VDU Tėvų akademija: „Ar esu geras tėvas/gera mama?“
2023 m. kovo 23 d. (ketvirtadienį) 18:00 val. kviečiame į VDU Tėvų akademijos nuotolinę paskaitą „Ar esu geras tėvas/gera mama?“. Paskaitą ves VDU Psichologijos katedros docentas dr. Visvaldas Legkauskas.
Būtina išankstinė REGISTRACIJA: http://smf.vdu.lt/registracija
Paskaita vyks nuotoliniu būdu. Likus dienai iki renginio, užsiregistravusiems bus išsiųsta prisijungimo informacija. Renginys nemokamas.
Kviečiame dalyvauti!
******************
VDU Tėvų akademija – tai dalis Socialinių mokslų fakulteto misijos. Kartą per mėnesį VDU Socialinių mokslų fakulteto dėstytojai – psichologai, sociologai, socialinio darbo atstovai dovanoja nemokamus užsiėmimus tėvams, taip siekdami prisidėti prie visuomenės tobulėjimo. Kviečiame mokytis apie save, šeimą, savo vaikus, jų auklėjimą ir kitomis aktualiomis temomis.
Doktorantai kviečiami dalyvauti mokslinių išvykų ir renginių konkurse
VDU doktorantai kviečiami dalyvauti mokslinių išvykų (stažuočių) ir nuotolinių renginių konkurse. Finansavimas iš VDU Mokslo fondo skirtas mokslinėms išvykoms (stažuotėms), nuotoliniams renginiams, kurie įvyks nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. Vienas doktorantas gali pretenduoti į ne didesnę kaip 800 EUR sumą. Jei doktorantas teikia kelias paraiškas, bendrai prašoma parama negali viršyti 800 eur.
Norinčius dalyvauti konkurse, prašome iki 2023 m. balandžio 3 d. 24 val. pateikti šiuos dokumentus vienu laišku skaitmeniškai VDU Mokslo ir inovacijų departamentui el. pašto adresu mokslas@vdu.lt :
- Užpildytą paraišką (1 priedas). Paraiškos formoje nurodoma informacija apie konkurso dalyvį, planuojamą išvyką (stažuotę), nuotolinį renginį, jo tikslą, nurodoma atlikta kita mokslinė veikla, pateikiama išvykos (stažuotės), nuotolinio renginio sąmata (dienpinigiai neskiriami). Paraiškas ekspertai vertina pagal formą, nurodytą 2 priede.
- Sutikimą iš priimančios institucijos arba patvirtinimą apie dalyvavimą renginyje (gali būti ir elektroninis laiškas);
- Svarbiausių doktorantūros studijų laikotarpiu (stojimo į doktorantūros studiją publikacijos neužskaitomos) publikuotų ir užregistruotų Universiteto mokslo publikacijų duomenų bazėje publikacijų sąrašą ir publikacijų kopijas. Galima pateikti ir mokslines publikacijas, priimtas spaudai (po recenzavimo procedūros), kartu pateikiant tokį faktą patvirtinančią mokslo žurnalo redkolegijos išduotą pažymą. Neužregistruotos Universiteto mokslo publikacijų duomenų bazėje publikacijos nebus vertinamos.
Dėl doktoranto publikacijų sąrašo ištraukimo iš VDU bibliotekos duomenų bazės CRIS ar platesnės informacijos prašome kreiptis į Mokslo ir inovacijų departamento darbuotojus: Laurą Stankevičienę, laura.stankeviciene@vdu.lt, tel. (8 37) 327 946, mob. 8 611 46396, Juditą Černiauskienę (ŽŪA doktorantams), judita.cerniauskiene@vdu.lt, tel. (8 37) 788 147, 8 659 93743.
Sveikiname fakulteto bendruomenę su Kovo 11-ąja!
Sveikiname visą fakulteto bendruomenę su Kovo 11-ąja – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena!
Šiemet minėdami 33-ąsias nepriklausomybės atkūrimo metines, švęskime savo laisvę: vertinkime ryžtą ir vienybę tų žmonių, 1990-aisiais išdrįsusių pasipriešinti agresoriui ir nusprendusių mūsų šalį vesti vakarų demokratijos keliu.
Drąsinkime ir palaikykime savo brolius ir seseris Ukrainoje, kurių kova už laisvę gyventi nepriklausomoje valstybėje vis dar tęsiasi.
