Laimingiausi lietuviai – kokie jie?
Tadas Vadvilavičius, Vytauto Didžiojo universiteto Vytauto Kavolio tyrimų institutas
Būtų nuostabu turėti „laimės mašiną“, kuri kaip saldainių automatas, bet kuriuo mums patogiu metu, galėtų duoti mums „laimės“ ir padaryti mus laimingais. Nors tai iš esmės apibūdina saldainių automatą, tačiau tai greičiausiai atspindi tik trumpalaikę laimę, kurią galėtume gauti.
Kas dvejus metus, Lietuvoje yra atliekamas Europos socialinis tyrimas, kurio metu yra klausiama apie tai, kiek asmuo laiko save laimingu (-a). Iš 1365 tyrime dalyvavusių Lietuvos gyventojų, 410 lietuvių nurodė, jog jų subjektyvi laimė yra itin aukšta (9 – 10 balų iš 10 galimų). Tad kokie šie lietuviai, kurie savo laimę vertina aukščiausiai?
Nepasitikintis politikais, dažnai valgantis vaisius
Žemiau yra pateikiamas aprašas vidutinio laimingiausio lietuvio, remiantis įvairiais kriterijais, nuo politikos iki vaisių ir daržovių valgymo dažnumo.
Bendrai, tyrimo rezultatai atskleidžia, jog didžioji dalis laimingiausių lietuvių yra moterys (64,4%). Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, jog tokia pati dalis moterų dalyvavo ir visame tyrime, todėl praporščikai moterys nėra laimingesnės nei vyrai.
Laimingiausi lietuviai svyravo nuo 15 iki 90 metų, o jų amžiaus vidurkis – 46,67 m. Sveikatą vertina kaip gerai ar labai gerai. Dažniausiai gyvena mieste, miestelyje arba rajone. Didžiausia dalis turi vidurinį arba bakalaurinį išsilavinimą.
Laimingiausi lietuviai yra vidutiniškai besidomintys politika, pasitikintys teisine sistema bei yra vidutiniškai patenkinti demokratija Lietuvoje. Vis dėlto, nepasitiki politikais ir politinėmis partijomis, nors didžioji dalis laimingiausių lietuvių (65,9%) paskutiniuose rinkimuose balsavo.
Didžioji dalis mano, jog gėjai ir lesbietės gali gyventi taip, kaip jie nori ir nesijaustų gėdingai, jeigu jos ar jo artimas šeimos narys būtų gėjus arba lesbietė. Galiausiai, daugiau laimingų lietuvių taip pat mano, jog imigracija yra labiau gerai šalies ekonomikai.
Laimingiausiais save laikantys lietuviai vertina, jog taip pat dažnai, kaip ir kiti to paties amžiaus asmenys, dalyvauja kokioje nors socialinėje veikloje, yra vidutiniškai religingi bei vidutiniškai nerimaujantys dėl klimato kaitos.
Vaisius ir daržoves valgo dažniausiai kiekvieną dieną, vidutiniškai užsiima sportu 5 dienas per savaitę. Didžioji dalis gyvenime nerūkė, alkoholį vartoja mažiau nei kartą per mėnesį arba visai nevartoja. Bet kokio pobūdžio rizikos jie siekia vidutiniškai.
Dažniausiai laimingi lietuviai nurodo niekada arba visai niekada nesijaučiantys vieniši, liūdni, prislėgti, ar susiduriantys su miego sunkumais. Visgi, kartais arba labai retai susiduria su finansiniais sunkumais.
Galiausiai, jie nėra patyrę diskriminacijos darbe, sveikatos sistemoje ar iš policijos. Mano, jog sveikatos sistemoje, darbinimo procese ir susidūrus su policija, tiek su vyrais ir tiek su moterimis yra dažniausiai elgiamasi teisingai.
Nelaimingesni nei Šveicarai
Šveicarija jau daug metų yra laikoma laimingiausia Europos valstybe. Tad ar laimingiausi lietuviai labai skiriasi nuo laimingųjų šveicarų?
Vidutiniškai, šveicarai yra keliais metais vyresni nei laimingiausi lietuviai bei palankiau vertina savo sveikatą. Kitaip tariant, net ir patys laimingiausi lietuviai vertina, jog sveikata yra prastesnė nei vidutinio šveicaro.
Vidutinis Šveicarijos gyventojas labiau pasitiki teisine sistema šalyje, politikais ir politinėmis partijomis nei patys laimingiausi lietuviai. Taip pat, šveicarai yra beveik dvigubai labiau patenkinti demokratija šalyje. Šveicarai labiau nerimauja dėl klimato kaitos.
Visgi laimingiausi lietuviai dažniau valgo vaisius ir daržoves, dažniau užsiima fizine veikla bei proporciškai dažniau balsuoja rinkimuose.
Tad nors ir yra keletas laimingiausių lietuvių pranašumų prieš šveicarus, tačiau bendrai net laimingiausi lietuviai taip pozityviai nevertina valstybės institucijų, savo sveikatos, nesijaudina dėl klimato kaitos kaip tai vertina Šveicarijos gyventojai.
Nors reikalinga gilesnė analizė, tačiau šis žvilgsnis į laimingiausius lietuvius mums atskleidžia tai, kaip gyvena ir ką daro asmenys, kurie savo laimę Lietuvoje vertina aukščiausiai. Nors net ir laimingiausi lietuviai neaplenkia vidutinio Šveicarijos gyventojo, tačiau iš laimingiausių lietuvių pasimokyti tikrai galime. Tyrimai rodo, jog sportas, sveika mityba, alkoholio ir tabako nevartojimas gali mums padėti būti laimingesniais.
Vytauto Didžiojo universiteto vykdomą projektą „Lietuvos narystės Europos Socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciume plano įgyvendinimas“ (Nr. VS–20) finansuoja Lietuvos mokslo taryba.
