• Titulinis
• Visos naujienos

VDU Tėvų akademijos nuotolinė paskaita-diskusija „Būti gabiu: ar tai raktas į sėkmę?“

VDU Tėvų akademijos nuotolinė paskaita „Darbas, kuris netrukdo šeimai – ar taip būna?“

2025 m. rugsėjo 24 d. (trečiadienį), 18:00 val. kviečiame į VDU Tėvų akademijos nuotolinę paskaitą „Darbas, kuris netrukdo šeimai – ar taip būna?“

Paskaitą ves organizacinis psichologas, VDU Psichologijos katedros doktorantas Tadas Vadvilavičius.

Grįžus iš darbo trūksta energijos dar dirbti ir namuose. Darbe negaliu susikaupti, nes vis galvoju apie namuose paliktą šeimos narį (-ę), kuris (-i) šiuo metu serga. Tai – kasdieniškos situacijos, tačiau ar gali būti kitaip? Grįžus iš darbo turiu pilna energijos būti su šeima. Darbo metu man paskambino šeimos narys (-ė) ir davė puikią mintį, kaip atlikti užduotį darbe. Darbo ir šeimos derinimas – nemažas iššūkis, tačiau įveikiamas. Paskaitos metu bus kalbama apie įvairius su darbo ir šeimos derinimu susijusius veiksnius ir tai, ką kasdienybėje galime padaryti, jog suderinti būtų lengviau.

Paskaita vyks nuotoliniu būdu. Likus dienai iki renginio, užsiregistravusiems bus išsiųsta prisijungimo informacija. Renginys nemokamas. Būtina išankstinė REGISTRACIJA: http://smf.vdu.lt/registracija

Kviečiame dalyvauti!

******************

VDU Tėvų akademija – dalis Socialinių mokslų fakulteto misijos. Tai paskaitų-susitikimų ciklas, kurių metu įžvalgomis ir patarimais su tėvais dalinasi psichologai, socialinio darbo specialistai, sociologai, antropologai ir įvairių kitų sričių universiteto ekspertai. Kartą per mėnesį, dovanodami nemokamus užsiėmimus tėvams, siekiame prisidėti prie visuomenės tobulėjimo. Kviečiame mokytis apie save, šeimą, savo vaikus, jų auklėjimą ir kitomis aktualiomis temomis.

VDU Tėvų akademijos nuotolinė paskaita „Vaikų motyvacija: draugai ir priešai“

2025 m. gegužės 29 d., ketvirtadienį, 18 val. kviečiame į VDU Tėvų akademijos nuotolinę paskaitą „Vaikų motyvacija: draugai ir priešai“

Kodėl vieni vaikai noriau mokosi, o kiti greitai praranda susidomėjimą ir sako „nebenoriu“? Šioje paskaitoje kalbėsime apie tai, kas ugdo vaikų vidinę motyvaciją ir kas ją slopina – tiek aplinkoje, tiek mūsų žodžiuose ar elgesyje. Supažindinsime su vidinės motyvacijos bei augimo mąstysenos svarba vaikų kasdienybėje. Tėvai gaus praktinių patarimų, kaip galėtų būti labiau motyvuojančiu sąjungininku savo vaikui.

Paskaitą ves dr. Evelina Savickaitė-Kazlauskė – Vytauto Didžiojo universiteto lektorė, psichologė, meno psichoterapeutė, koučingo psichologijos specialistė, knygų autorė, turinti daugiau nei 15 metų patirtį psichikos sveikatos, grupių ir mokymų vedimo srityse.

Paskaita vyks nuotoliniu būdu. Likus dienai iki renginio, užsiregistravusiems bus išsiųsta prisijungimo informacija. Renginys nemokamas. Būtina išankstinė REGISTRACIJA: http://smf.vdu.lt/registracija

Kviečiame dalyvauti!

******************

VDU Tėvų akademija – dalis Socialinių mokslų fakulteto misijos. Tai paskaitų-susitikimų ciklas, kurių metu įžvalgomis ir patarimais su tėvais dalinasi psichologai, socialinio darbo specialistai, sociologai, antropologai ir įvairių kitų sričių universiteto ekspertai. Kartą per mėnesį, dovanodami nemokamus užsiėmimus tėvams, siekiame prisidėti prie visuomenės tobulėjimo. Kviečiame mokytis apie save, šeimą, savo vaikus, jų auklėjimą ir kitomis aktualiomis temomis.