Pasididžiavimo savo šalimi, pakilios dvasios ir laisvės širdyse!
Lietuvių kilmės antropologė: Amerika akcentavo etninių šaknų slėpimą
„Žinoma, aš esu lietuvių diasporos atstovė, tačiau nepažįstu savęs kaip lietuvės, neskaitant tam tikrų detalių. Amerika XX amžiuje akcentavo prisitaikymą, savo etninių šaknų slėpimą, o tai iš tiesų liūdna, kai pagalvoji apie visą įvairovę ir kalbas, kurios buvo prarastos, nes ta karta pernelyg bijojo, kad jų vaikai nepasieks sėkmės Amerikoje, jei tos šaknys nebus paslėptos“, – apie savo santykį su Lietuva kalba lietuvių kilmės amerikietė, antropologė Eunice Blavascunas, kuri kovo viduryje lankysis Kaune, Vytauto Didžiojo universitete (VDU), pagal Vytauto Kavolio vardo tarpdisciplininės profesūros programą.
„Seinuose, Lenkijoje, praleidau Jonines, mačiau ten spektaklį apie tai, kad Lietuva buvo paskutinė pagonių šalis Europoje. JAV turiu lietuvių draugų, žinau apie Abiejų Tautų Respubliką, Adomą Mickevičių. Regiu Lietuvą iš šių nuotrupų, tačiau nemanau, kad iš tiesų ją pažįstu. Tai vieta, kurioje juntamas paslaptingas ryšio troškimas. Regis, ji yra visiškai kitokia, ramesnė, nei Lenkija, kuriai būdinga labai emocinga saviraiška. Tikiuosi, kad vizito metu sužinosiu gerokai daugiau“, – viliasi amerikietė.
Pasak mokslininkės, Lietuvoje gimė jos proseneliai, o pavardė buvo pakoreguota Eliso saloje, jiems atvykstant į JAV – taip jie tapo „Blavascunais“. Septintajame dešimtmetyje giminaičiai persivadino į „Blanchard“, norėdami pritapti, tačiau pati Eunice suaugusi nusprendė susigrąžinti ankstesnę pavardę. E. Blavascunas tėvas palaikė ryšius su lietuvių bendruomene Grand Rapidso mieste Mičigano valstijoje, priklausė Vytauto klubui, kuriame bendravo emigrantai iš Lietuvos. Pati Eunice jau ne kartą lankėsi Lietuvoje – Vilniuje, Trakuose, Dzūkijoje.
Rytų Europa patraukė griuvus Berlyno sienai
Vienas iš svarbiausių E. Blavascunas mokslinių interesų – miškai, todėl natūralu, kad jai artima Lietuva, Lenkija, Rytų Europa. Tyrėja pabrėžia, kad jai darbe yra itin svarbus tarpdiscipliniškumas, skirtingų sričių derinimas: savo kaip mokslininkės veikloje ji derina antropologiją ir aplinkotyrą.
„Gamtos mokslai bando mums suteikti objektyvią perspektyvą, tačiau jie dažnai yra susiejami su politika. O toks mokslas kaip antropologija leidžia pamatyti, kaip žmonės supranta pasaulį, žvelgdami į jį per skirtingas kultūrines prizmes. Net ir mokslas yra praktikuojamas skirtingai skirtinguose pasaulio kraštuose“, – paaiškina pašnekovė.
„1989-aisias studijavau žmogaus evoliuciją koledže, kai įbėgo studentas ir pasakė: „Berlyno siena griūna. Žmonės pereina į abi puses!“. Nuo tos akimirkos supratau, kad noriu keliauti į Rytų Europą“, – pasakoja mokslininkė.
Belovežo girioje persipina komunistinė istorija ir turtinga gamta
Miškai ją sudomino tuomet, kai norėdama aplankyti Rytų Europą ir sutaupyti ji įsidarbino JAV Miškų tarnyboje Vašingtone. Vieną dieną ten apsilankę lenkų miškininkai papasakojo apie Belovežo girią – didžiausią Europoje lygumų mišką, pasižymintį didžiausia augalijos ir gyvūnijos gausa visame žemyne. 1995-aisiais E. Blavascunas pavyko šią girią aplankyti.
Belovežo girią, kuri yra įtraukta ir į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, E. Blavascunas tyrinėja įvairiais aspektais. Tarp jų – ir kaip šio miško senųjų ąžuolų, bizonų ir tūkstančių vabzdžių istorija persipina su regiono autoritarine, komunistine istorija bei iškilusiu kraštutinės dešinės judėjimu Lenkijoje.
