Seminare aptars bendruomenės vaidmenį kuriant tvarų kraštovaizdį
Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedra kviečia į sociologijos profesoriaus dr. Paul Draus iš Mičigano-Dearborno universiteto (JAV) viešą praktinį seminarą „Nuo konflikto iki bendradarbiavimo: vietos bendruomenės, valdžios ir akademinės bendruomenės vaidmuo kuriant atvirus ir tvarius kraštovaizdžius“. Seminaras vyks balandžio 20 d., 14 val. Vytauto Didžiojo universitete (K. Donelaičio g. 52, 304 aud., Kaune).
Seminaro metu bus siekiama aptarti šiuos klausimus:
- Kaip universitetų bendruomenės (administracija, dėstytojai, studentai) galėtų paskatinti aktyvesnį vietos bendruomenės, valdžios ir pramonės atstovų bendradarbiavimą miesto viešųjų erdvių ir natūralių žaliųjų erdvių klausimais?
- Kaip šioje srityje kylantys konfliktai galėtų pasitarnauti siekiant geresnių rezultatų?
- Kokie projektai galėtų suteikti erdvės tiek mokymui ir mokymuisi, tiek ir tarpusavio bendradarbiavimui ir problemų sprendimui?
Seminare kviečiame dalyvauti įvairių akademinių disciplinų tyrėjus, studentus, vietos bendruomenių, valdžios institucijų atstovus, kurie domisi bendradarbiavimo projektų mieste ir atskirose jo viešosiose erdvėse galimybėmis. Seminaro dalyviai grupelėse susipažins su skirtingų atvejų pavyzdžiais bei turės galimybę aptarti ir pasiūlyti galimus jų sprendimo būdus bei tarpusavio bendradarbiavimo galimybes.
Norinčius dalyvauti seminare, prašome užsiregistruoti.
Jei turėtumėte klausimų, maloniai kviečiame rašyti el. paštu sk@vdu.lt
Padėk pirmakursiams dėti pirmuosius žingsnius universitete – tapk mentoriumi!
Kas yra pirmakursių mentorystės programa?
Tai programa, skirta padėti pirmo kurso studentams, norintiems greičiau integruotis universiteto bendruomenės, akademinėse ir socialinėse veiklose.
Kas yra pirmakursių mentorius?
Pirmakursių mentorius yra lyg gidas, padedantis pirmakursiams užmegzti ir palaikyti ryšius su akademine aplinka, nauju miestu, bendrakursiais ir universiteto bendruomene. Tai žmogus, gebantis įkvėpti ir padrąsinti į universiteto bendruomenės gretas prisijungusį naujoką, suteikiant kuo daugiau naujų žinių: apie universitetą, jo fakultetus, laisvalaikio veiklas. Visą mentorystės laikotarpį mentorius–savanoris rūpinasi pirmakursiais, studijuojančiais toje pačioje arba gretimoje studijų programoje.
Kas gali prisijungti prie pirmakursių mentorių komandos?
Ši galimybė yra skirta aktyviems ir visada pasiruošusiems padėti, vyresniems nei pirmo bakalauro kurso universiteto studentams, kurie jau yra sukaupę studentiškos patirties ir žinių.
Kokie yra pagrindiniai mentoriaus-savanorio darbai?
- Dalyvavimas mokymuose bei kituose neformaliuose susitikimuose, planuojant ir įgyvendinant veiklas
- Pirmakursiams skirtos įvadinės savaitė planavimas ir organizavimas
- Pirmakursiams skirto renginio „Vėliavos medžioklė“ organizavimas bei dalyvavimas jame
- Visokeriopa pagalba studentams atsakant į jiems rūpimus klausimus, padedant išspręsti iškilusius iššūkius ar problemas
„Sunkiausia ir labiausiai įsiminusi mentorystės užduotis – atsistoti prieš pirmo kurso studentų auditoriją ir pristatyti save, papasakoti apie svarbiausius dalykus, kuriuos jie turėtų žinoti. Po šios užduoties viskas ėjosi labai lengvai, nepaisant miego trūkumo, tai buvo nepamirštama patirtis, atvėrusi kelią naujoms pažintims su nuostabiais žmonėmis, kuriuos dabar galiu vadinti savo draugais. Taip pat džiaugiuosi, kad pavyko užmegzti ryšį su pirmakursiais, kurie vis dar, iškilus įvairiems klausimams, noriai ir drąsiai prašo mano pagalbos“, – pasakoja mentorė Eglė.
