Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba

Siekdami užtikrinti, kad universitetas būtų vieta kurioje studentai turi galimybę gauti ne tik teorinę žinių bazę, bet ir susipažinti su praktiniais įgūdžiais, skiriame daug dėmesio siekiant bendradarbiavimo su socialiniais partneriais. Prieš keletą dienų buvo pasirašyta svarbi tarpusavio bendradarbiavimo sutartis su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Šioje sutartyje numatomas tarpusavio bendradarbiavimas rengiant ir tobulinant studijų programas, paskaitas, organizuojant studentų praktikas. Tai yra labai svarbu, nes studentai turės galimybę susipažinti su realia darbo aplinka ir savo teorines žinias taikyti praktiškai. Be to, rengiant ir įgyvendinant bendrus tyrimus, projektus, konferencijas bei mokymus, studentai turės galimybę susipažinti su praktinėmis problemomis ir jas spręsti kartu su socialiniais partneriais.

Tikimės, jog šis bendradarbiavimas padės universitetui rengti kvalifikuotus specialistus, kurie būtų pasiruošę spręsti realias problemas ir atlikti svarbias užduotis.

Kviečiame visą fakulteto bendruomenę pasinaudoti šia partneryste.

MOS Psi`23 konferencija

Jau gegužės 20 dieną vyks tradicinė mokyklinės, organizacinės ir sveikatos psichologijos VDU konferencija „MOS Psi`23”!

Konferencijos metu savo naujausius atliekamus darbus pristatys psichologijos magistrantūros studijų studentai, o po konferencijos vyks diskusija apie mokyklinės, organizacinės ir sveikatos psichologijos magistrantūros studijas VDU!

Jeigu turi klausimų apie studijas, studijų programą, karjeros perspektyvas ir daugiau – atvyk į konferenciją ir juos užduok ARBA PARAŠYK JUOS REGISTRACIJOS FORMOJE!

REGISTRACIJA – https://bit.ly/3B8SvyR

Socialinis darbas – pašaukimas ir gyvybiškai svarbi profesija

„Socialinis darbas išgyvena tam tikrą pakilimo laikotarpį. COVID-19 parodė, kad ši profesija yra būtina užtikrinti gyvybinėms valstybės funkcijoms – jau nebėra dvejojančio žmogaus, kad taip yra. Anksčiau kalbėdavome tik apie mokytojus, gydytojus, beveik niekada neminėdavome socialinių darbuotojų. Manau, dabar situacija keičiasi. Norėčiau, kad kuo daugiau žmonių rinktųsi šią profesiją – ne tam, kad tiesiog reikia kažkur įstoti, bet kad tai būtų ir gerbtina, ir labai stipriai iš pašaukimo ateinanti profesija“, – socialinio darbo studijų svarbą pabrėžė LR socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, kuri viešėdama Vytauto Didžiojo universitete (VDU) aptarė socialinės politikos pokyčius Lietuvoje.

Socialinis darbas – veikla, skirta padėti žmonėms, šeimoms ir bendruomenėms spręsti socialines problemas, susidoroti su sunkumais, stiprinti atsparumą iššūkiams, ugdyti jų savarankiškumą, atsakomybę. Šios profesijos atstovai prisideda sprendžiant opias visuomenės problemas, tokias kaip smurtas artimoje aplinkoje, socialinė atskirtis, skurdas, priklausomybės ir kiti sunkumai, su kuriais susiduria žmonės, patekę į sudėtingas gyvenimiškas situacijas. Atpažįstant šios profesijos svarbą, VDU studentams siūlo unikalią, vienintelę Lietuvoje tokio pobūdžio bakalauro studijų programą – „Socialinis darbas ir psichosocialinis konsultavimas“.

Padeda kurti stipresnę visuomenę

Pasak VDU Socialinio darbo katedros vedėjos, docentės dr. Rasos Naujanienės, socialiniai darbuotojai kartu su kitais specialistais teikia psichosocialinę pagalbą – padeda išgyvenantiems įvairias krizes, patyrusiems emocines traumas dėl ligų, netekties, skyrybų ir kitų įvykių. Tai plati profesija, apimanti tiek psichosocialinę pagalbą žmonėms, patiriantiems socialinę riziką, sergantiems priklausomybėmis, vaikus globojančioms šeimoms, bausmę atliekantiems asmenims, žmonėms su negalia ir kitiems, tiek žmogaus teisių užtikrinimo praktikas.

„Socialiniams darbuotojams svarbu motyvuoti žmones priimti psichologų, psichiatrų ir kitų specialistų pagalbą, įgalinti juos siekti pokyčio. Be to, socialinis darbas skatina asmeninę atsakomybę ir savarankiškumą, padeda žmonėms tapti savimi pasitikinčiais ir kurti stipresnę, tvaresnę visuomenę. Todėl ši profesija yra labai svarbi Lietuvos visuomenės gerovei ir plėtrai“, – teigia doc. dr. R. Naujanienė.

Pašnekovės teigimu, socialinį darbą rinktis turėtų tie, kuriems tai kartu yra ir pašaukimas. „Būti socialiniu darbuotoju reiškia turėti stiprius tarpasmeninius santykius, empatiją, kantrybę ir norą padėti kitam žmogui. Tai yra itin atsakinga profesija, kuri reikalauja nuolatinio mokymosi ir tobulėjimo. Kaip ir kiekviena pagalbą žmogui teikianti profesija, socialinis darbas yra kartu ir pašaukimas. Svarbiausia, ją turi rinktis žmogus, kuris nori padėti kitam žmogui ir kuriam nesvetimas socialinis jautrumas bei žmogaus teisių užtikrinimas“, – paaiškina mokslininkė.