„Komunizmas neįveikė nacionalizmo ir nesustabdė nacionalinio projekto siekimo. Ryšys su Belovežo giria – sudėtingas, nes, kaip ir Lietuva, čia daugiau nei 100 metų buvo Rusijos imperija, o dauguma gyventojų XX a. trečiajame dešimtmetyje save laikė baltarusiais, tiksliau – tuteišiais (čionykščiais), o ne etniniais lenkais. Tačiau visa tai pakeitė miškininkystė ir permainingas politikos bei smurto paženklintas laikotarpis – tarpukaris ir Antrasis pasaulinis karas. Kai lankiausi Belovežo girioje, nuo 1995-ųjų iki 2017-ųjų, žmonės mėgino apsvarstyti šią praeitį, įvertindami, kas ką išdavė komunizmo metais. Visa tai vyko tuo pat metu svarstant, ar miškas turėtų būti smarkiai iškirstas, ar griežtai apsaugotas kaip nacionalinis parkas“, – glaustai savo tyrinėjimus pristatė antropologė.
„Miškai, kaip rašė Robertas Pogue Harrisonas, seka įkandin civilizacijos. Tai vietos, kurios nebuvo paliestos žemdirbystės. Akivaizdu, kad mokslinė žemdirbystė, kildinama iš vokiškosios tradicijos, jau pavertė ir miškus žemės ūkio objektais. Tačiau naujos žinios apie juos, pavyzdžiui, kanadiečių biologės Suzanne Simard darbai, atskleidė, kokią svarbą turi miškų bioįvairovė. Man patinka galvoti apie miškininkystės iššūkius – kaip auginti ir kirsti medžius žmogaus reikmėms, vis dar atsižvelgiant į miškų integralumą?“, – šios temos aktualumą paaiškina mokslininkė.
Viliasi pradėti tyrinėjimus ir Lietuvoje
Eunice Blavascunas Lietuvoje lankysis dvi savaites – čia ji dalyvaus VDU Vytauto Kavolio vardo profesūros programoje, skirtoje trumpalaikiams dėstymo vizitams. Mokslininkė skaitys paskaitas studentams ir visuomenei, susitiks su universiteto bendruomene, lankysis VDU Botanikos sode, Lietuvių išeivijos institute ir V. Adamkaus bibliotekoje-muziejuje.
Paskaitose viešnia aptars įvairias temas – taikomąją antropologiją, lietuvių diasporos istoriją, komunistinės praeities įtaką miškininkų ir biologų santykiams, Belovežo girios vaidmenį pabėgėlių krizės metu ir t. t.
„Man didelė garbė būti pakviestai dalyvauti šioje programoje. Esu labai atsidavusi tarpdisciplininėms perspektyvoms. Tiek aplinkotyroje, tiek antropologijoje tenka galvoti ir dėstyti apie žmogaus evoliuciją, klimato kaitą, kultūrines prasmes, aplinkosaugos humanitariką. Tik tuomet, kai istorizuojame mokslus, kai kreipiame didelį dėmesį ne tik į žmonių pasaulį, galime geriau suprasti tai, ką darome šioje planetoje ir ką planeta daro mums. Viliuosi, kad vizito Kaune metu galėsiu pasimokyti iš to, kaip dėstoma Vytauto Didžiojo universitete“, – sakė mokslininkė, papildydama, jog yra atvira galimam bendradarbiavimui Lietuvoje, kadangi čia daug ežerų ir miškų, be to, šiuo metu šalyje gyvena daug ukrainiečių pabėgėlių, o valstybė turi sieną su Rusija.
V. Kavolio profesūros programa siekia stiprinti ryšius tarp Lietuvos ir lietuvių diasporos akademinės bendruomenės, skatinti tarpdiscipliniškumą moksle ir studijose. Paramą vizitui teikia Lietuvių fondo administruojamas Danos Gedvilienės fondas.
„Tavo tėvas tikras bambeklis“: ar tai tik nekaltas komentaras?
