Vaikystės tyrimų išmintis: svarbu išgirsti vaiko balsą
Vaikystės fenomenas nėra naujas, tačiau visiems su ja tiesiogiai susiduriantiems – tėvams, pedagogams, socialiniams darbuotojams, psichologams ir kt. – svarbu suprasti, kad moderni vaikystė labai pasikeitė ir būtina į ją žvelgti nauju žvilgsniu. Skaitmeninė era įneša savo korekcijas į vaiko gyvenimą ir turi tiesioginės įtakos jo socializacijai. Aptariant vaiko gerovę mokslininkų bendruomenėje jau vartojamos tokios sąvokos kaip skaitmeninė vaiko savastis, kuri yra vaiko tapatumo dalis.
Siekdami suprasti ir analizuoti pokyčius vaiko gyvenime vaikų tyrėjai iš viso pasaulio prieš 7 metus susibūrė į tarptautinę vaikų rodiklių asociaciją (International Society for Child Indicators). VDU Socialinio darbo katedros tyrėjų komanda neseniai dalyvavo tarptautinėje šios asociacijos 3 dienų konferencijoje „Children of the World: Touch of Change“, kuri vyko Tartu (Estija). Gausus mokslininkų ir praktikų būrys iš 58 pasaulio šalių dalijosi naujausiais tyrimais ir įžvalgomis, kuriomis norisi dalintis plačiau.
Vaiko balsas ir jėga
Ilgą laiką vaiką buvo bandoma suprasti per suaugusiojo perspektyvą. Atlikti vaikų gerovės tyrimai tiesiogiai rėmėsi suaugusiųjų nuomone ir įsivaizdavimu, kas yra vaiko gerovė. Tik prieš keletą metų skirtingų sričių vaikų gerovės tyrėjai priėjo bendros nuomonės, kad vaikų gerovę tinkamai suprasti ir puoselėti galima tik įtraukus į tyrimų procesą pačius vaikus. Ši nuostata remiasi tuo, kad vaikai neturi likti užribyje ir būti laikomi pasyviais, neįgaliais savo gyvenimo dalyviais, bet aktyviai būtų įtraukiami į savo gyvenimo tyrimų procesą, suteikiant jiems patiems balsą kalbėti apie save. Šalia šios bazinės vaikų įgalinimo idėjos, kuria šiandien siūloma remtis, kita ne mažiau svarbi mintis − kvietimas į vaikus žvelgti ne kaip į suaugusiųjų stebėtojus, jų elgesio imitatorius ir visada tik „mokinius“, bet matyti vaikuose ir inovatorius. Vaikai ne tik atkartoja, bet ir kuria. Anot garsaus vaikų gerovės srities mokslininko Asher Ben-Arieh iš Izraelio, „vaikystė – tai visuomenės inovatyvios energijos šaltinis“. Mokslininkai kviečia šia vaikystės vidinės laisvės ir kūrybiškumo jėga daugiau remtis kuriant šiuolaikinę visuomenę.
Pavogta vaikystė
Ar vaikas turi teisę į vaikystę? Ne vienam tikriausiai kyla nuostaba dėl šio klausimo logikos. Šį klausimą, anot vaikų gerovės tyrėjų, būtina garsiai užduoti, nes, deja, ne visi vaikai šią teisę turi. Kartais iš jų ši teisė būna atimta. Tai vadinama pavogta vaikyste. Pavogta vaikystė – tai traumos pasekmė, kai vaikas patiria vienkartinę ar daugybines traumas savo gyvenime. Trauma vaikui – tai pirmiausia savo artimųjų netektis (mirtis, skyrybos, tėvų gyvenimas užsieny toli nuo vaikų, ilgalaikis hospitalizavimas, gyvenimas globoje ir t. t.) bei tiesiogiai patirtas ar stebėtas visų rūšių smurtas. Taip pat vaiko auklėjimui taikomas žeminimas, tėvų tarpusavio santykių konfliktai mažamečiui gali būti labai traumuojantys. Trauma gali būti patirta ne tik namie, bet ir kitoje erdvėje už namų ribų. Konferencijos metu ypač akcentuotas mokyklos vaidmuo vaiko gyvenime. Pavyzdžiui, ne vienas renginyje pristatytas tyrimas atskleidė, kad bendraamžių patyčių poveikis ilgalaikėje perspektyvoje turi labai stiprias neigiamas pasekmes suaugusiojo psichologinei gerovei. Visgi tyrimai, kurie buvo paremti pačių vaikų nuomone ir analizavo kaip padėti smurtą patyrusiam vaikui, atskleidė, jog pagrindinė pagalba vaikui yra galimybė kalbėtis, būti išklausytam ir rimtai suaugusiųjų priimtam.
Prevencija – geriausia investiciją į vaiką
Suprantama, kad suaugusiųjų vaidmuo yra užtikrinti, kad kiekvienas vaikas turėtų teisę į vaikystę. Tačiau kalbant apie vaiko gerovę ne vieno tyrimo rezultatai patvirtino, jog reikia ne telktis į problemas ir jų pasekmes vaiko aplinkai, o siekti, kad traumų vaiko gyvenime nebūtų. Prevencija yra pagrindinė vaikų gerovės užtikrinimo sąlyga. Kitaip sakant – svarbu sustabdyti į trūkumus orientuotą modelį. Tyrėjai ir praktikai vienareikšmiškai pritarė, kad valstybės pareiga yra užtikrinti, jog prevencinės paslaugos pasiektų kiekvieną vaiką. Daug kalbėta ir apie prevencinių paslaugų kokybę. Dėl šios priežasties svarbu pabrėžti, kad vaikui būtų teikiamos ne siauro pobūdžio, bet universalios, visas jo gyvenimo sritis apimančios paslaugos. Bendra mokslinių tyrimų išvada: mažiausiai kainuojančios paslaugos nebūtinai yra geriausios kokybės. Manome, kad visiems paslaugų teikėjams, ypač paslaugas vaikams finansuojančioms ministerijoms, yra apie ką pamąstyti.
Suaugusiems labai svarbu suprasti, kad vaikui vaikystė yra dabar, o galvojimas apie vaiko ateitį kaip „kažkada kažkas bus“ mus užmaršina, „pametant“ šio momento svarbą. Dėl šios priežasties suaugusiems labai svarbu klausytis, girdėti, ką vaikas sako, ir remiantis jo žinojimu puoselėti vaiko gerovę dabar, o ne sutelkti dėmesį į ateitį, kai kažkada žmogus užaugs.
