagal dydį lyginant su Lietuvoje vykdomų kitų psichologijos magistrantūros studijų programų absolventų atlyginimo pokyčiu.
VDU sociologijos studijų krypties bakalauro studijų programos Sociologija ir antropologija ir Visuomenė, kultūra ir komunikacija (anglų k.) 2023 m. krypčių reitinge užima antrąją vietą po VU vykdomų sociologijos studijų krypties programų. Kaip rodo žurnalo „Reitingai“ užsakymu atlikta darbdavių anketinė apklausa, VDU sociologijos studijų krypties programos gerai parengia absolventus darbo rinkai, o remiantis STRATA duomenimis, Sociologijos ir antropologijos bakalauro studijų programos absolventų atlyginimas per trejus metus ūgtelėjo daugiau lyginant su VU šios studijų krypties bakalauro studijų programų absolventų atlyginimu. Tuo tarpu Visuomenė, kultūra ir komunikacija „Reitinguose“ minima tarp platesnes galimybes ir perspektyvas atveriančių, į ateitį orientuotų studijų programų. „Reitinguose“ itin palankiai buvo įvertinta ir VDU Taikomosios sociologijos magistro studijų programa. 2023 m. reitinge ši programa užima vieną iš pirmaujančių vietų tarp sociologijos studijų krypties magistrantūros studijų programų Lietuvoje ir pirmąją vietą pagal moksliškumo kriterijų. Šis kriterijus parodo, kad universiteto mokslininkai šioje kryptyje kuria stiprų mokslą, neapsiriboja tik teorinių paskaitų skaitymu. Tas atsispindi ir absolventų rengimo kokybės vertinime: remiantis darbdavių nuomone programos absolventai yra labai gerai parengiami darbo rinkai.
Socialinės antropologijos magistro studijų programa išlieka vienintele šios studijų krypties magistro studijų programa Lietuvoje. Socialinių mokslų krypčių grupėje programa išsiskiria aukštais mokslo veiklos vertinimais ir palankiais darbdavių atsiliepimais apie absolventų rengimo kokybę. Programa pasižymi aukštu tarptautiškumu, yra gerai vertinama tarptautinių ekspertų.
Tiek Socialinio darbo bakalauro studijų programa, tiek ir Socialinio darbo magistro studijų programa taip pat gali didžiuotis palankiai darbdavių vertinamais absolventais. Iš keturių šiuo metu Lietuvoje vykdomų socialinio darbo bakalauro ir keturių socialinio darbo magistrantūros programų, VDU šios studijų krypties bakalauro ir magistro studijų programų absolventų įsidarbinimo pokytis per trejus metus ūgtelėjo labiausiai. VDU Socialinio darbo magistro studijų programos absolventų atlyginimų pokytis per trejus metus padidėjo ir yra antroje vietoje (po MRU). Lyginant su kituose universitetuose vykdomomis šios studijų krypties bakalauro ir magistro studijų programomis, VDU socialinio darbo bakalauro ir magistrantūros studijas nutraukia mažiausiai studentų.

Skelbiamas trečiasis „Erasmus+“ praktikos konkursas 2022–2023 m. m.

VDU Tarptautinių ryšių departamentas (TRD) skelbia trečiąjį konkursą studentų ir būsimų absolventų „Erasmus+“ praktikai 2022–2023 m. m. Atrankos dokumentus galima teikti iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Praktikos laikotarpis – nuo 2 iki 6 mėn. (su galimybe prasitęsti praktiką)

Atrankose gali dalyvauti dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai, kurie esamoje studijų pakopoje (kurioje dabar mokosi ir kurioje studijuodami planuoja vykti į praktiką) nėra išnaudoję daugiau kaip 10 mėn. (vientisųjų studijų studentai – 22 mėn.) Erasmus studijų / praktikos laikotarpio.

Dokumentai atrankai

Atrankos dokumentai Erasmus+ studentų praktikai:

Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Student Traineeship (EU countries)“;
Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą).

Atrankoje gali dalyvauti I–III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai.

Atrankos dokumentai Erasmus+ absolventų praktikai:

Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Recent Graduate Traineeship (EU countries)“;
Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą);
Fakulteto atstovo rekomendacija (laisva forma).

Atrankoje gali dalyvauti I – III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų paskutinio kurso studentai. Praktika gali prasidėti tik po studijų baigimo (diplomo įgijimo) ir turi baigtis per vienerius metus nuo studijų baigimo datos.