Dr. Viktorija Čepukienė, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto Psichologijos katedros docentė
Vaikų turintys tėvai tokius ir panašius pasisakymus naudoja dažnai net nesusimąstydami, ką juos girdėdami išgyvena vaikai. Greičiausiai ne vienas net nusistebėtų, negi tai kažkas blogo? Vis tik, jei vaikai panašius komentarus girdi dažnai ir dar iš abiejų tėvų, tai gali stipriai paveikti jų emocinę savijautą ir psichologinį funkcionavimą ilgalaikėje perspektyvoje, nes tai yra viena iš trianguliacijos, t. y. vaikų įtraukimo į tėvų tarpusavio konfliktus, išraiškų, atspindinti ydingus santykių šeimoje modelius.
Perkelia savo naštą vaikams
Neretai tėvai užuot sprendę konfliktus tarpusavyje ar išsakę parteriui tai, kas jam / jai nepatinka, įtraukia į tai savo vaikus. Kodėl tėvai taip elgiasi? Konfliktai su partneriu ir netenkinantys santykiai visada kelia nerimą ir įtampą abiem poros pusėms, kurios norima atsikratyti visais įmanomais būdais. Ir gana didelė konfliktuojančių tėvų dalis nerimo problemą sprendžia jiems prieinamiausiu būdu, tuo, kuriuo savo konfliktus spręsdavo jų pačių tėvai – t. y. nuleisdami „garą“ vaiko akivaizdoje negirdint partneriui, nuteikinėdami vaiką prieš partnerį, taip jam keršijant, tiesiogiai prašydami vaiko paramos bei užuojautos ir pan. Kartais vaikai matydami tėvų barnius ir vieno iš tėvų prislėgtą nuotaiką patys imasi „gelbėti“ tėvus ar guosti tą, kuris, jų nuomone, yra nuskriaustas, o tėvai tai priima, kaip savaime suprantamą dalyką.
Taigi, trianguliacija gali būti tiek labai aiškiai išreikšta, tiek ir ne taip akivaizdžiai pastebima ir gali pasireikšti, atrodytų, nereikšmingais tėvų pasisakymais vaiko akivaizdoje apie savo partnerį, tačiau verčiančiais vaiką jaustis atsakingu už tėvų tarpusavio santykių puoselėjimą ar atstatymą. Pavyzdžiui, motina gali savo vaikui sakyti „Tavo tėvas mūsų nemyli“ arba „Tavo tėvas visada dirba ir niekada neturi mums laiko“, siekdama vaiko užuojautos. Arba tėvas, norėdamas susilaukti vaiko pritarimo, gali sakyti: „Tavo motina visada mane kankina“ arba „Tavo motina visada per daug užsiėmusi, kad skirtų mums laiko“. Vaikai girdėdami vieno iš tėvų pasisakymus apie kitą jaučiasi įpareigoti palaikyti besiskundžiančiojo pusę, užjausti ar rasti stebuklingus būdus, kaip sutaikyti tėvus.
Kai kurie tėvai vaikus paverčia „pasiuntinukais“, kad išvengtų tiesioginio bendravimo su partneriu: „Eik ir pasakyk jam, kad jo daugiau nenoriu matyti“, „Tu jai pasakyk, kad nustotų rėkauti, nes man jau galvą skauda“ ir pan. Kita vertus, tėvai gali dalintis savo jausmais ir skundais dėl savo partnerio su vaiku, slapta tikėdamiesi, kad vaikas jam tai perduos. Tai leidžia tėvams išvengti tiesioginės konfrontacijos su partneriu, didinančios įtampą ir nerimą, tačiau tokiais atvejais sumažindami savo nerimą, šią naštą tėvai užkelia ant pečių savo vaikams, nes jie yra priversti sugerti nepasitenkinimą iš abiejų konfliktuojančių pusių. Dažnas tokios patirties išgyvenimas kelia vaikams nerimą, baimę, nes jie pergyvena dėl galimo šeimos iširimo ir prisiima sau atsakomybę sutaikyti konfliktuojančias puses.
Stiprina konfliktą su partneriu
Tėvai taip pat gali išnaudoti savo vaikus, siekdami dėmesio, užuojautos ir paramos, kurios negauna iš partnerio. Arba jie gali įtraukti savo vaikus į konfliktą, kad įgytų pranašumą ar priverstų savo partnerį jaustis blogai. Pavyzdžiui, konflikto su partneriu įkarštyje gali kviesti vaikus sakydami „Pasižiūrėk į šitą beprotę“, „Pažiūrėk į savo netikėlį tėvą, kad pats tokiu neužaugtum“ ir pan. Tokiais atvejais vaikai visada išgyvena lojalumo konfliktą, nes jam yra svarbūs abu tėvai. Tačiau toks vaiko įtraukimas į tėvų konfliktinius tarpusavio santykius skatina vaiką palaikyti kažkurio iš tėvų pusę ir tokiu būdu nutolti nuo kito iš tėvų, dėl ko blogėja jų tarpusavio santykiai.