Kaip prisijungti prie mentorių komandos?
Visi norintys prisijungti prie pirmakursių mentorių komandos, iki balandžio 12 dienos turi užpildyti registracijos anketą. Patekę į II atrankos etapą bus informuoti iki balandžio 14 dienos, jeigu šiame etape būsite atrinktas, balandžio 18-21 dienomis vyks motyvaciniai pokalbiai.
Būti studentu – nelengvas darbas, tad kviečiame visus motyvuotus VDU studentus prisijungti prie mentorių komandos ir padėti jaunesniems kolegoms žengti pirmuosius žingsnius akademinėje kelionėje!
Daugiau informacijos apie pirmakursių mentorystę:
VDU SMF dalyvauja parodoje „KARJERA & STUDIJOS 2023“
Kovo 30-31 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakultetas dalyvauja didžiausioje Lietuvoje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje „KARJERA & STUDIJOS 2023“, kuri vyksta Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO (Laisvės pr. 5, Vilnius).
Kviečiame pasižvalgyti po pirmosios parodos dienos nuotraukų galeriją:
Fotografijų paroda „TU IR AŠ – VIENO KRAUJO“
VDU Socialinių mokslų fakulteto (Jonavos g. 66, Kaunas) trečiojo aukšto erdves papuošė respublikinio fotografijų konkurso „TU IR AŠ – VIENO KRAUJO“ dalyvių darbų paroda. Kviečiame apsilankyti!
Gyvūnai mūsų gyvenime užima labai svarbią vietą. Vieni jų gyvena mūsų namuose, mylimi ir globojami, tapę šeimos nariais, suteikia mums laimės ir artumo jausmą. Kiti – auginami ne tik iš meilės, bet ir dėl gaunamų iš jų maisto produktų: kiaušinių, pieno, mėsos… Dar kiti gyvena laisvi greta mūsų namų, kaimynystėje, arba džiaugiasi laisve laukinėje gamtoje, o mes būnam laimingi, bent iš tolo pamatę kokį laukinį žvėrį ar paukštį.
2022-ieji buvo paskelbti Gyvūnų gerovės metais. Tačiau kiekvieni metai gali būti skirti gyvūnų gerovei. Kauno taikomosios dailės mokykla surengė fotografijos besimokančiųjų darbų konkursą, skirtą atkreipti dėmesį į gyvūnus. Geriausios konkurso nuotraukos atrinktos į parodą. Dalyviai jose perteikia žmogaus santykį su gyvūnais, įdėmiu žvilgsniu stebi aplinką ir fiksuoja tiek arti mūsų, tiek laukinėje gamtoje gyvenančią gyvūniją.
Kviečiame ir pasigrožėti, ir susimąstyti, ar visada su gyvais tvariniais išlaikome santykį: tu ir aš – vieno kraujo.
Konkurso ir parodos rengėjos: KTDM audiovizualinio meno mokytojos Kristina Valasevičienė ir Kristina Stankuvienė
Kaip aš patyriau Lietuvą
Mieli Socialinių mokslų fakulteto bendruomenės nariai,
kviečiame jus dalyvauti renginyje “Kaip aš patyriau Lietuvą”, kuris skirtas (susi)pažinti su fakultete studijuojančiais tarptautiniais studentais, išgirsti jų patirtis. Renginio metu bendrausime, skanausime ir įsitrauksime į interaktyvias veiklas.
Susitikime balandžio 18 dieną nuo 14 val. pirmo aukšto fojė, planuojama renginio trukmė 1,5 val.
Maloniai prašome jus užsiregistruoti paspaudus šią nuorodą:
#SocLab / fotografijų KONKURSAS MOKSLEIVIAMS
Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakultetas 10-12 klasių moksleivius kviečia dalyvauti fotografijų konkurse “Savas ir svetimas: kada atsiribojame, o kada kuriame ryšius?”
