Sporto ir sveikatos savaitėje – dėmesys fizinei ir psichinei gerovei

„Fiziškai aktyvus ir sveikas gyvenimo būdas sąlygoja gerą sveikatą, o pasyvus gyvenimas lemia lėtinių neinfekcinių ligų atsiradimo riziką, blogesnę gyvenimo kokybę ir sutrumpėjusią gyvenimo trukmę. Fizinis pasyvumas yra vienas iš pagrindinių sveikatos rizikos veiksnių, šalia nesubalansuotos mitybos bei žalingų įpročių. Nors ryšio svarba tarp fizinio aktyvumo ir geros sveikatos yra vis geriau suprantama, tačiau fiziškai aktyvių žmonių skaičius vis dar mažas. Populiarus medicinos žurnalas „The Lancet” paskelbė, kad kas trečias suaugęs žmogus ir 80 proc. paauglių visame pasaulyje nėra pakankamai fiziškai aktyvūs. PSO (Pasaulinės sveikatos organizacijos) duomenimis, kasmet dėl fizinio pasyvumo miršta 3,2 mln. pasaulio gyventojų“, – pastebi VDU Sporto centro trenerė ir viena iš balandžio 17-20 d. universitete vykstančios sporto ir sveikatos savaitės organizatorių, doc. dr. Asta Mockienė. Šios savaitės tikslas – kviesti ir suburti universiteto bendruomenę į sveikatingumo ir fizinio aktyvumo renginius.

Doc. dr. A. Mockienės teigimu, Sporto ir sveikatos savaitė – jau aštuonerius metus vykstantis renginys, kurio metu universiteto bendruomenė ne tik gali išbandyti save įvairiose sporto šakose, bet ir turi galimybę atlikti sveikatai svarbių komponentų analizę.

„Šiemet, kaip ir kasmet, visi norintieji turės galimybę atlikti kūno sudėties analizės tyrimą, kuris stipriai koreliuoja su sveikata. Tyrimu nustatomas kūno riebalų, raumenų skysčių, mineralų kiekis organizme, bazinė medžiagų apykaita, biologinis amžius ir kiti rodikliai, kurie leidžia įvertinti mitybos įpročius, fizinį aktyvumą, riziką sirgti kai kuriomis ligomis, fizinių pratimų poveikį, nustatyti senėjimo tempą. Taip pat atliksime spirometrijos tyrimą, kurio rezultatai parodo kūno audinių prisotinimą deguonimi. Matuosime plaštakos jėgą, kuri yra svarbus sveikatos indikatorius. Šiemet taip pat įtraukėme FMS (Funktional Movement Systems) tyrimą, kuris įvertina žmogaus judesio kokybę. Jei judesio kokybė bloga, išauga traumų tikimybė. Atlikusieji testus gaus rekomendacijas kaip koreguoti vienus ar kitus rodiklius“, – Sveikatos dienos veiklas apibūdina trenerė.

Didžiausia rizika – turintiems mažą fizinį aktyvumą

Kalbėdama apie pagrindines rizikas, kylančias mūsų sveikatai, VDU docentė akcentuoja, kad didžiausi sveikatos rizikos veiksniai yra mažas fizinis aktyvumas, nesveika mityba, stresas bei žalingi įpročiai. Tačiau reguliarus fizinis aktyvumas mokslininkų yra pripažintas geriausiu tarp strategijų (intelektinės veiklos, socialinio aktyvumo, sveikos mitybos), skirtų gerinti bendrą sveikatos būklę – fizinę ir psichinę.

Doc. dr. Asta Mockienė

„Žvelgiant į VDU bendruomenės sveikatos rodiklius, kuriuos kasmet nustatome per VDU vykstančią Pasaulinę sveikatos dieną, reikėtų paminėti, kad apie 70 proc. darbuotojų turi antsvorį arba yra nutukę. Taip pat daugelio bendruomenės narių judesio kokybė yra nepalanki sveikatai, o ją galime pagerinti tik fiziniu aktyvumu“, – dėmesį atkreipia mokslininkė.

