VDU Socialinio darbo absolventė Giedrė Šedbarienė: „Moku rasti žodžius, kuriuos pasakius žmogui, jis pats randa sprendimą savo situacijoje“
Kaip pasirinkai Socialinio darbo magistro studijas?
Mano pasirinkimas labai įdomus. Ne aš pasirinkau socialinio darbo studijas, o studijos pasirinko mane. Šis mano sprendimas buvo labai greitas. Dokumentus pateikiau likus keletui valandų, paraginta savo kolegės. Šiaip visada galvojau, kad esu tiksliukė. Matematika, skaičiai, finansai – tai yra mano sritis. Bakalauro studijos būtent ir siejosi su finansais. Bet gyvenimo situacijos pasisuko labai netikėtai ir atsidūriau socialinio darbo lauke. Su vyru sakėme, jog būsime verslininkai, nes abiem patinka skaičiuoti, tačiau po kurio laiko supratau, kad ne šiaip sau versle esu, bet socialiniame versle. Laikui bėgant labai pamilau šitą veiklą ir pagalvojau, kad reikia pasigilinti, įgyti akademinių žinių, suprasti, ką aš čia veikiu ir kodėl. Dabar labai džiaugiuosi, kad gyvenimas taip susidėliojo.
Giedre, ką prisimeni iš savo studijų?
Mano studijos vyko pandemijos laikotarpiu, taigi gyvų susitikimų nebuvo. Iš šių studijų išsinešiau nuoširdumą, dėstytojų gebėjimą ir norą žmogiškai, paprastai perteikti kartais pakankamai sudėtingus dalykus. Ne sausą informaciją, bet orientuotą į žmogų. Kiekvienoje paskaitoje gaudavau praktinės informacijos, kurią po paskaitų galėdavau iš karto grįžusi į darbą panaudoti. Šie dalykai man yra neįkainuojamai svarbūs.
Papasakok apie savo darbą. Ką veiki?
Daugiau nei prieš dešimt metų su vyru pradėjome savo verslą, atidarėme nedidelę kavinukę. Laikui bėgant supratome, kad lieka maisto ir mes pasiūlėme Šakių rajono savivaldybės administracijai, kad mes galime nemokamai maitinti 10 žmonių. Vėliau šalia maitinimo atsirado pagalba būtiniausiais daiktais, aprūpinimas drabužiais, susiformavo savanorių komandos, pradėjome teikti ir kitas socialines paslaugas. Taip pamažu įsikūrė ne pelno siekianti organizacija, kuri šiuo metu veikia jau daugiau nei 11 metų. Esu šios organizacijos vėliavnešys ir vadovas. Šiuo metu jaučiame didelį poreikį plėstis ir labai vertiname nevyriausybinių organizacijų palaikymą. Praeitais metais buvome prezidento apdovanoti teisingos Lietuvos kategorijoje. Tai labai motyvuoja, bet labiausiai motyvuoja ir įgalina veikti žmonių dėkingumas, žmonių pasisakymai, kad mes turėjome įtakos jų gyvenimams.
Giedre, kas priverčia judėti, nepasiduoti, kai būna sunku?
Kai man būna sunku galiu atsiremti į savo vyrą. Mes visada viską darome kartu. Labai stipriai jaučiu jo palaikymą. Jeigu jau svyra rankos, tai visada sustiprina ir grąžina motyvaciją veikti žmonių grįžtamasis ryšys. Nėra nieko svarbiau, kai matai, kad žmogus keičiasi.
Giedre, kokių reikia savybių, kad galėtum įgyvendinti tai, ką dabar darai?
Aš esu labai užsispyrusi. Jei kažką darau, tai darau iki galo, atiduodama visas savo jėgas. Nežinau, ar tai visada gerai. Esu ko gero maksimalistė. Tikiu, kad turiu empatiją, labai jaučiu žmogų. Moku rasti žodžius, kuriuos pasakius žmogui, jis pats randa sprendimą savo situacijoje.
Jei galėtum atsukti laikrodį atgal, ar darytum kažką kitaip?
Viskas, kas gyvenime buvo sunku, buvo tam, kad būčiau ten, kur dabar esu. Esu dėkinga gyvenimui už kiekvieną iššūkį ir sunkumą, išbandymą, negandas, džiaugsmus. Tikrai nieko nekeisčiau. Nes, galbūt, jei ką nors bent per plauką pakeisčiau, mano gyvenimas nuvažiuotų visai kitur, o man yra gerai taip.
Kas tie žmonės, kurie ateina į jūsų nevyriausybinę organizaciją VšĮ „Namai visiems“?
Didžioji dalis žmonių, kurie ateina – tai žmonės, kuriems reikia dėmesio, supratimo, išklausymo. Žmonės ateina ne tik dėl maisto, tai nėra pagrindinė priežastis. Visi kurie ateina – bendrauja, laukia, dalinasi patirtimi, ieško sprendimų, pradeda pasitikėti kitais ir savimi. Žmogui yra svarbiausia, kad jį kažkas priimtų, nepasmerktų, svarbu jausmas, kad čia gali būti savimi. Būti priimtas visų pirma kaip žmogus. Dėl to mūsų organizaciją ir vadinasi – „Namai visiems“. Stengiamės išlaikyti šią vertybę savo veikloje.
Ką pasakytum, palinkėtum jaunam žmogui, kuris galvoja rinktis socialinio darbo studijas?
Jaunam žmogui drąsiai patarčiau studijuoti socialinį darbą. Nesvarbu, kur gyvenimas nuves, žinios, kurias gavau studijuodama socialinį darbą, yra pritaikomos gyvenime, kasdienybėje, šeimoje ir bet kurioje kitoje darbo srityje. Kadangi esu ir globėja, globoju vaikus, tai labai sustiprėjau ir šioje veikloje.
Parengė Lina Bartusevičienė, VDU Socialinių mokslų fakulteto Komunikacijos su socialiniais partneriais ir absolventais specialistė