Mūsų kasdienis gyvenimas susideda iš nuolatinio sienų ir ribų kūrimo bei jų peržengimo. Be sienų, be SVETIMO negalėtume apibrėžti savęs – neapibrėžus KITŲ, nebūtų ir MES.
Kaip Jūs suprantate, kas Jūsų aplinkoje yra SAVAS ir kas yra KITAS? Užfiksuokite situacijas, kurios jums kalba apie sienas ir ribas šiandienos pasaulyje.
Šie klausimai gali tapti gairėmis jūsų fotografijų konkursui:
- Kas mane išskiria iš kitų žmonių? Kuo aš unikalus, skirtingas?
- Kada ir kur jaučiuosi „svetimas“?
- Kas man padeda kurti santykį su nepažįstamu, į mane nepanašiu žmogumi?
- Kas vienija „savus“ ir „svetimus“ visuomenėje?
- Kaip galiu prisidėti prie socialinių ribų mažinimo?
Norintys dalyvauti konkurse kviečiami pateikti 1-3 konkurso temą atliepiančias nuotraukas ir bendrą jų aprašymą (~ iki 250 žodžių). Konkurse gali dalyvauti moksleivių grupės nuo 2 iki 6 asmenų.
Dalyvių prašome registruotis: https://smf.vdu.lt/moksleiviams
Nuotraukas ir jų aprašymus prašome siųsti el. p. adresu: lina.bartuseviciene@vdu.lt iki 2023 m. gegužės 1 d. Jei turite klausimų, rašykite mums.
Darbų vertinimo kriterijai: kūrybiškumas, idėjos aiškumas ir jos atskleidimo gylis; aprašymo kokybė.
Konkurso dalyvių nuotraukos bus eksponuojamos VDU Socialinių mokslų fakulteto erdvėse, fakulteto interneto puslapyje ir socialinių tinklų paskyrose.
Konkurso nugalėtojai bus apdovanoti prizais
Viešas paskaitas apie ispanų kiną ir maistą skaitys profesorius iš JAV
Kovo 27–31 d. VDU Sociologijos katedroje pagal „Erasmus+“ programą lankysis ir viešas paskaitas skaitys prof. dr. Jorge González del Pozo iš Mičigano-Dirborno universiteto (University of Michigan-Dearborn, JAV).
Prof. dr. J. González del Pozo nuo 2007 m. Mičigano-Dirborno universitete dėsto paskaitas apie ispanų literatūrą, kiną, kultūrą ir kalbą. Jis yra skelbęs darbus apie ispanų šiuolaikinės literatūros kritiką, ispanų kino istoriją ir kitas temas, tarp jų – apie Pedro Almodóvaro filmus, XX a. 9 dešimtmečio ispanų kiną ir užsieniečius, keliaujančius per Kastilijos regioną. Šiuo metu jis rengia darbą apie ispanų identitetą per maistą ir gastronomiją, taip pat – rinkinį apie transatlantinius ispaniškus filmus, kuriame analizuojamos kryžkelės tarp namų, seksualumo ir politikos.
Vytauto Didžiojo universitete svečias skaitys tris viešas paskaitas kovo 28 ir 30 dienomis. Kovo 28 d., antradienį, 9 val., VDU daugiafunkciame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23–313) prof. dr. J. González del Pozo skaitys paskaitą tema „Pedro Almodóvaras: unikalus jo kaip autorinio kino atstovo stilius ir filmografija“ („Pedro Almodóvar: A Unique Style as Auteur and Filmography“). Per daugiau nei 40 m. karjerą P. Almodóvaras iš enfant terrible pavirto į tarptautinio kino gigantą. Paskaitoje bus analizuojamos svarbiausios jo kaip autorinio kino atstovo charakteristikos, taip pat aptariama dabartinė jo filmų komercinė vizija.