Kodėl kartojame tėvų klaidas, nors pažadame sau būti kitokie?

Doc. dr. Viktorija Čepukienė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto Psichologijos katedros docentė

Ar pagaunate save sakant ar darant tai, ką sakydavo ar darydavo jūsų tėvai – nors sau kartojote, kad elgsitės kitaip? Pavyzdžiui, kitaip bendrausite su partneriu (-e) ir auginsite vaikus, niekada jų nekontroliuosite, visada mylėsite? O gal būdami su savo vaikais pastebite, kad kartojate ne tik frazes, bet ir jausmus, kurių niekada nenorėjote perduoti: pavyzdžiui, greitai susierzinate, kai vaikas nepaklauso po pirmo sudrausminimo, išliejate pyktį ant jo, kuomet grįžtate pavargę iš darbo?

Šeimos santykius tyrinėjantys mokslininkai pastebi, kad šeimos emocinė atmosfera, santykių modeliai ir nespręstos problemos gali persiduoti iš kartos į kartą – tarsi bagažas, kurio negalime atsikratyti, kuris veikia mūsų pasirinkimus, reakcijas ir net mūsų vaikų savijautą. Net jei išoriškai mūsų sukurta šeima atrodo kitokia nei gimtoji, kurioje augome, jos „vidinis scenarijus“ dažnai išlieka tas pats – nebent sąmoningai jį perrašome.

Doc. dr. Viktorija Čepukienė

Istorija kartojasi: iš tėvų perimami ydingi modeliai

Nuo mažens stebime, kaip mūsų tėvai elgiasi vienas su kitu: kaip sprendžia tarpusavio konfliktus, ar kalbasi, ar nutyli, ar pasitiki vienas kitu, ar vertina vienas kitą, kaip sprendžia įvairias šeimos problemas ir auklėja vaikus. Visa tai – tarsi nematomi mokymai, kuriuos vaikas sugeria ne tiek protu, kiek jausmais. Berniukas, augęs šeimoje, kurioje tėvai retai kalbėjosi apie jausmus, o nesutarimai buvo sprendžiami šaltu atsitraukimu ir ilgais „nekalbadieniais“, gali išmokti, kad geriau nieko nesakyti, nei rizikuoti konfliktu. Užaugęs toks vyras gali turėti sunkumų išreikšdamas, ko jam reikia santykyje, ir išsigąsti partnerės emocijų, užsiverti tylos siena.

Kita vertus, mergaitė, mačiusi, kaip mama nuolat aukoja save dėl šeimos ir nepalieka smurtaujančio tėčio, gali tikėti, kad meilė – tai atsisakyti savęs ir paklusti. Toks elgesio šablonas vėliau gali virsti nuolatiniu pritarimu partneriui, net kai tai kainuoja jos pačios gerovę. Jei tėvai kalba apie meilę, bet tuo pat metu vienas kitam priekaištauja, žemina ar ignoruoja – žodžiai nublanksta prieš patirtį. Vaikas mokosi ne iš to, kas sakoma, o iš to, kas jaučiama ir daroma. Tad tai, ką vaikas mato vykstant tarp tėvų, tampa jo vidiniu modeliu ir “žemėlapiu“, kaip „turėtų“ atrodyti santykiai.

Paprastai šis modelis nėra įsisąmonintas, todėl labai dažnai, net kai augdamas vaikas sau prižada, kad bus kitoks, suaugęs jis šiuos modelius atkartoja, sukurdamas tokį patį rezultatą – ydingos šeimos santykius, problemų turinčius vaikus ir pan. Gana tipiška situacija, kai šeimoje patyręs tėvų kontrolę ir dėl to kylančių psichologinių sunkumų, jaunas žmogus prižada sau, kad niekada su savo vaikais taip nesielgs. Dažniausias to rezultatas yra kitas kraštutinumas – visiškas kontrolės nebuvimas, įnešantis į šeimą daug sumaišties, kurios kontekste augantys vaikai neišvengiamai susiduria su daugybe psichologinių problemų. Tad istorija kartojasi – suaugęs asmuo, galvodamas, kad daro kažką kitaip, atkartoja ydingus gimtosios šeimos modelius, tik kitokiu formatu.