Svarbiausia – įsiklausymas

Vaikų gerovės centre „Pastogė“ dirbantis Marius Rišys Vytauto Didžiojo universitete baigė socialinio darbo magistrantūros studijas. Jo teigimu, svarbiausias įgūdis šios srities darbuotojams – gebėjimas įsiklausyti. „Socialinis darbas nėra tik dokumento tvarkymas, formalių dalykų užpildymas ar žmogaus nukreipimas eiti viena ar kita kryptimi. Tai pirmiausia žmogaus išklausymas, pagalba susitvarkyti su emocijomis, kurios jį slegia šią minutę, padėti jam suprasti, kaip jis atsidūrė dabartinėje padėtyje, ir kad jam reikalinga pagalba“, – sako jis.

M. Rišys pažymi, jog įsiklausymas ir buvo vienas iš didžiausių privalumų, kuriuos jam suteikė studijos. Ne mažiau naudos davė ir tarptautiškumas: galimybė lankyti dėstytojų, atvykusių iš JAV, Švedijos ir kitų šalių, paskaitas, bendrauti su studentais užsieniečiais, praplėsti akiratį apie reiškinius, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasti, tačiau iš tiesų turi sudėtingas, rimtas priežastis.

„Tai, ką mes matome dabar, yra tiktai pasekmė. Jei norime suprasti, kas žmogui nutiko, kodėl jis atsidūrė bėdoje, reikia klausyti jo istorijos, pažinti viską iš kito kampo. Studijos tai ir suteikė – įsiklausymo įgūdį, gebėjimą konsultuoti, pažvelgti plačiau“, – sako M. Rišys, kuriam centre „Pastogė“ pradžioje teko itin sudėtingas darbas – dirbti su socialinės rizikos šeimomis ir padėti joms susigrąžinti vaikus, spręsti priklausomybės, smurto ir kitas problemas.

„Būdavo ir labai sėkmingų istorijų. Būna, kad praėjus penkeriems metams klientai susiranda ir sako „Ačiū, kad padėjote išlipti iš priklausomybės liūno“, o tu jau pamiršęs buvai, kad toks atvejis buvo. Tai džiugindavo“, – šviesesnę darbo pusę prisimena VDU absolventas.

Šiuo metu jis dirba su žmonėmis, kurie globoja vaikus, konsultuoja globėjus ir jų globojamus vaikus, padeda jiems pereiti per globos procesą – Mariui tenka būti emociniu tarpininku, padėti išvengti nesusikalbėjimų. Dar viena jo atsakomybė – vesti mokymus žmonėms, kurie pretenduoja tapti globėjais. „Tai labai įdomus darbas, nes eini per žmogaus gyvenimo istoriją, jo santykį su aplinka, savo tėvais, vaikyste. Pagal tai reikia vertinti, daryti išvadas, ar žmogus bus pajėgus rūpintis vaiku, būti įtėviu“, – pasakoja vaikų gerovės centro „Pastogė“ darbuotojas.

Į situacijas reikia reaguoti greitai

Panašią atsakomybę šiuo metu turi ir VDU socialinio darbo bakalauro ir magistro programų absolventė Gerda Laurinavičienė, dirbanti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje: ji susitinka su asmenimis ir šeimomis, kurios išreiškia norą tapti globėjais arba įvaikintojais.

„Vaiko teisių apsaugos tarnyba traukė savo dinamiška darbo specifika, todėl profesinis kelias pasisuko šia linkme. Šį darbą pasirinkau dar ir dėl to, kad Laplandijos universitete studijuoju socialinio darbo doktorantūroje, o mano disertacijos tema yra susijusi su Lietuvos globos sistemoje esančiais vaikais. Globos sistema man yra įdomi, o ir mano patirtis suteikia galimybę ją analizuoti iš įvairių perspektyvų“, – sako pašnekovė, kuri Vytauto Didžiojo universitete baigė socialinio darbo bakalauro ir magistrantūros studijas.

Pasak jos, studijos VDU buvo turtingos visomis prasmėmis – tiek dėstomų dalykų turiniu, tiek dėstytojais, kurie yra savo srities profesionalai. „Prisimenu daug diskusijų, kuriose tiesiogiai dalyvavo ir Čikagos Lojolos universiteto studentai, daug praktikos, kuri suteikė galimybę socialinį darbą pamatyti iš arti, bendradarbiavimo su įvairiomis institucijomis. Studijos leido tobulėti tiek kaip socialinio darbo profesionalei, tiek kaip asmenybei“, – tikina G. Laurinavičienė, papildydama, jog studijuodama ji praplėtė savo požiūrį į socialines problemas, įgijo įgūdžių, kurie labai naudingi dabartiniame darbe.

„Mano darbas reikalauja greitai reaguoti į situacijas, dirbti struktūruotai, atsakingai, nuolat domėtis ir analizuoti globos sistemos pokyčius, bendradarbiauti su kitais specialistais ir kolegomis. Darbe taip pat reikia empatijos, kritinio mąstymo, smalsumo, neretai – drąsos“, – pažymi socialinė darbuotoja.

Vienintelės tokio pobūdžio studijos Lietuvoje

Vytauto Didžiojo universitete siūloma bakalauro studijų programa „Socialinis darbas ir psichosocialinis konsultavimas“ apjungia naujausias socialinio darbo ir kitų disciplinų teorijas ir žinias, konsultavimo metodus bei praktikas. Studijose ugdomas profesionalus ir atsakingas požiūris į psichosocialinę pagalbą, siekiant žmogaus teisių užtikrinimo bei kritiškai vertinant organizacinius, teisinius, politinius ir ekonominius kontekstus. Pasak doc. dr. Rasos Naujanienės, dėmesys psichosocialiniam konsultavimui yra didžiausia šios studijų programos stiprybė ir išskirtinumas, kurio neturi kitos Lietuvoje siūlomos programos.

