Gyvenimo trukmės augimas pasaulyje lėtėja – ar pasiekėme žmonijos amžiaus ribą?
Užsienio žiniasklaidoje plačiai nuskambėjo naujas tyrimas, kuriame teigiama, jog vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė šiame šimtmetyje nustojo sparčiai augti. Lietuvoje vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2023-iaisiais buvo didžiausia nuo 1958-ųjų, kai buvo pradėti rinkti tokie duomenys, ir siekė 77,43 metų. LRT kalbinto demografo Domanto Jasilionio teigimu, Lietuva turi didelį potencialą, tačiau vertinant duomenis ne viskas taip paprasta.
Ar galite patikėti, jog vos prieš 100 metų Prancūzijos mokslininkai teigė, kad vidutinė žmogaus gyvenimo trukmė negali viršyti 64,75 metų? Šiuo metu rekordas priklauso japonų moterims, jų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė siekia 87,1 metus, o vyrų rekordas priklauso Šveicarijai – čia vidutinė gyvenimo trukmė siekia 81,6 metus.
Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė – tikimybinis rodiklis, rodantis, kiek vidutiniškai metų gyvens kiekvienas gimęs arba sulaukęs tam tikro amžiaus žmogus, jeigu visą būsimą tiriamos kartos gyvenimą mirtingumo lygis kiekvienoje gyventojų amžiaus grupėje nekis.
„Tai kelis dešimtmečius, jei ne ilgiau, vykstanti mokslinė diskusija – kiek žmogus gali išgyventi, kokia yra maksimali gyvenimo trukmė? Yra dvi mokslininkų stovyklos šiuo klausimu: vieni teigia, kad egzistuoja vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės riba, o kiti sako, kad tokios ribos nėra ir vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė nuosekliai augs ir ateityje“, – pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros profesorius ir Makso Planko demografinių tyrimų instituto mokslo darbuotojas D. Jasilionis.
Vis dėlto, jei svajojate gyventi bent jau iki 100 metų, pasauliniu mastu didelio susidomėjimo sulaukusio tyrimo, publikuoto žurnale „Nature Aging“, rezultatai galėjo nemenkai nuliūdinti. Atlikus 10 aukštą pragyvenimo lygį turinčių valstybių gyventojų mirtingumo analizę paaiškėjo, kad spartus gyvenimo trukmės augimas kai kuriose valstybėse per pastaruosius tris dešimtmečius žymiai sulėtėjo.
Išgirdus šiuos rezultatus gali kilti mintis, jog žmonija pasiekė gyvenimo trukmės lubas, tačiau, D. Jasilionio teigimu, tyrimą atlikę autoriai paliko nemažai spragų, jos ir iškreipia realų vaizdą.
„Visų pirma, mes labai mažai žinome apskritai apie pasaulį. Patikima statistika apie gyvenimo trukmę ir mirtingumą iš esmės remiasi tik išsivysčiusių šalių grupe, įskaitant ir Lietuvą. Tuo tarpu Afrikoje, daugumoje Azijos, lotynų Amerikos šalių tiesiog iki galo neveikia mirčių registracijos sistema. Mes tik žinome iš atskirų tyrimų, kad ten yra didžiulių problemų, ir modeliais Jungtinės Tautos apskaičiuoja apytikrę vidutinę gyvenimo trukmę, kuri yra žymiai mažesnė nei išsivysčiusiose šalyse“, – spragas vardija pašnekovas.
Reaguodamas į šį tyrimą D. Jasilionis su kolega iš Makso Planko demografinių tyrimų instituto Dmitrijumi Jdanovu paruošė atsaką, jį publikavo tame pačiame moksliniame žurnale. Jų teigimu, naujai pasirodžiusio tyrimo autoriai gana subjektyviai pasirinko analizuojamų šalių grupę.
„Štai mūsų komentare mes rodome, kad tos rekordinės gyvenimo trukmės sulėtėjimo nematome. Iš esmės, rekordinė vidutinė gyvenimo trukmė auga kaip augusi, tik keičiasi šalys, kuriose fiksuojamas rekordas“, – komentuoja D. Jasilionis.
Anot mokslininko, šiuo metu vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės rekordas keliasi iš Vakarų pasaulio šalių į Aziją.
