Algis Krupavičius: Politinė sistema Lietuvoje – ar ji atvira ir skaidri?
Pirma ne vieno skaitytojo reakcija į šio komentaro antraštę, matyt, būtų – ar autorius pablūdo…, jog ir taip aišku, kad čia atsakymas yra dvigubas „ne“, t.y. nei skaidri, nei atvira ta politinė sistema. Ir taškas. Tačiau ne viskas yra taip tiesmukiška. Šalia daugybės iššūkių, kuriuos jau sukėlė ir dar gali sukelti pandemija, viena trumpalaikė jos pasekmė yra iš esmės teigiama. Visuomenė daugelyje šalių esamą valdžią vertina geriau dabar nei iki pandemijos. Tačiau esminis klausimas – kiek išaugęs palankumas valdžiai yra tvarus? O gal čia tik koks nors mini milžinas, ir dar su molinėmis kojomis.1928 m. amerikiečių sociologai Williamas Isaacas Thomas ir Dorothy Swaine Thomas suformulavo Tomo teoremą, arba principą, kuris skelbia, kad „jei žmonės situacijas laiko tikromis, jų pasekmės tampa realiomis“. W.I.Thomas taip pat tvirtino, kad kasdieniame gyvenime bet koks situacijos apibrėžimas nulemia ne tik dabartį, bet ir viso gyvenimo nuostatą bei paties individo asmenybę. Tad ar dabartinis palankesnis valdžios vertinimas turės realias pasekmes ir lems rinkėjų žingsnius netolimoje ateityje? Ar, visgi, yra kitų ilgalaikiškesnių veiksnių, kurie valdžios vertinimams yra reikšmingesni? Atsakymas čia yra „taip“. Tokie ilgalaikio poveikio kintamieji, kurių vertinimai sukuria realias politinio elgesio pasekmes, yra mažiausiai keli. Tarp jų būtų bendras politinės sistemos atvirumas piliečiams, valdžios reagavimas į piliečių interesus ir jos sprendimų skaidrumas, taip pat asmeninės kompetencijos politikos atžvilgiu įsivertinimas. Visi šie kintamieji, kaip politinės sistemos atliepiamumo rodikliai, periodiškai naudojami Europos visuomenių požiūriams į valdžią matuoti Europos socialiniame tyrime.
