Koks yra lietuvio portretas? Keturios „Lietuvos“: skirtingos ar panašios
Jeigu reikėtų apibūdinti lietuvio (-ės) portretą, koks jis būtų? O gal vieno portreto nėra? Lietuva, kaip ir bet kuri kita pasaulio šalis, nėra vienalytė. Lietuvoje mes turime „Žalgirio“ ir „Lietkabelio“ fanų, vyresnio ir jaunesnio amžiaus žmonių, mokančių buriuoti ir nemokančių to daryti. Žinoma, tiesa ta, jog žmogus niekada nepriklauso tik vienai grupei, nors galbūt kažkuri – žmogui yra svarbesnė.
Visgi laikoma, jog vertybių analizė yra vienas dažniausiai naudojamų būdų, kaip apibūdinti šalies ir jos gyventojų portretus. Vertybės, kurios atspindi tai, kas yra svarbu žmogui, dažnai yra socializacijos rezultatas. Tėvai, mokytojai, seneliai mums iš kartos į kartą perduoda ir diegia savo vertybes, o tai laikui bėgant suformuoja mūsų visuomenės portretą (-us). VDU Socialinių mokslų fakulteto dekanė dr. Aurelija Stelmokienė straipsnyje „Tvarūs asmeniniai lietuvių planai“ giliai išnagrinėjo Lietuvos vertybinį žemėlapį. Visgi, o kas jeigu „vienos“ Lietuvos nėra? Galbūt Lietuvoje mes turime kelias skirtingas „Lietuvas“?
Į klausimą, ar Lietuva yra vienalytė ar ne, padeda atsakyti Europos socialinio tyrimo duomenys. Tyrimo metu 1464 Lietuvos gyventojai atsakė į klausimus apie savo vertybes. Remiantis atsakymais, buvo galima įvertinti 4 asmenines vertybes:
- Konservatyvumas – kiek žmogui yra svarbu laikytis tradicijų, vengiama pokyčių;
- Savęs pabrėžimas – kiek žmogui yra svarbu patenkinti savo asmeninius poreikius, net jeigu tai pakenktų kitiems;
- Atvirumas kaitai – kiek žmogui yra svarbu siekti naujų potyrių, naujovių;
- Savitranscendencija –kiek žmogui yra svarbu atsisakyti asmeninių poreikių ir siekti naudos kitiems.
Minėtos vertybės buvo naudojamos siekiant identifikuoti galimus lietuvių profilius (ši sąvoka naudojama moksle, tad naudosime toliau). Tad ar Lietuva yra vienalytė, ar galima joje atrasti daugiau nei vieną „Lietuvą“? Duomenų analizė atskleidė, jog egzistuoja 4 skirtingi lietuvių profiliai. Šis skaičius yra optimalus, jog būtų galima nesudėtingai analizuoti ir palyginti gautus rezultatus. Tačiau esant poreikiui, jų galėtume identifikuoti ir daugiau.
Grafikas nr.1 / Tyrimo informacija
Keturios „Lietuvos“: skirtingos ar panašios?
Pirmasis lietuvių profilis – tai grupė asmenų, pasižyminčių aukštai išreikštomis vertybėmis. Tokių Lietuvos atstovų yra ~27,3%. Dauguma – moterys (~64%). Šio lietuvių profilio amžiaus vidurkis – 47,00 metai (nei didžiausias, nei mažiausias amžiaus vidurkis). Šią grupę apibūdintume kaip vidutiniškai pasitenkinusia gyvenimu (žr. žemiau) ir nuo kitų profilių skiriasi ne daug. Laimės vidurkis yra vienas iš aukščiausių – 7,45 ir yra tarp antrojo ir trečiojo profilių. Šios grupės nariai vertina, jog jų sveikata yra vidutiniška, visgi prastesnė nei antrojo profilio lietuvių, bet geresnė nei trečiojo ir ketvirtojo profilių narių. Ši grupė yra labiausiai susirūpinusi klimato pokyčiais. Taip pat šio profilio gyventojams būdingas vienas aukštesnių religingumo lygių kaip ir trečiojo profilio nariams. Galiausiai, ši grupė labiausiai pasitiki mokslininkais.