Vaikų patirtys šeimoje gali smarkiai skirtis

Nors visi šeimos nariai auga toje pačioje emocinėje aplinkoje, tyrimai rodo, kad jų patirtys gali smarkiai skirtis. Tai lemia keli dalykai. Pirmiausia – šeimoje dažnai formuojasi nelygiavertės emocinės pozicijos. Tėvai (dažnai nesąmoningai – tai taip pat susiję su gimtojoje šeimoje patirtomis vaiko šeimoje pozicijomis) vienam vaikui skiria daugiau dėmesio, lūkesčių ar atsakomybės nei kitiems. Šis vaikas tampa „emociniu laidininku“ – tuo, į kurį nukreipiama daugiau nerimo, vilčių, baimių, kontrolės ar net pykčio. Kartais šis vaikas pasijunta atsakingas už tėvų nuotaikas, tampa tarpininku tarp jų. Tai vadinama emociniu įtraukimu ar net „trianguliacija“.

Pavyzdžiui, šeimoje yra trys vaikai. Vyriausioji dukra, nuo mažens girdėjusi mamos skundus dėl tėčio elgesio, tampa jos emociniu ramsčiu. Mama kalbasi su ja kaip su suaugusiąja, kartais net prašo „tik nesakyk tėčiui, kad aš taip sakiau“. Tuo tarpu jaunesnieji vaikai gali augti atokiau nuo tėvų tarpusavio įtampų. Tad nors visi gyvena po vienu stogu, vyriausioji „auga greičiau“, bet su didesne emocine našta. Tyrimai rodo, kad būtent šie „daugiausiai įtraukti“ vaikai suaugę dažniau patiria sunkumų poros santykiuose, jiems sunkiau išlaikyti emocinį balansą tarp artumo ir savarankiškumo. Jie dažniau pamiršta savo poreikius, ar atvirkščiai – atsitraukia bijodami būti įskaudinti. Jų broliai ar seserys gali turėti daugiau laisvės kurti santykius kitaip – ypač jei jais tėvai nesinaudojo, nuleisdami savo įtampą, gaudami emocinę paramą, arba paversdami tarpininku santykiuose su partneriu (-e).

Svarbios ir įgimtos savybės, ir atsitiktinumai

Patirčių skirtumus gali lemti ir vaikų gimimo eiliškumas. Psichologiniai tyrimai rodo, kad pirmagimiai dažniau patiria daugiau tėvų kontrolės ir atsakomybės, jiems dažniau keliami aukštesni lūkesčiai. Jie tampa „pavyzdžiu“, „padėjėjais“, „protingesniais“, o tai dažnai lemia didesnį spaudimą, mažesnę laisvę būti tiesiog vaiku. Jaunėliai dažniau patiria daugiau laisvės, bet ir mažiau dėmesio, o vidurinieji dažnai jaučiasi ne tokie svarbūs kaip vyriausieji ar tokie lepinami kaip jaunėliai. Visa tai formuoja labai skirtingas patirtis ir emocines „starto pozicijas“.

Trečia, skiriasi ir laikas, kuriame vaikai auga. Nors šeima išlieka ta pati, situacijos kinta: kai gimsta pirmas vaikas, tėvai dar tik mokosi būti tėvais, dažnai patiria daugiau nerimo, kontrolės, neapibrėžtumo. O trečiam ar ketvirtam vaikui gali tekti augti šeimoje, kur tėvai jau pavargę, perdegę, ar kaip tik – nurimę ir atviresni. Be to, gali skirtis šeimos gyvenimo sąlygos – buitinės situacijos, tėvų santykių dinamika, emociniai kontekstai. Tad net jei visi vaikai užauga toje pačioje šeimoje, kiekvienam iš jų tai – skirtingos šeimos versijos.

