Tyrimas: suvokiamos ribos tarp moteriškumo ir vyriškumo griežtėja ar nyksta?
Fiziškai stiprus, drąsus, nepriklausomas, šaltas ir užtikrintas – tai jis. Gležna, jautri, rūpestinga, paklusni ir besivadovaujanti intuicija – tai ji. Čia praeities vaizdinys ar 21 amžiaus asmens pasaulio matymas? Aktyvios akademinės diskusijos, kultūriniai judėjimai, intensyvūs socialiniai ir technologiniai pokyčiai skatina naują požiūrį į lyties vaidmenis. Ar to pakanka, kad suvokiamos ribos tarp moteriškumo ir vyriškumo šiuolaikinėse visuomenėse taptų vis mažiau griežtos?
Nepaisant pastarųjų metų pozityvių, autentiškumą skatinančių pokyčių, ypač Vakarų visuomenėse, medijose vis dar neretai vaizduojami idealizuoti moteriškumo ir vyriškumo stereotipai, kurie gali sukelti spaudimą žmonėms atitikti šiuos idealus, rašoma Vytauto Didžiojo universiteto projekte.
Moteriškumas ir vyriškumas dažnai pristatomas remiantis tam tikrai lyčiai būdingomis savybėmis. Europos socialiniame tyrime (EST), naujausioje 11-ojoje bangoje (2023/2024 m. duomenys), mokslininkų grupė, pasiūliusi klausimų modulį apie lyties sampratą šiuolaikinėje Europoje, išskyrė po dvi tokias savybes, kurios dabartinėse Vakarų visuomenėse vis dar laikomos stereotipiškai moteriškomis – užjaučianti ir jautri kitiems, bei stereotipiškai vyriškomis – rizikuojantis ir lyderiaujantis.
Moteriškumas ir vyriškumas Lietuvoje ir Europoje
Pirmiausia apie tai, kaip Lietuvoje palyginus su kitomis EST dalyvaujančiomis šalimis vertinama šių savybių raiška (žr. pirmą paveikslą). Lietuviai rikiuojasi žemesnės moteriškumo raiškos šalių grupėje: kartu su Slovėnija ir Vengrija kalbant apie jautrumą kitų poreikiams bei kartu su Italija, Vengrija ir Graikija kalbant apie atjaučiantį elgesį. Didžiausią jautrumą demonstruoja šveicarai ir olandai, o užuojautą – islandai.
Priešinga situacija stebima kalbant apie vyriškumo raišką Lietuvoje. Lietuviai yra labiau rizikuoti mėgstančių šalių grupėje kartu su suomiais, lenkais, islandais, graikais ir Kipro gyventojais. Mes taip pat labiau mėgstame imtis vadovavimo iniciatyvos, panašiai kaip šalių grupė, kurioje norvegai, švedai, olandai, šveicarai ir islandai. Mažiausiai riziką ir vadovavimą mėgsta Italijos gyventojai.
Pirmajame paveiksle matoma dar viena tendencija – tiek lietuviai, tiek kitų EST dalyvaujančių šalių atstovai linkę manyti, jog juos geriau apibūdina stereotipiškai moteriškos nei vyriškos savybės. Galbūt šiuolaikinėje visuomenėje jautrumas kitų poreikiams ir užuojauta yra socialiai priimtinesnės savybės nei vadovavimas ir rizikavimas. Juk vis plačiau pripažįstama emocinio intelekto, empatijos svarba asmeniniame ir profesiniame gyvenime.
Kaip save apibūdina vyrai ir moterys
Kitas svarbus analizės pjūvis – kaip vyrai ir moterys Lietuvoje vertina savo savybes, kurios priskiriamos stereotipiškai vyriškoms ir moteriškoms. Apibūdindamos save moterys labiau nei vyrai sutinka, kad joms būdingos jautrumo kitiems ir užuojautos charakteristikos, tačiau vyrai labiau nei moterys sutinka dėl pomėgio rizikuoti. Vis dėlto, tiek vyrai, tiek moterys vienodai sutinka, kad mėgsta vadovauti (žr. antrą paveikslą).
Su vadovavimu susijusias pozityvias tendencijas patvirtina ir Europos lyčių lygybės indekso išsamūs rezultatai. Lietuvos įvertinimas pagal šį indeksą 2024 m. pakilo per 1,7 balo ir pagrindinis šio pokyčio veiksnys buvo galios sritis, ypač ekonominių sprendimų priėmimo posritis, kurio rodiklis padidėjo ženkliausiai. Be to, 2024 m. moterys užėmė 42 proc. aukštesnių ir žemesnių ministerijų postų (vienas didžiausių rodiklių ES), nors jų vis dar per mažai įmonių valdybose. Kaip minima Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pranešime, yra tikimasi, kad lyčių balansą didelių įmonių valdymo organuose paskatins 2024 m. gruodį Lietuvoje įsigalioję įstatymų pakeitimai, kuriais įgyvendinama Lyčių pusiausvyros valdybose direktyva.
Galia per manipuliaciją ir įsiūlyta globa
Detaliau analizuojant vadovavimo temą remiantis EST, netikėtus rezultatus pateikia atsakymai į klausimą: kaip dažnai, jūsų manymu, moterys manipuliuoja vyrais siekdamos įgyti galios? Lietuviai kartu su lenkais ir serbais patenka į šalių grupę, kuri manipuliavimą dėl galios vertina kaip gana dažną, skirtingai nei Suomija, Švedija ir Islandija, kur vertinimas yra pasislinkęs į priešingą pusę. Taigi, Lietuvoje vis dar gana paplitęs manymas, jog moterys galią neretai pasiekia per manipuliaciją vyrais (žr. trečią paveikslą).
Be to, daugiau lietuvių pritaria arba labai pritaria (41 proc.) nei nepritaria ar labai nepritaria (24,7 proc.), kad moterys turėtų būti globojamos vyrų. Tiesa, 34,2 proc. respondentų buvo neapsisprendę dėl šio klausimo. Palyginus su Serbija (kuri pasižymi didžiausiu pritarimu), Lietuvoje pritarimas šiai stereotipinei nuostatai ženkliai mažesnis, tačiau didesnis nei Švedijoje ar Norvegijoje – šalyse, demonstruojančiose žemiausią pritarimą. Čia ir vėl atsiskleidžia stereotipinis požiūris į vyriškumą ir moteriškumą – globėjo ir globotinės vaidmenyse, todėl lygiavertės partnerystės vystymas išlieka aktualus klausimas.
Taigi, pasitvirtino teiginys, jog lyčių stereotipų mažinimas yra ilgas, besitęsiantis procesas. Jo sėkmingumui svarbios skirtingo lygmens pastangos: asmeninis sąmoningumo didinimas per refleksiją, ugdymo programos švietimo institucijose, įvairovės skatinimas darbo aplinkoje, atsakingas lyčių vaidmenų pavyzdžių viešinimas medijose bei socialinės politikos iniciatyvos dėl lyčių lygybės. Europoje lyčių lygybės įsipareigojimai tikrai reikšmingi ir su tuo susijusios transformacijos jau vyksta, tik galbūt ne taip sparčiai kaip norėtųsi.
Vytauto Didžiojo universiteto vykdomą projektą „Lietuvos narystės Europos Socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciume plano įgyvendinimas“ (Nr. VS–20) finansuoja Lietuvos mokslo taryba.