Pirmenybė atrankoje suteikiama:

Studentams, kurių studijų programoje yra numatyta praktika;
Studentams, kurie pirmą kartą dalyvaus „Erasmus“ praktikos mobilume.

Atrankos kriterijai

studento motyvacija;
geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios;
praktikos atitikimas studijų programai;
studento darbo, studijų, stažuočių, dalyvavimo tarptautiniuose akademiniuose projektuose, visuomeninėje veikloje patirtis užsienyje ir Lietuvoje;
dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai. Visų pakopų pirmojo kurso studentams: pirmojo semestro mokymosi rezultatai, neturint – bakalauro / magistrantūros diplomo priedėlyje atsispindintys mokymosi rezultatai.

Atrankos kriterijų eiliškumas nėra apibrėžtas. Fakultetai turi teisę nustatyti, viešai paskelbti ir atrankos metu taikyti atskirą kriterijų eiliškumą bei papildomus kriterijus.

Atrankos rezultatai bus skelbiami el. paštu, informuojant visus kandidatus.

Erasmus+ praktikos konkursai bus vykdomi kiekvieną mėnesį iki 2023 m. birželio.

Daugiau informacijos

VDU Socialinių mokslų fakulteto sveikinimas. Jaukių švenčių! ✨

Lietuvos gyventojų skaičius ilgainiui mažės. Būtina tobulinti šeimos politiką

„Per pastaruosius 30 metų Lietuvoje gyventojų sumažėjo nuo 3,7 iki 2,8 milijono. Tačiau paskutinius keletą metų šis skaičius išliko gana stabilus – dėl to, kad padidėjo migracijos srautai.“

Sąlyginai didelę emigraciją kompensuoja imigracijos srautas. Visgi, ilgalaikėje perspektyvoje gyventojų skaičius mažės – dėl gimstamumo rodiklių. Vienai moteriai tenka 1,3 gimusio vaiko – jei šis skaičius būtų didesnis nei 2, tai užtikrintų stabilų gimstamumo augimą ir kartų kaitą.

Tačiau svarbu pažymėti, kad panašūs procesai vyksta ir kitose šalyse – pavyzdžiui, visos Europos gimstamumo rodiklis siekia tik 1,5“, – svarbiausias šalies demografines tendencijas pristato Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Demografinių tyrimų centro mokslo darbuotojas dr. Daumantas Stumbrys, plačiau šiuos akcentus aptaręs Nacionaliniame žmogaus teisių forume gruodžio 9-ąją.

Reikalinga palanki aplinka darbo ir šeimos derinimui

Diskusijoje „Šeimos samprata ir šeimos santykių įvairovė nediskriminavimo kontekste“ dr. D. Stumbrys kartu su kitais diskutantais aptarė, kaip įgyvendinti tokią šeimos politiką, kuri skatintų palaikyti visų formų šeimas – tai yra vienas iš faktorių, padėsiančių spręsti dabartines gyventojų skaičiaus mažėjimo problemas.

„Turime sukurti palankią aplinką šeimai ir tėvystei – ne kažkokioms konkrečioms šeimoms, bet visiems tėvams ir mamoms, kurie nori susilaukti arba turi vaikų. Nepriklausomai nuo to, kokia yra jų socialinė padėtis, tautybė ir t. t.

Juk dabar šeimose dirba tiek tėvas, tiek mama. Todėl reikalinga finansinė parama, paslaugos, priemonės, nukreiptos į darbo ir šeimos derinimą. Tai yra raktas į sėkmingą šeimos politiką“, – tikina dr. D. Stumbrys.

Pasak demografo, šiuo metu Lietuvoje kasmet gimsta 23 tūkst. kūdikių, tačiau miršta 40 tūkst. žmonių, todėl gyventojų mažėjimas yra neišvengiamas. Neigiamą poveikį gimstamumui turėjo ir pastarųjų metų įvykiai, tokie kaip karas ir pandemija. Nepaisant to, mūsų šalis gali ieškoti sektinų pavyzdžių ten, kur gimstamumo rodikliai didžiausi – Švedijoje, Prancūzijoje.

Ypač reikalingi sprendimai, skirti jaunoms šeimoms: dėl būsto prieinamumo, dėl darželių, mokyklų, paslaugų, skirtų norintiems dirbti ir auginantiems mažus vaikus.