Kovo 30 d., ketvirtadienį, 11.15 val., VDU Socialinių mokslų fakultete (Jonavos g. 66–108) profesorius surengs paskaitą tema „Ispanijos tapatybė per jos maistą ir gastronomiją“ („Spanish Identity Through its Food and Gastronomy“). Virtuvė yra ispanų identiteto šerdis, nes, kaip ir kviečiai, aliejus ir vynmedžiai, ji yra neatskiriama nuo žmonių ir visuomenės esybės. Maistas atstovauja šiai šaliai per savo įvairiapusiškumą ir nuolatinę adaptaciją, peržengiančią pasenusius metodus, kurie buvo skatinami priešdemokratinio laikmečio metu, ir parodančią, kaip ispanų gastronomija simbolizuoja to meto visuomenę, atvirą nesiliaujančioms tarptautinėms įtakoms, priverčiant nuolat reflektuoti ir permąstyti, kas yra Ispanija, per jos kulinarinę kultūrą.
Tą pačią dieną, kovo 30 d., 17 val., VDU Socialinių mokslų fakultete (Jonavos g. 66–108) svečias taip pat skaitys paskaitą tema „Socialiai atsakingas kinas Ispanijoje“ („Socially Committed Film in Spain“). Ispanų kinas pasižymi sena tradicija – socialiai atsakingais filmais, kurie smerkia ir įspėja apie svarbias problemas, tokias kaip prostitucija, nedarbas, imigracija, smurtas šeimoje, klasių kova ir kt. Kinas, kaip pramonė ir reginys, yra įrankis, pasitelkiamas reprezentuojant nacionalinius konfliktus per kultūrines apraiškas.
Telefonas rankoje – pavojus kelyje: kaip atsikratyti ydingo įpročio?
Dažnas vairuotojas įsėdęs į automobilį pamiršta, jog mobiliojo telefono naudoti prie vairo nevalia. Žvilgteli į atsiųstą žinutę, kalba telefonu, naršo internete, fotografuojasi, o gal paskaito ir ilgesnį straipsnį, vis žvilgčiodamas į kelią. Ši didžiulė klaida gali kainuoti jūsų ar kito žmogaus gyvybę. Kaip tai sustabdyti? Apie priklausomybę prie vairo naudotis mobiliaisiais telefonais ir pavojus, kuriuos tokia priklausomybė gali sukelti, kalbame su VDU Psichologijos katedros docente dr. Laura Šeibokaite.
Telefonai tapo mūsų asistentais
Tobulėjančios technologijos pakeitė žmonių kasdienybę ir naujienų prieinamumą, kai visas naujienas ir reikiamą informaciją galime rasti telefone. Dažnai, vos pabudę, žmonės čiumpa telefonus, skaito gautas žinutes, atrašinėja į darbinius laiškus ar naudojasi kitomis programėlėmis. Bėda, jog šis įprotis pastebimas ir tarp vairuotojų.
„Net ir darbus galime daryti telefono pagalba, nebūtinas kompiuteris. Taigi, telefonai vienareikšmiškai tapo mūsų asistentais, kurie mums „parodo“ ne tik lauko temperatūrą, bet ir laiškus, naujienas, kalendoriaus įvykius ir viską, ką tik norime sužinoti“, – į delną telpančio išmaniojo įrenginio privalumus paaiškino psichologė.
Specialistė tikina, jog problema kyla dėl to, kad net vairuojant automobilį, žmogus nenori praleisti reikšmingų naujienų ir pranešimų. Bijo praleisti svarbų darbo skambutį ar žinutę, todėl, sunkiai atsisako noro naudotis telefonu net prie automobilio vairo.
„Sėdus prie vairo, paprastai keliaujame nuo taško A į tašką B, bet darbai, reikalai, gyvenimas nestoja. Ir dažnam vairuotojui nesinori tų reikalų stabdyti. Kartais gali atrodyti, kad per tą valandą, kol vairuos, žmogus praleis kažką itin svarbaus, todėl vos „klaktelėjus“ pranešimo garsui, jis ima telefoną į rankas, kad tik „neiškristų“ iš naujienų srauto“, – apie nevaldomą vairuotojų norą naudotis telefonu vairuojant kalbėjo dr. L. Šeibokaitė.
Bijo likti „už borto“
Nors dažnas gyventojas nesugeba paleisti išmanaus įrenginio iš savo akiračio, tačiau telefonų naudojimas oficialiai Lietuvoje dar nėra priskiriamas prie priklausomybių. Anot specialistės, telefono naudojimas suteikia jausmą, kad realiu laiku esame įvykių sūkuryje, o kitu atveju gali kilti nusivylimo jausmas, jog kažką praleidome. Todėl, net vairuodami automobilį, vairuotojai negali lengvai atsisakyti šio įpročio.
