Benamės istorija apnuogino problemą: kaip padėti žmogui, kuris pagalbos atsisako?
Į LRT GIRDI besikreipusi kaunietė pasakojo kurį laiką miesto centre stebėjusi neįprastai besielgusią benamę, kurios istorija paskatino klausti, kodėl žmogus, kurį į gatvę atginė ne priklausomybės, o psichikos sveikatos liga, nesulaukia rūpesčio. Vytauto Didžiojo universiteto Socialinio darbo katedros vedėja dr. Rasa Naujanienė atkreipia dėmesį, kad būdų padėti išties yra, tačiau ne kiekvienas žino, kur reikėtų kreiptis. Ji taip pat pabrėžia, kad visuomenė turėtų mokytis priimti kitokį žmogų, o liga – ne priežastis suvaržyti laisvę.
Miesto centre gyvenanti kaunietė LRT GIRDI pasakojo prieš kurį laiką pastebėjusi Laisvės alėjoje besiblaškančią jauną moterį, kurios elgesys sukėlė nerimą.
„Kartą mačiau, kad ji užgauliojo praeivius, garsiai keikėsi, atrodė neadekvati. Niekas į ją dėmesio nekreipė, žmonės ėjo pro šalį. Dažniau matydavau ją kažkur skubančią Laisvės alėja, drabužiai purvini, apsimuturiavusi. Keletą kartų vakarais gulėjo ant suoliuko centre, gal čia ir miegodavo“, – spalio pradžioje LRT GIRDI pasakojo ji.
Pašnekovės teigimu, moteris neatrodė apsvaigusi, o priminė žmogų, kuriam reikalinga medikų pagalba.
„Nežinojau, ką reikėtų daryti. Prieiti ir pasikalbėti bijojau, nežinojau, kaip gali sureaguoti, nes man pasirodė, kad žmogus gatvėje atsidūrė ne dėl to, kad girtuokliautų, o dėl to, kad susirgo“, – pridūrė ji.
Kaunietės teigimu, vėliau minėta moteris dingo, bet neseniai socialiniuose tinkluose pasirodė žinia, kad ji pastebėta Kauno rajone, kur vietos bendruomenei taip pat sukėlė nerimą. Net buvo pasklidęs gandas, neva ji užsipuolė vaikus, tačiau, kaip paaiškėjo, buvo priešingai.
LRT GIRDI pašnekovė kėlė klausimą, kodėl mieste viena dienas leidžianti moteris nesulaukia institucijų rūpesčio.
„Jeigu žmogus serga, jam reikia suteikti medicininę pagalbą, o ne palikti vieną. Kodėl susirūpinama tik tada, kai nutinka nelaimė?“ – svarstė ji.
Pagalbos atsisako
Kauno rajono savivaldybės Tarptautinių ryšių skyriaus vedėja Aistė Sinkevičienė LRT GIRDI pasakojo, kad pranešimų apie jaunos moters elgesį viešose vietose išties gauta. Anot jos, situaciją stebi socialiniai darbuotojai ir seniūnija, palaikomas ryšys su vietos bendruomene.
„Kol kas nėra patvirtintos informacijos apie jos agresiją vaikų atžvilgiu – veikiau pasitaiko atvejų, kai vaikai provokuoja ar erzina ją patys. Moteriai yra reikalinga medicininė pagalba, tačiau ji jos atsisako. Tėvai ir artimieji šiuo metu neturi galimybių priversti jos gydytis, o priverstinis gydymas pagal įstatymus galimas tik tada, kai žmogus akivaizdžiai kelia grėsmę sau ar aplinkiniams.
Savivaldybė kartu su atsakingomis institucijomis – policija, medikais, socialiniais darbuotojais – ieško sprendimų, kaip padėti šiai moteriai. Kviečiame gyventojus pranešti seniūnijai ar policijai, jei elgesys kelia nerimą ar pavojų, bendradarbiaudami galime padėti žmogui, kuriam reikia pagalbos, ir užtikrinti bendruomenės saugumą“, – teigė ji.
Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas LRT GIRDI nurodė, kad spalio pradžioje moteris buvo gydymo įstaigoje.