Būtent todėl jau keletą mėnesių VDU darbuotojai turi galimybę kiekvieną trečiadienį prisijungti prie trenerės doc. dr. A. Mockienės vedamos diferencinio ėjimo mankštos. „Tai yra moksliškai pagrįsta, nesudėtinga, trumpa, efektyvi, nereikalaujanti jokios įrangos pratimų sistema. Diferencinio ėjimo metu atliekami cikliniai, ritmiški judesiai rankomis ir kojomis. Kadangi kasdienėje veikloje mes daug sėdime, lenkiamės į priekį, atsiranda disbalansas tarp raumenų grupių, todėl diferencinio ėjimo metu judesiai rankomis atliekami tik atgal. Pratimų atlikimas ir seka paremta keliais fiziologiniais dėsningumais: kraujotakos, mikrocirkuliacijos, fascijų judėjimo dėsningumais, viso kūno tarpusavio ritmais ir jų suderinimu. Nustatyta, kad 10 minučių diferencinio ėjimo mankšta pagerina kraujotaką, širdies darbą, audinių kvėpavimą, normalizuoja fascijų įtampas. Dėl šios mankštos poveikio gerėja laikysena, pusiausvyra, gerėja kūno stabilumas bei pečių mobilumas. Nustatyta, kad 57 proc. Lietuvos populiacijos miršta nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, todėl prioritetą turime skirti kardio treniruotei, kuri stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, kontroliuoja antsvorį“, – pasakoja VDU Sporto centro trenerė doc. dr. A. Mockienė.

Biogrįžtamasis ryšys – atsipalaidavimo įpročiams ugdyti

Vienas iš pagrindinių VDU tikslų – puoselėti holistinę sveikatos stiprinimo sistemą, kuri skatintų formuotis, sveikatos atžvilgiu, teigiamoms asmens nuostatoms ir elgesiui. Universitete siekiama ne tik ugdyti fizinį aktyvumą, bet ir daug dėmesio skiriama psichinės sveikatos svarbai. Psichologijos katedros vedėja dr. Gabija Jarašiūnaitė-Fedosejeva atkreipia dėmesį, jog besilankantieji VDU Psichologijos klinikoje neretai kreipiasi ir dėl patiriamo streso, nerimo, kuris kartais pasireiškia ir fiziniais simptomais. „Nuolat patirdami įtampą, žmonės skundžiasi galvos, pilvo skausmais, virškinimo problemomis, odos bėrimais, prasta miego kokybe, negebėjimu sutelkti dėmesio. Pastebima, kad kiek daugiau studentų dėl patiriamo streso ir su juo susijusių sunkumų pagalbos kreipiasi artėjant kolokviumų ar egzaminų laikotarpiui. Dalis kaip streso šaltinį įvardina ir laiko planavimo įgūdžių stoką. Džiaugiamės, kad vis daugiau bendruomenės narių domisi psichologine sveikata ir susidūrę su sunkumais nebijo kreiptis pagalbos“, – pastebi VDU mokslininkė.

Vienas iš būdų, skirtų atsipalaidavimo įpročiams ugdyti ir išmokti susitvarkyti su stresu, yra biogrįžtamasis ryšys. Laimėjus Lietuvos mokslo tarybos paramos infrastruktūrai projektą, Psichologijos laboratoriją papildėme dar pora tokių aparatų. Pasak dr. G. Jarašiūnaitės-Fedosejevos, biogrįžtamasis ryšys – tai procesas, kurio metu žmogus išmoksta kontroliuoti ir valingai paveikti tam tikrus savo fiziologinius parametrus, o ilgainiui – išmoksta kontroliuoti juos be įrangos. „Tokiu būdu siekiama geresnio bendro organizmo funkcionavimo. Specialaus biogrįžtamojo ryšio aparato dėka galime žmogaus fiziologiją stebėti realiu laiku. Pasitelkdami specialią įrangą, kurią sudaro kompiuteris su programine įranga, aparatas su elektrodais, uždedamais ant žmogaus kūno, pagrinde ant rankos pirštų, matuojame odos laidumą, odos temperatūrą, pulsą, širdies ritmo variabilumą, raumenų įtampą ir kitus rodiklius. Ir šią fiziologinių procesų informaciją padarant prieinama sąmonei, galime išmokti ją valdyti“, – paaiškina mokslininkė. Pats išmokimo procesas yra paremtas operantinio sąlygojimo teorija, kuomet asmuo už teisingai atliktą veiklą, šiuo atveju, teigiamus tam tikrų fiziologinių rodiklių pokyčius vaizdiniu ar garsiniu grįžtamuoju ryšiu yra paskatinamas.

