Senstanti visuomenė, auganti migracija, pažeidžiamos žmogaus teisės – socialinių darbuotojų poreikis tik didės
„Gyvename pokyčių ir neapibrėžtumo laikais. Viena vertus – gyvenimo skaitmenizavimas, antra vertus, geopolitinė situacija. Profesionalai, gebantys valdyti tuos neapibrėžtumus ir pokyčius kasdieniame gyvenime, yra socialiniai darbuotojai. Jie padeda išgyvenantiems įvairias krizes, patyrusiems emocines traumas dėl ligų, netekties, skyrybų ir kitų įvykių. Tai plati profesija, apimanti tiek psichosocialinę pagalbą žmonėms, tiek žmogaus teisių užtikrinimo praktikas“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentė dr. Rasa Naujanienė.
Žmogaus teisių profesija
Pasak jos, neretai socialinis darbas suprantamas siaurai, tačiau tai sritis, kurioje dirbama su įvairaus amžiaus žmonėmis: vaikais, jaunimu, suaugusiaisiais ir senjorais, ir apimanti labai įvairią problematiką: psichinės sveikatos sritį, priklausomybes, santykius šeimose, vaikų elgesio sunkumus, darbą su asmenimis su negalia.
„Socialinis darbas – tai žmogaus teisių profesija. Tad pagarba žmogaus orumui, tolerancija, teisingumas, ne diskriminacija ir kt. yra studijų metu dažnai diskutuojami principai“, – teigia VDU Socialinio darbo katedros vedėja doc. dr. R. Naujanienė.
Doc. dr. Rasa Naujanienė
VDU siūloma bakalauro studijų programa „Socialinis darbas ir psichosocialinis konsultavimas“ apjungia naujausias socialinio darbo ir kitų disciplinų teorijas ir žinias, konsultavimo metodus bei praktikas. Studijose ugdomas profesionalus ir atsakingas požiūris į psichosocialinę pagalbą, siekiant žmogaus teisių užtikrinimo bei kritiškai vertinant organizacinius, teisinius, politinius ir ekonominius kontekstus.
Anot doc. dr. R. Naujanienės, praktika – integrali studijų dalis. „Nėra tokio dalyko, kaip socialinio darbo teorija atsieta nuo praktikos. Visi socialinio darbo studijų dalykai integruoja praktiką (per pavyzdžius, per vizitus į konkrečiais įstaigas, per susitikimus su paslaugų gavėjais ar profesionalais). Trečio kurso metu studentai tris mėnesius jų pasirinktoje organizacijoje atlieka profesinę praktiką, kuri yra palydima profesionalios supervizijos. Gana dažnai, atlikus praktiką, studentai pakviečiami įsidarbinti arba neretai absolventai patys įkuria savo socialinį verslą“, – pasakojo mokslininkė.
Praktika – neatsiejama studijų dalis
VDU Bakalauro programą „Socialinis darbas ir psichosocialinis konsultavimas“ pabaigusi, bet nuo rudens mokslus Socialinio darbo magistrantūroje tęsianti Gintarė Aleksaitė savo asmeninį karjeros kelią sieja su pagalba vaikams ir paaugliams.
„Atlikdama bakalauro tyrimą supratau, kad noriu ir toliau gilintis į tėvų ir vaikų tarpusavio santykių svarbą – norint suteikti tinkamą pagalbą vaikams, reikia įtraukti pačius tėvus siekiant bendro užsibrėžto tikslo. Šiuo atveju savo karjerą matyčiau, kaip socialinės darbuotojos, kuri siektų suteikti reikiamą pagalbą ir palaikymą ne tik vaikams, bet ir visai šeimai“, – pasakojo VDU studentė.
Anot jos, patirtis, įgauta studijų programoje, buvo įvairi – nuo išmoktos teorijos apie žmogaus neverbalinę kalbą bei praktinių užduočių taikymą per empatišką ragavimą į žmogaus emocijas. „Vienas iš įgūdžių, kurį lavinom visų studijų metu, tai darbas komandoje. Nors pati esu linkusi rinktis individualų darbą, studijų metu supratau, kaip yra svarbu gebėti dirbti komandoje išklausant kiekvieną grupės narį. Socialinio darbo ir psichosocialinio konsultavimo studijos išmokė mane ne tik individualiai konsultuoti klientus, bet taip pat taikyti komunikaciją komandiniame kolektyve. Socialinis darbas į žmogų žvelgia ne, kaip į atskirą vienetą, o kaip į sistemos dalį, kurią veikia aplinkos veiksniai“, – sakė G. Aleksaitė, pridurdama, kad praktika buvo viena svarbiausių studijų dalių.
„Dėstytojai jau nuo pirmo kurso seminarų metu skirdavo praktines užduotis dirbant su kurso kolegomis. Su kiekvienais studijų metais praktikos laukas plėtėsi, išbandant konsultacijų metodus ir komandinį darbą su grupe. Studijų metu turėjom galimybę išbandyti savanorystę, kas vėliau padėjo suprasti, kur norėčiau atlikti praktiką. Taip pat dėstytojai individualiai atsižvelgdavo į kiekvieną mūsų asmenybę, padėdami atrasti tinkamą praktikos vietą, pagal mūsų lūkesčius. Atlikdama praktiką supratau, kuria linkme toliau noriu eiti, kokia specialiste noriu būti ir kur turiu plėsti savo įgūdžius“, – pasakojo mergina.