„Jei žmogus žinotų, kad valstybė kompensuos buto nuomos kainą, tuomet turėdamas vieną vaiką galbūt nuspręstų susilaukti jų ir daugiau. Arba, pavyzdžiui, kur Lietuvoje dėti vienerių metų vaiką, jei noriu eiti į darbą?“, – keletą pavyzdžių pateikia VDU mokslo darbuotojas, papildydamas, jog sprendimai turi būti kompleksiniai ir orientuoti į sritis, kuriose demografinius procesus galime paveikti efektyviausiai: tokius kaip gimstamumą ir mirtingumą.

Moterys renkasi tarp darbo ir šeimos

D. Stumbrio teigimu, kalbant apie gimstamumo problemų sprendimus, itin svarbi yra ir lyčių lygybė. „Mama patiria didžiulį spaudimą rūpintis šeima ir laikyti visus keturis kampus namuose: namų ruošą, vaikų priežiūrą. Moteris priversta rinktis: arba daryti karjerą, arba auginti vaikus. Turime sudaryti patogesnes galimybes vienu metu rinktis ir tą, ir tą“, – papildo mokslininkas.

Apibendrindamas demografinę Lietuvos padėtį, dr. Daumantas Stumbrys pasakoja, jog yra ir teigiamų akcentų – antai tikėtina vyrų gyvenimo trukmė paaugo rekordiškai – nuo 2007 iki 2019 metų ji padidėjo beveik 7 metais.

Tiesa, po to dvejus metus iš šio progreso atėmė pandemija. Kita pozityvi tendencija – migracija. Dalis emigravusiųjų sugrįžta, emigracija kiek mažėja. Be to, į šalį atvyksta dideli imigrantų srautai, kurie subalansuoja mūsų gyventojų skaičių.

„Kalbant apie gyventojų mažėjimą, reikia pabrėžti, kad tokie demografiniai procesai vyksta ir kitose šalyse, ypač posovietinėse, pavyzdžiui, Latvijoje. Tai ilgalaikiai procesai. Vyksta šeimos modelio kaita – šeimos darosi įvairesnės, daugėja vienišų motinų ar tėčių, gyvenančių ne santuokoje, partnerystėje. Tai susiję su visuomenės modernizacija“, – teigia VDU mokslo darbuotojas.

Seminaras apie pasitikėjimą mokslu ir mokslo komunikaciją

Gruodžio 2 d. Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų komanda surengė seminarą „Šioje šalyje yra vietos mokslui. Tik ar mokame ją surasti?“.

Renginyje EST tyrėja dr. Gabija Jarašiūnaitė-Fedosejeva pristatė sąmokslo teorijų sampratą, jų veiklos mechanizmą ir visuomenei keliamus iššūkius, projekto vadovė doc. dr. Aurelija Stelmokienė apžvelgė Europos socialinio tyrimo Lietuvoje komandos vykdomas veiklas ir jų sklaidą. Lietuvos žurnalistikos centro Ryšių su visuomene ir rinkodaros komunikacijos programos lektorė, mentorė Goda Januškevičiūtė dalinosi praktiniais patarimais, kaip mokslininkams būti labiau matomiems viešojoje erdvėje ir aktyviau viešinti tyrimų rezultatus. Lektorė mokslininkus pakvietė prisijungti prie Lietuvos žurnalistikos centro inicijuotos Facebook grupės „Žurnalistų ir ekspertų tinklas“, skirtos skatinti žiniasklaidos ir mokslininkų dialogą.

Dėkojame jau paskutinio šiemet EST komandos surengto seminaro pranešėjoms ir aktyviai į diskusijas įsitraukusiems dalyviams!

Džiaugiamės, kad mūsų rengiami metodologiniai seminarai sulaukia didelio įvairių sričių mokslininkų, dėstytojų, įvairių pakopų studentų ir socialinių partnerių susidomėjimo. Kitąmet vėl tikimės jus pakviesti į metodologinius seminarus bei tradicinį rugsėjo mėnesį vyksiantį EST Pikniką.

EST komandos Lietuvoje naujienas kviečiame sekti Facebook paskyroje.

Taip pat – Europos socialinio tyrimo puslapyje.