Ketvirta, negalime pamiršti ir vaiko temperamento – įgimtų emocinių, jutiminių savybių. Vieni vaikai nuo mažens jautresni, labiau reaguoja į kitų nuotaikas, greičiau įsitempia. Jie labiau sugeria šeimos įtampą, net jei tėvai išoriškai jų „neterorizuoja“. Kiti – atsparesni, tarsi „praslysta“ per tą pačią atmosferą su mažesnėmis pasekmėmis. Tad net broliai ar seserys, girdėję tuos pačius pokalbius ir matę tas pačias situacijas, gali jausti ir suprasti juos labai skirtingai – priklausomai nuo to, kokie yra iš prigimties.

Ir galiausiai, reikšmės gali turėti atsitiktinumai, kritiniai momentai, kuriuose buvo ar nebuvo emocinio palaikymo. Kartais viena stipri patirtis – pavyzdžiui, kai vaikas sunkioje situacijoje jaučia, kad tėvas ar motina jį palaikė – gali tapti atsparumo pamatu. O kitas vaikas, kurio pagalbos šauksmas buvo ignoruotas ar išjuoktas, gali užsidaryti ilgam. Tai lemia skirtingą emocinę brandą, pasitikėjimą savimi ir kitais, ir vėlesnius suaugusio žmogaus santykių modelius.

Taigi, net jei vaikai auga po tuo pačiu stogu, realybėje jie gyvena skirtingose emocinėse erdvėse, kurios turi reikšmės tam, kurie vaikai turės didesnę riziką perduoti ydingų šeimos sąveikų modelius į kitas kartas.

Tėvai savo vaikystės modelius perduoda atžaloms

Kai du žmonės sukuria santykius, jie į naująją šeimą atsineša savo gimtosios šeimos modelius, kurie gali nesutapti, tapti konkurencijos ir konfliktų šaltiniu. Tai ypač išryškėja jiems tapus tėvais. Jei vyras užaugo šeimoje, kur tėvas buvo pasyvus, nerodė emocijų ar atsiribojo nuo vaikų auklėjimo, jis gali sunkiai įsitraukti į auklėjimą. Jei moteris matė stipriai kontroliuojančią ar kritikuojančią motiną, ji gali pradėti elgtis taip su savo partneriu – net jei sąmoningai to daryti neketino. Tyrimai rodo, kad žmonės, kuriems vaikystėje trūko emocinio saugumo, dažniau sunkiai pasitiki partneriu (-e) kaip tėvu ar motina. Jie gali dažniau kištis į vienas kito auklėjimo sprendimus, sunkiau pasidalina atsakomybėmis, kritikuoja vienas kito auklėjimo sprendimus vaikų akivaizdoje, savo elgesiu, kuris yra priešingas partnerio (-ės) įsitikinimams apie auklėjimą, siekia vaiko prielankumo, galų gale jaučiasi vieniši net būdami dviese.

Visa tai veda į susipriešinimą, nesutarimus dėl vaikų, o galiausiai ir į jų įtraukimą į poros konfliktus. Vaikas tampa stebėtoju, tarpininku arba net vieno iš tėvų gynėju. Jis perima ne tik įtampą, bet ir atsakomybę už šeimos atmosferą. Toks įsitraukimas gali būti nematomas išoriškai, bet vaiko kūnas ir psichika jį išgyvena: padažnėja nerimo sutrikimai, dėmesio problemos, agresyvumas ar užsisklendimas. Taip užsimezga dar vienas taškas šeimos istorijos grandinėje, kuris gali būti perduotas tolesnėms kartoms.

Pirmas žingsnis – sąmoningumo didinimas

Nors yra įvairių nuomonių, tačiau vis tik tikima, kad tokių ydingų šeimos sąveikų modelių perdavimas kitai kartai nėra neišvengiamas. Šeimos terapijos tyrimai leidžia daryti prielaidą, kad nors sunkiai, tačiau iš kartos į kartą perduoti destruktyvūs šeimos santykių modeliai sąmoningų pastangų dėka gali būti nutraukti. Vis tik, kuo daugiau kartų šeimos istorijoje stebimos destruktyvios šeimos sąveikos ir psichikos sveikatos problemos, tuo sudėtingiau tai padaryti be specialistų pagalbos.