„Tiek Kauno rajono policijos pareigūnai, tiek ir miesto centro teritoriją aptarnaujantys Nemuno policijos komisariato pareigūnai moterį žino. Pastarieji yra jai surašę administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 str. (dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo). Tuomet jai buvo suteikta medicininė pagalba, iškviesti medikai, tačiau po apžiūros ji buvo paleista namo, gydytis nesutiko. Pareigūnai buvo kreipęsi į socialinių paslaugų centrą, tačiau gavo atsakymą, kad paslaugas jie bandė teikti, tačiau ji jų atsisakė. Tiek vieno, tiek kito komisariato pareigūnai teigia, kad moteris su pareigūnais bendrauja mandagiai, policijos patalpose elgiasi ramiai“, – nurodo Kauno policija.
Liga – ne priežastis suvaržyti laisvę
LRT.lt kalbinta Vytauto Didžiojo universiteto Socialinio darbo katedros vedėja dr. Rasa Naujanienė atkreipia dėmesį, kad būdų padėti išties yra, tačiau ne kiekvienas žino, kur reikėtų kreiptis. Anot jos, Kauno miesto socialinių paslaugų centras teikia mobilaus socialinio darbo gatvėje paslaugą, specialistams galima pranešti apie benamystę patiriančius asmenis.
„Vis dėlto, aš manau, kad nelikti abejingiems ir pasiūlyti pagalbą yra kiekvieno atsakomybė“, – pabrėžė ji.
„Sulaukę žinios specialistai važiuoja, kalbasi, pasiūlo pagalbą. Jeigu žmogus benamis, pirmiausia pasiūlomi nakvynės namai, tačiau visos paslaugos yra savanoriškos. Jeigu žmogus atsisako, negali jo prievarta nuvežti. Kolegė pasakojo, kad įkalbino vieną senjorą [ieškoti pagalbos], pavyko galbūt iš 20 karto, bet manau, kad veržtis padėti vis tiek reikia. Būtų gerai, kad žmonės neliktų abejingi ir praneštų“, – kalbėjo ji.
Pašnekovė pabrėžė, kad vis tik paslaugų spektras turėtų plėstis, o svarbiausias klausimas – kaip padėti žmogui, kuris pagalbos atsisako.
Nelikti abejingiems ir pasiūlyti pagalbą yra kiekvieno atsakomybė.
R. Naujanienė
„Manoma, kad žmogaus laisva valia apsispręsti, ko jis nori. Didžiausia problema kyla tada, kai benamystė susipina su psichine sveikatos problema. Aš ką matau, tai situacija yra bloga, tai akmuo į psichinės sveikatos sritį – jie gatvėje nedirba ir net nemano, kad tuos žmones turėtų pasiekti. Kaip suprantu, žmogus pats turi ateiti. Taip, smagu dirbti su motyvuotais žmonėmis, bet kalbama apie kitokius“, – svarstė R. Naujanienė.
Pašnekovė pabrėžė, kad būtina užtikrinti, jog žmogus, dėl psichikos sveikatos patekęs į ligoninę, iš jos išleistas neliktų vienas.
„Kol yra ligoninėje, tai gydoma, bet kur yra gydymo tęstinumas? Man atrodo, kad stacionaras ir ambulatorija psichinės sveikatos srityje nesusikalba. <…> Psichinės sveikatos centro darbuotojai dirba tik savo patalpose ir nedirba gatvėje. Tai yra spraga. Socialinių paslaugų sritis turi mobilias komandas gatvėje, ar tikrai neturėtų ir psichinės sveikatos sritis dėti pastangas, kad tokios komandos atsirastų? Galų gale, galima su socialinių paslaugų sritimi bendradarbiauti. Atsakytų, kad bendradarbiauja, bet aš žinau, kad apsiriboja: „Tai jūs atveskit.“ Tačiau yra žmonių, kuriuos atvesti labai sunku. Vėliau, jeigu patenka į sistemą, pavyzdžiui, nakvynės namus, gali organizuoti konsultacijas, Kaune, manau, ir psichologas yra prieinamas“, – svarstė pašnekovė.
Pasak jos, kol žmogus akivaizdžios grėsmės nekelia nei pats sau, nei aplinkiniams ir gydytis atsisako, išeičių lieka mažai.
Pavojų keliantis asmuo gali būti gydomas priverstinai, tačiau svarbu suprasti, pabrėžė R. Naujanienė, kad žmonės yra labai skirtingi, o liga – ne priežastis suvaržyti laisvę, nebent būklė ūmi, reikalaujanti itin skubios reakcijos.
