• Titulinis
• Visos naujienos

VDU vyks konferencija apie dvasingumą kasdienybėje

Lietuvos humanistinės psichologijos asociacija kartu su Vytauto Didžiojo universitetu organizuoja tradicinę tarpdisciplininę konferenciją. Šių metų konferencijos tema: „Dvasingumo poreikiai kasdienybėje: požiūriai, praktikos, patirtys“. Konferencija vyks gegužės 13 d. nuo 10 val. iki 18 val. VDU Didžioje auloje (Gimnazijos g. 7, Kaunas).  

Šios konferencijos partneriai yra VDU Teologijos fakultetas, Socialinių mokslų fakulteto Psichologijos katedra bei Socialinio darbo katedra. 

Dalyvavimas nemokamas. Mokestis renkamas bus tik už METAS sistemos pažymėjimą.

Būtina registracija:
https://forms.office.com/e/8MNbFKnKas 

 

„Dvasingumo poreikiai kasdienybėje: požiūriai, praktikos, patirtys“ 

Konferencijos programa 

9.00 – 10.00 Dalyvių registracija.
10.00 – 10.10 Konferencijos atidarymas. Ričardas Diržys, Lietuvos humanistinės asociacijos prezidentas.
10.10 – 10.30 Klasikinė muzika. VDU Muzikos akademija atlikėjai.
10.30 – 11.00 „Asmeninio dvasingumo svarba kasdienybėje“. Ričardas Diržys, psichologas, Lietuvos humanistinės asociacijos prezidentas.
11.00 – 11.30 “Simboliniai vaizdiniai dvasiniuose ieškojimuose”. Algirdas Petronis, psichologas psichoanalitikas (C.G. Jung kryptis).
11.30 – 12.00 „Žmogaus esmė – dvasingumas”. dr. Justė Milušauskienė, VDU Katalikų teologijos fakulteto dėstytoja, televizijos prodiuserė.
12:00 – 13:30 Pietų patrauka
13.30 – 14.00 „Gyvenimas pagal dharmą: Mahajanos budizmo perspektyva”. Gediminas Giedraitis, Eötvöso Lorándo universiteto (Vengrija) doktorantas, kiniško budizmo tyrinėtojas.
14.00 – 14.30 „Spiritual Emergency: what actually happens‘‘ („Dvasinė krizė: kas iš tikro nutinka“). Robert McIntosh, Didžiojoje Britanijoje privačiai dirbantis integratyvusis, transpersonalinės įkūnytos santykių krypties, psichoterapeutas, Oksfordo terapijos centro supervizorius, Britų konsultantų ir psichoterapeutų asociacijos tikrasis akredituotas narys.
14.30 – 15.00 „Akedija fenomenas krikščioniškame gyvenime”. Ses. Dominyka – Violeta Slepikaitė DP, VDU Katalikų teologijos fakulteto doktorantė, dvasinė asistentė Utenos socialinės globos namuose, dvasinė palydėtoja, rekolekcijų vedėja.
15:00 – 15:30 Kavos pertrauka
15.30 – 16.00 “Kaip puoselėti savo ir klientų dvasingumą remiantis Satir modeliu?”. dr. Jorūnė Vyšniauskytė-Rimkienė, VDU Socialinių mokslų fakulteto Socialinio darbo katedros docentė; Satir koučerė ir mentorė, geštalto psichoterapijos praktikė.
16.00 – 16.30 „Žmonių su negalia dvasingumo poreikiai ir patirtys Arkos bendruomenėje”. dr. Gedas Malinauskas, sisteminės šeimos psichoterapeutas, VDU Socialinių mokslų fakulteto Socialinio darbo katedros lektorius, Kauno „Arkos“ bendruomenės įkūrėjas ir narys.
16.00 – 16.30 „Maldos patyrimas kritinėse situacijose”. Dmitrijus Škulis, klinikinis psichologas.
17:00 – 17:30 Diskusija, konferencijos apibendrinimas
Konferenciją moderuoja:
Jūratė Griciūtė, psichologė, psichoterapeutė, supervizorė, LHPA valdybos narė ir
Žilvinas Kunigėlis, psichoterapeutas, LHPA valdybos narys 

 

Detali informacija apie konferenciją Lietuvos humanistinės psichologijos asociacijos internetiniame puslapyje: 

https://lhpa.net/lhpa-pavasario-konferencija/ 

Ministrė M. Navickienė: numatomi pokyčiai negalios, socialinių paslaugų srityje

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė viešoje paskaitoje–susitikime su VDU socialinių mokslų fakulteto bendruomene ir studentais pristatė planuojamus socialinės politikos ir socialinės apsaugos pokyčius.

„Negalios reforma ir socialinės paslaugos – tai  temos, kuriomis šiuo metu gyvename ir kuriose numatomi pokyčiai. Pokyčiai planuojami tam, kad žmonės galėtų gyventi kuo savarankiškiau, kad gautų reikalingą kompleksinę pagalbą, kad galėtų įsitraukti į visuomeninį gyvenimą, dirbti atviroje darbo rinkoje, jeigu to nori“, – sakė ministrė M. Navickienė.

Ypač vertingos Vytauto Didžiojo universiteto profesoriausJono Ruškaus įžvalgos ir patirtis, kalbant apie žmones su negalia ir jiems opius klausimus. Mokslininkas yra pripažintas negalios srities ekspertas, aktyviai dalyvaujantis nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose, skirtuose pagrįsti žmonių su negalia ir kitų pažeidžiamų grupių teisių užtikrinimo būtinybę. 2014 Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje J. Ruškus išrinktas pirmuoju Lietuvos atstovu Jungtinių Tautų Žmonių su negaliateisių komitete, 2018 m. perrinktas antrai kadencijai. Ši pozicija – ne tik asmens, bet ir valstybės pripažinimas tarptautinėje erdvėje. 2018 m. J. Ruškui įteiktas ordino Už nuopelnus Lietuvai Riterio kryžius.

„Dėkoju prof. J. Ruškui už jo nepaliaujamą rūpestį žmonėmis su negalia, jo ekspertines įžvalgas ir siūlymus, nuoseklų Lietuvos atstovavimą tarptautiniuose projektuose ir organizacijose. O taip pat – jo atsidavimą ir rūpestį talkinant „Arkos“ bendruomenei“, – sakė ministrė M. Navickienė.