„Iš esmės, nuolatinis pranešimų, socialinių tinklų tikrinimas yra tarsi savęs apdovanojimas. Pavyzdžiui, išgirstame žinutės signalą ir iš karto žinome, kad gauname pačią naujausią informaciją. Tuomet kyla pasitenkinimo jausmas ir noras visada viską žinoti pirmiausiai. Tai užburtas ratas dėl kurio ir nepadedame telefono į šalį net prie vairo“, – aiškino specialistė.
„Dabartinių (šiuolaikinių) telefonų, turbūt nei telefonu nepavadinsi. Jie sudaro greito tempo įspūdį ir žmonėms atrodo, kad jie kažką praleis ir nesudalyvaus. Kyla vadinama „paliktojo už borto“ baimė, kad jeigu aš kažką praleisiu, jeigu telefono nepasiimsiu, būsiu atsietas nuo socialinės terpės“, – telefonų naudotojų baimę įvardijo dr. L. Šeibokaitė.
Telefonas rankose – pavojus kelyje
Vairuojant automobilį, visas dėmesys turėtų būti skirtas į kelyje vykstančius įvykius bei automobilio valdymą, tačiau, kai žmogus rankose laiko telefoną, jo budrumas stipriai sumažėja ir jis gali nepamatyti pėsčiojo ar staigiai stabdančio automobilio, o gal ir į kelią išbėgusio gyvūno.
„Paprastai, kad paskaitytume ir suvoktume, kas parašyta žinutėje, prireikia maždaug 4 sekundžių. Nestebėdami laiko mes apskritai prarandame laiko nuovoką. Įsivaizduokime situaciją: mes žiūrime į telefoną, skaitome žinutę ir užtrunkame 4 sekundes, kai tuo tarpu greičiausias pasaulio bėgikas Usainas Boltas per tas 4 sekundes nubėga trečdalį savo distancijos.
Taip pat mėgstame sakyti, jog galime atlikti kelis darbus vienu metu, bet tai netiesa, mes tik kilnojame savo dėmesį. Vieną akimirką žiūrime į telefoną, o kitą į kelią. Tokioje situacijoje mes nesusikoncentruojame nė į vieną darbą ir dėl to gali kilti didžiulis pavojus“, – įspėja dr. L. Šeibokaitė
Psichologė pastebi, jog dėl išsiblaškymo kyla rizika sukelti eismo įvykį. Pavojus kyla net stovint spūstyje, kai automobiliai juda lėtai, o vairuotojas, nematydamas įvykių kelyje, gali spontaniškai priimti sprendimą paspausti akceleratorių ar užsižiūrėjus į telefoną nepastebėti užsidegusio žalio šviesoforo signalo.
„Dėl telefono naudojimo prie vairo kyla įvairių rizikų. Praradę susikaupimą, vairuotojai gali sukelti eismo įvykį, formuojasi spūstys, nes nepastebimi šviesoforai, taip pat vairuotojas gali išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą taip sukeldamas pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams“, – apie gręsiančius pavojus kalbėjo ji.
Kaip atsikratyti žalingo telefono naudojimo?
Docentė L. Šeibokaitė teigia, jog šio įpročio galima atsikratyti, tačiau tai gali būti sudėtinga, bet pasiryžus – jūsų gyvenimo kokybė ir saugumas kelyje tikrai padidės. Jos teigimu, įprotį keisti reiktų ne tik vairuojant automobilį, bet ir savo kasdieniniame gyvenime, pavyzdžiui, telefonu derėtų nesinaudoti likus pusvalandžiui iki miego laiko.
„Tie žmonės, kurie užsispiria, dažnai pasiekia tikslą. Reikėtų atrasti, kokiu būdu mažinti tą laiką kiekvienam individualiai. Kiti netgi renkasi turėti dieną be telefono. Žmogus pats turi sugalvoti tinkamiausią būdą.
