Kas skatina paauglius atsiskleisti probleminio tipo nuotraukomis socialiniuose tinkluose?
Dalinimasis įvairiomis nuotraukomis, atspindinčiomis paauglio asmenybę bei svarbius jo ar jos asmeninio gyvenimo aspektus, yra neatsiejama šiandienos realybė. Vis tik, seksualizuoto turinio, neverbalinę agresiją ar nederamą nepilnamečiui elgesį rodančių nuotraukų viešinimas socialiniuose tinkluose gali sukelti itin daug neigiamų pasekmių tiek pačiam paaugliui, tiek ir jo turimiems ryšiams. Nepaisant to, kad dauguma paauglių žino apie galimas tokio savo elgesio pasekmes, tačiau jie vis vien įsitraukia į atsiskleidimą tokio tipo nuotraukomis, o mokslinių tyrimų, kurie leistų geriau suprasti, kokie su paauglio artimiausia aplinka (tėvų tarpusavio santykiais bei tėvų elgesiu su savo vaiku) bei jo asmeninėmis ypatybėmis susiję veiksniai gali paaiškinti tokį jo elgesį bei jį koreguoti, itin trūksta.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto Psichologijos katedros mokslininkių komanda (Viktorija Čepukienė, Ugnė Paluckaitė ir Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė), įgyvendindama LMT finansuojamą mokslininkų grupių projektą „Personalizuoto grįžtamojo ryšio intervencijos galimybės mažinant 15–16 m. paauglių probleminį savęs atskleidimą nuotraukomis socialiniuose tinkluose“, įvertino, kiek ir kaip su paauglio šeima susiję veiksniai (tėvų tarpusavio konfliktai ir tėvų elgesys, susijęs su vaiko elgesio internete reguliavimu) bei asmeninės paauglio savybės (narcisizmas ir impulsų kontrolė) gali paaiškinti 15–16 metų amžiaus paauglių probleminį savęs atskleidimą nuotraukomis socialiniuose tinkluose.
Tyrėjos siekė suprasti, kaip šeimos kontekstas, susijęs su paauglio tėvų tarpusavio elgesiu, bei tėvų naudojamomis priemonėmis, siekiant reguliuoti savo vaiko elgesį internete, kartu su paauglio polinkiu reaguoti neapgalvotai bei siekti dėmesio, gali prisidėti paaiškinant jo dalinimąsi probleminio tipo nuotraukomis socialiniuose tinkluose.
Tokia analizė leidžia geriau suprasti netinkamą paauglių elgesį internete ir tikslingai numatyti intervencines priemones, skirtas didinti nepilnamečių saugumą socialiniuose tinkluose.
Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė
Probleminis paauglių elgesys socialiniuose tinkluose siejasi su tuo, kas vyksta jo namuose ir kas atspindi jo asmenybę
Ankstesni tyrimai atskleidžia, kad labiau išreikštas narcisizmas ir prasta impulsų kontrolė reikšmingai siejasi su didesniu paauglių atsiskleidimu socialiniuose tinkluose, įskaitant dalinimąsi probleminio tipo nuotraukomis. Socialiniai tinklai savo veikimo būdu (tiesioginio grįžtamojo ryšio teikimo mechanizmais) yra ideali priemonė „maitinti“ asmenį, kuris yra susikoncentravęs į save ir nuolat siekia savo suvokiamo žavesio patvirtinimo iš kitų (t.y., pasižymi narcisistiniais bruožais). Tuo pačiu, dėl savo vystymosi etapo iššūkių (nepakankamai įtvirtintais savireguliaciniais bei optimalių sprendimų priėmimo gebėjimais ir patiriamu bendraamžių spaudimu įsitraukti į jiems norminį elgesį), paaugliai yra linkę susidurti su impulsyvaus elgesio kontrolės sunkumais, kurie siejasi su dažnesniu netinkamu elgesiu tiek internete bendrai, tiek dalinimusi netinkamo turinio nuotraukomis socialiniuose tinkluose.