Planuojami socialinės politikos ir socialinės apsaugos pokyčiai

Nuo ateinančių metų pradžios įsigaliosiantys teigiami pokyčiai negalios srityje, tikėtina, palies daugiau kaip 223 tūkst. žmonių, turinčių negalią, kasdienį ir visuomeninį gyvenimą, užtikrins teises, lygias galimybes visose gyvenimo srityse. Negalios vertinimo modelis taps kokybiškesnis, užtikrins taiklesnę paramą žmonėms su negalia, didins paslaugų ir pagalbos prieinamumą, bus operatyviau teikiamos individualizuotos paslaugos ir pagalba, o viešoji informacija bus labiau prieinama visiems.

Pokyčiai numatyti tam, kad būtų užtikrintos galimybės žmonėms su negalia savarankiškai gyventi, kad jie gautų kompleksinę pagalbą ir galėtų įsitraukti į visuomeninį gyvenimą tiek, kiek nori, lengviau įsidarbintų atviroje darbo rinkoje, jeigu nori dirbti. Laiku negaudami tinkamos pagalbos ir nedalyvaudami darbo rinkoje, žmonės su negalia gyvena atskirtyje ir patiria didesnę skurdo riziką.

Įgyvendinus reformą, medicininių kriterijų įtaka negalios vertinimo rezultatui bus mažinama, labiau atsižvelgiant į konkretaus žmogaus individualių poreikių apimtį ir aplinkos kliuvinius, bus vertinamos daugybė kitų sričių: mobilumas, apsitarnavimas, bendravimas, kasdienė veikla, gyvenamoji aplinka ir kt.. Tokiu būdu siekiant išsiaiškinti individualų asmens pagalbos poreikį.

Taip pat planuojama nemažai teigiamų pokyčių ir socialinių paslaugų srityje. Siūlomų Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimų tikslas – didinti socialinių paslaugų prieinamumą ir kokybę šeimoms, pažeidžiamiems asmenims, taip pat ir asmenims su negalia bei jų artimiesiems.

Planuojama, kad už socialines paslaugas reikės mokėti mažiau, dalis socialinių paslaugų bus teikiama nemokamai ir taip sumažės finansinė našta, tenkanti tiek pažeidžiamiems asmenims, tiek jų šeimos nariams. Atsiradus nuolatiniams globotojams, be tėvų globos likusiems vaikams bus sudarytos sąlygos augti šeimai artimoje aplinkoje.

Taip pat bus plečiamas socialinių paslaugų teikėjų ratas. Tikimasi, kad jau nuo kitų metų laikinas atokvėpis taps nemokama ir atskira specialiąja socialine paslauga, o socialines paslaugas galės teikti ir fiziniai asmenys. Taip pat bus nustatytas dar aiškesnis socialinės globos įstaigų licencijavimas ir akreditavimas, patikslinti socialinių paslaugų kokybės reikalavimai.

VDU vyks metodologiniai kokybinių duomenų analizės seminarai

VDU Sociologijos katedra kviečia į viešus metodologinius kokybinių duomenų analizės naudojant kompiuterinės duomenų analizės programą NVivo seminarus, kuriuos ves vizituojantis tyrėjas doc. dr. Mareks Niklass (Latvijos universitetas, Latvija).

Gegužės 4 d., ketvirtadienį, 11 val. vyks viešas seminaras studentams/doktorantams „Pirmieji žingsniai naudojant NVivo programą kokybinių duomenų analizei”.

Gegužės 4 d., ketvirtadienį, 15 val. vyks viešas seminaras dėstytojams ir tyrėjams „NVivo programos naudojimas kokybinių duomenų analizėje“.

Seminarų vieta: VDU Socialinių mokslų fakultetas ir V. Kavolio tarpdisciplininių mokslų institutas (Jonavos g. 66, 202 aud., Kaunas).

Seminarų kalba – anglų k.

Dalyvavimas seminaruose nemokamas, tačiau būtina registracija (vienoje mokymų grupėje gali dalyvauti 20 asmenų).

Jei turėtumėte klausimų, maloniai kviečiame rašyti el. paštu: sk@vdu.lt

Religinių mažumų bendruomenės pasigenda socialinio teisingumo

„Šiuolaikinės Lietuvos religijos politikoje randame vis dar išliekančių sovietmečio religijos politikos  praktikų, kurių poveikį tuo metu sustiprindavo antireliginės propagandos priemonėmis – kino filmais, istorijomis, knygomis, straipsniais spaudoje. Vis dar matome gana neigiamas Lietuvos visuomenės nuostatas religinių mažumų atžvilgiu ir galime kelti klausimus, kiek šioms nuostatoms turi įtakos sovietmečio religijos politika bei antireliginės propagandos formuotas religinių mažumų bendruomenių įvaizdis“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorė, religijos sociologė Milda Ališauskienė, kuri atliko tyrimus ir jų pagrindu išleido monografiją „Religinės mažumos, visuomenė ir valstybė šiuolaikinėje Lietuvoje“. Religijos sociologės teigimu, šiandieninės Lietuvos kontekstas yra nuolat kintantis, tačiau pagrindinės institucijos visuomenėje – švietimas ir žiniasklaida – vis dar dažniau reprodukuoja stereotipus religinių mažumų atžvilgiu, negu juos keičia.

Pasak profesorės, tyrimo metu surinkta medžiaga leidžia diskutuoti, ar ir kaip šiuolaikinėje Lietuvoje matomas visuomenės santykis su religinėmis bendruomenėmis ir išliekanti šių bendruomenių stigmatizacija ir marginalizacija yra tęstinės praktikos, pasiekiančios mus iš sovietmečio.

Kviečiame skaityti interviu su sociologe prof. dr. M. Ališauskiene, kuri analizuodama religinių mažumų padėtį sovietinėje ir šiuolaikinėje Lietuvoje rėmėsi archyviniais dokumentais, pokalbiais su religinių mažumų nariais bei visuomenės apklausų duomenimis. Profesorės teigimu, tyrimo metu surinkta medžiaga leido pažvelgti į tai, kaip formuota ir vis dar tebeformuojama religijos politika, kokios taikytos ir taikomos šios politikos priemonės ir kokios buvo bei išlieka jos pasekmės religinių mažumų bendruomenėms.