Susisiekti kviečiame ir el. paštu: est@vdu.lt

Vytauto Didžiojo universiteto vykdomą projektą „Lietuvos narystės Europos socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciume plano įgyvendinimas“ (Nr. VS–3) finansuoja Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos mokslo taryba.

Artūras Tereškinas. Šiukšlių politika

Kai sakome „šiukšlių politika“, dažniausiai turime omenyje fizines šiukšles, teršiančias mūsų miestus ir kaimus. Prisimename sąvartynus ir šiukšlių rinkimo programas. Užuodžiame viešas ir privačias šiukšliadėžes, nors stengiamės nepastebėti besikaupiančių šiukšlių kalnų.

O tie, kurie pastebi, vienijasi į protesto judėjimus, pavadintus „Jūs smirdite“ (angl. You Stink) ir skanduoja apie šiukšlių krizę.

Bet šiukšlėmis vadinami ir žmonės bei žmonių grupės. Dažnai tai žmonės „ne savo vietoje“, peržengiantys tiek erdvines, tiek socialines ribas. Iš Jungtinių Amerikos Valstijų atėjusi sąvoka „baltosios šiukšlės“ apibūdina baltaodžius, priklausančius žemiausiai socialinei klasei. Iš baltųjų šiukšlių tyčiojamasi, jos menkinamos ir niekinamos. Iš JAV ši sąvoka pasklido po pasaulį – dabar baltosios šiukšlės yra globalaus pasaulio lumpenproletariatas, keliantis ir nerimą, ir susidomėjimą.

Visi, kada nors matę nors vieną „Džerio Springerio“ šou epizodą, žino, apie ką kalbu. 28 sezonus ir apie 4000 epizodų turėjusi laida buvo viena sėkmingiausių Amerikos televizijos programų, sistemingai viešinusi baltųjų šiukšlių gyvenimus ir tenkinusi žiūrovų poreikį jaustis pranašesniems. Laida dar labiau įtvirtino stereotipus apie šią gyventojų grupę kaip ištvirkusią, smurtaujančią, piktnaudžiaujančią alkoholiu, tingią ir kvailą. Vėliau baltosios šiukšlės klestėjo kitoje populiarioje laidoje „Honey Boo Boo štai ir čia“ (angl. Here comes Honey Boo Boo). Lietuvos ekranuose panašiausi stereotipai apie baltąsias šiukšles sklido iš TV3 laidos „24 valandos“.

Iš Jungtinių Amerikos Valstijų atėjusi sąvoka „baltosios šiukšlės“ apibūdina baltaodžius, priklausančius žemiausiai socialinei klasei.

Baltosios šiukšlės turi savo estetiką ir ikonografiją. Jos dažnai vaizduojamos kaip groteskiškos, isteriškos, besimėgaujančios maistu, gėrimais ir narkotikais. Kartu jos karnavališkos, jų elgesys perdėtas ir hiperbolizuotas. Jos išreiškia visa, kas „padorioje“ visuomenėje laikoma politiškai ir kultūriškai nekorektiška. Šie žmonės dažnai įgarsina alternatyvią tikrovę, gyvena ultrakonservatyvios politikos ir alternatyvių faktų visatoje.

Kalbant apie baltąsias šiukšles, norisi prisiminti ir jų ikonografo, žinomo amerikiečių kino režisieriaus Johno Waterso filmus „Rožiniai flamingai“ (1972), „Moterų bėdos“ (1974) ir „Beviltiškas gyvenimas“ (1977). Pats Watersas juos vadino „šiukšlių trilogija“. Šiuose filmuose baltosios šiukšlės, laužančios moralės, seksualumo ir padorumo normas, tampa savotiškais kontraherojais. Jie save išdidžiai vadina baltosiomis šiukšlėmis. Jie propaguoja prastą skonį ir alternatyvų pasaulį su alternatyviomis vertybėmis. Viena iš filmo „Rožiniai flamingai“ herojų Babs Johnson pakrikštija save „bjaurasties karaliene“.

Tačiau baltosios šiukšlės signalizuoja ir apie globaliai paplitusią socialinę nelygybę bei socialinę atskirtį, su kuria vis sunkiau tvarkytis. Gerokai lengviau saugiai atsiriboti nuo šių žmonių kaip nuo „apačių“, besikapanojančių tik jiems vieniems suprantamose karnavaliniuose vaidinimuose. Šis atsiribojimas susijęs su vidurinės klasės baimėmis ir socialine panieka neturtingų baltųjų šiukšlių „purviniems“ kūnams. Baltųjų šiukšlių etiketės atskleidžia ir aiškius klasinės diskriminacijos požymius skirtingose visuomenėse.