„1950 m. rekordininkai buvo norvegai, 1970 m. tapo švedai, o nuo 1980 m. pirmą vietą nuosekliai užima Japonija arba Honkongo autonominė teritorija. Šias populiacijas sparčiai vejasi Pietų Korėja ir, tikėtina, kitos Rytų ir Pietryčių Azijos regiono šalys. Taigi, jeigu kai kuriose buvusiose lyderėse ar kitose išsivysčiusiose Vakarų šalyse (pvz., JAV ir Jungtinėje Karalystėje) ir vyksta vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės sulėtėjimas, nereiškia, kad taip yra ir visame pasaulyje.
Panašu, kad visuomenės sveikatos progreso centras slenkasi į Rytų Aziją, bet visos žmonijos vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė nuosekliai auga ir kol kas mes nematome aiškių ženklų, kad tas augimas sustotų ar stipriai sulėtėtų. Šis aspektas labai prastai iškomunikuotas šiame straipsnyje“, – pabrėžia pašnekovas.
Didžiausias iššūkis – su senėjimu susijusios ligos
Tyrimo, anot kurio žmonių gyvenimo trukmė nustojo sparčiai augti, autoriai taip pat prognozuoja, kad geriausiu atveju šiame amžiuje 100 metų sulauks 15 proc. moterų ir 5 proc. vyrų, gimusių ilgiausią gyvenimo trukmę turinčiose vietovėse. Tačiau, D. Jasilionio teigimu, autoriai neatsižvelgia į dar vieną svarbų aspektą – šio rodiklio skirtumus pagal socialines ir ekonomines grupes kiekvienos šalies viduje.
„Štai jei pasižiūrėsime į gyventojus su aukštuoju išsilavinimu, jų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė bus žymiai aukštesnė nei šalies vidurkis. Tokiu būdu Japonijos moterų su aukštuoju išsilavinimu vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė gali siekti 90 metų ir daugiau. Vadinasi, tokios grupės gali išgyventi dar ilgiau nei fiksuojamas šalies vidurkis. Tai reiškia, kad mes dar turime horizontą į priekį ir jokių ryškių biologinių ribų nematyti“, – argumentuoja mokslininkas.
Pašnekovas pabrėžia, jog dabar matomas sulėtėjimas – tikrai ne pirmas kartas, kai žmonija susiduria su iššūkiais. Štai Antrojo pasaulinio karo metais vidutinė gyvenimo trukmė sparčiai augo, nes pasitelkiant antibiotikus ir skiepus buvo susidorota su infekcinėmis ligomis. Tačiau išnaikinus infekcines ligas pradėjo dominuoti vėžys ir kraujotakos sistemos ligos.
„1960-ųjų pradžioje medicinos apsauga nebuvo pasiruošusi šių ligų dominavimui ir gydymui, tad daugelyje šalių vidutinės gyvenimo trukmės progresas sustojo. Tuo metu visiems atrodė, kad vyksta sveikatos krizė ir pasiekta vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės augimo riba – lygiai tas pats, kas vyksta dabar, tik dominuojant kitiems iššūkiams“, – pasakoja D. Jasilionis.
Vis dėlto ilgai laukti nereikėjo ir atsiradusios naujos šių ligų gydymo technologijos vėl paskatino Vakarų šalių vidutinės gyvenimo trukmės augimą. Kraujotakos sistemos ligų „revoliucija“ buvo labai netolygi geografiškai ir laike. Pavyzdžiui, panašus proveržis neįvyko Vidurio ir Rytų Europoje ir tai lėmė jau kelis dešimtmečius tebesitęsiantį šio regiono šalių vidutinės trukmės rodiklių atsilikimą. Tik per pastaruosius du dešimtmečius pradėjo ryškėti šios „revoliucijos“ ženklai, ypač Čekijoje, Estijoje ir Lenkijoje.
„Dabar visos išsivysčiusios šalys susidūrė su nauju iššūkiu – kovoti su senėjimo pasekmėmis, senėjimo ligomis, su senėjimu susijusiomis ligomis (pvz., Alzheimeriu), kurios didžiausią poveikį turi būtent vyriausio (80–90 metų) amžiaus asmenims. Tai yra tikslas, kuriam įgyvendinti reikės nežmoniškų pastangų“, – teigia mokslininkas.