Kaip apibūdintumėte religinių mažumų padėtį sovietinėje Lietuvoje, remiantis monografijos rašymo metu atliktais tyrimais?

Surinkta tyrimo medžiaga leidžia teigti, kad sovietiniu laikotarpiu religijos politika rėmėsi neigiama valstybės nuostata religijos atžvilgiu. Sovietinės religijos politikos tikslas buvo sekuliarizuoti visuomenę, tai yra atskirti valstybę ir mokyklą nuo religijos, sumažinti religijos vaidmenį viešajame gyvenime, redukuoti jį iki privataus gyvenimo. Įgyvendindama religijos politiką sovietinė valdžia siekė kontroliuoti religijos lauką. Ši kontrolė reiškėsi per religinių organizacijų registravimą arba neregistravimą, kartais ir išregistravimą, ar bendruomenių to paties tikėjimo ar net ir skirtingų tikėjimų sujungimą. Taip pat kontrolės priemonės taikytos dvasininkų veikloms. Dalis religinių mažumų sovietiniu laikotarpiu buvo registruotos ir galėjo veikti oficialiai, nors jų veikla buvo kontroliuojama, stebima valdžios institucijų bei specialiųjų tarnybų.

Tyrimo metu surinkta medžiaga leidžia teigti, kad sovietinės valdžios kontrolė ir jos priemonės keitėsi įvairiais sovietmečio laikotarpiais. Stalino valdymo laikotarpiu labiau siekta suvaržyti religijos lauką per religinių bendruomenių veiklos ribojimus, Chruščiovo laikotarpis pasižymėjo antireligine propaganda ir jos siekiais kurti stereotipinį religinių mažumų paveikslą visuomenei, Brežnevo laikotarpiu pradėjo formuotis valdžios ir legaliai veikusių religinių bendruomenių bendradarbiavimo modelis, o Gorbačiovo laikotarpiu pradėtas formuoti sąžinės ir religijos laisvės diskursas. Apibendrinant sovietmečio religijos politiką, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad ji pasižymėjo savotiška institucine hipokrizija, nes Sovietų Sąjungos konstitucija garantavo religijos laisvę, tačiau jos įgyvendinimo neužtikrino valstybės religijos politika bei jos priemonės.

Kokių galėtumėte pateikti pavyzdžių iš tyrimo, kurie atskleistų, kaip religinės mažumos buvo kontroliuojamos sovietmečiu?

Pavyzdžiui, sovietinės valdžios sprendimu evangelikai sekmininkai buvo prijungti prie Visasąjunginės evangelikų baptistų krikščionių sąjungos, nors šios religinės organizacijos turi savitas teologijas ir religines praktikas. Stalino laikotarpiu valdžios institucijos stebėjo, kad visos religinės bendruomenės turėtų 20 narių sąrašą, o jeigu žmonių skaičius sumažėdavo, siekta išregistruoti bendruomenę arba ją prijungti prie kitos, taip pat nacionalizuojant ir jos turtą. Be to, sovietmečiu veikė ir neregistruotos religinės bendruomenės, kurios dėl įvairių priežasčių neturėjo registracijos ir veikė pogrindyje. Tarp tokių bendruomenių buvo tiek baptistų, tiek ir sekmininkų bendruomenės, atsidūrusios šio tyrimo akiratyje.

Kita religinė bendruomenė, patekusi į tyrimo akiratį, yra Jehovos liudytojai, kurie buvo kriminalizuojami nuo sovietmečio pradžios. Jehovos liudytojai nebuvo registruojami ir buvo nuolat stebimi specialiųjų tarnybų. Sovietinei valdžiai įtarimų kėlė faktas, kad Jehovos liudytojų organizacijos centrinė būstinė veikia Jungtinėse Amerikos Valstijose. Įtarimų sovietinei valdžiai kėlė ir bendruomenės teologija bei santykis su valstybe, jie vertinti kaip nelojalūs piliečiai. Galima išskirti mažiausiai tris sovietinės valdžios organizuotas atakas prieš Jehovos liudytojus: tai 1950–1951 ir 1961 m. vykę tikinčiųjų suėmimai ir įkalinimai bei 1951 m. kovo mėnesį vykusi Jehovos liudytojų tremties operacija pavadinimu „Šiaurė“, kuomet iš Baltijos valstybių, Ukrainos, Baltarusijos buvo ištremti keli tūkstančiai Jehovos liudytojų. Iš Lietuvos ištremta 150 žmonių.

Kokiais būdais religinės mažumos buvo stigmatizuojamos ir marginalizuojamos sovietinėje Lietuvoje?

Sovietmečiu sektos etiketę religinių mažumų bendruomenėms, o jų nariams – sektantų – klijavo valdžios institucijos, tą galima matyti iš įvairių sovietmečio laikotarpių archyvinių dokumentų. Chruščiovo laikotarpio antireliginė propaganda taip pat prisidėjo prie tokio etikečių klijavimo religinių mažumų bendruomenėms ir jų nariams populiarinimo visuomenėje.

Stigmatizacijos ir marginalizacijos procesus lėmė sovietinė religijos politika ir jos priemonės. Sovietinė valdžia ribojo religinių bendruomenių gyvenimą, jos buvo priverstos trauktis į visuomenės gyvenimo paraštes. Nors registruotų religinių bendruomenių susitikimai ir vykdavo, bet taip pat buvo žinoma, kad nuolatos yra vykdomas stebėjimas. Marginalizacija taip pat reiškėsi neregistruotų religinių bendruomenių gyvenime, nes šioms bendruomenėms teko slapstytis ir jų susibūrimai vykdavo dar sudėtingesnėmis sąlygomis. Be to, susidūrimas su neigiamomis valdžios nuostatomis ir antireligine propaganda sovietmečiu persidavė ir į santykius tarp individų, ką mini ir mano tyrimo pašnekovai, kurie ir mokykloje susidurdavo su stigmatizacija, marginalizacija ir, galima sakyti, diskriminacija dėl jų tikėjimo.

