Psichologė griauna vairuotojų mitus: įprotis viršyti greitį – tikrai ne dėl skubėjimo

 

 

Greičio matuokis / ELTA nuotr.

Tobulėjanti kelių infrastruktūra ir technologinę pažangą diktuojančios automobilių pramonės inovacijos prisideda prie gerėjančios avaringumo statistikos. Vis dėlto pačių eismo dalyvių elgesys prie vairo ir toliau kelia pagrįstą susirūpinimą – ryškesnio proveržio čia iki šiol nematyti. Greičio viršijimas bent 10 km/val. jau tapęs kone visuotiniu įpročiu, už kurį, paradoksalu, Lietuvoje – nebaudžiama.

Apgaudinėjame patys save

Faktas, jog greitis žudo – sena ir veikiausiai kiekvienam žinoma banali tiesa. Eismo saugumo ekspertai tvirtina, kad net ir minimaliai peržengta leistina riba kelyje gali kainuoti gyvybę. Jų teigimu, nėra ir negali būti tokios sąvokos kaip „greičio tolerancija“. Net ir vienu ar keliais kilometrais per valandą viršytas leistinas maksimalus važiavimo greitis prilygsta Kelių eismo taisyklių pažeidimui ir tam tikrose situacijose gali būti nesaugus.

Nepaisant kylančių grėsmių ir aplink vykstančių skaudžių pamokų, dauguma vairuotojų vis tik linkę rizikuoti.

Paklausti, kodėl važiuoja greičiau nei leidžiama, retas eismo dalyvis įvardins tikrąją priežastį. Vietoje to, dažnas bandys ištraukti nuvalkiotą pasiteisinimą, esą eilinį kartą kažkur „labai skuba“.

Blogiausia, kad tokias klišes nuolat girdi ne tik tvarką keliuose užtikrinantys policijos pareigūnai – tais pačiais žodžiais savo elgesį pateisinti mėgina ir patys save bergždžiai apgaudinėjantys vairuotojai.

Valstybinių kelių valdytojos „Via Lietuva“ pastangomis mūsų šalyje veikia per du šimtus vidutinio bei momentinio greičio matuoklių. Pernai atliktas bendrovės įdiegtų saugaus eismo priemonių efektyvumo tyrimas patvirtino, kad automatinės greičio kontrolės sistemos pasiteisino – jų įrengimo vietose ar kelio atkarpose ženkliai sumažėjo eismo nelaimių, kuomet nukenčia žmonės.

Vidutinio greičio matuoklis / R. Tenio nuotr.

Siūlo pažvelgti į veidrodį

Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros docentė dr. Laura Šeibokaitė savo tyrimų lauke daug dėmesio skiria būtent rizikingo vairavimo ypatumams analizuoti. Pasitelkdama sukauptą patirtį ir duomenis, mokslininkė nevengia kategoriškų vertinimų.

„Labai gerai žinoma, kad paprastai greitis viršijamas tikrai ne dėl skubėjimo. Žmogus nebent tik save taip pateisina, bet jeigu visiškai nuoširdžiai atsakytų, tektų pripažinti, jog greitį viršijo dėl visai kitų menkaverčių ar net beprasmių motyvų“, – teigia dr. L. Šeibokaitė.

Pasak jos, priežasčių, kodėl akceleratoriaus pedalą vairuotojai spaudžia stipriau nei leidžia taisyklės, gali būti netgi ne viena.

Savotiškas psichologinis įprotis išsivysto dėl adrenalino poreikio, aštresnių pojūčių ir atitinkamai patiriamo malonumo. Ypač kai inovacijomis praturtinti šiuolaikiniai automobiliai gerokai „nuslopina“ realų greičio jausmą.

„Kitas dalykas yra aplinkos mėgdžiojimas. Visuomenė diktuoja normas, esą „čia nieko tokio, juk visi taip važiuoja“. Ir tai jau įsigalėjo mūsų vairavimo kultūroje, nusistovėjo žmonių sąmonėje. Dabar labiau stebimės tais, kurie neviršija greičio. Jie tarsi elgiasi keistai, neretai netgi erzina, – atvirai konstatuoja socialinių (psichologijos) mokslų daktarė L. Šeibokaitė. – Mes norėtume, kad visi elgtųsi deramai, paisytų visuotinai priimtų taisyklių, tačiau užtenka pažiūrėti į veidrodį.

