VDU SMF metų dėstytoja Laura Lapinskė apie tai, kas šiandien yra gera dėstytoja ar geras dėstytojas
Dėstytojos ir dėstytojo darbas šiuolaikiškame, nuolat kintančios visuomenės lūkesčius ir poreikius atliepti siekiančiame universitete yra kupinas tiek naujų profesinių galimybių, tiek ir tam tikrų iššūkių. Kalbiname studentų geriausiai 2023-2024 m. m. įvertintą VDU Socialinių mokslų fakulteto (VDU SMF) dėstytoją Laurą Lapinskę apie tai, ką šiandien reiškia būti dėstytoja ar dėstytoju.
Laura, kas Tau pačiai yra gera dėstytoja ar dėstytojas?
Gyvename sparčių visuomenės transformacijų laikais. Technologinė pažanga, besikeičianti ekonomika, nenumatyti staigių globalinių krizių padariniai, pandemijos, karai verčia mus permąstyti ne tik tai, ko mokome, kaip mokome, bet ir kam viso to mokome, kam ruošiame savo studentes ir studentus. Manau, kad šiuolaikinė dėstytoja jau nebėra visažinė informacijos tiekėja, žinių įsisavinimo proceso prižiūrėtoja ar faktų rūšiavimo kontrolierė, bet greičiau supratinga bendrakeleivė, jautri padrąsintoja ir strategiškai mąstanti telkėja. Mano manymu, tai kritinį mąstymą ugdyti padedanti kolegė, kuri tiesiog moko mokytis ir pabrėžia ne tik savo dalyko reikšmingumą, bet ir bendrųjų gyvenimo įgūdžių bei tarpasmeninių kompetencijų lavinimo visą gyvenimą svarbą.
Geriausių man dėsčiusių dėstytojų pavyzdžiai – mano tikrieji „role models“ – turėjo keletą bendrų savybių: ne tik įspūdingą intelektualumą, platų matymą, originalų mąstymą, kūrybiškumą, smalsumą ir atvirumą, bet ir labai aiškius etikos principus, tokius kaip horizontalus ir pagarba grįstas kolegiškas santykis, lygiavertis bendravimas skatinantis bendradarbiavimą, įtraukus požiūris į auditoriją, nuolatinė savirefleksija. Studijuodama ne viename universitete – Kauno technologijos, Vidurio Europos, Atma Jaya, Södertörn – intuityviai sekiau pavyzdžiu tų, kurios ir kurie sugebėjo sudominti, padėjo pamatyti tai, kas ne visada matoma, gebėjo sukurti saugią erdvę dalintis, įgalino. Šiuo metu dėstydama VDU Socialinių mokslų fakultete, Socialinio darbo katedroje, ir toliau mokausi iš fantastiškų kolegių ir kolegų – savo darbą su studentais mylinčių, dėmesingų, palaikančių, reflektuojančių dėstytojų.
Kokie iššūkiai Tau kaip dėstytojai kyla dirbant su studentėmis ir studentais? Kaip juos sprendi?
Labai nerimauju, kai grupėje nuolat kalba tie patys keli asmenys, o kiti nedrįsta pasisakyti, lieka tarsi šešėlyje dėl įvairių asmeninių savybių ar tiesiog gyvenime susiklosčiusių aplinkybių. Apgailestauju, kai jų savitos patirtys ir svarbios įžvalgos lieka neišgirstos. Todėl stengiuosi išjudinti visą grupę, įtraukti visas ir visus, sukurti skirtingus gebėjimus atliepiančias įvairias užduotis, įvairius grupinius darbus, žaidimus, kuriuose visos ir visi galėtų dalyvauti be nerimo suklysti, būtų motyvuotos ir motyvuoti nuoširdžiai įsitraukti, turėtų palankias sąlygas mokytis vienos ir vieni iš kitų. Toli gražu ne visada tai pavyksta, bet vis ieškau naujų, įtraukesnių būdų, atliepiančių universitete egzistuojančią įvairovę ir socialinio teisingumo principus. Pati nuolat dalyvauju mokymuose, kompetencijų tobulinimo programose, semiuosi patirties iš kitų, įtraukius ir interaktyvius metodus naudojančių kolegių ir kolegų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Kokį santykį sieki kurti su studentėmis ir studentais?