„Psichosocialinis konsultavimas – tai konsultavimas dėl tarpusavio santykių, krizinės situacijos arba įvykio, gedulo arba netekties, mokymas dėl galimybių, siekiant suteikti žmogui informaciją apie turimas galimybes, padėti paprasčiau nustatyti savo poreikius, priimti tinkamus sprendimus ir kt.“, – paaiškina VDU Socialinio darbo katedros vedėja.

Atnaujintoje „Socialinio darbo ir psichosocialinio konsultavimo“ programoje dėstomi psichologijos studijų krypties dalykai, skirti asmenybės raidai, psichologijos pagrindams socialiniame darbe ir koučingo metodams, teisei, taip pat atnaujinti dalykai, skirti psichosocialiniam konsultavimui ir kitoms sritims, siekiant sustiprinti socialinio darbo praktikos kompetencijas. Studijų metu suteikiama galimybė atlikti net tris praktikas pasirinktose viešosiose ir nevyriausybinėse organizacijose, ugdyti praktinius įgūdžius įvairiuose praktiniuose kursuose ir grupinių supervizijų metu.

Šių studijų absolventai gali sėkmingai įsidarbinti socialinio darbo ir kitose profesinėse srityse, jie geba atlikti psichosocialinį vertinimą, kryptingai vesti konsultacinį pokalbį, naudoti motyvacinio interviu technikas, alternatyvias konsultavimo priemones ir kita. Baigęs studijas ir įgijęs socialinių mokslų bakalauro laipsnį, absolventas gali dirbti socialiniu darbuotoju ar vadovu valstybinėse ir nevyriausybinėse organizacijose, veikiančiose socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos, švietimo, teisėtvarkos sistemoje, užimtumo srityje, krašto apsaugos srityje.

Programos absolventas yra kvalifikuotas teikti psichosocialinę pagalbą ir konsultuoti įvairias asmenų grupes, pavyzdžiui, vaikus ir paauglius, jaunuolius, šeimas, senyvo amžiaus asmenis, asmenis, turinčius psichikos sveikatos problemų ar kenčiančius nuo priklausomybių, migrantus, darbo neturinčius ir kt. Studijas galima tęsti socialinio darbo, socialinės antropologijos, integruotos komunikacijos, o taip pat kitose socialinių mokslų ir ugdymo mokslų srities magistrantūros studijų programose.

Apie VDU studijų programą „Socialinis darbas ir psichosocialinis konsultavimas“

Artūras Tereškinas. Sekso karai politinių davatkų pasaulyje

Socialiniuose tinkluose nuolat girdžiu, kad vykstant žiauriam karui Ukrainoje reikia stengtis nevartoti žodžio „karas“, kuris perpildytas itin stiprių reikšmių. Žmonės, atžagariai besisvaidantys šiuo žodžiu, barami ir ujami, tik dažnai visiškai tuščiai. Dar visai neseniai su visu pasauliu kariavo ir pralaimėję kandidatai į Vilniaus bei kitų miestų merus: jų pasisakymuose nuolat skambėjo „karas prieš vairuotojus“, „karas prieš pėsčiuosius“, „karas prieš didingąjį Vilnių“, „karas prieš šeimą“.

Sąvoka „sekso karai“ jau seniai įsigalėjusi tiek akademiniame, tiek publicistiniame diskurse. Ją sunku kuo nors pakeisti. Iš pradžių maniau pakeisiąs šią sąvoką „sekso muštynėmis“, tačiau kariaujant su savimi šis naujas terminas ėmė atrodyti juokingai. Neseksualios nei muštynės, nei peštynės.

Sekso karų juokais nuleisti neišeina. Kariaujama dažniausiai tik rimtai ir su užmoju. Pasaulyje sekso karai itin intensyvūs buvo devintame ir dešimtame XX amžiaus dešimtmetyje. Tada jie vadinti feministiniais sekso karais (kartais pornokarais). Diskutuota ir kariauta dėl seksualumo, seksualinių santykių, erotikos ir pornografijos. Gilintasi į moters seksualinius malonumus ir erotines moteriško kūno galimybes. Šiuos karus galima laikyti Vakarų pasaulyje tuo metu neseniai pasibaigusios seksualinės revoliucijos rezultatu.

Feministiniuose sekso karuose aiškiai išsiskyrė dvi stovyklos – viena, nusistačiusi prieš seksą ir pornografiją, kita labai pozityvi sekso atžvilgiu. Pirmoji itin demonizavo vyriškąjį seksualumą ir savo radikaliausiuose pavidaluose išrado šūkį: pornografija – tai teorija, o praktika yra išprievartavimas. Daug neigiamo pasakyta ir apie pornografijos gamybą bei vartojimą. Ši aktyvisčių ir intelektualių stovykla iš dalies atspindėjo ir kraštutinių konservatorių, siekusių uždrausti bet kokį atviro seksualumo vaizdavimą viešumoje, poziciją.

Antroji feminisčių stovykla, kurią galima vadinti „feministės už seksą“, buvo įsitikinusi, kad seksualinė laisvė neatskiriama nuo kovos už moterų ir visų žmonių laisvę. Tiek moterys, tiek vyrai nukenčia nuo seksualinių ir lyties normų. Daug dėmesio skirta ir sekso darbuotojams, kurių darbas imtas laikyti tolygiu kitiems darbams. Ir nesvarbu, ar tu aptarnauji klientus Stoties rajone, ar daliniesi intymiomis nuotraukomis „OnlyFans“ platformoje. Šios stovyklos atstovės (o ir atstovai) daug jėgų skyrė kovai su seksualiniu puritonizmu ir seksualumo represavimu. Todėl joms nei pornografija, nei erotika nebuvo ir nėra blogis.