Dr. Gabija Jarašiūnaitė-Fedosejeva

Dr. G. Jarašiūnaitės-Fedosejevos tikinimu, biogrįžtamojo ryšio veikimo principas yra pagrįstas fiziologinių rodiklių stebėjimu realiu laiku bei supratimu kaip organizmas reaguoja į tam tikrus dirgiklius ar atliekamus veiksmus bei gautos informacijos panaudojimu sąmoningai savo biologinių procesų kontrolei. „Ekrane tam tikras fiziologinis matmuo, pvz., elektrinis odos laidumas gali būti vaizduojamas dėlione (ang. puzzle) ir jei jis atsipalaiduoja (odos laidumas mažėja) detalės ima dėliotis į vientisą paveikslą, o jei įsitempia (odos laidumas didėja), detalės sustoja judėjusios ir niekas nevyksta. Yra daug biogrįžtamojo ryšio panaudojimo būdų. Ne tik atsipalaidavimo mokymas. Pavyzdžiui, jei žmogus turi dėmesio aktyvumo sutrikimą, galime per smegenų bangų išreikštumo santykio keitimą skirtingose smegenų dalyse, mokyti jį susikaupti. Tą jis gali daryti kompiuterio ekrane bandydamas valdyti erdvėlaivį, kad šis išvengtų susidūrimo su kliūtimis (o tas įvyksta., kai asmuo sukoncentruoja dėmesį). Taip pasitelkiant vaizdinę ir garsinę informaciją, realiu laiku gaunamas ryšys apie fiziologinius procesus, kuriuos vėliau su specialisto pagalba yra mokomasi kontroliuoti“, – procesą komentuoja tyrėja.

Gali būti alternatyva medikamentiniam gydymui

VDU Psichologijos katedros vedėja Dr. G. Jarašiūnaitė-Fedosejeva pabrėžia – biogrįžtamojo ryšio taikymas gali būti tam tikra alternatyva medikamentams. „Pasitelkiant šį procesą, galime išmokti atsipalaiduoti, kontroliuoti nerimą, net pagerinti miego kokybę ar, pavyzdžiui, žmogus, kuriam šąla galūnės, gali išmokti jas sušildyti, o laikui bėgant atlikti šiuos veiksmus be jokio aparato ar specialisto pagalbos. Taip pat biogrįžtamuoju ryšiu galima gerinti atmintį ir dėmesio koncentraciją ar mažinti įvairių lėtinių ligų simptomus“, – akcentuoja mokslininkė.

Nors užsienyje biogrįžtamojo ryšio metodas yra jau gana plačiai taikomas psichologų ir psichoterapeutų, Lietuvoje jis dar nėra toks populiarus. Pasak VDU Psichologijos katedros vedėjos, tai yra nebloga terpė specialistams. „Artimiausiu metu planuojame visiems VDU bendruomenės nariams, tiek studentams, tiek darbuotojams suteikti galimybę biogrįžtamojo ryšio metodą išbandyti VDU Psichologijos klinikoje. Tačiau, visų pirma, norint patiems geriau išmokti suvaldyti stresą ar nerimą, svarbu prižiūrėti savo miego higieną, mitybą, būti fiziškai aktyviems. Visi šie veiksniai daro įtaką tam, kaip mes reaguojame į išorės rodiklius, kiek esame atsparūs ligoms. Svarbu skirti laiko sau, ne tik dirbti ir mokytis“, – psichinės ir fizinės gerovės balanso svarbą pabrėžia dr. G. Jarašiūnaitė-Fedosejeva.