Dėl visų šių priežasčių baltosios šiukšlės yra naudingos ir kaip pedagoginė priemonė, skatinanti kritiškai apmąstyti socialinę nelygybę, kultūrines tapatybes ir netgi politiką. Ypač šiuo požiūriu įdomi politikos sritis, į kurią persikelia baltųjų šiukšlių retorika ir ikonografija. Nors ši politika, kurią galima vadinti šiukšlių politika, labiausiai pastebima JAV, tai globalus reiškinys. Puikiai šios politikos svarbiausius aspektus iliustruoja kraštutinių pažiūrų JAV respublikonų kongresmenė Marjorie Taylor Greene. Be abejo, taip pat gerai juos iliustruotų Agnė Širinskienė, Remigijus Žemaitaitis, Mindaugas Puidokas, Dainius Kepenis ir nemažai kitų politikų. Tačiau šįkart pasirinksiu neutralesnį, bet gana panašų savo kraštutinumu Greene atvejį.

Vienas iš svarbių šiukšlių politikos bruožų yra skirtumo tarp tikėjimo ir faktų, subjektyvios nuomonės ir tikrovės ištrynimas. Jei tikiu, vadinasi, taip ir yra. Viename iš savo pasisakymų Green teigė: „Turite susitaikyti su tuo, kad vyriausybė nori totaliai sekti kiekvieną jūsų gyvenimo žingsnį. Jie nori žinoti, kada valgote. Jie nori žinoti, ar valgote sūrainį, o tai labai blogai, nes Billas Gatesas nori, kad valgytumėte jo dirbtinę mėsą, kuri auga persikų medžio (sic!) lėkštėje [čia Green norėjo pasakyti „petri lėkštelėje“, bet sumaišė persikus su petri – autoriaus pastaba].

Taigi, tikriausiai kas nors jūsų kūne ims šnibždėti: ‚Ne, ne, ne, nevalgykite tikro sūrainio, jums reikia valgyti netikrą, netikrą mėsainį, netikrą Billo Gateso sukurtą mėsą“. Jie tikriausiai taip pat nori žinoti, kada einate į tualetą ir ar jūsų tuštinimasis vyksta laiku ir reguliariai“. Visa ši ilga citata perpildyta nuogirdų, absurdiškų įsivaizdavimų ir paranojiško įsitikinimo, kad kam nors svarbu, kada Marjorie Taylor Greene ar Remigijus Žemaitaitis tuštinasi.

Šiame Greene pasisakyme galima įžvelgti ir apokaliptinių įspėjimų apie šiuolaikinį pasaulį bei jo blogumą. Tai taip pat būdinga šiukšlių politikai. Apokaliptiniu įspėjimu alsuoja ir kitas Greene pasisakymas, neturintis nieko bendro su tuo, kas vyksta tikrovėje: „Jie tiesiog nori, kad jūs manytumėte, jog visi gyventojai staiga tapo homoseksualais arba translyčiais. Tiesiog ištisa karta, karta. Tikriausiai po kokių keturių ar penkių kartų nebeliks heteroseksualų. Visi bus arba homoseksualai, arba translyčiai, arba [lyčių] nonkonformistai, arba dar kokie nors iš 50 ar 60 skirtingų variantų sąrašo“.

Tokių apokaliptinių pasisakymų kupinos ir jau mano minėtų (o ir kai kurių nepaminėtų) Lietuvos politikų kalbos arba įrašai socialiniuose tinkluose.

Šiukšlių politikos atstovai siekia užpildyti viešąją erdvę efektingais pasisakymais, kurie paremti politinių paskalų ir politinio gyvenimo atliekomis. Tačiau jiems svarbiausia agresyviai atkreipti į save dėmesį ir per daug dažnai kartoti neretai absurdiškus dalykus. Tai tarsi gyvenimas tuščioje erdvėje, kurioje savo galią išreiški tik platindamas renkamas atliekas ir išdidžiai jas demonstruodamas. Visa tai paverčia politiką bereikšme visata, kupina nuolatinio tuštumos pertekliaus.

