Sukritikavo Nausėdienės kalbą: nesantuokinių vaikų Lietuvoje nedaugėja
Pirmoji ponia Diana Nausėdienė pirmadienį prezidentūroje surengė konferenciją apie neišnešiotus naujagimius, kalbėjo apie jai nerimą keliančius reiškinius, susijusius su gimstamumu ir gyventojų nuostatomis apie šeimą. Tačiau jos žodžiai sulaukė ir ekspertų dėmesio, kurie sako, kad situacija nėra tokia, kaip tvirtina pirmoji ponia.
„Liūdina klibantys kultūriniai šeimos pamatai. Vis daugiau vaikų gimsta ir auga ne šeimoje“, – tvirtino D. Nausėdienė daug dėmesio sulaukusioje kalboje renginyje „Auginu Europą 2025“. Ji pridūrė, kad ji ir prezidentas G. Nausėda „stovime už gyvybę, vardan gyvybės ir gerovės valstybės kiekvienam, gyvenančiam joje“, o šiuo metu įžvelgia tendenciją, kad „laužomos“ socialinės normos ir „istorinės“ tradicijos.
Kaip yra iš tiesų?
Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, statistika rodo priešingai – nesusituokusių tėvų vaikų pastaruoju metu nei daugėja, nei mažėja, ir tokia padėtis stabili. Maždaug kas ketvirtas vaikas Lietuvoje gimsta santuokos nesudariusiems tėvams.
Pavyzdžiui, pernai santuokos neįregistravusiems tėvams gimė 5291 vaikas, santuokoje – 13 795 vaikai.
Į D. Nausėdienės pasisakymą sureagavo ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, sociologė Aušra Maslauskaitė, taip pat pastebėjusi, kad ne santuokoje gimusių vaikų dalis Lietuvoje nesikeičia jau daugiau nei 20 metų. Pasak jos, maždaug 1990 metais Lietuvoje pasikeitė šeimos kūrimo modelis: sovietmečiu ir dar tarpukariu šeima buvo lygi santuokai, nes tik tai buvo priimtina. Šiais laikais išpopuliarėjo gyvenimas kartu nesusituokus – partnerystė. Bet, pastebi sociologė, dauguma žmonių šiandien bendrą gyvenimą pradeda iki santuokos, o vėliau vis tiek susituokia ir jau santuokoje susilaukia vaikų.
Apskritai susituokusių tėvų skaičių Lietuvoje daugiau nei kitose Europos valstybėse.
„Tai nieko naujo, mes vijomės procesus, kurie kitose valstybėse įvyko anksčiau (…). Tarkime, Estijoje dar sovietmečiu, Vakarų, Šiaurės Europos valstybėse tai vyko 20 a. šeštajame, septintajame dešimtmetyje“, – pasakojo pašnekovė.
Pasak jos, nesantuokinių vaikų sovietinėje Lietuvoje iki 1990 m. gimdavo maždaug 5–8 proc., panašiai buvo ir tarpukario Lietuvoje. Po Nepriklausomybės ši dalis ėmė augti ir pasiekė dabartinius mastus.
Nesantuokiniai vaikai statistiškai gimsta ne miestiečiams
Anot A. Maslauskaitės, priežasčių, kodėl būtent po Nepriklausomybės atsirado laisvesnis požiūris į santuoką, gali būti įvairių: ir vertybės, ir ekonominis nestabilumas.
„Mano atsakymas labiau susijęs su antruoju variantu, nes tai buvo milžiniška kolektyvinė visuomenės trauma, žlugo nusistovėję gyvenimo kelio scenarijai, socialinio gyvenimo normos, krito ekonominė gerovė. Per visuomenę persirita cunamis, ir kol susiformuoja prisitaikymo galimybės, modeliai, reikia laiko. Visame chaose gyventojai šeimyninį gyvenimą pradėjo ne nuo santuokos, vėliau apsižiūrėdavo ir tada kurdavo santuoką“, – pasakojo A. Maslauskaitė.
Anksčiau Lietuvoje buvo renkama ir platesnė statistika apie ne santuokoje gimusius vaikus. Įdomu tai, kad iki 2004 metų, kai pasikeitė socialinių išmokų tvarka, dažniau tokius vaikus registruodavo vienišos motinos. O kai atsirado prievolė tėvui išlaikyti vaiką, nustatyti tėvystę, pasirodė, kad vienišų motinų Lietuvoje yra mažiau nei 10 proc.
Taip pat žinoma, kad daugiau nesantuokinių vaikų gimsta kaimuose, menkiau išsilavinusiems ir nedirbantiems tėvams. Anot A. Maslauskaitės, tai prieštarauja konservatyvių pažiūrų asmenų išsakomiems nuogąstavimams, kad santuokinio gyvenimo atsisako liberalūs, šiuolaikiški miesto žmonės.
„Kai atsiranda planai turėti vaikų, jie susituokia, nes yra socialinė norma, kad vaikas turi augti šeimoje“, – pastebi sociologė.
Tuo metu D. Nausėdienė renginyje akcentavo, kad ES ir Lietuvoje, kitose išsivysčiusiose valstybėse dėl ekonominių priežasčių, pandemijos, karo Ukrainoje mažėja gimstamumas. Ji užsiminė apie autoritarinius režimus, kuriuos esą kuria siauros interesų grupės, kalbėjo apie socialinį supriešinimą, nuogąstavo dėl „socialinio karo“. Pirmoji ponia akcentavo šeimai palankios politikos svarbą: ilgas vaiko priežiūros atostogas, švietimo ir sveikatos paslaugų prieinamumą, įspėjo apie pavojus naujagimių sveikatai, jei jie gimsta vyresnių tėvų šeimoje.
Valstybės duomenų agentūros duomenys taip pat rodo, kad Lietuvoje mažėja gimstamumas, mažėja itin didelių šeimų. Didžioji dalis – apie 9 tūkst. – pernai gimusių naujagimių buvo pirmasis vaikas šeimoje, apie 7 tūkst. – antras.
Šių metų statistika taip pat rodo, kad dauguma vyresnių nei 30 metų moterų Lietuvoje yra ištekėjusios, vyrai yra linkę tuoktis vėliau, po 40 metų.
LRT.lt komentaro dėl D. Nausėdienės pasisakymo kreipėsi į prezidentūrą, gavus atsakymą, bus papildyta.
Verdiktas
Statistika rodo, kad Lietuvoje maždaug ketvirtadalis vaikų gimsta nesusituokusiems tėvams. Šis skaičius bent jau pastaruoju metu nedidėja, priešingai, nei tvirtina D. Nausėdienė. Tačiau sovietmečiu ir tarpukariu daugiau vaikų gimdavo susituokusiems tėvams.
Originalų straipsnį galite rasti LRT naujienų skiltyje.
