VDU Taikomosios sociologijos absolventas Karolis Bareckas: „Sociologijoje man labai svarbus atradimo jausmas, kai pamatai daug tonų ir pustonių, apie kuriuos net nebuvai pagalvojęs“

Kaip nusprendėte stoti į sociologijos studijas VDU?

Aš esu baigęs filosofiją prieš daug metų. Filosofai ir sociologai turi bendrų autorių, kuriuos skaito ir vieni, ir kiti. Jau filosofiją studijuodamas aš pagalvojau, kad man visai tiktų sociologija. Bet šią idėją buvau daug metų atidėjęs į šoną, nes nori nenori gyvenime tampi šiek tiek pragmatikas. Kiekvienais metais ta mintis sugrįždavo. Galvodavau – ar čia man reikia, ar čia verta. Ir tuomet vieną kartą pasakiau – dabar arba niekada. Taigi sociologija seniai mane traukė.

Ką prisimenate iš savo studijų?

Mes buvome ganėtinai maža grupė, buvo daug kontakto su dėstytojais, daug diskusijų. Man įsiminė tas kontaktas, daug dalykų tuo metu išmokau. Be to, visų studijų metu aš stengiausi būti ganėtinai aktyvus. Skaičiau pranešimus keletoje konferencijų, dalyvavau vasaros mokykloje, priklausiau studijų programos komitetui. Stengiausi išnaudoti šį laiką kiek įmanoma, ir kiek įmanoma pasiimti iš šių studijų. Tai tikrai tą ir padariau. Buvau tuo metu dirbantis žmogus ir šios studijos buvo man kaip papildomas krūvis, bet man šios studijos labai patiko. Visą laiką turėjau, kur save nukreipti, kur ką paveikti.

Ką šiuo metu veikiate?

Veikiu tai, ką veikiu jau pastaruosius dešimt metų. Visada dirbau komunikacijos srityje arba kažką susijusio su tekstų rašymu, o lygiagrečiai, kadangi mąstau apie tolimesnes sociologijos studijas, rašau akademinį straipsnį. Taigi, nepamečiau sociologijos, ji ir toliau figūruoja mano gyvenime.

Ar yra sritis, kuri jums labiausiai įdomi, teikia daugiausia džiaugsmo? 

Na yra, ko gero, trys kryptys šiuo metu mano gyvenime. Pirmiausia, tai yra tai, kas mane maitina – darbas. Antra sritis yra sportas, kas man labai daug reiškia.  Sportas mane sustato į vėžias ir duoda rėmą gyvenime. Ir trečias dalykas – tai sociologija. Sociologijoje norėčiau būti naudingas ir ilgalaikėje perspektyvoje kai ką nuveikti, todėl dabar daug skaitau, daug domiuosi, rašau. Tai man šiuo metu suteikia daug džiaugsmo ir pasitenkinimo. Sociologijoje man labai svarbus atradimo jausmas, kai pamatai daug tonų ir pustonių, apie kuriuos net nebuvai pagalvojęs. Šie dalykai man teikia daug džiaugsmo ir veda į priekį.

Kokią savo savybę vertinate labiausiai ?

Viena iš tokių savybių galėtų būti užsispyrimas. Jei turiu kažkokį tikslą, galiu ilgam į jį susitelkti. Eiti, dirbti ir stengtis tam tikslui. Tas pasireiškia ir studijose. Visus tuos du metus, kai aš studijavau, tuo pačiu metu dirbau ir labai daug sportavau. Mano dienos tuomet buvo labai ilgos ir sunkios. Bet man visada užteko entuziazmo ir užsispyrimo judėti į priekį tiek darbe, tiek studijose. Čia yra, manau, mano stiprybė – jeigu aš matau prasmę, tai galiu ilgai ir nuobodžiai arti ir nepamesti tikslo pakeliui. 

Kas priverčia jus „sprogti“ ?