Parodykite bent vieną, kuris nors kada gyvenime neviršijo greičio – toks žmogus turbūt neegzistuoja. Klausimas tik, kiek stipriai ir kaip dažnai tą daro. Vieni važiuoja greičiau nuolat, kiti – tik susidarius tam tikroms aplinkybėms. Nepaisant vyraujančių normų visuomenėje, važiavimo greitis tikrai yra tai, ką kiekvienas galime kontroliuoti.“

Vakarinis aplinkkelis / R. Tenio nuotr.

Jaučiasi geresni už kitus

Pašnekovės įžvalgas sustiprina moksliškai pagrįstas dėsningumas: beveik visi žmonės linkę pervertinti savo gebėjimus: „Mes jaučiamės esantys truputį geresni už kitus. Tai atsispindi ir dalyvaujant eisme, ypač – traktuojant greičio ribojimus. Galvojame, kad taisyklės parašytos tam vidutiniam vairuotojui, o kadangi aš esu už jį kiek geresnis, tai man galima šiek tiek daugiau.

Ši tendencija vis ryškiau matoma įvairiose situacijose – ne vien eismo saugumo srityje, tačiau pastarojoje ypatingai. Ne veltui tarp specialistų vis pasigirsta pajuokavimų, kad Lietuvoje būdavo beveik trys milijonai krepšinio trenerių, o dabar maždaug tiek esama ir eismo saugumo ekspertų.“

Apgaulingą iliuziją apie perdėtus gebėjimus, anot mokslininkės, dar labiau sustiprina eismo įvykių nebuvimas, kai nuolat greitį viršijančiam vairuotojui laimingo atsitiktinumo dėka vis pavyksta išvengti avarijų. Tokiems eismo dalyviams bematant formuojasi klaidingas įsivaizdavimas, esą jų elgesys kelyje yra pateisinamas.

„Jeigu paklaustumėte, „o ką galime padaryti kitaip“, aš atsakyčiau klausimu, kodėl apskritai mūsų valstybėje toleruojamas bent 10 km/val. greičio viršijimas? Nebaudžiama, netgi dažniausiai nefiksuojama. Klausimas: kodėl? Jeigu visuomenė sako, jog mieste galima važiuoti 50+10, tai kaip galime tikėtis, kad kažkas laikysis vos 50 kilometrų per valandą ribojimo? Realiai turime 60 km/val. greitį, tik apie tai garsiai nesakome. Jei mūsų valstybės teisinė sistema, skirtingai nuo kai kurių kitų šalių, tam pritaria, kažin, ar patys savo kalbėjimu galime ką nors daugiau padaryti.“

A1 kelias / „Kas vyksta Kaune“ nuotr.

Saugus greitis nelygu leistinas

Rizikingo vairavimo subtilybes tyrinėjanti dr. L. Šeibokaitė pastebi dar vieną paradoksą: vairuotojai klaidingai interpretuoja saugaus ir leistino greičio sąvokas.

Dažnas, sėsdamas prie naujesnio, prašmatnesnio automobilio vairo, linkęs vadovautis kardinaliai priešingu įsitikinimu, esą technologiškai pažangesnė transporto priemonė „leidžia“ važiuoti greičiau nei nurodo kelio ženklai.

Vis dėlto eismo organizavimo specialistai ir vairavimo instruktoriai sutartinai aiškina, jog saugus greitis pasirenkamas įvertinus oro sąlygas, kelio būklę, paros metą, kitas aplinkybes, netgi savo paties savijautą prie vairo. Taigi saugus greitis gali būti lygus leistinam maksimaliam arba turi būti už jį mažesnis.

Šių dienų inžineriniai sprendimai keliuose daug kur leidžia važiuoti gerokai komfortiškiau. Dabartiniai automobiliai irgi pranašesni, paprasčiau valdomi. Tačiau visos modernios saugos priemonės tik palengvina vairavimą, užtikrina sklandesnį judėjimą, bet negarantuoja absoliutaus saugumo eisme dalyvaujantiems žmonėms.

Kitos naujienos