Daugiau informacijos apie sporto ir sveikatos savaitę VDU

Plačiau apie VDU Psichologijos klinikos teikiamas paslaugas

VDU Tėvų akademijoje – apie vaiko su negalia paauglystės iššūkius

Balandžio 27 d. (ketvirtadienį) 18:00 val. kviečiame į VDU Tėvų akademijos nuotolinę paskaitą „Vaiko su negalia kelias tampant suaugusiu: praktiniai patarimai ir bendravimo strategijos“. Paskaitą ves VDU Socialinio darbo katedros lektorius dr. Gedas Malinauskas.

Būtina išankstinė REGISTRACIJA: http://smf.vdu.lt/registracija

Paskaita vyks nuotoliniu būdu. Likus dienai iki renginio, užsiregistravusiems bus išsiųsta prisijungimo informacija. Renginys nemokamas.

Kviečiame dalyvauti!

******************

VDU Tėvų akademija – tai dalis Socialinių mokslų fakulteto misijos. Kartą per mėnesį VDU Socialinių mokslų fakulteto dėstytojai – psichologai, sociologai, socialinio darbo atstovai dovanoja nemokamus užsiėmimus tėvams, taip siekdami prisidėti prie visuomenės tobulėjimo. Kviečiame mokytis apie save, šeimą, savo vaikus, jų auklėjimą ir kitomis aktualiomis temomis.

Vyks IX-oji nacionalinė jaunųjų sociologų ir antropologų konferencija

Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedra ir Lietuvos sociologų draugija kviečia į IX nacionalinę jaunųjų sociologų ir antropologų konferenciją „Aktualūs sociologijos ir antropologijos tyrimai: problemos ir kontekstai“, kuri vyks 2023 m. balandžio 21 d., penktadienį, VDU Socialinių mokslų fakultete, Jonavos g. 66, Kaune.

Nacionalinė jaunųjų sociologų ir antropologų konferencija – tai tradicinė kasmetinė pradedančiųjų tyrėjų susitikimų ir diskusijų platforma, skirta pasidalinti bakalauro, magistrantūros ar doktorantūros studijų metu atliktų tyrimų radiniais ar aptarti dar tik planuojamus tyrimus, susipažinti su bendraminčiais.

Šių metų konferencijos tema – „Savas-svetimas-kitas: sienos ir ribos neapibrėžtumų laikotarpyje“.

Mūsų kasdienis gyvenimas susideda iš nuolatinio sienų ir ribų kūrimo ir jų peržengimo. Sienas statome siekdami apsaugoti šalį nuo nepageidaujamų migrantų, karo baimės, jas kertame emigruodami ir laisvai keliaudami. Netiesiogine prasme sienas braižome ir permąstydami socialines, religines, etninių grupių ribas, visuomenėje ieškodami sutarimų, kur prasideda ir baigiasi „svetimas“ ar „kitas“. Aštrūs šie klausimai buvo ir koronaviruso pandemijos metu, taip pat – ekologinių krizių akivaizdoje. Kasdienę sandūrą su šiomis ribomis patiriame virtualioje erdvėje, socialinių tinklų „burbulų“ kovose ar spręsdami emocinės ir fizinės sveikatos iššūkius. Daug dėmesio šiose diskusijose sulaukia ir amžiaus, lyties, vertybių ir įsitikinimų klausimai. Permąstant šiuos reiškinius, svarbu prisiminti, kad sienos nėra tik kažkas negatyvaus – be sienų, be „svetimo“ negalėtume apibrėžti savęs – neapibrėžus „kitų“, nebūtų ir „mes“.

