VDU Sveikatos psichologijos absolventė Jovita Janavičiūtė–Pužauskė: „Šios studijos leidžia geriau suprasti save.
Kaip apsisprendėte studijuoti VDU psichologiją? Kas pastūmėjo rinktis Sveikatos psichologijos sritį?
Aš jau devintoje klasėje susidomėjau psichologija. Pasiėmiau pirmuosius vadovėlius iš mokyklos bibliotekos ir pradėjau juos skaityti. Tuo metu vis maišydavau – pasiimdavau psichologijos knygas, pasiimdavau filosofijos knygas. Prisimenu, buvau pasiėmusi Senekos keletą knygų, kuriose liečiamos egzistencinės temos. Mane domino klausimai, kodėl žmogus elgiasi taip, kaip elgiasi, kodėl žmogus yra toks unikalus. Šie ir panašūs klausimai mane patraukė į psichologijos studijas. Tarsi norėjosi atsakyti į tuos klausimus. Manau, kad mano smalsumas atvedė čia. Jau nuo pat psichologijos studijų save identifikavau būtent su sveikatos psichologija. Galbūt tai įvyko, nes labai norėjosi padėti žmogui. Padėti tam žmogui, kuris irgi kelia tuos pačius klausimus, kuris smalsauja apie save. Nuo pat pradžių man buvo labai įdomi neuropsichologijos sritis, kuri padeda atsakyti į tuos klausimus, remiantis smegenų veikla.
Ką prisimenate iš savo studijų?
Labiausiai įsiminė laisvė, laisvė gerąja prasme. Ne chaotiška. Man įstrigę tai, kad įvairios iniciatyvos yra labai skatinamos. Universitetas siūlo tau įvairias patirtis, tu gali išbandyti įvairias savo idėjas, jas įgyvendinti. Visų studijų metu aš buvau aktyvi. Mano aktyvumas pirmiausia buvo organizaciniuose dalykuose, įstojau į psichologijos studentų asociaciją, ten įgyvendindavau visokias idėjas. VDU visa tai labai palaiko. Prisimenu, kai mes su kolege grįžome iš Italijos, kur studijavome pusę metų pasinaudojusios Erasmus mainų galimybe, mums kilo idėja suorganizuoti konferenciją neuropsichologijos tema. Tai buvo pirmoji konferencija šia tema. Mes pasakėme šią savo mintį vienai iš dėstytojų ir gavome palaikymą. Suorganizavome labai šaunią konferenciją. Prie šios konferencijos organizavimo prisidėjo labai daug žmonių, fakultetas skyrė finansavimą. Bakalauro studijose įsitraukiau ir į mokslinius projektus, dalyvavau mokslinėse konferencijose, pristatant tyrimo rezultatus. Taigi studijos suteikė man galimybę įvairaus diapazono kompetencijoms ugdyti. Universitete gavau organizacinės patirties, mokslinės patirties vykdant įvairius tarpdisciplininius tyrimus.
Jovita, kokiame etape jus sutinku? Ką šiuo metu veikiate?
Tai besibaigiantis doktorantūros studijų etapas. Tačiau labai svarbia savo profesine veikla be mokslinės veiklos, laikau ir praktinį medicinos psichologo darbą, kadangi jis glaudžiai siejasi su mano moksliniais interesais. Tai mokslines žinias pritaikau dirbant Abromiškių reabilitacijos ligoninėje, kur daugiausia dirbu su neurologinėmis ligomis sergančiais pacientais. Būtent Abromiškių reabilitacijos ligoninėje ir atlikau savo disertacinį tyrimą.
Kokį savo pasiekimą vertinate labiausiai? Kas jums yra labai brangu?
Džiaugiuosi savo ryžtingumu ir drąsa organizuojant pirmąją konferenciją neuropsichologijos tema, kuri dabar yra ir toliau tęsiama. Labai didžiuojuosi parašyta savo daktaro disertacija, kuri labai tikiuosi bus prasminga ne tik moksline, bet ir praktine puse. Aš džiaugiuosi, kad man visai pavyko savo disertaciją paversti tarsi tiltu tarp mokslo ir praktikos. Mano disertacija yra neuropsichologijos tema „Alocentrinės ir egocentrinės perspektyvos reikšmė kognityvinės neuroreabilitacijos veiksmingumui lavinant insultą patyrusių pacientų kognityvines funkcijas“. Darbas yra apie tai, kaip pagerinti insultą patyrusių pacientų kognityvinę reabilitaciją.
Jovita, kurios kolegos nepažįsta – kuo domitės, ką veikiate už darbo ribų?
Aš esu labai smalsi. Visada seikiu naujo patyrimo. Žvejoju museline meškere. Labai mėgstu leisti laiką gamtoje, keliauti.
Ką sau palinkėtumėte?
Sau palinkėčiau ir toliau būti smalsia įvairia prasme: tiek moksle, tiek bendrai gyvenime. Psichologijos studijose labai svarbu nuolatinis tobulėjimas. Kartu nepamiršti pasimėgauti darbų rezultatais, ką dažniausiai pamirštame padaryti. Man atrodo, labai svarbu stabtelti ir apsidairyti, o ką aš jau čia nuveikiau. Sustojimas labai svarbus žmogui, kuris gyvena dideliame tempe. Pamatymas, ką jau padarei, padeda toliau judėti į priekį, išlaikyti motyvaciją.
Ką pasakytumėte jaunam žmogui, kuris svarsto studijuoti psichologiją?
Manau, kad labai svarbu suprasti, kad psichologijos studijos gali duoti labai daug – jos suteikia didesnio pagrindo. Man rodos, kad jei žmogus ir neketins toliau studijuoti magistrantūros studijose, tai suteiks pagrindą kitoms veikloms. Šios studijos leidžia geriau suprasti save. Jos atsako į kai kuriuos tavo keliamus klausimus, bet tuo pačiu skatina kelti naujus. Šiose studijose jauno žmogaus laukia labai įdomi kelionė. Kelionė ne tik profesine prasme, bet ir kelionė į save. Čia bus ne tik labai praturtinančios teorinės žinios, bet ir praktinės. Kaip giliai įsileidi patyrimą į save, tai visada gauni dar dvigubai.
Parengė Lina Bartusevičienė, VDU Socialinių mokslų fakulteto Komunikacijos su socialiniais partneriais ir absolventais specialistė