Tačiau neteisinga manyti, kad sekso karai – tai tik paprasta, ne vieną dešimtmetį trunkanti intelektualių ir privilegijuotų feminisčių, daugiausia gyvenančių JAV, diskusija. Seksualumo tema jaudina plačiąją visuomenę ir yra užkabinusi daugybę naujų temų. Sekso karuose imta diskutuoti apie klausimus, susijusius ne tik su vadinamojo obsceniško meno finansavimu ir pornografijos reguliavimu, bet ir su reprodukcinėmis moterų teisėmis ir laisvėmis, LGBTQ+ žmonių teisine apsauga, seksualine prievarta ir smurtu, lytinio švietimo įtvirtinimu mokyklose.

Tačiau neteisinga manyti, kad sekso karai – tai tik paprasta, ne vieną dešimtmetį trunkanti intelektualių ir privilegijuotų feminisčių, daugiausia gyvenančių JAV, diskusija.

Šie klausimai tebėra aktualūs ir Lietuvoje, tik nežinia, ar visi jie yra tapę tikrų sekso karų vieta. Mažai kas kariauja dėl visiškai laisvos seksualinės kultūros ar galimybės patirti masę erotinių malonumų. Pornografija Lietuvoje draudžiama, bet plačiai vartojama. Nedaug kas diskutuoja apie paslėptas aistras, keistus seksualinius veiksmus, obscenišką meną. Tiesa, periodiškai atsiranda raudančių dėl įvairiausių iškrypimų, bet tos raudos nuskęsta plačioje skundų ir nepasitenkinimo upėje.

Ar kam nors svarbu, kad seksualiniai malonumai būtų demokratiškai padalinti kuo didesniam skaičiui piliečių? Ar nors viena partija Lietuvoje savo programoje turi talpų demokratinio hedonizmo principą? Erotiniai malonumai žmonėms! Įsipareigojame seksualiniam teisingumui ir lygybei! Deja, šių įsipareigojimų nerasime. Dauguma politikų užsiima politiniu-seksualiniu celibatu. Kai kuriuos galima paprasčiausiai vadinti politinėmis davatkomis.

Šį įsipareigojimo seksualiniam teisingumui ir lygybei trūkumą rodo ir tokie šalies įstatymai, kaip „Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas“. Įstatyme tos neigiamos informacijos itin daug: tai ne tik „erotinio pobūdžio“ ar lytinius santykius skatinanti informacija, bet ir informacija, „kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“. Ir tai tik nedidelė dalis iš dvidešimt vieno tipo žalingos informacijos, išvardintos įstatyme.

Dauguma politikų užsiima politiniu-seksualiniu celibatu. Kai kuriuos galima paprasčiausiai vadinti politinėmis davatkomis.

Nors įstatymas neefektyvus, bet sekso karų dalyviai, kurie nusipelno politinių davatkų vardo, dažnai juo pasinaudoja kad ir savo politinėse kalbose ir pasisakymuose. Šis įstatymas – neblogas įrankis guiti seksualumą iš viešumos, bausti erotikos platintojus ir skirtingus seksualinius gyvenimus gyvenančius asmenis.

Kai susimąstai apie politines davatkas (tai politikai, kurie vaidina šventus, bet yra ciniški, nuolat meluoja ir manipuliuoja), mintyse neišvengiamai iškyla Agnės Širinskienės figūra. Be abejonės, ji viena iš svarbiausių karžygių, dalyvaujančių lietuviškuose sekso karuose. Ir kariauja ji ne viena: už jos nugaros šmėžuoja įvairios viešosios įstaigos, šešėliuoti veikėjai ir veikėjos. Veiksmas verda dar nuo tų laikų, kai Širinskienė, didžiai įkvėpta, rašė daktaro disertaciją „AIDS paaštrintos sveikatos apsaugos problemos ir jų sprendimo etinė-moralinė atsakomybė“ (2004), kurioje propagavo lytinį susilaikymą ir kritikavo kontracepciją.

Paklydimai paklydimais, tačiau visa šios Seimo narės veikla, ypač priešinantis nukenksmintam Civilinės sąjungos įstatymo projektui, – tai nuolatinis mėginimas paneigti seksualinę lygybę ir seksualinį teisingumą daliai piliečių. Neleisti jiems būti matomiems ir politiškai atstovaujamiems.

Kai kalbėjau apie įstaigas, šmėsčiojančias už plačios Širinskienės nugaros, pirmiausia turėjau galvoje „Laisvos visuomenės institutą“ (toliau – LVI). Jį žiniasklaidoje esu minėjęs ne kartą, ir beveik kiekvieną kartą sulaukdavau jos valdybos narės, Širinskienės patarėjos Seime Kristinos Zamarytės-Sakavičienės oficialaus atsakymo-straipsnio. Deja, nė vieno nesiryžau skaityti, nes kraštutinių pažiūrų sekso karų karžygės vargina. Klausytis jų tai tas pats, kas prisipažinti meilėje pripučiamai sekso lėlei.

Ieškant medžiagos apie tai, kaip skirtingos religijos žvelgia į seksualumą, internete radau neseną LVI leidinį, skirtą sekso karams. Brošiūra pavadinta „Partnerystė ar šeima: pasirinkimas Lietuvai“ (2021). Jame partnerystės klausimais pasisako visi, kas netingi: arkivyskupai, profesoriai, docentai, lektoriai, psichoterapeutai, šokėjai ir dainininkai. Šioje brošiūroje homoseksualiems asmenims siūloma nenusidėti (t. y. būti seksualiai skaistiems), bet kurti „nesavanaudišką draugystę“; jie raginami prisiminti, kad jie negali papildyti vienas kito ar viena kitos (kur lyčių papildomumo principas?); apgailestaujama, kad „homoseksualūs žmonės labai dažnai ir skaudžiai kenčia nuo vienatvės ir vienišumo“ (tikra citata), bet partnerystės įstatymas tikrai nepadės jiems įveikti vienatvės (tikrai tikrai!).