Konferencijos plenarinį pranešimą, tema „Lessons from Alleys and Cabbage Fields: Crossing Borders and Building Bridges in the Practice of Sociology“ skaitys sociologas profesorius dr. Paul Draus (Mičigano-Dearborno universitetas, JAV), aktyviai dirbantis su vietos bendruomenėmis.

Po plenarinio pranešimo visus pakviesime VDU Sociologų klubo dešimtojo gimtadienio tortui ir klubo surengto fotografijų konkurso „Savas-svetimas-kitas: sienos ir ribos neapibrėžtumų laikotarpyje“ laimėtojų apdovanojimams.

Penkiose konferencijos sekcijose savo atliktų tyrimų rezultatus pristatys net dvidešimt šeši skirtingas socialinių ir humanitarinių mokslų sritis – sociologiją, socialinę antropologiją, viešąjį administravimą, politologiją, komunikaciją, edukologiją, etnologiją ir kitas atstovaujančių tyrėjų iš VDU ir kitų Lietuvos bei užsienio šalių universitetų ir tyrimų centrų.

Konferenciją užbaigs antropologės prof. dr. Ievos Jusionytės knygos „Slenkstis. Pavojai ir pagalba JAV-Meksikos pasienyje“ pristatymas-diskusija, kurioje ketiname pasikalbėti ne tik apie atliktą tyrimą, knygos herojus ir darbą abipus sienos, knygos rašymo procesą, bet ir plačiau aptarti valstybių sienų sampratą bei Lietuvos gyventojų santykį su žmonėmis, kurie nori peržengti valstybės sieną. Taip pat – apie antropologines, sociologines knygas ir jų skaitytojus, šių knygų leidybą ir populiarumą Lietuvoje.

Diksusijoje dalyvaus dr. Ieva Jusionytė (Browno universiteto (JAV) profesorė, Harvardo Radcliffe instituto tyrėja), dr. Giedrė Blažytė (NVO „Diversity Development Group“ tyrimų vadovė), Monika Gimbutaitė (leidyklos „Lapas“ direktorė, kultūrininkė).

Diskusiją moderuos Martyna Šulskutė (antropologė, VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto doktorantė, NARA platformos dokumentinių garso pasakojimų prodiuserė ir redaktorė).

Po diskusijos bus galimybė įsigyti knygą leidyklos kaina.

Konferencijos kalbos – lietuvių ir anglų.

Konferencijos programa

Konferencijos puslapis socialiniame tinkle „Facebook“

Konferencijos pranešimų santraukos

Jei konferencijoje planuojate dalyvauti, kaip klausytojas/-a, maloniai prašome užsiregistruoti.

Renginio metu bus fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Konferencijos „Laisvė kurti“ programoje – pranešimų gausa ir įvairovė

Balandžio 28 d., penktadienį, Vytauto Didžiojo universitete vyks praėjusiais metais sėkmingai startavusi studentų konferencija „Laisvė kurti“. 2022-aisiais konferencija buvo skirta Lietuvos universiteto šimtmečiui paminėti, o šįmet atlieps Jungtinių Tautų iškeltus tarptautinius darnaus vystymosi tikslus.

Konferencijos programoje – beveik 40 pranešimų lietuvių ir anglų kalbomis, meninis Declamationes pasirodymas „Lyg testamentas“,VDU Teatro Šokio ir teatro studentų pasirodymas „Mūsų teatro pasaulis“ bei įdomus ir prasmingas laikas, praleistas bendraminčių apsuptyje.

Pilna konferencijos programa.

„Bendruomenių saugumas ir įgalinimas, darnus vartojimas ir tvarumas, atskirties mažinimas ir gerovė, kova su klimato kaita – tai globalūs iššūkiai, kurie skatins mūsų studentus atpažinti artes liberales principais grįstų studijų privalumą sprendžiant kompleksiškas problemas. Juk tokius iššūkius galima įveikti tik pasitelkus kūrybiškumą, įvairiapuses prieitis, platesnį situacijos matymą ir vertinimą. Tai, ko ir siekiame suteikdami studentams individualizuotus studijų pasirinkimo kelius“ – teigia VDU Komunikacijos prorektorė Vilma Bijeikienė.