Tačiau pirmas žingsnis yra sąmoningumo savo elgesiui ir sąveikoms su partneriu (-e) ir vaikais didinimas, kuris pasiekiamas tik nuolatinės savistabos ir savirefleksijos būdu. Kaip aš kalbu su partneriu (-e), kai man kyla įtampa? Ar leidžiu sau jausti, bet kartu ir aiškiai išsakyti, kas vyksta? Ar įtraukiu vaiką į savo emocijas – gal ne žodžiais, bet nuotaika, tylėjimu, nuoskaudų demonstravimu? Ką jaučiu ir kaip elgiuosi, kai partneris (-ė) kitaip auklėja vaiką – ar tai primena man kažką iš mano vaikystės? Kaip jaučiuosi ir ką darau, kai partneris (-ė) nuo manęs užsiveria tylos „siena“?

Tokie ir panašūs klausimai leidžia būti atidesniems savo reakcijoms, ypač stresinių situacijų metu, nes jos dažniausiai iššaukia mūsų destruktyvias reakcijas, kurios iš esmės yra nesąmoningas gimtosios šeimos destruktyvių sąveikų atkartojimas. Kai sau atsakome į tokius klausimus, galime pamažu keisti savo reakcijas ar net pasirinkimus. Galime mokytis atpažinti savo pasikartojančias ydingas emocines reakcijas į partnerį (-ę) ir vaikus. Leisti vaikui būti vaiku – o ne mūsų emociniu sąjungininku. Galime auginti emocinį raštingumą – kalbėdami apie jausmus be kaltinimų. Ir galime kurti šeimą, kuri nebeperduoda skausmo, o perduoda stiprybę, supratimą ir meilę.

Kiekvienas sąmoningas pasirinkimas – tai mažas, bet reikšmingas žingsnis link šeimos istorijos, kurią verta kartoti. Todėl, jei pačiam ar pačiai tai per sunkus darbas, verta kreiptis pagalbos į šeimos ar porų psichologus.

Straipsnis paremtas autorės psichologo profesinės praktikos pastebėjimais, šeimos psichologijos kurso dėstymu bei mokslinio tyrimo rezultatais: Čepukienė, V., & Neophytou, K. (2024). Intergenerational transmission of familial relational dysfunction: A test of a complex mediation model based on Bowen family systems theory. Journal of Social and Personal Relationships 41(11). https://doi.org/10.1177/026540752412654 

VDU Tėvų akademijos nuotolinė paskaita „Kaip išgyventi savo vaikų paauglystę?“

2025 m. balandžio 17 d. (ketvirtadienį), 18:00 val. kviečiame į VDU Tėvų akademijos nuotolinę paskaitą „Kaip išgyventi savo vaikų paauglystę?“

Paauglystė – tai didelis pokytis ne tik vaikui bet ir jo/jos tėvams, kurį nėra taip paprasta išgyventi. Šį žmogaus raidos laikotarpį galima prilyginti kelionei jūra, kuri trunka tiek, kiek trunka jūsų vaiko paauglystė. Tikrai nėra lengva ir paprasta būti šalia ir stebėti savo vaiką besimokantį plaukti vis platesniuose gyvenimo vandenyse. Juk 10 metų (paauglystė gali trukti ir ilgiau) kelionės metu visko nutinka, tenka laviruoti tarp uolų, išgyventi ne vieną audrą, plaukti įvairiais sezonais, o ne tik patogiu vasaros laiku. Tad kaip mes, tėvai, savo keliaujančio banguojančiu jūros vandeniu vaikui galime padėti? Kaip patiems išlaikyti emocinę ir dvasinę ramybę šiuo jų kelionės laikotarpiu? Kaip būti švyturiais rodančiais kryptį į saugų suaugystės krantą?

Kviečiame kartu aptarti šias ir kitas artimas temas, kurios kyla auginant paauglystės laikotarpį išgyvenantį vaiką.

