Ar sunku pasiekti psichologą: lengvai tą padaro daugiau uždirbantys, problema – senjorams
LRT.lt užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa parodė, kad 40 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog psichologo paslaugos sunkiai prieinamos dėl ilgų eilių pas specialistus. Tuo tarpu psichikos sveikatos ekspertė sako, kad didesnė problema – psichologinės pagalbos tęstinumas, kai kelių nemokamų konsultacijų neužtenka problemai išspręsti.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą LRT užsakymu atliko bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“. Tyrime, atliktame 2025 metų spalio 16–28 dienomis, respondentų klausta, ar jų gyvenamojoje vietovėje psichologo paslaugos yra lengvai prieinamos, ar žmonėms tenka laukti eilėse, o gal tokių paslaugų jų mieste ar rajone iš viso nėra.
Apklausta 1019 Lietuvos gyventojų nuo 18 metų. Tyrimo rezultatai atspindi suaugusių Lietuvos gyventojų nuomonę pagal lytį, amžių ir gyvenvietės tipą. Apklausos metu taikytas asmeninių interviu respondentų namuose metodas.
Psichologo paslaugos prieinamos, bet tenka laukti eilėje
Apklausos duomenys rodo, kad keturi iš dešimties Lietuvos gyventojų mano, jog psichologo paslaugos jų gyvenamojoje vietoje yra prieinamos, bet tenka laukti eilėje. Penktadalis apklaustųjų nurodė, jog pasiekti psichologą jiems yra lengva ir jų pakanka. Savo ruožtu nemaža dalis, net 37 proc., respondentų neatsakė į klausimą arba neturėjo informacijos šiuo klausimu.
Kad tokių paslaugų jų gyvenamame mieste ar rajone išvis nėra, teigė 4 proc. apklaustųjų.
Kad psichologo paslaugų reikia laukti eilėse, nurodė didžiausia dalis respondentų – 40 proc. Tokį atsakymą dažniau pateikė 30–64 metų amžiaus kategorijoje esantys žmonės, dažniau moterys nei vyrai, ir mažesnių miestų gyventojai.
„Psichologo paslaugos lengvai prieinamos“, – tokį atsakymą dažniau rinkosi jaunesni nei 50 metų žmonės, didmiesčių gyventojai, taip pat respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei su didžiausiomis (per 2000 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį.
Nemaža dalis apklaustųjų (37 proc.) neturėjo informacijos šiuo klausimu. Tokį atsakymą dažniau pateikė vyrai nei moterys. Nežinantys apie psichologo paslaugas savo mieste ar rajone dažniausiai nurodė vyresni nei 65 metų žmonės, gyvenantys kaime. Taip pat respondentai su mažiausiomis (iki 1200 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį.
Kad paslaugos jų gyvenamojoje vietoje neteikiamos, dažniau nurodė kaimo ir mažesnių miestų gyventojai.
Daugiau uždirbantys gyventojai gali už paslaugas susimokėti
LRT.lt kalbinta psichikos sveikatos ir žmogaus teisių ekspertė, nevyriausybinės organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė Karilė Levickaitė teigė, jog daugiau uždirbantys gyventojai gali leisti sau už paslaugas susimokėti, kas gali būti sudėtinga ir esminė kliūtis mažiau uždirbantiems.
„Matome, kad didesnes pajamas gaunantys gyventojai nurodo, kad pas specialistus eilių nėra ir prieinamumas geras. Šioje vietoje turime atkreipti dėmesį ir į kitą aspektą: ar jie labiau žino, kad prieinamumas didesnis, nes jie labiau raštingi ir žino, kur ieškoti pagalbos, ar jie gali už pagalbą susimokėti. Nes psichologinę pagalbą galima gauti ir už pinigus“, – apklausos rezultatus analizavo psichikos sveikatos ekspertė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, jog ne visiems žmonėms yra aiškus skirtumas tarp psichologo ir psichoterapeuto, kurio paslaugas dažnai mokamai renkasi didmiesčių gyventojai.
„Skirtis tarp psichologinės ir psichoterapinės pagalbos nėra visiškai aiški. Nemaža dalis gyventojų, ypač, sakyčiau, didmiesčių ir didesnių pajamų žmonės, kreipiasi psichoterapinės pagalbos, kuri yra daugiausia mokama, privačiame sektoriuje. Ten jie gauta pagalbą, kuri yra tęstinė, giluminė, nukreipta į asmenybinius pokyčius. Tai yra pagalba, kuri daugiausia yra prieinama tik privačiame sektoriuje“, – teigia specialistė.
Vyresnių žmonių diskriminacija informacinėje erdvėje
Jai pritaria ir LRT.lt kalbintas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas Visvaldas Legkauskas teigdamas, jog didmiesčių gyventojai – ypač Vilniaus ir Kauno – dažnai renkasi mokamas psichologines ir psichoterapines paslaugas.
Docentas atkreipia dėmesį į gyventojus, neturinčius informacijos apie psichologinių paslaugų prieinamumą jų gyvenvietėje. Apklausos duomenimis, tai dažniau nurodė vyresni nei 65 metų žmonės ir kaimų gyventojai. Docentas sako, jog tai – informacijos perkėlimo į elektroninę erdvę pasekmė.