Tuo pačiu, šeimos, kurioje paauglys auga, kontekstas, susijęs su jo tėvų ar globėjų elgesiu, reikšmingai prisideda prie to, kiek paaugliai (tiek labiau, tiek mažiau pasižymintys prieš tai minėtomis ypatybėmis) bus linkę įsitraukti į probleminį atsiskleidimą nuotraukomis socialiniuose tinkluose. Pvz., nuolat pasikartojantys tėvų ar globėjų konfliktai ir nekonstruktyvūs jų sprendimo būdai sukuria emocinio nesaugumo atmosferą bei sutrikdo veiksmingas tėvystės praktikas, o vaiko įtraukimas į tėvų tarpusavio nesutarimus gali dar labiau paskatinti paauglius „bėgti“ į socialinius tinklus, ieškant emocinio palaikymo iš sau reikšmingų asmenų ar atsitraukimo nuo situacijos šeimoje, pasirenkant nebūtinai saugų elgesį. Tuo pačiu, tėvų paaugliui taikomos strategijos, kurias jie naudoja prižiūrėdami savo vaiko elgesį internete (ribodami prieigą prie interneto ar socialinių tinklų ir (arba) aktyviai įsijungdami į turinio internete aptarimą bei atsakingo elgesio skatinimą), reikšmingai prisideda prie fono ir gali sušvelninti arba sustiprinti vaiko probleminį elgesį.
Taigi, mokslininkės siekė patikrinti idėją, kad tiek tėvų tarpusavio konfliktai, tiek jų taikomos strategijos savo vaiko elgesiui internete reguliuoti turi sąsajų su paauglių impulsų kontrole, kuri siejasi (ir tiesiogiai, ir kaip tarpininkas) su paauglio savęs atsiskleidimu probleminio tipo nuotraukomis socialiniuose tinkluose kartu su labiau išreikštu narcisizmu.
Impulsų kontrolės sunkumai – reikšmingas veiksnys, paaiškinantis ryšį tiek tarp šeimos konteksto, tiek tarp asmeninių savybių ir netinkamo 15–16 metų amžiaus paauglių savęs atskleidimo nuotraukomis
560 Lietuvos 15–16 metų amžiaus (65,0 % merginų) paauglių, gyvenančių su dviem tėvais ar globėjais (79,1 % gyveno su abiem biologiniais tėvais), duomenų analizė atskleidė, kad prastesnė paauglių impulsų kontrolė siejosi su dažnesniu jų atsiskleidimu probleminio tipo nuotraukomis, be to, ji veikė ir kaip reikšmingas tarpininkas tiek tarp labiau išreikštų tėvų tarpusavio konfliktų ir dažnesnio paauglio savęs atskleidimo nuotraukomis, tiek ir tarp labiau išreikšto narcisizmo ir dažnesnio paauglio savęs atskleidimo nuotraukomis. Be to, labiau išreikštas narcisizmas taip pat siejosi su dažnesniu paauglių savęs atskleidimu probleminio tipo nuotraukomis socialiniuose tinkluose. Taigi, šie rezultatai patvirtina, kad jauni asmenys, susiduriantys su iššūkiais kontroliuojant savo impulsus, yra linkę įsitraukti į rizikingą elgesį, įskaitant elgesį socialiniuose tinkluose ir dėl to gali susidurti su neigiamomis pasekmėmis. Tokioms pasekmėms itin jautrūs gali būti tie 15–16 metų paaugliai, kurie pasižymi labiau išreikštu polinkiu gauti patvirtinimą apie savo žavesį iš kitų, bei kurie įvardina savo tėvus ar globėjus kaip dažniau konfliktuojančius.
Tėvų tarpusavio konfliktai reikšmingai prisideda tiek prie paauglių netinkamo atsiskleidimo nuotraukomis socialiniuose tinkluose, tiek prie prastesnės jų vaikų impulsų kontrolės
Duomenų analizė atskleidė, kad, paauglių vertinimu, labiau išreikšti konfliktai tarp tėvų reikšmingai siejosi su prastesne pačių paauglių impulsų kontrole ir dažnesniu jų probleminiu savęs atskleidimu nuotraukomis, taip patvirtinant prielaidą, kad tėvų tarpusavio sunkumai šeimoje siejasi su prastesne vaikų savireguliacija ir rizikingesniu elgesiu internete, nes prastas bendras šeimos funkcionavimas, kuriam būdingas aukštas streso lygis ir silpni ryšiai tarp šeimos narių, gali pakenkti paauglių emociniam saugumui ir trukdyti jų savireguliacijos įgūdžių ugdymui. Tokie savireguliacijos vystymosi sutrikimai gali labiau paskatinti paauglius įsitraukti į probleminį elgesiui internete, naudojant jį kaip netinkamą streso įveikos būdą.
