Lietuvoje gimstamumas priartėjo prie dugno, tačiau mokslininkė sako: didesnės išmokos ir ilgesnės atostogos problemos neišspręs
Pernai Lietuvoje gimė mažiausiai vaikų per visą nepriklausomybės laikotarpį. Tai paneigė ekspertų prognozes, kad po karantino gimstamumo rodikliai šiek tiek ūgtels. Pernai susilaukta 22.1 tūkst. kūdikių – 1,3 tūkst. mažiau nei 2021 metais.
Nors gimstamumas Lietuvoje mažėja nuolat, trumpas kūdikių bumas fiksuotas 2009 metais, praėjus porai metų, kai trumpam kilstelėtos motinystės išmokos ir pailgintos vaiko priežiūros atostogos. Tačiau sugriežtinus šias tvarkas, gimstamumas vėl sumažėjo.
Norint užtikrinanti kartų kaitą, suminis gimstamumo rodiklis, arba kiek vaikų tenka vienai moteriai, turėtų būti bent 2,1. Ir tai – objektyviausias metodas gimstamumui skaičiuoti.
Paskutinį kartą toks rodiklis Lietuvoje buvo 1990 m., vėliau kasmet mažėjo, o 2002 m. pasiekė žemiausią lygį. Vėliau padėtis kiek stabilizavosi, o nuo 2008-ųjų kone dešimtmetį fiksuotas ir augimas. Tačiau per pastaruosius metus rodiklis vėl nusirito iki beveik 2002 metų lygio.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, išmokas didintų, jei būtų tikra, kad jos veikia. Anot jos, ne finansinės priemonės skatina šeimas apsispręsti turėti daugiau vaikų, o tinkamos sąlygos jiems auginti.
„Visi tyrimai tą patį patvirtina, kad priima [sprendimą] ne dėl to, kad yra viena ar kita išmoka, nes šiaip padėtis auginti vaikus yra viena iš palankiausių motinystės atostogų, išmokų prasme“, – LRT TELEVIZIJAI sakė ministrė.
Anot M. Navickienės, jaunoms šeimoms svarbiau tai, kad tėvystės atostogų išėjusieji neiškristų iš darbo rinkos, o dirbantieji galėtų derinti darbą ir šeimos įsipareigojimus.
Ministrei antrina ir VDU Sociologijos katedros profesorė Aušra Maslauskaitė. Anot jos, nors išmokų padidinimas chronologiškai ir sutapo su gimstamumo ūgtelėjimu, tikroji jo priežastis yra visiškai kita.
„Sovietmečiu mes turėjome vieną gimstamumo modelį, gimdoma buvo anksti, tarpai tarp vaikų [gimimo] buvo nedideli. Tuo tarpu su 1990 metais tai pasikeitė. Dalis 1970 m. kartos moterų pirmuosius vaikus gimdė galbūt anksti, tačiau vėliau atidėjo vaikų susilaukimą. Ir būtent šitai kohortai paskutinieji galimi vaikų susilaukimo metai buvo būtent apie 2008 metus ir paskiau“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Svarbi valanda“ aiškina mokslininkė.
A. Maslauskaitės teigimu, žymiai svarbesnės priemonės, kurios paskatintų gyventojus rinktis gimdyti vaikus, yra ne motinystės išmokos ar atostogos, bet tėvams skirtų paslaugų, šeimos politikos priemonių stabilumas.
„Bet yra ir daugybė kitų veiksnių, kurie skatina arba pozityviai skatina šeimos apsisprendimą turėti vaikų, tarkime, pasitikėjimas valdžia, valstybe, viešųjų paslaugų kokybė, jų prieinamumas šeimoms“, – teigia profesorė.
Europos Sąjungoje gimstamumo rodiklis daugmaž stabilus ir svyruoja apie pusantro vaiko vienai moteriai.
Mūsų regione, palyginti su Lietuva, blogiau tik Lenkijoje (1,33). Estija ir Latvija bendrijos vidurkį viršija (atitinkamai 1,61 ir 1,57). Tiesa, kartų kaitai būtino rodiklio nėra nė vienoje ES šalyje.