„Tai sako didelį dalyką, kurio mes turime nepamiršti, – turime visai nemažą vyresnių žmonių diskriminaciją visuomenėje. Ji yra gana įsišaknijusi. Dažnai vyresni žmonės dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali naudotis socialiniais tinklais, internetu ir kai mes paslaugas arba informaciją apie paslaugas padarome prieinamas tik elektroninėje erdvėje, mes tuos žmones kerpame lauk. Tokiu atveju, šeimos gydytojai turėtų pateikti informaciją, ir jeigu jie mato tarp savo pacientų žmogų, kuriam praverstų psichologinė pagalba, turėtų žmogų informuoti apie galimas paslaugas“, – teigia doc. V. Legkauskas.
Visgi, docentas pastebi, jog psichologinė pagalba Lietuvoje yra prieinama beveik visur.
„Jeigu žiūrėtume europinį kontekstą, mes tikrai neblogai atrodome. Dažnai šalyse, kurios turtingesnės už Lietuvą, šių paslaugų prieinamumas yra daug prastesnis. Psichologinių paslaugų prieinamumas yra ribotas, mes norėtume jo didesnio, mažesnių eilių, bet kad šių paslaugų išvis nebūtų, tokių atvejų nežinau. Galbūt psichikos sveikatos centras yra labai nutolęs, mieste gali nebūti, jei tai yra labai mažas miestas, bet rajone tikrai yra“, – sako jis.
Mažų miestų problema – pažįstami specialistai
Kalbėdama apie eiles pas specialistus, K. Levickaitė nurodo aspektą, su kuriuo, jos nuomone, susiduria mažesnių miestų gyventojai.
Ji teigia: „Kalbant apie didmiesčius ir mažus miestelius, mes turime daug elementų, kurių tiesiogiai šitoje apklausoje nesimato. Paslaugų prieinamumas gali būti apribotas ir kitais aspektais, pavyzdžiui, mažame miestelyje gali būti vienas ar du psichologai, kurie dirba psichikos sveikatos centre, dar kokiame NVO ir visuomenės sveikatos biure. Ir labai gali būti, kad tas žmogus yra pažįstamas. Tai yra mažų vietovių ir gyvenviečių fenomenas, kuris gali sudaryti barjerą kreiptis pagalbos. Specialistų dažnu atveju bus, bet bus vienas ar du žmonės, kurie dirbs per įvairias struktūras.“
K. Levickaitė kelia kitą – psichologinės pagalbos tęstinumo – problemą. Jos teigimu, dažnai kelių nemokamų kartų pas specialistus neužtenka, o nuolat keisti psichologą taip pat ne išeitis.
„Bet klausimas iškyla tada, kai reikia tęstinės psichologinės pagalbos arba psichoterapinės pagalbos. Kai neužtenka tų šešių ar dešimties kartų. Ką mes turime omeny, kai sakome kreiptis psichologinės pagalbos? Ar mes turime omeny, kad tris kartus nueini ir kažkas išsisprendžia? Tokių atvejų yra, bet jų mažai. Bet yra atvejų, kai neužtenka kelių konsultacijų. Ir čia atsiranda problemos. Nėra tokios struktūros, kur tu gali gauti ilgalaikę tęstinę psichologinę ir psichoterapinę pagalbą. <…> Su psichologine pagalba yra toks reikalas – nelabai išeina keisti specialistus, nes labai svarbu kontaktas, terapinis tęstinumas“, – teigia psichikos sveikatos specialistė.
SAM: psichologinė pagalba prieinama kiekvienam
Nors 4 proc. apklaustųjų nurodė, jog jų gyvenamoje vietoje psichologo paslaugos nesuteikiamos, Sveikatos apsaugos ministerija sako, kad kiekvienam, turinčiam šeimos gydytoją, priklauso ir psichikos sveikatos centrų paslaugos.
„Visi gyventojai turi šeimos gydytoją ir visi yra priregistruoti prie psichikos sveikatos centro, tad visi turi teisę ir gali paslaugas gauti. Gali būti, jog nežinojimas atsiranda todėl, nes nėra poreikio. Gali būti ir taip, kad šeimos gydytojai nepasako informacijos, kokią pagalbą galima gauti. <…>
Jeigu jų gyvenamoje vietoje nėra psichologo, tam irgi yra problemos sprendimas – yra nuotolinės psichikos sveikatos centro paslaugos. Galima kreiptis ir į psichologą, ir į psichiatrą.
Šeimos gydytojai taip pat gali gydyti lengvus psichikos sutrikimus, tokius kaip nerimas, lengva depresija, lengvas priklausomybes, tad galima ir pas šeimos gydytoją gauti pagalbos“, – teigia psichikos sveikatos skyriaus patarėja Marija Oleškevičienė.
Ji taip pat nurodo, jog kiekvienas žmogus gali gauti iki šešių nemokamų konsultacijų visuomenės sveikatos biuruose arba lankytis grupinėse konsultacijose.
„Šie biurai veikia visuose miestuose, iš viso 49, kurie padengia visą Lietuvos teritoriją. Jeigu nereikia psichologo konsultacijos, bet yra sudėtinga gyvenimiška situacija, tam yra emocinės gerovės konsultantai, kurie yra šiek tiek žemesnio kvalifikacinio lygmens, bet jų pagalba ne ką mažiau efektyvi. Psichikos sveikatos centre žmogus gauna psichologų konsultacijas pagal poreikį“, – sako M. Oleškevičienė.