Kaip valstybės požiūris į religines mažumas keitėsi pasibaigus sovietmečiui?

Pasibaigus sovietmečiui, Lietuvos valstybės atkūrimo procese išryškėja kitas požiūris į religiją. Visų pirma, atsiranda teigiama nuostata, kad religija yra dalis visuomenės viešojo gyvenimo ir valstybė iš esmės yra linkusi kurti pozityvius santykius su religija. Taip pat siekiama kompensuoti sovietmečio religijos politikos padarytą žalą bendruomenėms,  deklaruojama, jog valstybė nebedalyvaus religinių bendruomenių gyvenime. Atkurtojoje Lietuvos valstybėje, kaip ir daugelyje demokratinių valstybių, sukuriamas religijų įvairovės valdysenos mechanizmas, kuris remiasi tam tikra religinio pliuralizmo ideologija.

Galima teigti, kad praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje Lietuvoje sukuriama hierarchinė religinio pliuralizmo ideologija bei jos įgyvendinimo politika, kurioje visos šalyje veikiančios religinės bendrijos kategorizuojamos į tradicines ir kitas religines bendrijas. Tokios religinio pliuralizmo ideologijos  nuostatos aptinkamos 1992 m. Konstitucijoje, o 1995 m. priėmus religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą suformuojama keturių religinių bendruomenių kategorijų sistema, apimanti tradicines, valstybės pripažintas, registruotas ir neregistruotas religines bendrijas.

Na, o 2000 m. buvo pasirašyta tarptautinė sutartis su Šventuoju Sostu, kuri reglamentavo Katalikų Bažnyčios veiklą Lietuvoje. Žvelgiant  sociologiniu požiūriu, galima teigti, jog  taip buvo sukurta penkių pakopų religinio pliuralizmo ideologija, nes tarptautinę sutartį, reglamentuojančią Romos katalikų bažnyčios santykius su valstybe, turinti religinė bendrija išsiskiriama ir iš tradicinių religinių bendrijų sąrašo, galima sakyti, atsiduria virš jo ir jame esančių kitų bendrijų.

Su kokiais iššūkiais religinės mažumos vis dar susiduria šiandieninėje Lietuvoje?

Tyrimas atskleidė, kad religinės mažumos pasibaigus sovietmečiui taip pat turėjo lūkesčių atsikuriančiai Lietuvos valstybei, tačiau tik dalis jų sulaukė atsako. Buvo tikimasi, viena vertus, kad bus galima veikti be suvaržymų, legaliai, įgyvendinant religijos laisvės principą tiek individams, tiek bendruomenėms. Antra vertus, buvo tikimasi, kad kuriamuose santykiuose tarp valstybės ir religinių bendruomenių susiformuos labiau tolygus religijos laukas ir nehierarchinė religinio pliuralizmo ideologija bei jos įgyvendinimo politika. Šių lūkesčių išpildymui iškilo kliūčių dėl religijos politikos įgyvendinimo telkiantis į religinę daugumą.

Galima teigti, kad religinių mažumų bendruomenės jau išmoko gyventi religinės daugumos šešėlyje, bet iš valstybės pasigendama socialinio teisingumo. Išlieka lūkesčiai, kad religinių mažumų bendruomenės nebūtų vertinamos pagal jų dydį arba turimas galios pozicijas ir kad formuotųsi supratimas iš valstybės politikos bei institucijų pusės, atliepiantis požiūrį, kad žmonės, priklausantys religinėms mažumoms, yra Lietuvos piliečiai ir taip pat yra šitos valstybės kūrėjai, atnešantys savo indėlį į jos gyvenimą. Tyrimo dalyvių manymu, tai, kad jų tikėjimas kitoks nei religinės daugumos, nekeičia religinių mažumų bendruomenių narių santykio su valstybe, iš esmės, jeigu pati valstybė nestruktūruoja tų santykių kažkaip kitaip.

Tyrimo metu surinkti religinių mažumų bendruomenių narių pasakojimai liudija išliekantį neteisingumo jausmą įvairiose srityse tiek santykiuose tarp valstybės ir religijų, tiek švietime bei žiniasklaidoje. Tokiems jausmams atsirasti davė pagrindo Konstitucijos bei religinių bendruomenių įstatymo kūrimo viešos ir ne tik diskusijos.

2017–2019 m. valstybės pripažinimo nesuteikimo „Romuvai“ procesas taip pat parodė, kad tos diskusijos apie religinių mažumų gyvenimą šiuolaikinėje Lietuvoje yra labai fragmentuotos ir atsiduriančios religinės daugumos šešėlyje bei jos palaikomo viešojo diskurso rėmuose. Nors atkūrus Lietuvos valstybę buvo siekiama sukurti ir kokybiškai kitokius nei sovietmečio valstybės ir religijų santykius, tačiau tarptautinės teisės normų įtvirtinimas ir vėl šiek tiek primena institucinę hipokriziją, nes jų taikymas kasdienybėje vis dar stringa.

***

Balandžio 25 d. 17.30 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Valstybingumo erdvėje II a.) vyks prof. dr. Mildos Ališauskienės monografijos „Religinės mažumos, visuomenė ir valstybė šiuolaikinėje Lietuvoje“ pristatymas.

Pristatyme dalyvaus monografijos autorė prof. dr. Milda Ališauskienė (Vytauto Didžiojo universitetas), dr. Regina Laukaitytė (Lietuvos istorijos institutas), prof. dr. Egdūnas Račius (Vytauto Didžiojo universitetas) ir doc. dr. Rūta Žiliukaitė (Vilniaus universitetas).

Renginį moderuos Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centro vadovė dr. Ilona Strumickienė.

Monografija parengta ir išleista Lietuvos mokslo tarybos Valstybinės lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programos mokslinių tyrimų projekto „Religinės mažumos šiuolaikinėje Lietuvoje“ (sut. Nr. S-LIP-20-24) lėšomis.