Pagarbų. Saugų. Geranorišką. Kantrų. Abipusiai auginantį.
Kas Tau patinka Tavo darbe? Kas labiausiai džiugina? Ir kas nelabai?
Kad ir kaip banaliai tai gali nuskambėti, labiausiai savo darbe mėgstu dialogą, mokymąsi ir tobulėjimą kartu su studentais ir studentėmis. Taip pat tiesiog mėgaujuosi akimirkomis, kai auditorija nustemba, suabejoja savo tiesomis, diskutuoja tarpusavyje, išgirsta kitas pozicijas, pabūna vienos ar vieni kitų batuose. Nuostabu, kai diskusijose sukuriama pasitikėjimo atmosfera, kai vienos ir vieni kitas ir kitus iš tikrųjų išgirsta, pamato, supranta kitokią perspektyvą ir pajunta savosios arbitralumą.
Lygiai taip pat mėgstu ir pati nustebti, suabejoti savo žiniomis, pamatyti savo spragas ar neįsisąmonintą šališkumą. Tai, žinoma, dažnai ir nebūna taip jau malonu.
Mažiau džiugina vis dar Lietuvoje egzistuojanti struktūrinė problema – nesutvarkyta atlygio už pedagoginį darbą sistema. Jei galėčiau iš to oriai pragyventi, turbūt rinkčiausi tik dėstyti. Tikrai labai mėgstu šią savo darbo universitete dalį.
Taip pat nepatinka, kad dar ne visos ir ne visi universiteto bendruomenės narės ir nariai gali jaustis vienodai svarbios ir svarbūs, saugios ir saugūs, matomos ir matomi, įgalintos ir įgalinti, reprezentuojamos ir reprezentuojami. Tačiau šią situaciją po truputį keisti man padeda kitos universitete einamos pareigos – Lygių galimybių koordinatorės bei lyčių lygybės ir lygių galimybių problemas sprendžiančių projektų SPEAR, LUMA tyrėjos. Kartu su Bendruomenės gerovės koordinatore Viktorija ir Negalios koordinatore Migle siekiame, kad kiekvienas VDU bendruomenei priklausantis asmuo jaustųsi vertingas, gerbiamas ir turintis palankias sąlygas studijuoti, dirbti.
Ko palinkėtum jaunosioms dėstytojoms ir dėstytojams, kurių dėstytojavimo kelias dar tik prasideda?
Atsimenu, kai labai norėjau tapti dėstytoja ir tos pareigos man atrodė tarsi šventos. Juk tokia atsakomybė stovėti prieš auditoriją, dėtis visažine ir aiškinti jauniems smalsiems žmonėms kažką apie gyvenimą! Dėl to pirmaisiais dėstymo metais patyriau labai daug streso ir nepasitikėjimo savimi, siaubingai bijojau suklysti, kažko nežinoti, nemokėti atsakyti, pagaliau, pasirodyti kvailesne už savo studentes ir studentus. Ir nors kiekviena pradedanti dėstytoja ar kiekvienas pradedantis dėstytojas vis tiek praeis savo asmeninį augimo kelią, mokysis iš savo klaidų, vis dėlto norėčiau palinkėti su studentais ir studentėmis kurti atvirą santykį – nesusireikšminti, bet ir nesislėpti.
Ko palinkėtum studentėms ir studentams?
Labiau pasitikėti savimi kaip protinga, kritiškai mąstyti gebančia būtybe, galinčia sąmoningėti ir „atmokti“ įvairiausias „tiesas“, kurias nuo kūdikystės mums diegė visuomenės institucijos. Taip pat linkėčiau aiškiai suvokti tikrąją motyvaciją studijuoti pasirinktoje programoje. Man regis, „diplomas dėl diplomo“ – jau seniai nebemadinga praktika, o motyvuota ar motyvuotas, savo pasirinkta profesija nuoširdžiai besidominti studentė ar besidomintis studentas be galo įkvepia ir skatina dar labiau pasitempti. Dar linkiu mėgautis studijų procesu ir jo metu pastebėti, išgirsti ir pabandyti suprasti šalia esančias ir esančius.