Kai kurie tėvai taip pat gali įtraukti savo vaikus į konfliktus su partneriu, siekdami sumažinti savo emocinį skausmą, kylantį dėl konfliktų su partneriu. Pavyzdžiui, po konflikto su partneriu ateiti pas vaiką ir jam guostis, koks jis yra nelaimingas dėl tokio gyvenimo. Arba visą pyktį susikaupusį dėl nesutarimų su partneriu išlieti ant vaiko, pavyzdžiui, dėl to, kad vaikas neišsiplovė puodelio, nepasidėjo į vietą batų, gavo prastesnį pažymį ir pan., t. y. už smulkmenas, dėl kurių paprastai ant vaiko nepyksta. Yra ir dar viena trianguliacijos išraiška – tėvai gali naudoti savo vaikus, siekdami atitraukti dėmesį nuo savo problemų santykiuose su partneriu ir taip išvengti šių problemų sprendimo. Pavyzdžiui, kiekvieną kartą kai gresia konfliktas tarp partnerių, jie savo dėmesį nuo savo nesutarimų nukreipia į vaiko problemas, perdėtai jį kontroliuodami ar apsupdami perdėta globa. Skiriant daug laiko ir dėmesio vaikui, partneriams nebelieka laiko aiškintis savo santykių, tačiau vaikas yra lyg po padidinimo stiklu, dėl ko jo autonomiškumo raidai kyla grėsmė.
Tėvai turėtų suprasti, kad vaiko įtraukimas į konfliktus, nors ir gali laikinai sumažinti jų pačių išgyvenamą įtampą ir nerimą, niekada nepadės išspręsti konfliktų su partneriu, atvirkščiai, vaiko įtraukimas į konfliktus signalizuoja partnerių nemokėjimą spręsti konfliktų, dėl to toks būdas visada veda prie priešingo rezultato – konflikto stiprėjimo. Taip pat būtina žinoti, kad toks šeimos sąveikų modelis, kaip trianguliacija, gali turėti rimtų neigiamų padarinių vaikams. Kai vaikas įtraukiamas į tėvų tarpusavio konfliktus, jis gali jausti stiprų spaudimą stoti į kažkurio iš tėvų pusę, saugoti jo paslaptis, rūpintis jo emocine savijauta ir pan. Dėl to jie gali jaustis pasimetę, bejėgiai ir izoliuoti.
Patiria emocinės sveikatos problemas
Vaikai taip pat gali jausti, kad jie nėra girdimi arba kad į jų jausmus neatsižvelgiama, išgyventi nuolatinį kaltės ir grėsmės jausmą. Vaikams taip pat gali išsivystyti pykčio, pasipiktinimo ar nusivylimo jausmai vieno ar abiejų tėvų atžvilgiu, o tai gali sukelti emocinių ir elgesio problemų, tokių kaip depresija, nerimas, agresija ir sunkumai formuojant pasitikėjimu ir saugiu prieraišumu grįstus santykius. Trianguliacija taip pat gali paveikti vaiko savivertę, nes jie gali pradėti manyti, kad jie yra atsakingi už tėvų tarpusavio konfliktų sprendimą, tačiau jiems tai yra neįveikiama užduotis, todėl ilgainiui jie nusivilia savimi, išgyvena nesaugumo ir abejonių savimi jausmus. Be to, konfliktai gali turėti įtakos net ir vaiko fizinei sveikatai, nes nuolatinė įtampa ir stresas dėl konfliktinių santykių šeimoje gali kelti galvos, skrandžio skausmus ir kitus fizinius simptomus.
Prieš kelis metus Lietuvoje atliktas mokslinis tyrimas patvirtino anksčiau keliamas prielaidas, kad trianguliacija turi ne tik trumpalaikes, bet ir ilgalaikes pasekmes. Suaugusieji, kurie gimtojoje šeimoje patyrė įtraukimą į tėvų tarpusavio konfliktus, turi daugiau emocinės sveikatos problemų, didesnių sunkumų palaikant darnius santykius su savo partneriais ir patys yra labiau linkę savo vaikus įtraukti į konfliktus nei suaugusieji, kurie tokios patirties neturėjo ar ji buvo retai pasitaikanti ir neišreikšta. Tai rodo, kad suaugusieji yra linkę perkelti gimtojoje šeimoje patirtus ydingus santykių modelius į savo santykius suaugus.