D. Jasilionio teigimu, norint sumažinti mirtingumą vyriausiųjų žmonių amžiaus grupėse (per 80, 90 ar net 100 metų), būtinas naujas proveržis medicinoje, kuris leistų sulėtinti biologinį senėjimą. Tam šiuo metu atliekami daug žadantys tyrimai, ypač kuriant naujus geroterapijos metodus, padedančius kovoti su biologinėmis senėjimo ir susijusių ligų priežastimis.
Tarp grėsmių taip pat išsirikiuoja klimato krizė ir šio reiškinio sukelti dideli temperatūrų svyravimai, ypač pavojingi vyresnio amžiaus žmonėms, ir nelauktai sugrįžusios infekcinės ligos. Pirmas jų pavojų rodantis atvejis buvo dar 2015 m. Europoje įvykusi didžiulė gripo epidemija, nusinešusi daug vyresnio amžiaus žmonių gyvybių
„Žinoma, visą laiką būna stagnacijos periodų, bet galų gale vidutinė gyvenimo trukmė tęsia savo augimą. Kol kas aš nematau mokslinių įrodymų, kurie leistų mums atmesti tą optimistinį scenarijų“, – pabrėžia D. Jasilionis.
Lietuva turi daug potencialo
Lietuvos situacija taip pat atrodo išskirtinai. Palyginti su 1958-aisiais, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2023-iaisiais Lietuvoje pailgėjo maždaug aštuoneriais metais – nuo 69,4 metų iki 77,43 metų. Tačiau vis dar atsiliekame nuo Europos Sąjungos vidurkio – jis 2023 metais buvo 81,5 metų.
„Lietuva padarė didelę pažangą pastaraisiais metais, tik, aišku, nereikia užmigti ant laurų. Nuo Vakarų šalių vidurkių vis dar labai labai atsiliekam, ypač vyrų gyvenimo trukmė atsilieka 8–9 metais, o moterų apie 2 metus“, – pasakoja mokslininkas.
Pastaraisiais metais šoktelėjusi gyvenimo trukmė Lietuvą grąžino į priešpandeminį laikotarpį, tačiau, anot D. Jasilionio, spartus augimas pastaraisiais metas yra sietinas su atsigavimo efektu ir ateinančiais metais tokio spartaus progreso tikėtis neverta.
„Lietuva turi tikrai daug potencialo ir eina teisinga linkme. Dabar visų pirma reikėtų sumažinti priešlaikinį mirtingumą darbingame amžiuje – dėl išliekančio didelio alkoholio vartojimo ir smurto paplitimo vyrų mirtingumas vis dar labai viršija Vakarų šalių lygį. Tačiau pagrindiniai iššūkiai, kurie neleidžia užtikrinti tvaraus progreso ilgalaikėje perspektyvoje, – kraujotakos sistemos ligos ir vėžys“, – sako VDU Sociologijos katedros profesorius ir Makso Planko demografinių tyrimų instituto mokslo darbuotojas D. Jasilionis.
Šioje srityje reikia kantrybės ir nuoseklumo, nes dėl ligų specifikos rezultatai gali ateiti tik po dešimtmečio.
„Investuojant tikslingai į gyventojų sveikatą per įvairias prevencines programas, užtikrinant paslaugų prieinamumą, ypač ankstyvų diagnostikos priemonių, galima tikėtis ilgalaikėje perspektyvoje artėjimo prie Vakarų šalių vidurkio. O paskui galime galvoti ir apie 100 metų“, – apibendrina demografas.
LRT Straipsnis: https://www.lrt.lt/naujienos/mokslas-ir-it/11/2389530/gyvenimo-trukmes-augimas-pasaulyje-leteja-ar-pasiekeme-zmonijos-amziaus-riba?fbclid=IwY2xjawGMhpRleHRuA2FlbQIxMQABHRKv4kg_Aotu58wVw9kRhXjggR1nhaiuGBhCKcFjBoq650CA0IfbpEx7eg_aem_GCo1uNQQHG6wE_VEEjVOvA