Kaip ir praėjusiais metais, konferencija vyks VDU Daugiafunkciame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23, Kaunas).

Akimirkos iš 2022 m. konferencijos „Laisvė kurti“.

Teisingumo ministerija kviečia prisijungti prie instaliacijos „Teisingumas“ kūrimo: padovanokite nereikalingus akinius meno kūriniui apie žmogaus teises

Teisingumo ministerija kartu su iš kasdienių daiktų kuriančia menininke Agne Kišonaite kviečia prisijungti prie netradicinio projekto – padovanoti nereikalingus savo akinius, kad jie būtų panaudoti teisingumą simbolizuojančioje instaliacijoje.

Ne ką mažiau nei rezultatas šiame projekte svarbus ir pats kūrimo procesas, prie kurio prisidėti galime kiekvienas padovanodami nebereikalingus akinius – perlydžius jų stiklus bus kuriami atskiri instaliacijos elementai. Instaliacijoje bus vaizduojama teisingumo deivė Temidė. Šis meno projektas skirtas Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 75 m. sukakčiai paminėti.

Instaliacija bus kuriama pasitelkiant koliažo techniką, panaudojant ne tik iš padovanotų akinių gautą stiklą, bet ir metalą, tapybą. Kūriniui tinkami ne tik regėjimą koreguojantys akiniai, bet ir saulės akiniai, akiniai įvairiais spalvotais stiklais, vaikiški akiniai. Instaliacija bus kuriama pasitelkiant koliažo techniką, panaudojant ne tik iš padovanotų akinių gautą stiklą, bet ir metalą, tapybą.

„Šis kūrinys perteikia idėją, kad Teisingumas – aklas šališkumams, nuostatoms, išankstiniams įsitikinimams, stereotipams, tad Temidė visais atvejais visus sveria vienodai – teisingumas, lygybė, laisvė yra visuotinės, universalios žmogaus teisės. Pasaulio lyderiai jų svarbą suprato prieš 75 metus, kai pasirašė Visuotinę žmogaus teisų deklaraciją,“ – sako teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.

Pasak. E. Dobrowolskos, vykstant karui Ukrainoje, Temidės žvilgsnis turi būti dar aštresnis, kad visi, nusikaltę žmonijai, sulauktų teisingumo.

Instaliacija papuoš Teisingumo ministerijos erdves ir oficialiai bus pristatyta artėjant gruodžio 10 d., kai visame pasaulyje minima Tarptautinė žmogaus teisių diena, o Teisingumo ministerijoje tradiciškai apdovanojami labiausiai prie žmogaus teisių puoselėjimo prisidėję teisininkai ir teisingumo srityje veikiančių įstaigų atstovai.

Palikti savo akinius kviečiame tam skirtoje dėžutėje, kurias šiuo metu rasite Jonavos g. 66, prie stendų, esančių prie pagrindinio įėjimo (šalia pastato administratorių).

Apie Temidę:

Teisingumo deivė Temidė tradiciškai vaizduojama užrištomis akimis, laikanti svarstykles. Temidė graikų mitologijoje – teisingumo deivė, viena iš Urano ir Gajos dukterų. Temidė vaizduojama su raiščiu ant akių – bešališkumo simboliu, rankoje laikanti svarstykles – nuosaikumo ir teisingumo simbolį. Deivė ant teisingumo svarstyklių sveria blogį ir gėrį, poelgius, kuriuos mirtingieji atliko savo gyvenime. Graikų mitologijoje, pomirtinis žmonių gyvenimas priklausė nuo to, kuri svarstyklių lėkštė nusvers. Taigi, Temidė – teisingumas, įstatymas, Temidės svarstyklės – teisingumo simbolis.

