Lietuvos socialinių mokslų centrui vadovauti pradėjo Milda Ališauskienė
Lietuvos socialinių mokslų centrui nuo pirmadienio pradėjo vadovauti Milda Ališauskienė, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).
„Vadovaudama centrui skatinsiu kokybiškus fundamentinius ir taikomuosius socialinius tyrimus, kurie prisidėtų prie naujų, mokslu grįstų viešosios politikos sprendimų. Taip pat tikiuosi, kad centras taps patikimu Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ įgyvendinimo partneriu“, – pranešime cituojama M. Ališauskienė.
Naujoji centro direktorė konkurso būdu išrinkta penkerių metų kadencijai.
„Džiugu matyti, kad centras kasmet stiprėja, augina savo mokslinį potencialą ir prisideda prie valstybei svarbių sprendimų formavimo. Linkiu, kad centras ir toliau kryptingai stiprintų savo veiklą, taptų gerai atpažįstamu mokslinių tyrimų centru ne tik Lietuvoje, bet ir regioniniu bei tarptautiniu mastu“, – teigė Raminta Popovienė.
M. Ališauskienė yra sociologė, Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros profesorė, dėstė įvairiuose užsienio universitetuose, 2016 metais stažavosi pagal „Fulbright“ programą JAV Kalifornijos Santa Barbaros universitete, 2021 metais stažavosi Helsinkio universiteto Aleksanteri institute.
2015 ir 2019 metais buvo apdovanota Nacionaliniais lygybės ir įvairovės apdovanojimais, 2024-aisiais jai buvo įteiktas Teisingumo ministerijos apdovanojimas už nuopelnus žmogaus teisių srityje.
M. Ališauskienė 2009 metais įgijo socialinių mokslų daktaro laipsnį, o 2023 metais jai buvo suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus pedagoginis vardas.
Iki šiol Lietuvos socialinių mokslų centrui vadovavo Boguslavas Gruževskis.
R. Popovienė padėkojo kadenciją baigusiam direktoriui už kryptingą lyderystę vadovaujant centrui, jo mokslinio potencialo ir tarptautiškumo stiprinimą, indėlį į gyventojų užimtumo, darbo rinkos ir socialinės politikos tyrimus.
Lietuvos socialinių mokslų centras yra valstybinis mokslinių tyrimų institutas, pavaldus ŠMSM.
Centras vykdo mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą visuomenės raidos, socialinės nelygybės, socialinės politikos, darbo rinkos, demografinės struktūros ir kitose kryptyse.