Pavyzdžiui, vairuodama aš telefoną dedu į rankinę, o ją už vairuotojo sėdynės, kad būtų sunkiau pasiekti. Vairuojant rekomenduočiau išjungti ir garsą, jog pranešimai neblaškytų. Taip pat reikia nepamiršti ir išmaniųjų laikrodžių, nes į juos ateinantys pranešimai taip pat nukreipia dėmesį. Jeigu taip sunku nepaimti telefono į rankas, kol esate prie vairo, galbūt reiktų jį padėti į automobilio bagažinę, kad tiesiog fiziškai nebūtų įmanoma juo naudotis“, – patarė dr. L. Šeibokaitė.
Šaltinis: 15min.lt
Studentams – papildomas tarptautinių studijų ir praktikos konkursas
VDU Tarptautinių ryšių departamentas kviečia visus universiteto studentus pasinaudoti galimybėmis išvykti studijų mainams arba praktikai užsienyje.
Papildomas konkursas „Erasmus+“ studijoms (ES/EEE šalyse). Paraiškas konkursui galite teikti iki 2023 m. kovo 27 d.
Besitęsiantys konkursai praktikoms:
Vyksta fotografijų konkursas bakalauro studijų pakopos studentams
VDU Sociologų klubas bakalauro studijų pakopos studentus kviečia dalyvauti fotografijų konkurse „Savas-svetimas-kitas: sienos ir ribos neapibrėžtumų laikotarpyje“. Konkursas vyksta VDU rengiamos IX nacionalinės jaunųjų sociologų ir antropologų konferencijos „Aktualūs sociologijos ir antropologijos tyrimai: problemos ir kontekstai“ rėmuose ir yra alternatyva studentams, kol kas dar nedrįstantiems pristatyti pranešimo konferencijoje.
Mūsų kasdienis gyvenimas susideda iš nuolatinio sienų ir ribų kūrimo ir jų peržengimo. Sienas statome siekdami apsaugoti šalį nuo nepageidaujamų migrantų, karo baimės, jas kertame emigruodami ir laisvai keliaudami. Netiesiogine prasme sienas braižome nuolatos permąstydami socialines, religines, etninių grupių ribas, visuomenėje ieškodami sutarimų, kur prasideda „svetimas“ ar „kitas“. Aštrūs šie klausimai buvo ir koronaviruso pandemijos metu, taip pat – ekologinių krizių akivaizdoje. Kasdienę sandūrą su šiomis ribomis patiriame virtualioje erdvėje, socialinių tinklų „burbulų“ kovose ar spręsdami emocinės ir fizinės sveikatos iššūkius. Ne mažiau dėmesio šiose diskusijose sulaukia ir amžiaus, lyties, vertybių ir įsitikinimų klausimai. Svarbu prisiminti, kad sienos nėra tik kažkas negatyvaus – be sienų, be „svetimo“ negalėtume apibrėžti savęs – neapibrėžus „kitų“, nebūtų ir „mes“.
Norintys dalyvauti konkurse bakalauro studijų pakopos studentai kviečiami pateikti 1-2 konkurso temą atliepiančias nuotraukas ir bendrą jų aprašymą (~ iki 300 žodžių).
Nuotraukas ir jų aprašymą prašome siųsti el. p. adresu: sk@vdu.lt iki 2023 m. balandžio 3 d.
Darbų vertinimo kriterijai: idėjos aiškumas ir jos atskleidimo gylis, sociologinė refleksija, idėjos aprašymo kokybė.
Konkurso dalyvių nuotraukos bus eksponuojamos VDU Sociologijos katedros ir Socialinių mokslų fakulteto interneto puslapyje bei socialinių tinklų paskyrose.
Konkurso nugalėtojams skiriami 50, 30 ir 20 Eur knygyno dovanų kuponai.
Konkurso nugalėtojų apdovanojimai vyks IX nacionalinės jaunųjų sociologų ir antropologų konferencijos „Aktualūs sociologijos ir antropologijos tyrimai: problemos ir kontekstai“ metu, 2023 m. balandžio 21 d. VDU Socialinių mokslų fakultete, Jonavos g. 66, Kaune.
Konkursas yra VDU Sociologų klubo vykdomo projekto „Sockava‘23” dalis. Projektui finansavimą skyrė Vytauto Didžiojo universitetas.