Darbuotojams – profesinio tobulėjimo galimybės su „Coursera“

Vytauto Didžiojo universitetas yra turbūt daugiausiai dėmesio skiriantis universitetas savo bendruomenės profesiniam tobulėjimui. VDU Profesinių kompetencijų vystymo centras kiekvieną mėnesį siūlo po kelias dešimtis įvairiausių profesinio tobulėjimo renginių, o nuo gegužės mėnesio šios profesinio tobulėjimo galimybės dar prasiplečia. 2023 m. kovo mėnesį VDU pasirašė bendradarbiavimo sutartį su JAV įmone, nuotolinio mokymosi platformų lydere  – „Coursera“. „Mes įsivaizduojame pasaulį, kuriame bet kas ir bet kur gali pakeisti savo gyvenimą mokydamasis“ – tokia yra šios kompanijos vizija, kurios virtualią mokymosi bendruomenę šiandien sudaro net 113 milijonų besimokančiųjų platformos naudotojų.

Prie „Courseros“ platformos prisijungę Universiteto darbuotojai turės puikią galimybę nemokamai plėsti savo profesines žinias ir ugdyti įvairias kompetencijas, dėstytojai – praturtinti savo dėstomų dalykų turinį nauja ir aktualia informacija, pasisemiant teorinių ir praktinių žinių iš geriausių pasaulio universitetų, užsienio šalių dėstytojų parengtų paskaitų. VDU studentai taip pat turės galimybę mokytis šioje platformoje ir papildyti savo studijų žinias aukščiausio lygio, profesionalia informacija, praplėsti savo kompetencijas – visai tai gali atverti naujas, platesnes studijų ir karjeros galimybes – planuojant savo karjerą, įgyjant konkurencinį pranašumą darbo rinkoje, gilinant savo profesines kompetencijas ir žinias. „Courseros“ atstovų teigimu, naujausi tyrimai rodo, kad net 88 % darbdavių yra įsitikinę, jog kandidatai, turintys profesionalius kursų baigimo pažymėjimus, turi daugiau galimybių pretenduoti į norimą darbo poziciją, o 90 % apklaustų studentų tikina, kad papildomi mokymosi sertifikatai, gali jiems padėti pasiekti trokštamą darbo poziciją arba ją išlaikyti.

VDU Studijų prorektorės dr. Simonos Pilkienės teigimu, mokymasis visą gyvenimą yra ne skambi edukologijos sąvoka, bet realus ir kasdien augantis visuomenės poreikis. Pastarųjų metų pandeminiai įvykiai ir sparčiai kintančios technologijos aiškiai parodė, kad turime nenustoti tobulinti ir plėsti savo kompetencijas. Įgytas studijų baigimo diplomas ar turimas akademinis laipsnis savaime neužtikrina sėkmingos profesinės karjeros, būtina nuolat dalyvauti mokymosi procese nepriklausomai nuo savo amžiaus ar užimamų pareigų. Todėl priimtas Universiteto sprendimas investuoti į mūsų bendruomenės narių tobulėjimą – suteikiant platesnes galimybes įgyti papildomų kompetencijų tiek studentams, tiek darbuotojams – patvirtina Universiteto kaip besimokančio visą gyvenimą idėjos  siekiamybę ir lyderystę. VDU – yra pirmasis universitetas Lietuvoje ir antrasis Baltijos šalyse, pasirašęs sutartį su „Coursera“ ir tokiu dideliu mastu investuojantis į papildomų kompetencijų įgijimą savo darbuotojams ir studentams.

Moksleiviams – VDU Studijų festivalis

Gegužės 12 d., penktadienį, 11 val. Vytauto Didžiojo universitetas pakvies Tave ir Tavo draugus dalyvauti VDU Studijų festivalyje. Tai puiki galimybė tiek susipažinti su universitetu, studijomis ir čia esančiomis galimybėmis, bet ir aktyviai leisti laiką bei pramogauti.

Festivalio metu moksleivių lauks VDU atstovai ir dėstytojai, kūrybinės dirbtuvės, fakultetų, organizacijų, universiteto padalinių inovacijų prisistatymai, konsultacijos, žaidimai, pramogos, muzika. Moksleivius atlydėjusius mokytojus kviesime į seminarus.

Kviečiame susipažinti su VDU Studijų festivalio veiklomis:

Festivalis vyks Prezidento Valdo Adamkaus VDU Sporto centre (Studentų g. 9A, Akademija, Kauno r.). Festivalis vyks lauke, tad rekomenduojame dėvėti patogią aprangą ir avalynę.

Renginyje planuojančius dalyvauti moksleivius ar moksleivių grupes prašome užsiregistruoti. REGISTRACIJA

Sporto ir sveikatos savaitėje – dėmesys fizinei ir psichinei gerovei

„Fiziškai aktyvus ir sveikas gyvenimo būdas sąlygoja gerą sveikatą, o pasyvus gyvenimas lemia lėtinių neinfekcinių ligų atsiradimo riziką, blogesnę gyvenimo kokybę ir sutrumpėjusią gyvenimo trukmę. Fizinis pasyvumas yra vienas iš pagrindinių sveikatos rizikos veiksnių, šalia nesubalansuotos mitybos bei žalingų įpročių. Nors ryšio svarba tarp fizinio aktyvumo ir geros sveikatos yra vis geriau suprantama, tačiau fiziškai aktyvių žmonių skaičius vis dar mažas. Populiarus medicinos žurnalas „The Lancet” paskelbė, kad kas trečias suaugęs žmogus ir 80 proc. paauglių visame pasaulyje nėra pakankamai fiziškai aktyvūs. PSO (Pasaulinės sveikatos organizacijos) duomenimis, kasmet dėl fizinio pasyvumo miršta 3,2 mln. pasaulio gyventojų“, – pastebi VDU Sporto centro trenerė ir viena iš balandžio 17-20 d. universitete vykstančios sporto ir sveikatos savaitės organizatorių, doc. dr. Asta Mockienė. Šios savaitės tikslas – kviesti ir suburti universiteto bendruomenę į sveikatingumo ir fizinio aktyvumo renginius.

Doc. dr. A. Mockienės teigimu, Sporto ir sveikatos savaitė – jau aštuonerius metus vykstantis renginys, kurio metu universiteto bendruomenė ne tik gali išbandyti save įvairiose sporto šakose, bet ir turi galimybę atlikti sveikatai svarbių komponentų analizę.