Leidinyje gąsdinama seksualinės laisvės idėjomis (jos pragaištingos, nes teigiama, kad visuomenė, kuri džiaugiasi seksualine laisve, negali išlikti), įrodinėjamas homoseksualių vyrų polinkis į poligamiją ir meldžiama atsiduoti „tradicinėms seksualinės moralės normoms“. Kitais žodžiais, prašoma nepasinerti „į seksualinės laisvės besaikės plėtros procesus“ (vėl tikra citata).

Visa tai rašoma lyg ir rimtu veidu, bet vartant brošiūrą atrodo, kad tai juodojo humoro veikalas. Juokinga, bet kartu akivaizdu kokios seksualinės fantazijos ir įsivaizdavimai yra persmelkę kraštutinius lietuvių sekso karų karininkus ir kareivius. Jie įnirtingai kovoja ne tik prieš homoseksualumą, bet ir prieš „besaikę“ seksualinę laisvę. Sėkmės jiems.

Kažkada progresyvūs amerikiečių mokslininkai ir menininkai surengė konferenciją, pranešimų pavadinimais parodijavusią itin netolerantiškus ir neapykantą platinančius politikus. Reiktų ir mums tokios. Ten žadu skaityti net tris pranešimus: „Agnės Širinskienės akimis: kontraceptinė kultūra kaip dainuojanti revoliucija“, „Pamiršk, širdie, akivarus ir kūlgrindas: Vilijos Targamadzės spindesys“, „Ne reiškia taip: nuogi Petro Gražulio vyrai“. Pasijuokime.

Artūras Tereškinas, Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros profesorius.

Šaltinis: lrt.lt

Studentams – Paskutinis Erasmus+ praktikos konkursas

VDU Tarptautinių ryšių departamentas (TRD) skelbia paskutinį „Erasmus+” praktikos konkursą studentų ir būsimų absolventų „Erasmus+“ praktikai 2022–2023 m. m. apimantį visas pasaulio valstybes. Atrankos dokumentus galima teikti iki 2023 m. gegužės 31 d.

Praktikos laikotarpis – nuo 2 iki 6 mėn.

Atrankose gali dalyvauti dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai, kurie esamoje studijų pakopoje (kurioje dabar mokosi ir kurioje studijuodami planuoja vykti į praktiką) nėra išnaudoję daugiau kaip 10 mėn. (vientisųjų studijų studentai – 22 mėn.) Erasmus studijų / praktikos laikotarpio.

Dokumentai atrankai

Atrankos dokumentai Erasmus+ studentų praktikai:

Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Student Traineeship“;
Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą).

Atrankoje gali dalyvauti I–III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai.

Atrankos dokumentai Erasmus+ absolventų praktikai:

Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Recent Graduate Traineeship “;
Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą);
Fakulteto atstovo rekomendacija (laisva forma).

Atrankoje gali dalyvauti I – III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų paskutinio kurso studentai. Praktika gali prasidėti tik po studijų baigimo (diplomo įgijimo) ir turi baigtis per vienerius metus nuo studijų baigimo datos.

Pirmenybė atrankoje suteikiama:

Studentams, kurių studijų programoje yra numatyta praktika;
Studentams, kurie pirmą kartą dalyvaus „Erasmus“ praktikos mobilume.

Atrankos kriterijai

studento motyvacija;
geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios;
praktikos atitikimas studijų programai;
studento darbo, studijų, stažuočių, dalyvavimo tarptautiniuose akademiniuose projektuose, visuomeninėje veikloje patirtis užsienyje ir Lietuvoje;
dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai. Visų pakopų pirmojo kurso studentams: pirmojo semestro mokymosi rezultatai, neturint – bakalauro / magistrantūros diplomo priedėlyje atsispindintys mokymosi rezultatai.

Atrankos kriterijų eiliškumas nėra apibrėžtas. Fakultetai turi teisę nustatyti, viešai paskelbti ir atrankos metu taikyti atskirą kriterijų eiliškumą bei papildomus kriterijus.

Stipendija

ES ir EEE šalims:

Šalių grupė	Šalis	Stipendijos dydis per mėnesį (30 dienų)
I grupė	Danija, Suomija, Islandija, Airija, Liuksemburgas, Švedija, Jungtinė Karalystė, Lichtenšteinas, Norvegija	750,00 Eur
II grupė	Austrija, Belgija, Vokietija, Prancūzija, Italija, Graikija, Ispanija, Kipras, Nyderlandai, Malta, Portugalija	750,00 Eur
III grupė	Bulgarija, Kroatija, Čekija, Estija, Latvija, Vengrija, Lenkija, Rumunija, Serbija, Slovakija, Slovėnija, Šiaurės Makedonija, Turkija	690,00 Eur
IV grupė	Šveicarija^*	700,00 Eur

Šalims už ES/EEE ribų:

Stipendija 700,00 Eur/mėn.

Išmoka kelionei, kurios dydis nustatomas pagal atstumą* nuo Lietuvos (Kauno miesto) iki praktikos organizacijos vietos (miesto):

100-499 km – 180,00 EUR
500-1999 km – 275,00 EUR
2000-2999 km – 360,00 EUR
3000-3999 km – 530,00 EUR
4000-7999 km – 820,00 EUR
virš 8000 km – 1500,00 EUR

Papildoma ekologiškos kelionės stipendija, jei keliaujama autobusu ar traukiniu.

Atrankos rezultatai bus skelbiami el. paštu, informuojant visus kandidatus.

Šis konkursas yra išskirtinė galimybė praktikai išvykti už ES/EEE ribų su „Erasmus+“ stipendija, kitas toks konkursas bus skelbiamas tik pavasario semestro metu.