Priešingas tėvų savo vaiko elgesio internete reguliavimo efektas – kuo labiau reguliuojama, tuo daugiau paaugliai atsiskleidžia probleminio tipo nuotraukomis socialiniuose tinkluose
Tyrimas atskleidė atvirkščią ryšio tarp paauglių vertintų tėvų taikomų strategijų reguliuojant savo vaikų elgesį internete ir pačių paauglių dalinimosi probleminio tipo nuotraukomis socialiniuose tinkluose dažnio efektą – kuo labiau tyrimo dalyviai išsakė, kad jų tėvai taiko abi reguliavimo strategijas (ribojimą bei aktyvų elgesio internete aptarimą), tuo labiau jie buvo linkę dalintis probleminio turinio nuotraukomis. Tačiau šios tėvų naudojamos strategijos nesisiejo nei su paauglių impulsų kontrole, nei su jų tarpusavio konfliktų išreikštumu. Tokios prieštaringos sąsajos nėra išimtis, nes ir ankstesni paauglių tyrimai rodo, kad nebūtinai aktyvus tėvų įsitraukimas į bendro pobūdžio pokalbius su savo vaikais apie internete slypinčius pavojus siesis su konkrečiu paauglio elgesiu socialiniuose tinkluose, ypač galvojant apie 15–16 metų amžiaus jaunuolių dalinimąsi nuotraukomis (t.y., tėvai gali nežinoti apie tai, kokio turinio nuotraukomis jų vaikas dalinasi su kitais socialiniame tinkle, ypač tokiame, kurio naudotojais tėvai nėra). O neigiamą tėvų ribojančio elgesio su savo vaiku reikšmę jo įsitraukimui į rizikingas veiklas yra patvirtinę ir kiti tyrimai. Tokie duomenys rodo, kad ribojantis tėvų elgesys nėra veiksminga priemonė mažinant 15–16 metų jaunuolių savęs atskleidimą probleminio pobūdžio nuotraukomis. Užuot skatinusios atsakingą elgesį internete, tokios kontrolės strategijos gali netyčia išprovokuoti opozicinį elgesį, palaikant idėją, kad pernelyg dideli apribojimai ir draudimai gali kenkti paauglių savireguliacijos gebėjimui, o kai kuriais atvejais netgi skatinti rizikingą elgesį internete.
Pabaigai svarbu paminėti, kad tikrinti šeimos konteksto ir asmeninių savybių bei jų ryšiai paaiškino tik 10 procentų paauglių atsiskleidimo probleminio tyrimo nuotraukomis socialiniuose tinkluose. Taigi, 90 proc. tokio jaunuolių atsiskleidimo lieka nepaaiškinta – ateityje reikėtų įtraukti daugiau ir įvairesnių veiksnių, kuriais būtų galima tiksliau interpretuoti ir paaiškinti paauglių elgesį socialiniuose tinkluose. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad informaciją apie šeimos kontekstą teikė patys paaugliai, o ne jų tėvai, todėl jų vertinimas gali būti paveiktas tiek ribotų turimų žinių (pvz., apie tėvų konfliktus), tiek ir noro pateikti tam tikrą informaciją, kuri būtų jam ar jai labiau palanki.
Šis straipsnis parengtas kaip dalis numatytų veiklų, įgyvendinant Lietuvos Mokslo Tarybos finansuojamą mokslininkų grupių projektą („Personalizuoto grįžtamojo ryšio intervencijos galimybės mažinant 15–16 m. paauglių probleminį savęs atskleidimą nuotraukomis socialiniuose tinkluose“ (Nr. S-MIP-23-16).