„Šiemet, kaip ir kasmet, visi norintieji turės galimybę atlikti kūno sudėties analizės tyrimą, kuris stipriai koreliuoja su sveikata. Tyrimu nustatomas kūno riebalų, raumenų skysčių, mineralų kiekis organizme, bazinė medžiagų apykaita, biologinis amžius ir kiti rodikliai, kurie leidžia įvertinti mitybos įpročius, fizinį aktyvumą, riziką sirgti kai kuriomis ligomis, fizinių pratimų poveikį, nustatyti senėjimo tempą. Taip pat atliksime spirometrijos tyrimą,  kurio rezultatai parodo kūno audinių prisotinimą deguonimi. Matuosime plaštakos jėgą, kuri yra svarbus sveikatos indikatorius. Šiemet taip pat įtraukėme FMS (Funktional Movement Systems) tyrimą, kuris įvertina žmogaus judesio kokybę. Jei judesio kokybė bloga, išauga traumų tikimybė. Atlikusieji testus gaus rekomendacijas kaip koreguoti vienus ar kitus rodiklius“, – Sveikatos dienos veiklas apibūdina trenerė.

Didžiausia rizika – turintiems mažą fizinį aktyvumą

Kalbėdama apie pagrindines rizikas, kylančias mūsų sveikatai, VDU docentė akcentuoja, kad didžiausi sveikatos rizikos veiksniai yra  mažas fizinis aktyvumas, nesveika mityba, stresas bei žalingi įpročiai. Tačiau reguliarus fizinis aktyvumas mokslininkų yra pripažintas geriausiu tarp strategijų (intelektinės veiklos, socialinio aktyvumo, sveikos mitybos), skirtų gerinti bendrą sveikatos būklę – fizinę ir psichinę.

„Žvelgiant į  VDU bendruomenės sveikatos rodiklius, kuriuos kasmet nustatome per VDU vykstančią Pasaulinę sveikatos dieną, reikėtų paminėti, kad apie 70 proc. darbuotojų turi antsvorį arba yra nutukę. Taip pat daugelio bendruomenės narių judesio kokybė yra nepalanki sveikatai, o ją galime pagerinti tik fiziniu aktyvumu“, – dėmesį atkreipia mokslininkė.

Būtent todėl jau keletą mėnesių VDU darbuotojai turi galimybę kiekvieną trečiadienį prisijungti prie trenerės doc. dr. A. Mockienės vedamos diferencinio ėjimo mankštos. „Tai yra moksliškai pagrįsta, nesudėtinga, trumpa, efektyvi, nereikalaujanti jokios įrangos pratimų sistema. Diferencinio ėjimo metu atliekami cikliniai, ritmiški judesiai rankomis ir kojomis. Kadangi kasdienėje veikloje mes daug sėdime, lenkiamės į priekį, atsiranda disbalansas tarp raumenų grupių, todėl diferencinio ėjimo metu judesiai rankomis atliekami tik atgal. Pratimų atlikimas ir seka paremta keliais fiziologiniais dėsningumais: kraujotakos, mikrocirkuliacijos, fascijų judėjimo dėsningumais, viso kūno tarpusavio ritmais ir jų suderinimu. Nustatyta, kad 10 minučių diferencinio ėjimo mankšta pagerina kraujotaką, širdies darbą, audinių kvėpavimą, normalizuoja fascijų įtampas. Dėl šios mankštos poveikio gerėja laikysena, pusiausvyra, gerėja kūno stabilumas bei pečių mobilumas. Nustatyta, kad 57 proc. Lietuvos populiacijos miršta nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, todėl prioritetą turime skirti kardio treniruotei, kuri stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą,  kontroliuoja antsvorį“, – pasakoja  VDU Sporto centro trenerė doc. dr. A. Mockienė.

Biogrįžtamasis ryšys – atsipalaidavimo įpročiams ugdyti

Vienas iš pagrindinių VDU tikslų – puoselėti holistinę sveikatos stiprinimo sistemą, kuri skatintų formuotis, sveikatos atžvilgiu, teigiamoms asmens nuostatoms ir elgesiui. Universitete siekiama ne tik ugdyti fizinį aktyvumą, bet ir daug dėmesio skiriama psichinės sveikatos svarbai. Psichologijos katedros vedėja dr. Gabija Jarašiūnaitė-Fedosejeva atkreipia dėmesį, jog besilankantieji VDU Psichologijos klinikoje neretai kreipiasi ir dėl  patiriamo streso, nerimo, kuris kartais pasireiškia ir fiziniais simptomais. „Nuolat patirdami įtampą, žmonės skundžiasi galvos, pilvo skausmais, virškinimo problemomis, odos bėrimais, prasta miego kokybe, negebėjimu sutelkti dėmesio. Pastebima, kad kiek daugiau studentų dėl patiriamo streso ir su juo susijusių sunkumų pagalbos kreipiasi artėjant kolokviumų ar egzaminų laikotarpiui. Dalis kaip streso šaltinį įvardina ir laiko planavimo įgūdžių stoką. Džiaugiamės, kad vis daugiau bendruomenės narių domisi psichologine sveikata ir susidūrę su sunkumais nebijo kreiptis pagalbos“, – pastebi VDU mokslininkė.

Vienas iš būdų, skirtų atsipalaidavimo įpročiams ugdyti ir išmokti susitvarkyti su stresu, yra biogrįžtamasis ryšys. Laimėjus Lietuvos mokslo tarybos paramos infrastruktūrai projektą, Psichologijos laboratoriją papildėme dar pora tokių aparatų. Pasak dr. G. Jarašiūnaitės-Fedosejevos, biogrįžtamasis ryšys – tai procesas, kurio metu žmogus išmoksta kontroliuoti ir valingai paveikti tam tikrus savo fiziologinius parametrus, o ilgainiui – išmoksta kontroliuoti juos be įrangos. „Tokiu būdu siekiama geresnio bendro organizmo funkcionavimo. Specialaus biogrįžtamojo ryšio aparato dėka galime žmogaus fiziologiją stebėti realiu laiku. Pasitelkdami specialią įrangą, kurią sudaro kompiuteris su programine įranga, aparatas su elektrodais, uždedamais ant žmogaus kūno, pagrinde ant rankos pirštų, matuojame odos laidumą, odos temperatūrą, pulsą, širdies ritmo variabilumą, raumenų įtampą ir kitus rodiklius. Ir šią fiziologinių procesų informaciją padarant prieinama sąmonei, galime išmokti ją valdyti“, – paaiškina mokslininkė. Pats išmokimo procesas yra paremtas operantinio sąlygojimo teorija, kuomet asmuo už teisingai atliktą veiklą, šiuo atveju, teigiamus tam tikrų fiziologinių rodiklių pokyčius vaizdiniu ar garsiniu grįžtamuoju ryšiu yra paskatinamas.

