Sociologas: pasaulyje populiarėja vienišių gyvenimo būdas
„Kaip galime šokti solo, taip ir gyventi galima solo“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) sociologas profesorius Vylius Leonavičius. Pasak jo, solo gyvenimo būdas sparčiai populiarėja žmogaus teises gerbiančiose išsivysčiusiose valstybėse. Kuomet žmogus jaučiasi saugus, sako profesorius, jam atsiveria neaprėpiami karjeros, kūrybos horizontai.
Žmogus yra sociali būtybė, šeimos, giminės, visuomenės dalis, tačiau šiandien vis daugiau žmonių sąmoningai renkasi vienišą gyvenimo būdą. Tai domina ne tik psichologus, bet ir sociologus.
VDU profesorius Vylius Leonavičius pabrėžia, kad daugiausiai vienišą gyvenimo būdą renkasi vadinamosios gerovės visuomenės – kitaip tariant žmonės, gyvenantys ekonomiškai stipriai išsivysčiusiose valstybėse. Vis tik, pasak sociologo, čia reikėtų labiau kalbėti ne apie vienišumą, o nenorą tuoktis.
„Gerovės valstybėse žmonės labiau linkę gyventi vieni, tačiau neprarasti ryšių – turiu galvoje, kad ryškėja nenoras tuoktis. Šiandien naudojamas toks terminas „solo“. Taip, kaip mes vieni dainuojame, kaip galime šokti solo, taip ir gyventi galime solo“, – sako V. Leonavičius.
Anot profesoriaus, išsivysčiusiose gerovės valstybėse tokių solo žmonių daugėja vos ne geometrine progresija. Vienišas gyvenimo būdas, akcentuoja pašnekovas, labiausiai būdingas jaunai kartai.
„Tai karta, kuri gimė, užaugo ir pajuto gerovės valstybės visus teikiamus privalumus. Tai maždaug 25-40 amžiaus grupės žmonių dalis, – teigia sociologas. – […] Ypač tai būdinga tarp karjeros siekiančių, ypač aktyvių gyvenime žmonių.“
Žmogus, anot V. Leonavičiaus, yra įvairialypė būtybė. Iš vienos pusės jis bendruomeniškas, tačiau iš kitos pusės – individualus arba egzistencinio vienumo individas.
„Šios abi pusės nuolat egzistuoja žmoguje. Priklausomai nuo socialinių-istorinių sąlygų, viena ar kita pusė tampa labai svarbi tiek pačiam visuomenės vystymuisi, tiek pačiam individui. Ankstesniuose istorijos etapuose buvo labai svarbus bendruomeninis gyvenimas, nes jis buvo žmogaus saugumo garantas ir visų poreikių išpildymas.
Šiandieninėje visuomenėje – gerovės valstybėje – individuali pusė arba egzistencinis vienumas kaip tik ir atsiskleidžia. Egzistencinis vienumas tampa labai svarbus tiek visuomenės vystymuisi, tiek pačiam individui, nes padeda labiau orientuotis į save, išlaisvinti įvairias kūrybines galias“, – sako profesorius.
Pasak pašnekovo, visuomenė, kaip bebūtų, vystosi per individų kūrybą. Būtent dėl to, pabrėžia VDU sociologas, žmogaus laisves užtikrinančios visuomenės vystosi, o uždaros autoritarinės – stagnuoja.
„Taigi, atsigręžimas į save, individualumas yra labiau išlaisvinamas būtent solo gyvenimo būdu – atsiranda daugiau galimybių įvairiai kūrybai, savo poreikių, malonumų tenkinimui. Galbūt kažkas tai pavadintų egoizmu, bet čia jau yra vertinamasis aspektas. Žiūrint sociologiškai, gyvenimas solo turi tam tikrą pagrindą, kuris padeda išplėtoti individo kūrybiškumą.
Dėl to šiuolaikinės autoritarinės visuomenės, kai individai stumiami į bendruomeninį-kolektyvinį gyvenimą, yra pavojus, o ir net ne pavojus, o realiai jos pradeda stagnuoti“, – dėsto VDU sociologas profesorius Vylius Leonavičius, pridurdamas, kad pažangiose visuomenėse solo gyvenimo būdą pasirinkę žmonės nenutraukia bendruomeniškų santykių, tiesiog jie vystomi ir plėtojami kiek kitaip.
Išsamesnis pokalbis su profesoriumi V. Leonavičiumi apie solo gyvenimo būdą – laidos įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
Šaltinis: lrt.lt
