Pasaulinė psichikos sveikatos diena – psichikos sveikata humanitarinių krizių metu

Psichikos sveikata humanitarinių krizių metu

Spalio 10 d. minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena, šiemet kviečianti atkreipti dėmesį į psichikos sveikatą humanitarinių krizių metu. Kasmet milijonai žmonių visame pasaulyje susiduria su ginkluotais konfliktais, stichinėmis nelaimėmis ar kitais ekstremaliais įvykiais, kurie dažnai sukelia netektis, išsiskyrimus ir bendruomenių susiskaldymą.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 1 iš 5 žmonių krizės sąlygomis patiria psichikos sveikatos sunkumų, o beveik visi išgyvena psichologinį stresą. Reaguoti baime, nerimu ar liūdesiu į itin stresinius įvykius – visiškai normalu. Tai natūrali organizmo reakcija į pavojų. Tačiau ilgalaikė įtampa gali pakenkti sveikatai, todėl svarbu laiku pasirūpinti savo emocine gerove.

Svarbiausi faktai:

• Beveik visi žmonės, nukentėję nuo ekstremalių situacijų, patiria psichologinį stresą, kuris laikui bėgant paprastai mažėja.
• Vienas iš penkių žmonių (22 %), per pastaruosius 10 metų patyrusių karą ar konfliktą, serga depresija, nerimu, potrauminio streso sutrikimu, bipoliniu sutrikimu arba šizofrenija.
• Ekstremalios situacijos dažnai sutrikdo psichikos sveikatos paslaugų teikimą ir sumažina kokybiškos pagalbos prieinamumą.
• Žmonės, turintys sunkių psichikos sveikatos sutrikimų, yra ypač pažeidžiami ekstremalių situacijų metu, todėl jiems būtina užtikrinti nuolatinę priežiūrą ir pagalbą patenkinant pagrindinius poreikius.

Net ir atkūrus fizinį saugumą, emociniai padariniai išlieka ilgai. Todėl itin svarbu užtikrinti savalaikę, visiems prieinamą psichikos sveikatos priežiūrą ir psichosocialinę pagalbą. Investicijos į šią sritį padeda žmonėms ir bendruomenėms greičiau atsigauti po krizių, stiprina atsparumą ir prisideda prie visuomenės gerovės.

Ką galime padaryti kiekvienas?

PSO rekomenduoja kelis paprastus, bet veiksmingus žingsnius:

• Palaikykite ryšį su artimaisiais.
• Išlaikykite dienos rutiną ir fizinį aktyvumą.
• Venkite perteklinio alkoholio vartojimo.
• Užsiimkite prasminga veikla (asmeninio tobulėjimo, darbinėje/profesinėje, kūrybinėje, laisvalaikio ar savanorystės srityje).
• Ieškokite pagalbos, kai jos reikia.

Primename: visi Lietuvos gyventojai, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, gali gauti nemokamą psichologinę ir psichiatrinę pagalbą Psichikos sveikatos centruose visoje Lietuvoje. Taip pat galima kreiptis į emocinės ir psichologinės pagalbos linijas. VDU studentai turi papildomą galimybę gauti nemokamas psichologo konsultacijas VDU Psichologijos klinikoje.

Šaltiniai: World Health Organization (WHO); WMHD 2025 Campaign Toolkit