Dr. Gabija Jarašiūnaitė-Fedosejeva

Dr. G. Jarašiūnaitės-Fedosejevos tikinimu, biogrįžtamojo ryšio veikimo principas yra pagrįstas fiziologinių rodiklių stebėjimu realiu laiku bei supratimu kaip organizmas reaguoja į tam tikrus dirgiklius ar atliekamus veiksmus bei gautos informacijos panaudojimu sąmoningai savo biologinių procesų kontrolei. „Ekrane tam tikras fiziologinis matmuo, pvz., elektrinis odos laidumas gali būti vaizduojamas dėlione (ang. puzzle) ir jei jis atsipalaiduoja (odos laidumas mažėja) detalės ima dėliotis į vientisą paveikslą, o jei įsitempia (odos laidumas didėja), detalės sustoja judėjusios ir niekas nevyksta. Yra daug biogrįžtamojo ryšio panaudojimo būdų. Ne tik atsipalaidavimo mokymas. Pavyzdžiui, jei žmogus turi dėmesio aktyvumo sutrikimą, galime per smegenų bangų išreikštumo santykio keitimą skirtingose smegenų dalyse, mokyti jį susikaupti. Tą jis gali daryti kompiuterio ekrane bandydamas valdyti erdvėlaivį, kad šis išvengtų  susidūrimo su kliūtimis (o tas įvyksta., kai asmuo sukoncentruoja dėmesį). Taip pasitelkiant vaizdinę ir garsinę informaciją, realiu laiku gaunamas ryšys apie fiziologinius procesus, kuriuos vėliau su specialisto pagalba yra mokomasi kontroliuoti“, – procesą komentuoja tyrėja.

Gali būti alternatyva medikamentiniam gydymui 

VDU Psichologijos katedros vedėja Dr. G. Jarašiūnaitė-Fedosejeva pabrėžia – biogrįžtamojo ryšio taikymas gali būti tam tikra alternatyva medikamentams. „Pasitelkiant šį procesą, galime išmokti atsipalaiduoti, kontroliuoti nerimą, net pagerinti miego kokybę ar, pavyzdžiui, žmogus, kuriam šąla galūnės, gali išmokti jas sušildyti, o laikui bėgant atlikti šiuos veiksmus be jokio aparato ar specialisto pagalbos. Taip pat biogrįžtamuoju ryšiu galima gerinti atmintį ir dėmesio koncentraciją ar mažinti įvairių lėtinių ligų simptomus“,  – akcentuoja mokslininkė.

Nors užsienyje biogrįžtamojo ryšio metodas yra jau gana plačiai taikomas psichologų ir psichoterapeutų, Lietuvoje jis dar nėra toks populiarus. Pasak VDU Psichologijos katedros vedėjos, tai yra nebloga terpė specialistams. „Artimiausiu metu planuojame visiems VDU bendruomenės nariams, tiek studentams, tiek darbuotojams suteikti galimybę biogrįžtamojo ryšio metodą išbandyti VDU Psichologijos klinikoje. Tačiau, visų pirma, norint patiems geriau išmokti suvaldyti stresą ar nerimą, svarbu prižiūrėti savo miego higieną, mitybą, būti fiziškai aktyviems. Visi šie veiksniai daro įtaką tam, kaip mes reaguojame į išorės rodiklius, kiek esame atsparūs ligoms. Svarbu skirti laiko sau, ne tik dirbti ir mokytis“, – psichinės ir fizinės gerovės balanso svarbą pabrėžia dr. G. Jarašiūnaitė-Fedosejeva.

Daugiau informacijos apie sporto ir sveikatos savaitę VDU

Plačiau apie VDU Psichologijos klinikos teikiamas paslaugas

VDU Tėvų akademijoje – apie vaiko su negalia paauglystės iššūkius

Balandžio 27 d. (ketvirtadienį) 18:00 val. kviečiame į VDU Tėvų akademijos nuotolinę paskaitą „Vaiko su negalia kelias tampant suaugusiu: praktiniai patarimai ir bendravimo strategijos“. Paskaitą ves VDU Socialinio darbo katedros lektorius dr. Gedas Malinauskas.

Būtina išankstinė REGISTRACIJA: http://smf.vdu.lt/registracija

Paskaita vyks nuotoliniu būdu. Likus dienai iki renginio, užsiregistravusiems bus išsiųsta prisijungimo informacija. Renginys nemokamas.

Kviečiame dalyvauti!

******************

VDU Tėvų akademija – tai dalis Socialinių mokslų fakulteto misijos. Kartą per mėnesį VDU Socialinių mokslų fakulteto dėstytojai – psichologai, sociologai, socialinio darbo atstovai dovanoja nemokamus užsiėmimus tėvams, taip siekdami prisidėti prie visuomenės tobulėjimo. Kviečiame mokytis apie save, šeimą, savo vaikus, jų auklėjimą ir kitomis aktualiomis temomis.

Vyks IX-oji nacionalinė jaunųjų sociologų ir antropologų konferencija

Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedra ir Lietuvos sociologų draugija kviečia į IX nacionalinę jaunųjų sociologų ir antropologų konferenciją „Aktualūs sociologijos ir antropologijos tyrimai: problemos ir kontekstai“, kuri vyks 2023 m. balandžio 21 d., penktadienį, VDU Socialinių mokslų fakultete, Jonavos g. 66, Kaune.

Nacionalinė jaunųjų sociologų ir antropologų konferencija – tai tradicinė kasmetinė pradedančiųjų tyrėjų susitikimų ir diskusijų platforma, skirta pasidalinti bakalauro, magistrantūros ar doktorantūros studijų metu atliktų tyrimų radiniais ar aptarti dar tik planuojamus tyrimus, susipažinti su bendraminčiais.