Taigi, trianguliacija gali padaryti didelę žalą vaikams netgi ilgalaikėje perspektyvoje, todėl tėvai turėtų daryti viską, ką gali, kad neįtrauktų savo vaikų į konfliktus. Jei tėvai negali išspręsti savo problemų savarankiškai, jie turėtų kreiptis profesionalios pagalbos, pavyzdžiui, psichologo ar psichoterapeuto, kad užtikrintų, jog konfliktai neigiamai nepaveiktų jų vaikų. Na, o kiekvieną kartą prieš adresuojant vaikui „nekaltą“ komentarą apie partnerį, derėtų pagalvoti, kaip dėl to jausis vaikas ir gal tai padės save sulaikyti nuo tokių nereikalingų, nieko nesprendžiančių, tačiau vaikui emocinę naštą užkraunančių pasisakymų.
Pasaulinę socialinio darbo dieną kviečiame į konferenciją apie lyčių lygybę
Kovo 21 d., 10 val., Vytauto Didžiojo universitete (V. Putvinskio g. 23–103) vyks mokslinė-praktinė konferencija „Lyčių dimensijos integravimas į socialinio darbo studijas, tyrimus ir praktiką“. Konferencija bus skirta Pasaulinei socialinio darbo dienai švęsti ir paminėti. Registracija vyksta internetu.
Konferenciją organizuoja VDU Socialinio darbo katedra, VU Bendruomenės vystymo skyrius ir projektas SPEAR, kurio partneriai yra VDU ir VU.
Šiemet viena pagrindinių Pasaulinės socialinio darbo dienos temų – pagarba įvairovei skatinant bendrą socialinį veiksmą.
Konferencijos metu projekto SPEAR VDU ir VU komandos pristatys institucines praktikas užtikrinant lyčių lygybę universitetuose, Socialinio darbo katedros mokslininkės ir mokslininkai, socialinio darbo praktikos atstovės ir atstovai pristatys lyčių temos svarbą dirbant su socialinio darbo lauko problemomis ir atliepiant atskirties grupių poreikius.
Universitetas skyrė paramą SMF Sociologų klubui
Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), realizuodamas socialiai atsakingo universiteto modelį, kasmet savo biudžete numato ir konkurso būdu skiria finansinę paramą VDU studentiškų organizacijų projektinėms idėjoms skatinti ir jas įgyvendinti.
Universiteto organizacijoms parama yra skiriama projektų paraiškų konkurso būdu, atsižvelgiant į projekto turinį ir jo atitiktį prioritetinėms veiklos kryptims: darnių santykių su universiteto bendruomene kūrimas ir puoselėjimas; veiklų, susijusių su mokslu, menu ir studijomis inicijavimas; organizacinės kultūros ir studentiškų tradicijų puoselėjimas; studentiškų organizacijų vaidmuo visuomenės raidai; veiklų, susijusių su studentų interesais ir jų atstovavimu, koordinavimas.
2023 m. horizontalioji prioritetinė kryptis: veiklų, skatinančių ukrainiečių įtrauktį kūrimas, siekiant dialogo ir ryšio puoselėjimo su universitetu, miestu, šalimi. Tokios veiklos buvo papildomai skatinamos ir remiamos.
2023 m. vasario 13 d. paskelbus Vytauto Didžiojo universiteto studentiškų organizacijų paramos konkurso pabaigą buvo pateikta 10 projektų paraiškų. Buvo nuspręsta, jog 6 pateikti projektai bus visiškai arba dalinai remiami universiteto. Bendra projektų finansavimo suma siekė apie 15 tūkst. eurų.
2023 m. universitetas lėšas skyrė ir VDU SMF Sociologų klubui SOC’kava.
Universitetas susisieks su kiekvienu projektų paraiškos teikėju asmeniškai ir informuos apie procedūras susijusias su projekto rėmimu.
Sistemų perspektyva psichologijoje ir socialiniame darbe: teorija, tyrimai ir praktika
Kovo 23 dieną vyks kasmetinis tarptautinis kongresas „The Professions of Systemic Approach“, kurio metu pranešimus skaitys 13 pranešėjų iš skirtingų pasaulio šalių (su vertimu į anglų k.).