LR Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės paskaita – diskusija

VDU Socialinio darbo katedra kviečia dalyvauti LR Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės paskaitoje – diskusijoje „Naujausi socialinės politikos ir socialinės apsaugos pokyčiai Lietuvoje“. Paskaita – diskusija vyks š. m. balandžio 24 d. (pirmadienį), 14 val. VDU Socialinių mokslų fakultete, Jonavos g. 66 – 206 aud.

Moderuoja: prof. dr. Jonas Ruškus, VDU Socialinio darbo katedra

Renginys nemokamas.

Kviečiame dalyvauti!

Universitete pradedamos vykdyti StudentPulse apklausos

Vytauto Didžiojo universitetas nuolat ieško būdų kaip pagerinti studentų patirtį universitete. Tam yra labai svarbu išgirsti studentų nuomonę ir sužinoti, kokie veiksniai lemia sėkmingas studijas, tinkamai laiku reaguoti į išsakytus vertinimus, ieškoti sprendimų, kaip keisti procesus ir kurti patrauklią bei patogią aplinką.

Universitetas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su StudentPulse platformos kūrėjais. Nuo š. m. balandžio mėn. startuoja nauja studentų apklausa, padėsianti matuoti studentiško gyvenimo pulsą ir nuotaikas. Kaip teigia šios inovatyvios platformos rengėjai – sukurtas įrankis, kuris leidžia greitai surinkti studentų atsiliepimus ir taip pat greitai išanalizavus duomenis imtis svarbių sprendimų, kurie galėtų užtikrinti ir studijų kokybę, ir studentų geresnę savijautą bei patirtį universitete. Dažnos apklausos, greitas grįžtamasis ryšys, aktyvus fakultetų atstovų, atsakingų už studijų procesų organizavimą ir jų vykdymą, įsitraukimas gali pagerinti studijavimo sąlygas. Galimybė nuosekliai stebėti apklausų rezultatus, susirinkti studentų pasiūlymus ir noras geriau suprasti, kokie studentų poreikiai ir siekiai svarbiausi, padės visiems įvertinti, kaip ir ką būtų galima tobulinti universiteto, kiekvieno fakulteto ar akademijos studentų gyvenime.

2023 m. pavasario semestre pirmosiose apklausose bus kviečiami dalyvauti I, II kursų bakalauro ir vientisųjų studijų studentai bei I kurso magistrantai. Trumpos apklausos, sudarytos iš kelių klausimų, bus pateikiamos atsižvelgiant į svarbiausius studijų eigos etapus ir universiteto gyvenimo ritmą. Apklausos anoniminės.

Kviečiame studentus aktyviai išsakyti savo nuomonę, o fakultetų ar akademijų atstovus – padėti užčiuopti studentiško gyvenimo pulsą ir kartu tobulėti, bendraujant ir kuriant patogią aplinką sėkmingoms studijoms vystyti!

Plačiau apie StudentPulse

Vyko Rektorato posėdis

Balandžio 5 d., trečiadienį, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Rektorato posėdis vyko kartu su Vadovų pusryčiais.

Vadovų pusryčiai kiekvieną kartą organizuojami vis kitoje universiteto vietoje. Šį kartą jie vyko VDU Socialinių mokslų ir Teisės fakultetuose, kurių dekanai – doc. dr. Aurelija Stelmokienė ir prof. dr. Dainius Žalimas – susirinkusiems kolegoms tarė „Šeimininko žodį“.