Daugiau informacijos:

Jau antrą kartą moksleivius susiburti kvies VDU Studijų festivalis

„Šiandien interneto ir socialinių tinklų dėka vienu paspaudimu galime sužinoti visus mums rūpimus dalykus, įskaitant ir informaciją apie dominančią studijų programą. Tačiau pastebime, jog renkantis profesiją moksleiviams labai trūksta realaus prisilietimo tiek prie pačių studijų, tiek prie jas supančios aplinkos. VDU Studijų festivalis – puiki galimybė dar mokantis mokykloje susipažinti su universiteto aplinka, žmonėmis ir visa studijų programų palete“, – gegužės 12 d. Kaune vyksiančiame VDU Studijų festivalyje kviečia apsilankyti viena iš šio renginio organizatorių, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Marketingo ir komunikacijos departamento Studijų marketingo ir priėmimo skyriaus vadovė Loreta Petrauskaitė.

Šiuolaikiniams moksleiviams reikia interaktyvumo

Pasak L. Petrauskaitės, idėja organizuoti tokio pobūdžio festivalį kilo dar karantino metu. „Pagalvojome, jog pažintis moksleiviams su universitetu galėtų būti kitokia, tarsi atvirų durų diena. Šiemet festivalis vyks jau antrą kartą bei, kaip ir ankstesniais metais, įsikurs VDU Prezidento Valdo Adamkaus sporto centre. Čia subursime žmones iš visų universiteto padalinių. Renginio metu veiks atskiros mokslo ir pramogų zonos, kuriose moksleiviai galės ne tik susipažinti su pačiu universitetu, jo siūlomomis galimybėmis, studijų programomis, priėmimo procesu, bet ir smagiai bei turiningai praleisti dieną bendraamžių gretose. Šiais metais ketiname festivalį dar labiau išplėsti – ne tik padidinti jo erdvę, bet ir įvairiomis veiklomis praturtinti pačią programą. Tikimės, jog tai padės sukurti dar geresnę atmosferą“, – pasakoja VDU atstovė.

Vienos iš renginio idėjos sumanytojų teigimu, pagrindinis festivalio principas – interaktyvumas. „Dar organizuodami pirmąjį festivalį, atkreipėme dėmesį, jog moksleiviams reikia nuolatinio judesio, jie nemėgsta būti vienoje vietoje, o patraukti ir išlaikyti jų dėmesį ilgesniam laikui išties yra iššūkis, todėl atsisakėme paskaitų formato užsiėmimų. Patikrinti ir patyrinėti kiekvienam patinkančias veiklas tikrai nereikia visos dienos. Kita vertus, susidomėjusiems kažkokia konkrečia tema ar veikla suteiksime visas galimybes skirti tam daugiau laiko. Tuo pačiu esame suinteresuoti, kad moksleivis per trumpą laiko tarpą turėtų galimybę sudalyvauti kuo daugiau ekskursijų įvairiose zonose ir fakultetų erdvėse, nes jų tikrai bus gausybė“, – renginio išskirtinumą apibūdina L. Petrauskaitė bei pabrėžia, jog dažnai moksleiviams būna nedrąsu žengti pirmąjį žingsnį, tad dauguma renginio metu vyksiančių veiklų bus tokios, kurios nereikalaus pirmiems imtis iniciatyvos, tačiau suteiks galimybę greitai įsilieti į dominančias veiklas.

„Kviečiame atvažiuoti moksleivių grupes ir klases, kurios turės galimybę išbandyti įvairius žaidimus, kas leis tiek išbandyti savo jėgas, tiek pasitikrinti, kokios asmeninės savybės dominuoja – ar esu komandos žaidėjas, o galbūt man labiau tinka individualūs užsiėmimai ir pan.? Tikrai yra žmonių, kurie, pirmiausia, nori stebėti aplinką ir tik po to pasiryžta pasidomėti kažkuo, kas patraukia jų dėmesį. Tad festivalio aplinka bus pritaikyta įvairiems poreikiams: bus galima tiek stebėti, tiek iš karto įsitraukti į veiklas“, – dalyvauti renginyje kviečia L. Petrauskaitė.

Festivalio veiklose – nuo užduočių iki pramogų

VDU Studijų festivalyje moksleiviai laiką leisti galės net trijose erdvėse: fakultetų, inovacijų ir pramogų. „Fakultetų erdvėje renginio dalyvių lauks universiteto atstovai, kurie ne tik bus pasiruošę pakonsultuoti apie norimą studijų programą ar stojimo procesą, bet ir bus parengę interaktyvių užduočių ar užsiėmimų, kurie leis su universiteto gyvenimu susipažinti iš arčiau. Inovacijų erdvėje bus galima pasitikrinti savo fizines galimybes, pavyzdžiui, šuolio į aukštį ar greičio parametrus, taip pat paragauti liofilizuoto maisto, išbandyti įvairių užsienio kalbų pradžiamokslius ir daugelį kitų. Bus ir pramogų zona, kurioje lauks žaidimai, muzika, pašnekesiai. O jeigu savarankiškai vykdyti kelionės per mūsų išvardintas zonas nepavyktų, esame paruošę užduočių korteles, kurios padės moksleiviams išbandyti įvairias veiklas pasitelkus tam tikras užduotis. Įvykdžiusių jas lauks prizai“, – intriguoja renginio organizatorė.

L. Petrauskaitės teigimu, festivalio metu veiklų netrūks ir moksleivius atlydėjusiems mokytojams. „Mokytojai turės galimybę dalyvauti seminaruose, diskusijose, pabendrauti ir pasidalinti gerąja patirtimi su kolegomis iš kitų šalies mokyklų. Taip pat Pramogų erdvėje visų renginio dalyvių lauks maisto zona. Na, o muzikos ir poilsio zona suteiks galimybę pasiklausyti įvairių diskusijų ar gerėtis meniniais pasirodymais“, – apibendrina viena iš VDU Studijų festivalio sumanytojų.