Šiukšlių politikos atstovai siekia užpildyti viešąją erdvę efektingais pasisakymais, kurie paremti politinių paskalų ir politinio gyvenimo atliekomis.

Dar vienas šios politikos bruožas – gėdos trūkumas. Tačiau jei tenka išgyventi gėdos jausmą, jis naudojamas tik nuraminti publiką, atkurti gerą savijautą, o ne realiai veikti siekiant spręsti socialines problemas ar mažinti socialinę neteisybę. Šiems politikams svarbu nejausti kaltės ir ją permesti tiems, kurie yra „aukštai“ (pvz., valdančiai politinei daugumai), juos įvairiausiais būdais žeminant.

Šį rugsėjį Greene, Twitteryje rašydama apie prezidento Joe Bideno kalbą, kurioje jis kritiškai atsiliepė apie „MAGA respublikonus“, palygino jį Hitleriu. Ji taip pat paskelbė vaizdo įrašą, kuriame Bidenas su mažais ūsais stovi ant pakylos su svastikomis už nugaros. Įraše girdėjosi Hitlerio, besikreipiančio į džiūgaujančią minią, balsas. Siekdama pažeminti Bideną, Greene trivializavo nacizmą ir su juo susijusias istorinius žiaurumus.

Naudodamosi nereikšmingomis, bet hiperbolizuotomis smulkmenomis, groteskiškai tyčiodamiesi iš politinio gyvenimo epicentre esančių asmenų, šiukšlių politikos atstovai vaizduoja elegantiškas aukas, nes jiems atrodo, kad aukos sindromas madingas. Todėl jie dažnai fantazuoja, kad juos atakuoja daugybė išorinių jėgų, tarp kurių ir globalizmo apologetai, ir liberalai su savo begaliniu liberalumu, ir apskritai progresyvios politinės jėgos. Tai agresyvūs, nuolat viskuo besipiktinantys ir įtarūs žmonės, kurių vargai ir bėdos projektuojami ne į save, o į kitus.

Šiukšlių politika gali būti vadinama ir kitais vardais, bet čia norėjosi atkreipti dėmesį į kai kuriuos šios politikos bruožus ir praktikas, sietinas su keista vienos socialinės klasės retorika ir vaizdynu. Savo autobiografijoje „Šoko vertė“ (angl. Shock value, 1981) jau minėtas režisierius Johnas Watersas rašė, kad šiukšlės visada privalo sujungti pasibjaurėjimą ir pramogą. Šiukšlių politika kelia pasibjaurėjimą, bet ji neabejotina pramoga, kuri žavi joje dalyvaujančių barokiniu karnavalu, totaliai nekorektiškais jų pasisakymais, paskalų pertekliumi, skandalų troškuliu ir dėmesiu juokingoms nuogirdoms.

Artūras Tereškinas, Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros profesorius

Šaltinis: lrt.lt

VDU Tėvų akademijoje – apie tėvystės resursus

2022 m. gruodžio 15 d. (ketvirtadienį) 18:00 val. kviečiame į VDU Tėvų akademijos nuotolinę paskaitą „Tėvystės resursai: kuo naudingas dėmesingumo praktikavimas šeimoje?“

Tėvystė kelia ne tik džiaugsmą ir pasitenkinimą. Tėvystė – yra ir nemažo streso šaltinis. Iš kur semtis jėgų ir kantrybės, kai jų labiausiai reikia? Kaip geriau suprasti save ir savo vaikus? Kaip kokybiškai leisti laiką su šeima? Visa tai aptarsime ir išbandysime.

Paskaitą ves VDU Psichologijos katedros docentė dr. Loreta Gustainienė.

Būtina išankstinė REGISTRACIJA: http://smf.vdu.lt/registracija

Paskaita vyks nuotoliniu būdu. Likus dienai iki renginio, užsiregistravusiems bus išsiųsta prisijungimo informacija. Renginys nemokamas.

Kviečiame dalyvauti!

******************

VDU Tėvų akademija – tai dalis Socialinių mokslų fakulteto misijos. Kartą per mėnesį VDU Socialinių mokslų fakulteto dėstytojai – psichologai, sociologai, socialinio darbo atstovai dovanoja nemokamus užsiėmimus tėvams, taip siekdami prisidėti prie visuomenės tobulėjimo. Kviečiame mokytis apie save, šeimą, savo vaikus, jų auklėjimą ir kitomis aktualiomis temomis.