Paskaitą-susitikimą ves doc. dr. Jorūnė Vyšniauskytė-Rimkienė. Lektorė tėvystės tema domisi įvairiais aspektais: konsultuoja paauglių tėvus, veda paskaitas ir pozityvios tėvystės bei paramos grupes paauglių tėvams. Kaip VDU mokslininkė tiria tėvų auklėjimo poveikį vaikų ir paauglių gyvenimui. Domisi tėvų vaikystės traumų įtaka vaikų auklėjimui bei stiprina tėvus bei paauglius kaip geštalto psichoterapijos konsultantė.

Paskaita vyks nuotoliniu būdu. Likus dienai iki renginio, užsiregistravusiems bus išsiųsta prisijungimo informacija. Renginys nemokamas.

Būtina išankstinė REGISTRACIJA: http://smf.vdu.lt/registracija

Kviečiame dalyvauti!

******************

VDU Tėvų akademija – dalis Socialinių mokslų fakulteto misijos. Tai paskaitų-susitikimų ciklas, kurių metu įžvalgomis ir patarimais su tėvais dalinasi psichologai, socialinio darbo specialistai, sociologai, antropologai ir įvairių kitų sričių universiteto ekspertai. Kartą per mėnesį, dovanodami nemokamus užsiėmimus tėvams, siekiame prisidėti prie visuomenės tobulėjimo. Kviečiame mokytis apie save, šeimą, savo vaikus, jų auklėjimą ir kitomis aktualiomis temomis.

VDU Tėvų akademijoje – apie trijų kartų šeimoje derinamus skirtingus auklėjimo principus

2025 m. kovo 20 d. (ketvirtadienį), 18:00 val. kviečiame į VDU Tėvų akademijos nuotolinę paskaitą „Trys kartos vienoje šeimoje: kaip suderinti skirtingus auklėjimo principus?“. Paskaitą ves VDU Socialinio darbo katedros absolventė, šeimų edukatorė, Y Tėvai įkūrėja Vaida Ivaniukaitė.

Šiandien daugelis tėvų susiduria su kartų konfliktais auklėjime, ypač jei seneliai aktyviai dalyvauja anūkų gyvenime. Paskaitos metu sužinosite:

✅ Kodėl skiriasi kartų auklėjimo metodai?

• Kaip vaikystės patirtys formuoja tėvystės stilių?
• Senelių ir tėvų vertybių skirtumai: ar tai problema, ar privalumas?

✅ Dažniausi nesutarimai tarp tėvų ir senelių

• „Leidžia viską!“ Kada seneliai per daug lepina vaiką?
• „Aš taip tave auginau, ir nieko!“ Ką daryti, kai seneliai nesupranta šiuolaikinių auklėjimo principų?
• Disciplinos skirtumai: kaip rasti bendrą kalbą?

✅ Kaip išmokti bendradarbiauti, o ne konkuruoti?

• Bendravimo strategijos, kad seneliai nesijaustų atstumti.
• Ką daryti, kai tėvai nori vieno, o seneliai elgiasi priešingai?
• Kaip išnaudoti senelių patirtį, bet kartu išlaikyti tėvų auklėjimo kryptį?

Labai rekomenduojame paskaitoje dalyvauti kartu su seneliais!

Ši paskaita padės ne tik tėvams, bet ir (būsimiesiems) specialistams (pedagogams, socialiniams darbuotojams) suprasti šeimos dinamiką.

Paskaita vyks nuotoliniu būdu. Likus dienai iki renginio, užsiregistravusiems bus išsiųsta prisijungimo informacija. Renginys nemokamas. 

Būtina išankstinė REGISTRACIJA: http://smf.vdu.lt/registracija

Kviečiame dalyvauti!

******************

VDU Tėvų akademija – dalis Socialinių mokslų fakulteto misijos. Tai paskaitų-susitikimų ciklas, kurių metu įžvalgomis ir patarimais su tėvais dalinasi psichologai, socialinio darbo specialistai, sociologai, antropologai ir įvairių kitų sričių universiteto ekspertai. Kartą per mėnesį, dovanodami nemokamus užsiėmimus tėvams, siekiame prisidėti prie visuomenės tobulėjimo. Kviečiame mokytis apie save, šeimą, savo vaikus, jų auklėjimą ir kitomis aktualiomis temomis.