Kviečiame dalyvauti tarptautiniuose webinaruose bei paralelinėje konferencijoje VDU „Sisteminis požiūris psichologijoje ir socialiniame darbe: teorija, mokslas ir praktika”, kurioje pranešimus skaitys 4 Socialinių mokslų fakulteto dėstytojai.
Registracija į VDU konferenciją, su galimybe 10-18 val. universiteto patalpose stebėti tarptautinį webinarą (anglų k.) ir 18-20 val. dalyvauti VDU konferencijoje (lietuvių k.), paspaudus šią nuorodą.
Dalyvavimas nemokamas
Vietų skaičius ribotas
Bus išduodami dalyvių pažymėjimai
Daugiau informacijos: rytis.pakrosnis@vdu.lt
„Transform4Europe“ kviečia į Europos kultūros festivalį Lenkijoje
Balandžio 24–28 dienomis Silezijos universitete Lenkijoje vyks Europos universitetų aljanso „Transform4Europe“ Europos kultūros festivalis.
Renginys vyks dviejuose miestuose, Katovicuose bei pasienio mieste Cešyne, suteikiant dalyviams galimybę pajusti ne tik šių miestų, bet ir Silezijos bei Cešyno regionų atmosferą. Jie taip pat galės dalyvauti įvairiose meninėse dirbtuvėse. Dirbtuvės bus skirtos filmų kūrybai, muzikai, teatrui, šokiui, plakatų kūrimui, komiksams, keramikai, performansams, animacijai, žaidimų kūrimui ir kt.
Aljansas padengs studentų kelionės ir apgyvendinimo išlaidas.
Dalyvių paraiškos priimamos iki kovo 12 d.
Informacija dėl dalyvavimo VDU atstovams teikiama el. paštu Transform4Europe@vdu.lt.
Skelbiamas šeštasis „Erasmus+“ praktikos konkursas 2022–2023 m. m.
VDU Tarptautinių ryšių departamentas (TRD) skelbia šeštąjį konkursą studentų ir būsimų absolventų „Erasmus+“ praktikai 2022–2023 m. m. Atrankos dokumentus galima teikti iki 2023 m. kovo 31 d.
Praktikos laikotarpis – nuo 2 iki 6 mėn. (su galimybe prasitęsti praktiką)
Atrankose gali dalyvauti dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai, kurie esamoje studijų pakopoje (kurioje dabar mokosi ir kurioje studijuodami planuoja vykti į praktiką) nėra išnaudoję daugiau kaip 10 mėn. (vientisųjų studijų studentai – 22 mėn.) Erasmus studijų / praktikos laikotarpio.
Dokumentai atrankai
Atrankos dokumentai Erasmus+ studentų praktikai:
- Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Student Traineeship (EU countries)“;
- Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą).
Atrankoje gali dalyvauti I–III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai.
Atrankos dokumentai Erasmus+ absolventų praktikai:
- Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Recent Graduate Traineeship (EU countries)“;
- Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą);
- Fakulteto atstovo rekomendacija (laisva forma).
Atrankoje gali dalyvauti I – III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų paskutinio kurso studentai. Praktika gali prasidėti tik po studijų baigimo (diplomo įgijimo) ir turi baigtis per vienerius metus nuo studijų baigimo datos.
Pirmenybė atrankoje suteikiama:
- Studentams, kurių studijų programoje yra numatyta praktika;
- Studentams, kurie pirmą kartą dalyvaus „Erasmus“ praktikos mobilume.
Atrankos kriterijai
- studento motyvacija;
- geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios;
- praktikos atitikimas studijų programai;
- studento darbo, studijų, stažuočių, dalyvavimo tarptautiniuose akademiniuose projektuose, visuomeninėje veikloje patirtis užsienyje ir Lietuvoje;
- dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai. Visų pakopų pirmojo kurso studentams: pirmojo semestro mokymosi rezultatai, neturint – bakalauro / magistrantūros diplomo priedėlyje atsispindintys mokymosi rezultatai.
Atrankos kriterijų eiliškumas nėra apibrėžtas. Fakultetai turi teisę nustatyti, viešai paskelbti ir atrankos metu taikyti atskirą kriterijų eiliškumą bei papildomus kriterijus.
Atrankos rezultatai bus skelbiami el. paštu, informuojant visus kandidatus.
Erasmus+ praktikos konkursai bus vykdomi kiekvieną mėnesį iki 2023 m. birželio.