Šių metų konferencijos tema – „Savas-svetimas-kitas: sienos ir ribos neapibrėžtumų laikotarpyje“.

Mūsų kasdienis gyvenimas susideda iš nuolatinio sienų ir ribų kūrimo ir jų peržengimo. Sienas statome siekdami apsaugoti šalį nuo nepageidaujamų migrantų, karo baimės, jas kertame emigruodami ir laisvai keliaudami. Netiesiogine prasme sienas braižome ir permąstydami socialines, religines, etninių grupių ribas, visuomenėje ieškodami sutarimų, kur prasideda ir baigiasi „svetimas“ ar „kitas“. Aštrūs šie klausimai buvo ir koronaviruso pandemijos metu, taip pat – ekologinių krizių akivaizdoje. Kasdienę sandūrą su šiomis ribomis patiriame virtualioje erdvėje, socialinių tinklų „burbulų“ kovose ar spręsdami emocinės ir fizinės sveikatos iššūkius. Daug dėmesio šiose diskusijose sulaukia ir amžiaus, lyties, vertybių ir įsitikinimų klausimai. Permąstant šiuos reiškinius, svarbu prisiminti, kad sienos nėra tik kažkas negatyvaus – be sienų, be „svetimo“ negalėtume apibrėžti savęs – neapibrėžus „kitų“, nebūtų ir „mes“.

Konferencijos plenarinį pranešimą, tema „Lessons from Alleys and Cabbage Fields: Crossing Borders and Building Bridges in the Practice of Sociology“ skaitys sociologas profesorius dr. Paul Draus (Mičigano-Dearborno universitetas, JAV), aktyviai dirbantis su vietos bendruomenėmis.

Po plenarinio pranešimo visus pakviesime VDU Sociologų klubo dešimtojo gimtadienio tortui ir klubo surengto fotografijų konkurso „Savas-svetimas-kitas: sienos ir ribos neapibrėžtumų laikotarpyje“ laimėtojų apdovanojimams.

Penkiose konferencijos sekcijose savo atliktų tyrimų rezultatus pristatys net dvidešimt šeši skirtingas socialinių ir humanitarinių mokslų sritis – sociologiją, socialinę antropologiją, viešąjį administravimą, politologiją, komunikaciją, edukologiją, etnologiją ir kitas atstovaujančių tyrėjų iš VDU ir kitų Lietuvos bei užsienio šalių universitetų ir tyrimų centrų.

Konferenciją užbaigs antropologės prof. dr. Ievos Jusionytės knygos „Slenkstis. Pavojai ir pagalba JAV-Meksikos pasienyje“ pristatymas-diskusija, kurioje ketiname pasikalbėti ne tik apie atliktą tyrimą, knygos herojus ir darbą abipus sienos, knygos rašymo procesą, bet ir plačiau aptarti valstybių sienų sampratą bei Lietuvos gyventojų santykį su žmonėmis, kurie nori peržengti valstybės sieną. Taip pat – apie antropologines, sociologines knygas ir jų skaitytojus, šių knygų leidybą ir populiarumą Lietuvoje.

Diksusijoje dalyvaus dr. Ieva Jusionytė (Browno universiteto (JAV) profesorė, Harvardo Radcliffe instituto tyrėja), dr. Giedrė Blažytė (NVO „Diversity Development Group“ tyrimų vadovė), Monika Gimbutaitė (leidyklos „Lapas“ direktorė, kultūrininkė).

Diskusiją moderuos Martyna Šulskutė (antropologė, VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto doktorantė, NARA platformos dokumentinių garso pasakojimų prodiuserė ir redaktorė).

Po diskusijos bus galimybė įsigyti knygą leidyklos kaina.

Konferencijos kalbos – lietuvių ir anglų.

Konferencijos programa

Konferencijos puslapis socialiniame tinkle „Facebook“

Konferencijos pranešimų santraukos

Jei konferencijoje planuojate dalyvauti, kaip klausytojas/-a, maloniai prašome užsiregistruoti.

Renginio metu bus fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Konferencijos „Laisvė kurti“ programoje – pranešimų gausa ir įvairovė

Balandžio 28 d., penktadienį, Vytauto Didžiojo universitete vyks praėjusiais metais sėkmingai startavusi studentų konferencija „Laisvė kurti“. 2022-aisiais konferencija buvo skirta Lietuvos universiteto šimtmečiui paminėti, o šįmet atlieps Jungtinių Tautų iškeltus tarptautinius darnaus vystymosi tikslus.

Konferencijos programoje – beveik 40 pranešimų lietuvių ir anglų kalbomis, meninis Declamationes pasirodymas „Lyg testamentas“,VDU Teatro Šokio ir teatro studentų pasirodymas „Mūsų teatro pasaulis“ bei įdomus ir prasmingas laikas, praleistas bendraminčių apsuptyje.

Pilna konferencijos programa.

„Bendruomenių saugumas ir įgalinimas, darnus vartojimas ir tvarumas, atskirties mažinimas ir gerovė, kova su klimato kaita – tai globalūs iššūkiai, kurie skatins mūsų studentus atpažinti artes liberales principais grįstų studijų privalumą sprendžiant kompleksiškas problemas. Juk tokius iššūkius galima įveikti tik pasitelkus kūrybiškumą, įvairiapuses prieitis, platesnį situacijos matymą ir vertinimą. Tai, ko ir siekiame suteikdami studentams individualizuotus studijų pasirinkimo kelius“ – teigia VDU Komunikacijos prorektorė Vilma Bijeikienė.

Kaip ir praėjusiais metais, konferencija vyks VDU Daugiafunkciame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23, Kaunas).

Akimirkos iš 2022 m. konferencijos „Laisvė kurti“.

• Centrai
• Fakulteto vadovai
• Pradžia
• Priėmimas
• Sociologija ir antropologija (Visuomenės, kultūros ir komunikacijos specializacija (anglų k.))
• SOCLAB’AS: seku
• Studentams
• Visi renginiai
• Visos naujienos
• Fakultetas
• Istorija
• Tyrimai
• Katedros
• Studijos
• Tarptautiniai ryšiai
• Absolventai
• Kontaktai