Gintarė Aleksaitė
Studijas tęsti VDU studentę paskatino ne tik siekis tobulėti, bet ir sukurtas ryšys su dėstytojais, kolegomis ir bendruomene: „Vertinu tai, kad VDU suteikia galimybes prisidėti prie universiteto gerovės dalyvaujant projektuose, renginiuose ir įvairiose veiklose, kurių metu esu užmezgusi šiltus ryšius su universiteto bendruomene“.
Dėstytojai – savo srities profesionalai
Pasak G. Aleksaitės, dėstytojai ne tik perdavė savo sukauptą patirtį, ruošdami studentus būti socialinio darbo profesionalais, bet ir skatino vertybes, reikalingas šiame darbe.
„Paskaitų metu dėstytojai pateikdavo įvairių pavyzdžių, kaip tam tikrose situacijose reiktų tinkamai reaguoti, remiantis socialinio darbo vertybinių pagrindu, paskaitų medžiagą pateikdavo mus įtraukdami į pokalbį ir diskusijas, kiekvienas studentas būdavo išklausytas. Studijų metu drąsiai galėjau kreiptis į dėstytojus, kai kildavo aktualūs klausimai, sulaukdavau išsamių atsakymų, kurie praplėsdavo mano žinias apie socialinį darbą ir psichosocialinį konsultavimą. Dėstytojai mane išmokė ne tik teorijos, bet taip pat didesnės empatijos, atjautos bei meilės žmonėms“, – sakė VDU studentė.
Jai pritarė bendrakursė, nuo rudens taip pat Socialinio darbo magistrantė Gabija Replevičiūtė. „Empatija, nuoširdumas, sąžiningumas, gebėjimas priimti kiekvieną žmogų toks, koks jis yra ir, svarbiausia, mylėti žmones – tai yra svarbiausia socialinio darbo dalis. Aš pati supratau, kad socialinis darbas tikrai yra mano sritis, kai suvokiau, kad nuoširdžiai noriu padėti žmonėms, jog noriu padaryti ką nors tokio, kas padėtų bendruomenėms, žmonių grupėms ar individams. VDU Socialinio darbo ir psichosocialinio konsultavimo programos dėstytojai skatino pažinti asmenines vertybes, parodyti kuo jos naudingos darbe ir kaip gali padėti kitiems žmonėms ir mums patiems“, – pasakojo mergina.
Pasak jos, patys dėstytojai, nors ir savo srities profesionalai, dauguma dirbantys socialinio darbo srityje už universiteto ribų, nustebino savo nuoširdumu ir žmogiškumu. „Dėstytojai dalinosi savo asmenine darbo patirtimi, kas padėjo lengviau mokytis, skatino studentus reflektuoti savo mintis, jausmus ir elgesį, ugdė vertybes ir kritinį mąstymą, kas stiprina profesinį pasirengimą, padeda būti labiau etiškiems, sąmoningiems ir atsakingais socialiniais darbuotojais“, – pasakojo G. Replevičiūtė.
Gabija Replevičiūtė
Studentė per keturis metus sukūrė ryšį ne tik su dėstytojais – visas VDU Socialinių mokslų fakultetas buvo jauki ir saugi aplinka, kurioje buvo malonu mokytis ir tobulėti: „Žmonės visuomet maloniai bendrauja, padeda įvairiausiais klausimais, nuoširdžiai nori padėti kiekvienam studentui, kuris susiduria su kokiomis nors problemomis.“
Dėstytojai paskaitų metu sugalvodavo vis naujų, įdomių ir realistiškų užduočių, kad studentai galėtų pritaikyti teorines žinias per praktiką. „Vėliau, atliekant praktiką pasirinktose įstaigose, dėstytojų pasidalinti metodai, teorinės žinios ir atliktos praktinės užduotys paskaitų metu labai padėjo ne tik atliekant socialinės darbuotojos vaidmenį, tačiau ir jaustis saugiau, labiau pasitikėti savimi“, – sakė VDU studentė.
Be galo plati sritis
Pasak jos, vis dar gajus stereotipas, kad socialinis darbuotojas teikia pagalbą tik vyresnio amžiaus žmonėms. „Socialiniai darbuotojai dirba su įvairiomis žmonių grupėmis ar individais. Socialiniai darbuotojai gali dirbti medicinos įstaigose, kariuomenėse, probacijos tarnybose, įkalinimo įstaigose, mokyklose, reabilitacijos centruose. Ši sritis yra labai plati“, – pabrėžė mergina.
Šįmet bakalauro programą „Socialinis darbas ir psichosocialinis konsultavimas“ pabaigusi, bet mokslus Socialinio darbo magistrantūroje tęsianti G. Replevičiūtė mato ne vieną savo karjeros sritį, kuri bus aktuali artimiausiu metu.
„Atsižvelgiant į augančią migraciją, socialiniams darbuotojams tikrai bus darbo padedant pabėgėliams integruotis. Taip pat aktuali problema lieka riziką patiriančios šeimos. Mažiau viešinamos ar daug empatijos nesulaukiančios visuomenės grupės – asmenys, linkę į nusikalstamą veiklą, ar nusikaltimą įvykdžiusių asmenų šeimos – taip pat reikalauja socialinių darbuotojų pagalbos“, – vardijo ji.