VDU Tėvų akademijos paskaita „Kiek duomenys gali papasakoti apie šeimos gerovę?“

2025 m. vasario 24 d. (pirmadienį), 18:00 val. kviečiame į VDU Tėvų akademijos nuotolinę paskaitą „Kiek duomenys gali papasakoti apie šeimos gerovę?“

Šiandien duomenys tampa vis svarbesniu įrankiu siekiant suprasti šeimų gerovės pokyčius ir tendencijas. Susitikimo metu aptarsime, ką tokie rodikliai kaip gimstamumas, santuokų ir skyrybų dažnis, gyvenimo trukmė bei migracija padeda atskleisti apie šeimos gyvenimo realijas Lietuvoje ir už jos ribų.

Paskaitą ves dr. Vytenis Juozas Deimantas, Vytauto Didžiojo universiteto V.Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto podoktorantūros stažuotojas, Lietuvos socialinių mokslų centro Kartų ir lyčių programos tyrimų infrastruktūros vadovas bei Gimstamumo ir šeimos tyrimo mokslinių tyrimų infrastruktūros (GGP-LT) komandos narys.

Paskaita vyks nuotoliniu būdu. Likus dienai iki renginio, užsiregistravusiems bus išsiųsta prisijungimo informacija. Renginys nemokamas.

Būtina išankstinė REGISTRACIJA: http://smf.vdu.lt/registracija

Kviečiame dalyvauti!

******************

VDU Tėvų akademija – dalis Socialinių mokslų fakulteto misijos. Tai paskaitų-susitikimų ciklas, kurių metu įžvalgomis ir patarimais su tėvais dalinasi psichologai, socialinio darbo specialistai, sociologai, antropologai ir įvairių kitų sričių universiteto ekspertai. Kartą per mėnesį, dovanodami nemokamus užsiėmimus tėvams, siekiame prisidėti prie visuomenės tobulėjimo. Kviečiame mokytis apie save, šeimą, savo vaikus, jų auklėjimą ir kitomis aktualiomis temomis.

VDU Tėvų akademijos paskaita „Lytiškumo ugdymo pradžiamokslis“

2025 m. sausio 27 d. (pirmadienį), 18:00 val. kviečiame į VDU Tėvų akademijos nuotolinę paskaitą „Lytiškumo ugdymo pradžiamokslis“.

Apie lytiškumo ugdymą viešojoje erdvėje kalbų sklando daug, tačiau koncentruotos diskusijos trūksta. Šioje paskaitoje susipažinsime su lytiškumo ugdymo pagrindais ir pamatiniais principais. Turinys bus naudingas auginantiems ir ugdantiems įvairaus amžiaus vaikus.

Paskaitą ves lytiškumo ugdymo specialistė, VU Ugdymo mokslų instituto doktorantė, „Ne Kopūstų Vaikai“ autorė Akvilė Giniota, 2023 m. LR Teisingumo ministerijos apdovanota už įdirbį ir nuopelnus lytiškumo ugdymo bei žmogaus teisių srityje.

Paskaita vyks nuotoliniu būdu. Likus dienai iki renginio, užsiregistravusiems bus išsiųsta prisijungimo informacija. Renginys nemokamas.

Būtina išankstinė REGISTRACIJA: http://smf.vdu.lt/registracija

Kviečiame dalyvauti!

******************

VDU Tėvų akademija – dalis Socialinių mokslų fakulteto misijos. Tai paskaitų-susitikimų ciklas, kurių metu įžvalgomis ir patarimais su tėvais dalinasi psichologai, socialinio darbo specialistai, sociologai, antropologai ir įvairių kitų sričių universiteto ekspertai. Kartą per mėnesį, dovanodami nemokamus užsiėmimus tėvams, siekiame prisidėti prie visuomenės tobulėjimo. Kviečiame mokytis apie save, šeimą, savo vaikus, jų auklėjimą ir kitomis aktualiomis temomis.