Renginyje planuojančius dalyvauti moksleivius ar moksleivių grupes prašome užsiregistruoti. Registracijos nuoroda.

Festivalis vyks gegužės 12 d., 11 val. Prezidento Valdo Adamkaus VDU Sporto centre (Studentų g. 9A, Akademija, Kauno r.). Festivalis vyks lauke, tad rekomenduojame dėvėti patogią aprangą ir avalynę.

Į festivalį vyks 18 maršruto autobusas. Nurodytais laikais (10:00, 10:29 išvykimas iš pradinės stotelės) važiuos padidintas autobusas (~160 keleivių). Maršrutas yra suderintas su Kauno miesto savivaldybe. Maršruto gatvės: M.K.Čiurlionio g., Vytauto pr., Kęstučio g., Karaliaus Mindaugo pr., Veiverių g., Marvelės g., Pilėnų g., Universiteto g., Studentų g. Išlipti reikia galutinėje stotelėje: VDU Žemės ūkio akademija (Studentų g. 11)

Išsamesnė informacija apie festivalio veiklas

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

VDU Socialinės Antropologijos Centro seminaras

Kviečiame į VDU Socialinės Antropologijos Centro tiriamąjį seminarą:

Dr. Eugenijus Liutkevičius (VDU)

Nuo smagaus laiko leidimo iki pakylėjimo. Emocinio įsitraukimo svarba šiuolaikinėse sekmininkų bendruomenėse

Seminaras vyks gyvai gegužės 4 d. (ketvirtadienį) nuo 17.00 val., SMF, 112 aud. (Jonavos g. 66, Kaunas)

Anotacija:

Sekmininkai jau kelis dešimtmečius išlieka sparčiausiai augantis religinis judėjimas pasaulyje. Labiausiai besiplečiantis Afrikoje, Amerikose bei Azijos žemynuose, šis judėjimas demonstruoja stebėtiną gebėjimą prisitaikyti prie skirtingų kultūrų atstovų, atliepdamas jų poreikius. Nors Lietuvos sekmininkų bažnyčiai jau virš šimto metų, čia ji išlieka negausi, viena iš daugelio neišsiskiriančių religinių mažumų. Ar ilgam? Šiuo metu atlieku tyrimą sekmininkų bendruomenėje, prieš keletą metų įkurtoje grupės jaunų ir ambicingų misionierių iš JAV. Bažnyčia, turinti keturias bendruomenes skirtinguose JAV miestuose, penktąją nusprendžia įsteigti ne kur kitur, bet Lietuvoje. Pranešime pasidalinsiu pirminiais duomenimis iš tyrimo lauko.

VDU atkūrimo proga – dovana universiteto absolventams

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) minėdamas 34-ąsias atkūrimo metines (įkurtas – 1922 m., atkurtas – 1989 m.) pristato naują, specialiai universiteto alumnams skirtą, interaktyvią platformą pavadinimu „VDU alumni ID“, kuri yra integruota http://alumni.vdu.lt svetainėje ir kviečia absolventus „Prisijungti“.

Šios platformos tikslas – sugrįžti į universitetą, užmegzti ir išlaikyti tampresnį ar stiprinti tarpusavio ryšį tiek tarp universiteto ir absolventų, tiek tarp pačių alumnų, kurie yra išsibarstę po visą pasaulį.

Interaktyvi erdvė atsiradusi http://alumni.vdu.lt svetainėje suteikia absolventams galimybę palikti ar atnaujinti universiteto turimą informaciją apie save bei šios informacijos pagrindu susigeneruoti virtualią universiteto alumni ID kortelę. Prisijungę prie savo alumni ID paskyros absolventai galės lengviau pasinaudoti universiteto teikiamomis paslaugomis ir skiriamomis naudomis, skirtoms tik jiems. Taip pat prisiminti savo kurso draugus, su kuriais baigė universitetą – pradėti bendrauti su jais, taip atnaujinant senus ir užmezgant naujus profesinius – socialinius ryšius bei sekti aktualią informaciją, susijusią tiek su Universiteto, tiek su absolventų veiklomis.

„Absolventų bendruomenė yra universiteto veidas, kuris įrodo aukštosios mokyklos sėkmę ir įtaką visuomenei. Todėl labai džiugu, kad VDU atkūrimo dienos proga, kaip dovaną absolventams, galime pristatyti šį visiškai naują, inovatyvų įrankį „VDU alumni ID“, kuris neturi atitinkamų analogų Lietuvoje, mūsų universiteto alumnams lietuvių ir anglų kalbomis. Tikime, kad prie šios platformos prisijungs ir ja naudosis didelė universiteto absolventų bendruomenė, kuri taps terpe, leisiančia jiems betarpiškai tarpusavyje bendrauti ir bendradarbiauti, kuriant dar didesnę absolventų ir universiteto veiklos sinergiją ir kuriamą vertę Lietuvoje ir Pasaulyje“, – teigė VDU komunikacijos prorektorė doc. dr. Vilma Bijeikienė.

Užsiregistravusieji „VDU alumni ID“ platformoje susigeneruos ne tik virtualų absolvento pažymėjimą, bet ir galės naudotis tik jiems skirtais pasiūlymais ir papildomomis naudomis: gauti lengvatas studijoms ir užsienio kalbų mokymuisi, tobulinti profesines kompetencijas, sportuoti Sporto centre, Karjeros centre gauti karjeros konsultaciją bei išbandyti dar daugiau tik absolventams skirtų ar į juos orientuotų universiteto paslaugų. Alumnai naudodamiesi „VDU alumni ID“ platforma ir patys galės siūlyti ir vystyti savo iniciatyvas, skirtas tiek kitiems absolventams, tiek visai universiteto bendruomenei. Interaktyvi absolventų erdvė nuolat tobulės, atsiras naujų paslaugų, funkcijų, kurios palengvins naudojimąsi platforma, o alumnai galės išreikšti savo nuomonę ir atsiliepimus.