„Socialinių mokslų fakultetas – visų pirma bendruomenė, kuri susideda tarsi mozaika iš įvairių detalių, tačiau ją vienija tai, kad tai aktyvi bendruomenė ne tik akademiniame, bet ir visuomeniniame gyvenime, o SMF žmonės pasižymi tarnyste visuomenei teikdami konsultacijas bei būdami aktyvūs mokslo komunikacijoje“, – teigė doc. dr. A. Stelmokienė. SMF dekanė taip pat pasidžiaugė, kad visos Socialinių mokslų fakulteto studijų programos turi aukščiausius įvertinimus ir labai aktyvius studentus.

doc. dr. A. Stelmokienė

Teisės fakulteto dekanas prof. dr. D. Žalimas teigė, kad, VDU Teisės fakultetą lyginant su kitais, jis išsiskiria visų pirma jaukumu ir modernumu. „VDU Teisės fakultetas – tikroji lietuviška Teisės mokykla. Neturime sovietinės patirties šešėlio, kuris gožtų. Nors esame nedidelis fakultetas (turime apie 400 studentų ir 30 dirbančių profesionalų) visada yra iš užsienio atvystančių dėstytojų ir, nors su mažesnėmis apimtimis, dažnai pasiekiame daugiau“, – pasakojo TF dekanas ir akcentavo, kad teisė – argumentavimo menas, todėl labai svarbu, kad studentai mokėtų pasakyti ir parašyti daugiau nei tris sakinius, mintis dėstyti aiškiai ir raiškiai.

prof. dr. D. Žalimas

Susitikimo metu taip pat buvo pristatyta Psichologijos klinika ir relaksacijos praktikumas bei Teisės klinika.

Psichologijos kliniką ir jos veiklą pristatė doc. dr. Rytis Pakrosnis. Jo teigimu, klinikos tikslas – puoselėti psichologinę VDU bendruomenės gerovę, o tai daryti yra labai svarbu, nes besikreipiančiųjų kasmet daugėja. „Praėjusiais metais vien gyvų konsultacijų buvo atlikta per 800, didėja ir besikreipiančių nuotoliu. Klinikoje dirba šeši psichologai ir keturi psichologijos studentai-savanoriai, todėl visų besikreipiančių poreikius atliepti greitai – ganėtinai sunku. Vien 30–50 proc. studentų susiduria su situacijomis, kada vertėtų pasikalbėti su psichologu“, – teigė R. Pakrosnis. Jis taip pat patarė, kaip padėti studentams, jeigu mato ar įtaria, kad jis/ji turi psichologinių problemų.

Susirinkusiems taip pat buvo pristatyta psichologijos laboratorijos nauja relaksacijos įranga, kuria ugdomas įprotis išmokti atsipalaiduoti ir susitvarkyti su stresu. Įrangą išbandyti gali tiek VDU studentai, tiek VDU darbuotojai.

Teisės kliniką ir jos naudas VDU bendruomenei pristatė doc. dr. Albertas Milinis. „Nuo 2002 m. Teisės klinika yra oficialus VDU Teisės fakulteto padalinys. Įvykdome apie šimtą teisinių konsultacijų per metus, kurių kasmet taip pat daugėja. Teisės klinika, galima sakyti, priartina teisę prie žmogaus. Į kliniką dirbti atrenkame motyvuotus studentus nuo 3 kurso. Šiuo metu dirba septyniolika studentų. Studentai praktikuojasi, mokosi rašyti teisinius dokumentus, kuriuos „patikrina“ profesionalūs teisininkai“, – pasakojo A. Milinis, kuris taip pat pasidžiaugė VDU Teisės fakulteto ir universiteto parama Ukrainai, t.y. teikiamomis nemokamomis konsultacijomis ukrainiečiams.

doc. dr. Albertas Milinis

Rektorato posėdžio metu buvo svarstoma dėl VDU organizacijos statuso suteikimo asociacijai „Akademinis politologų klubas“. „Akademinį politologų klubą“ ir jo veiklą pristatė trečius metus klubui pirmininkaujantis Povilas Mikalauskas, kurio teigimu, Vytauto Didžiojo universiteto organizacijos vardo suteikimas padėtų toliau sėkmingai ugdyti pilietinės visuomenės vertybes bei puoselėti politinį švietimą Lietuvoje, užtikrintų sėkmingą darbų tęstinumą ir teisiškai įformintų ryšį tarp klubo bei Universiteto, egzistavusį nuo pat klubo įkūrimo pradžios.