Grafikas nr. 2 / Tyrimo informacija
Antrasis lietuvių profilis – būdingas vidutinis visų vertybių išreikštumas. Šių Lietuvos atstovų – apie 26,7% Lietuvos gyventojų. Vyrų ir moterų – beveik po lygiai (~54% vyrų). Šio Lietuvos profilio amžiaus vidurkis – 41,64 metai ir yra viena jauniausių grupių. Grupei būdingas aukščiausias pasitenkinimas gyvenimu, vos didesnis nei pirmojo profilio atstovų, tačiau ženkliai didesnis nei likusių dviejų profilių. Taip pat, ši grupė yra laimingiausia iš visų (žr. žemiau), nors skirtumas su pirmuoju profiliu nėra ženklus. Šios grupės nariai, pagal savo sveikatos vertinimą yra pirmi – subjektyvaus sveikatos vertinimo vidurkis – 2,12 iš 5. Šiai grupei nėra būdinga rūpintis klimato pokyčiais. Taip pat, šiai grupei religingumas nėra toks svarbus ir vos mažiau reikšmingas nei ketvirtajam profiliui. Panašiai kaip ir ketvirtajam Lietuvos profiliui, šiai grupei būdingas žemesnis pasitikėjimas mokslininkais.
Grafikas nr.3 / Tyrimo informacija
Trečiasis profilis – šiam profiliui būdingas aukštas konservatyvumas bei aukšta savitranscendencija, žemas savęs pabrėžimas ir atvirumas kaitai. Šis profilis gausiausias – ~30,5% Lietuvos gyventojų. Vyrų šioje grupėje mažiau – apie 29%. Šis profilis yra pats vyriausias – vidutiniškai 60,65 metų. Tuo pačiu, šio profilio atstovai yra vieni mažiausiai pasitenkinusių gyvenimu, nors neženkliai skiriasi nuo ketvirtojo Lietuvos profilio atstovų (žr. žemiau). Taip pat, šiam profiliui būdingas ir žemesnis laimės lygis. Šio lietuvių profilio atstovai vertina save kaip turinčių prasčiausią sveikatą, tačiau ženkliai lenkia tik pirmojo ir antrojo profilių narius. Trečiojo lietuvių profilio narių nerimas dėl klimato yra tarp pirmojo ir trečiojo profilio, ir ženkliai skiriasi nuo ketvirtojo profilio narių patiriamo nerimo. Ši grupė vertina save kaip labiausiai religingą, vos labiau nei pirmojo profilio atstovai. Panašiai kaip ir pirmojo profilio nariams, trečiojo lietuvių profilio atstovams būdingas aukštas pasitikėjimas mokslininkais.
Grafikas nr.4 / Tyrimo informacija
Galiausiai, ketvirtasis lietuvių profilis – šis profilis pasižymi žemai išreikštomis vertybėmis. Šį profilį atspindi mažiausia gyventojų dalis – viso labo ~15,5% gyventojų. Vyrų ir moterų apylygiai (~50% moterų). Šios grupės amžiaus vidurkis– 51,31 metai. Profilio nariai yra mažiausiai patenkinti gyvenimu (žr. žemiau), nors ir grupuojasi arti trečiojo profilio. Taip pat, jie pasižymi ir žemiausiu laimės lygiu ir ženkliai skiriasi nuo pirmojo ir trečiojo profilių. Ši grupė savo sveikatą vertina kaip vieną prasčiausių – subjektyvaus sveikatos vertinimo vidurkis – 2,67. Šios grupės nariams klimato pokyčiai kelia mažiausiai nerimo kaip ir antrojo profilio atstovams. Šios grupės religingumo vidurkis – 4,50. Galiausiai, ši grupė mažiausiai pasitiki mokslininkais.
Grafikas nr. 5 / Tyrimo informacija
Nebūtinai tik skiriasi, bet būtina atsižvelgti
Mes galime atrasti, jog šios grupės yra skirtingos savo asmeniniu patyrimu ir pasaulio vertinimu. Bet ar šios „Lietuvos“ tik skiriasi? Ne. Nors ir egzistuoja vertybinių skirtumų, tačiau šie keturi lietuvių profiliai turi ir panašumų. Pavyzdžiui, šiems 4 lietuvių profiliams yra būdingas pasitenkinimas bei pasitikėjimas nacionaline valdžia, pasitenkinimas demokratijos lygiu šalyje ir šalies ekonomine situacija, pasitikėjimas teisine sistema bei policija. Visos grupės iš esmės išreiškia aukštą pasitikėjimą mokslininkais, nors pasitikėjimo lygiai ir skiriasi, bei yra savotiškai laimingos.
Svarbu, jog mes galime atrasti bendrumų tarp skirtingų grupių, net jeigu jų vertybės ir skiriasi. Tačiau dar svarbiau priimti, jog skirtumų tarp grupių visada buvo ir bus. Lietuva niekada nebuvo vienalytė ir niekada tokia nebus. Mes turime skatinti pripažinti lygybę visoms grupėms bei skatinti idėją, jog įvairios grupės turi teisę vystytis savaime, jog jos turi teisę ugdyti ir plėtoti savo unikalią veiklą, vertybes ir normas. Gebėjimas suderinti skirtingus požiūrius suteikia daugiau galimybių šalies ir visuomenės raidai.