Na žodis sprogti, gal sakyčiau per daug stiprus, bet iš esmės man nepatinka neteisybė, nepatinka, kai žmonės nesilaiko to socialinio kontrakto, kurį mes visi kaip piliečiai neformaliai pasirašome. Nepatinka, kad Lietuvoje vis dar yra didelė socialinė nelygybė. Nepatinka, kad ignoruojama arba kosmetiškai retušuojama klimato kaitos problema. Nepatinka, kad žmogaus teisės vis dar taikomos selektyviai. Karas vyksta ir atrodo žmonija nieko taip ir nepasimoko. Taigi yra daug dalykų, kurie mane erzina. Taip, pas mane yra stiprus noras, kad pasaulis būtų kuo teisingesnis ir geresnis.

Ką pasakote sau, kai patiriate nesėkmę?

Su metais ir patirtimi tas nesėkmes išmoksti priimti, tampi atsparesnis neigiamiems atsakymams iš kažko, didesnėms ar mažesnėms nesėkmėms. Galiausiai įsisąmonini, kad toks yra gyvenimas. Kartais stengiuosi žiūrėti filosofiškai ir bandau neapsikrauti. Suprantu, kad skundimasis ar savęs graužimas niekur nenuves. Aš stengiuosi pasimokyti iš savo klaidų ir judėti toliau.

Ką norėtumėte dar gyvenime išmokti, patirti?

Kai buvau jaunesnis buvau apsėstas to jausmo, kad reikia gyvenime kuo daugiau nuveikti, pamatyti, apvažiuoti. Kurį laiką taip ir gyvenau. Man atrodė didelė neteisybė, kad tu kaip žmogus negali nugyventi šimto gyvenimų, o turi pasirinkti vieną kryptį. Negali būti ir astronautas, ir rašytojas, ir lėktuvo pilotas, sociologas ir dar kažkas. Dabar su metais viskas paprastėja. Dabar sau nekeliu tokių tikslų, kad turiu kažką nuveikti ypatingo. Aristotelis yra kalbėjęs apie eudemoniją (gr. eudaimonia – laimė).  Yra tokia, pavadinkime, metafizinė laimė, kai randi savo vietą gyvenime, kai tu gyveni pagal tam tikrus principus, kai išpildai tam tikrą savo misiją žemėje. Tai man šita jo koncepcija patinka. Kai tu kuri laimę, atsietą nuo išorinių dalykų, nuo išorinio pripažinimo. Šitas momentas man šiuo metu yra labai svarbus. Dabar mano tikslas judėti į priekį, rasti balansą, savęs nesudeginti, rasti save ir savo vietą pasaulyje.

Ką palinkėtumėte jaunam žmogui, kuris planuoja studijuoti sociologiją?

Aš manau šiais laikais, kai intelektualumas yra nuvertintas, kai tiesa lankstoma į vieną, ir į kitą pusę, kai populizmas išaugęs visose Europos šalyse, labai reikia sociologų ir žmonių, kurie gali giliau reiškinius suprasti ir juos tyrinėti. Todėl visiems labai rekomenduoju studijuoti sociologiją. Dauguma žmonių yra tokie pragmatikai ir jie galvoja, kad reikia studijuoti kažką, kas duos apčiuopiamą materialinę naudą. Man atrodo, kad šis požiūris klaidingas. Aš manau, kad kiekvienam žmogui reikia pajausti, kokius jis polinkius turi gyvenime. Sociologija labai praturtina ir padaro tave išsilavinsiu žmogumi, o visuomenei to labai reikia. Sociologiją tinka studijuoti bet kokiame amžiuje, nes ji suteikia įrankius, kuriuos tu gali naudoti daugeliui reiškinių tyrinėti.

Parengė Lina Bartusevičienė, VDU Socialinių mokslų fakulteto Komunikacijos su socialiniais partneriais ir absolventais specialistė