Lyčių lygybė lietuvių akimis: gerai ar blogai?
Lyčių lygybės situacija Lietuvoje po truputį keičiasi. Remiantis Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pranešimu žiniasklaidai, Europos lyčių lygybės instituto paskelbtoje ataskaitoje Lietuvos įvertinimas 2024 m. buvo 65,8 balo iš 100 ir tai leido Lietuvai užimti 16-tą vietą tarp Europos sąjungos valstybių.
Mokslinėje literatūroje yra pabrėžiama, jog lyčių lygybės lygio kilimas gali reikšmingai prognozuoti greitesnį ekonomikos augimą, mažesnį nedarbo bei didesnį bendro vidaus produkto lygius. Panašu, jog lyčių lygybės skatinimas gali būti vienas iš svarbesnių politinių tikslų. Vis dėlto pripažįstama, jog lyčių lygybė yra ne tik politikos, bet ir pačios visuomenės reikalas. Lyčių lygybę pasiekti galima tik tada, jeigu pati visuomenė pripažins, jog lyčių lygybė yra gerai ir pati to sieks. O kaip lyčių lygybę vertina lietuviai – gerai tai ar blogai?
Europos socialiniame tyrime (EST) dalyvavo 1152 Lietuvos gyventojai, kurie atsakė į klausimus apie tai, kiek šeimos gyvenimui, politikai, verslui ir ekonomikos stiprinimui Lietuvoje yra gerai ar blogai lyčių lygybė? Iš esmės tai leido įvertinti tai, kiek Lietuvos gyventojai mano, jog lyčių lygybė yra svarbi keturiose srityse.
Surinkti duomenys (1 paveikslas) atskleidžia, jog didžiausia dalis Lietuvos gyventojų mano, jog lyčių lygybė šeimos gyvenimui, politikai bei verslui nėra nei blogai, nei gerai, nors tik neženkliai viršija grupę tų, kurie mano, jog tai yra labai gerai. Tuo tarpu, tik ekonomikos stiprinimui didžiausia dalis mano, jog lyčių lygybė yra labai gerai.
Surinkti duomenys taip pat atskleidė ir tai, jog moterys mano, kad lyčių lygybė yra geriau tik verslui, tačiau bendrai moterų ir vyrų nuomonė reikšmingai nesiskyrė. Didesnis amžius taip pat yra susijęs su įsitikinimu, jog lyčių lygybė yra labiau blogai nei gerai, tačiau šis tarpusavio ryšys yra itin silpnas. Galiausiai, aukštesnis išsilavinimas yra susijęs su labiau teigiamu požiūriu į lyčių lygybę.
Ar iš esmės šie surinkti duomenys stebina? Greičiausiai, jog ne. Tyrimai jau seniai atskleidė, jog aukštesnis išsilavinimas ir jaunesnis amžius yra susiję su pozityvesniu požiūriu į lyčių lygybę. Įdomu tai, jog EST duomenys atskleidžia, jog Lietuvos gyventojai rečiau pritaria, jog lyčių lygybė yra labai gerai, lyginant su Lenkijos gyventojais. Visgi, svarbu pabrėžti, jog Lenkija lyčių lygybės indekse per paskutinius 5 metus pakilo iš 24-os į 18-tą vietą ir tai laikoma vienu didžiausiu teigiamų pokyčių Europos sąjungoje.
Lyčių lygybė labai gerai verslui, bet ne šeimai
Visgi, įdomesniu gali tapti ne bendras Lietuvos gyventojų paveikslas, o atskirų gyventojų grupių palyginimas. Pagal tyrime dalyvavusių asmenų atsakymus surinkti duomenys leidžia juos paskirstyti į penkias grupes.
Iš esmės galima tikėtis, jog visuomenėje yra asmenų, kurie mano, jog lyčių lygybė yra labai gerai visose nagrinėtose srityse (violetinė spalva 2 paveiksle). Ši grupė pasižymi vienu aukščiausiu išsilavinimu, nors yra viena jauniausių, be to, gauna didesnes pajamas.
Kraštutinumas šiai grupei yra tie asmenys, kurie mano, jog lyčių lygybė visose analizuotose srityse yra labiau blogas dalykas (žydra spalva 2 paveiksle). Nors ši grupė yra pati mažiausia (viso labo 3 procentai visų tyrime dalyvavusių asmenų), tačiau ji reikšmingai išsiskiria ne tik manymu, jog lyčių lygybė yra blogai, tačiau ir vienu aukščiausiu domėjimusi politika, vienu žemiausiu išsilavinimu bei vienu žemiausiu pasitenkinimu gyvenimu.
Nors dar dveji profiliai nėra labai ypatingi, t. y., atspindi labiau vidutines reikšmes, tačiau vienas gyventojų profilis (oranžinė spalva 2 paveiksle) yra ypatingas tuo, jog šios grupės gyventojai pritaria, jog lyčių lygybė yra labai gerai ekonomikos stiprinimui, politikai ir verslui, tačiau labiau blogai – šeimai. Tiesa, ši grupė reikšmingai nuo kitų likusių grupių, savo sociodemografinėmis ar nuostatų ypatybėmis, nesiskiria.
Pasiekti Europos vidurkį įmanoma
Lyčių lygybės indeksas yra sudaromas remiantis objektyviais kriterijais, pavyzdžiui, moterų reprodukcinė sveikata šalyje, vyrų ir moterų dalyvavimo darbo rinkoje santykis, vyrų ir moterų skaičius parlamente ir pan., tačiau mažai žinoma apie pačios šalies gyventojų suvokiamą lyčių lygybės svarbą.
Analizuoti EST duomenys iš esmės atskleidžia tai, jog Lietuvos gyventojai subjektyviai vertina, kad lyčių lygybė yra labiau gerai nei blogai ir gali teigiamai prisidėti prie politikos, ekonomikos stiprinimo, verslo ir šeimos gyvenimo. Rezultatai pozityviai nuteikia, jog lyčių lygybė yra ne tik politikos siekis, tačiau ir tai, kas yra svarbu pačiai visuomenei. Nors Lietuva dar nepriartėjo prie Europos sąjungos lyčių lygybės indekso vidurkio, tačiau pozityvus visuomenės požiūris į lyčių lygybę leidžia kelti prielaidą, jog tą pasiekti tikrai galima.
Vytauto Didžiojo universiteto vykdomą projektą „Lietuvos narystės Europos Socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciume plano įgyvendinimas“ (Nr. VS–20) finansuoja Lietuvos mokslo taryba.