Kasmet įvairių pakopų studijas universitete baigia daugiau nei 2000 universiteto absolventų.

Kviečiame visus VDU alumnus prisijungti prie absolventų bendruomenės ir taip kurti tradicijas bei stiprinti ryšį su Alma Mater!

Atviros paskaitos – apie (su)gyvenimą mieste ir skaitmeninį verslą

Kaip užtikrinti, kad miestai palaikytų gyventojų gerovę, išliktų atsparūs įvairiems iššūkiams? Kaip efektyviai taikyti verslo modelius skaitmeninėje sferoje – imant pavyzdį iš „Apple“, „Google“ ir kitų sėkmingų įmonių? Šie klausimai bus aptarti dviejose viešose paskaitose, kurias organizuoja tarptautinis aljansas „Transform4Europe“. Paskaitos vyks gegužės 4 ir 25 dienomis Kaune, jos taip pat bus transliuojamos ir internetu.

Paskaitos organizuojamos „Open Dual Lectures“ formatu – tai jau tradicija tampantis aljanso paskaitų formatas, kur savo įžvalgomis ta pačia tema pasidalinti susitinka mokslininkas ir praktikas: vienas iš Lietuvos, kitas – iš aljansų partnerių šalies. Tai – puiki proga ne tik pažvelgti į temą ir iš mokslo, ir iš verslo perspektyvos, gauti naudingų įžvalgų, bet ir užčiuopti globalų pulsą.

„Resilient Cities: Connecting Wellbeing, Infrastructure & Cities“

Paskaita vyks gegužės 4 d., ketvirtadienį, 17 val., Vytauto Didžiojo universiteto L. Donskio bibliotekoje (V. Putvinskio g. 23) ir internetu. Ją skaitys VDU Sociologijos katedros docentė dr. Jurga Bučaitė-Vilkė ir Dublino mokslininkas, menininkas, rašytojas Ed Carroll. Moderatorė: Mykolė Lukošienė.

Kaip žmogaus gerovė ir prieiga prie miesto viešos infrastruktūros yra integruojamos į miestus, kuriems reikia tapti atspariais socio-demografiniams ir ekonominiams iššūkiams? Vietos valdžiai, bendruomenėms ir verslams reikalingos žinios, įrankiai ir rodikliai, skirti išplėtoti „gyvenamas“ miesto erdves ir efektyviai skatinti miestų gyventojų gerovę. Ką reiškia gyventi „gyvenamuose“ miestuose įvairioms miestų gyventojų grupėms, tokioms kaip vietos bendruomenės, dirbantys tėvai, senjorai, jaunimas ir mažumos? Kokio tipo viešąsias paslaugas jie gali gauti ir kokie yra miestų gyventojų poreikiai? Kaip sujungti urbanistinės plėtros ir viešos infrastruktūros pragmatizmą su gerovės rodikliais? Paskaitoje įžvalgomis ir patirtimi dalintis kviečiami miestų tyrėjai ir praktikai.

Daugiau apie paskaitos lektorius

Tiesioginė transliacija

„Of digital business models, networks and gatekeepers – from analogous to digital business models“

Paskaita vyks gegužės 25 d., ketvirtadienį, 17 val., Turizmo informacijos centre (Laisvės al. 36, Kaunas) ir internetu. Jos pranešėjai – Saaro krašto universiteto docentas Benediktas Schnellbächeris ir VDU absolventas, Vokietijos įmonės „Dogo App“ įkūrėjas ir mobiliosios programėlės „Dogo“ kūrėjas Tadas Žiemys. Moderatorė: VDU prof. dr. Daiva Vitkutė-Adžgauskienė.

„Google“, „Amazon“ ar „Apple“ ir kitos sėkmingos įmonės šiandien vis plačiau naudoja skaitmeninius verslo modelius. Pokalbyje pristatomos verslo modelių, tinklų ir „durininkų“ sąvokos bei šių modelių pritaikymo skaitmeninėje sferoje pavyzdžiai.

Renginio partneriai: Kaunas 2022 ir Kaunas TIC.

Daugiau apie paskaitos lektorius

Tiesioginė transliacija

SMF studentai VDU studentų konferencijoje „Laisvė kurti“

Balandžio 28 d. Vytauto Didžiojo universitete vyko antroji, kasmetine tampanti studentų konferencija „Laisvė kurti“. Šiais metais konferencija atliepė Jungtinių Tautų iškeltus tarptautinius darnaus vystymosi tikslus, todėl konferencijos programa pasižymėjo itin plačia temų įvairove ir aktualumu. Konferencijoje dalyvavo ir Socialinių mokslų fakulteto studentai – Aistė Zakarauskaitė (Socialinio darbo magistro studijų programa), Gustė Abromavičiūtė (Socialinio darbo bakalauro studijų programa), Indrė Muraškaitė (Sveikatos psichologijos magistro studijų programa), Tadas Petrulis (Psichologijos bakalauro studijų programa), Gabrielė Janilionytė (Socialinės antropologijos magistro studijų programa). Mūsų studentų pranešimuose buvo aptariama LGBTQ+ bendruomenės stigmatizacijos, vaikų patiriamo smurto šeimoje, autistiškų asmenų gerovės, biologinės įvairovės viešose miesto erdvėse problematika, o Tadas Petrulis kartu su styginių kvartetu pristatė savo kelionės Portugalijoje muzikinį pasakojimą „Portugalijos žiedas“.

Džiaugiamės savo studentais, linkime ir toliau ieškoti, tyrinėti, kurti, atrasti.