VDU Tėvų akademijoje – apie pasitikėjimo savimi STEM srityse ugdymą

2024 m. gruodžio 20 d. (penktadienį), 18 val. kviečiame į VDU Tėvų akademijos nuotolinę paskaitą „Pasitikėjimo savimi STEM srityse ugdymas nuo ankstyvo amžiaus“

Paskaitą ves Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros doktorantė Gintarė Lübeck.

STEM profesijos nuolat pirmauja paklausiausių profesijų sąraše, tačiau naujausi PISA duomenys rodo, kad tik 7 proc. Lietuvos mokinių pasiekė aukščiausius matematinio raštingumo pasiekimų lygmenis. Tyrimai rodo, kad saviveiksmingumas (pasitikėjimas savo gebėjimais) daro didelę įtaką susidomėjimui STEM, prognozuoja STEM pasiekimus ir lemia mokinių ketinimus siekti STEM karjerų. Ankstyvasis saviveiksmingumo ugdymas prasideda namuose, tačiau, nepaisant didelės pažangos lyčių lygybės srityje, su STEM susijęs pasitikėjimas savimi vis dar labai skiriasi tarp mergaičių ir berniukų, o skirtumai išryškėja jau ankstyvame amžiuje. Šioje paskaitoje bus nagrinėjama, kokie faktoriai padeda ugdyti vaikų STEM saviveiksmingumą per visą jų mokymosi kelią, nuo ankstyvosios vaikystės iki mokyklos baigimo, taip padedant pamatus jų sėkmei STEM srityse.

Paskaita vyks nuotoliniu būdu. Likus dienai iki renginio, užsiregistravusiems bus išsiųsta prisijungimo informacija. Renginys nemokamas.

Būtina išankstinė REGISTRACIJA: http://smf.vdu.lt/registracija

Kviečiame dalyvauti!

******************

VDU Tėvų akademija – dalis Socialinių mokslų fakulteto misijos. Tai paskaitų-susitikimų ciklas, kurių metu įžvalgomis ir patarimais su tėvais dalinasi psichologai, socialinio darbo specialistai, sociologai, antropologai ir įvairių kitų sričių universiteto ekspertai. Kartą per mėnesį, dovanodami nemokamus užsiėmimus tėvams, siekiame prisidėti prie visuomenės tobulėjimo. Kviečiame mokytis apie save, šeimą, savo vaikus, jų auklėjimą ir kitomis aktualiomis temomis.

VDU Tėvų akademijoje – apie lytiškumo ugdymą

2024 m. lapkričio 28 d. (ketvirtadienį), 18:00 val. kviečiame į VDU Tėvų akademijos nuotolinę paskaitą „Lytiškumo ugdymo pradžiamokslis“

Paskaitą ves Akvilė Giniota, Ugdymo mokslų instituto doktorantė (VU), Lytiškumo ugdymo specialistė, „Ne Kopūstų Vaikai“ autorė, 2023 m. LR Teisingumo ministerijos apdovanota už įdirbį ir nuopelnus lytiškumo ugdymo bei žmogaus teisių srityje.

Apie lytiškumo ugdymą viešojoje erdvėje kalbų sklando daug, tačiau koncentruotos diskusijos trūksta. Šioje paskaitoje susipažinsime su lytiškumo ugdymo pagrindais ir pamatiniais principais. Turinys bus naudingas auginantiems ir ugdantiems įvairaus amžiaus vaikus.

Paskaita vyks nuotoliniu būdu. Likus dienai iki renginio, užsiregistravusiems bus išsiųsta prisijungimo informacija. Renginys nemokamas.

Būtina išankstinė REGISTRACIJA: http://smf.vdu.lt/registracija

Kviečiame dalyvauti!

******************

VDU Tėvų akademija – dalis Socialinių mokslų fakulteto misijos. Tai paskaitų-susitikimų ciklas, kurių metu įžvalgomis ir patarimais su tėvais dalinasi psichologai, socialinio darbo specialistai, sociologai, antropologai ir įvairių kitų sričių universiteto ekspertai. Kartą per mėnesį, dovanodami nemokamus užsiėmimus tėvams, siekiame prisidėti prie visuomenės tobulėjimo. Kviečiame mokytis apie save, šeimą, savo vaikus, jų auklėjimą ir kitomis aktualiomis temomis.

• Bendruomenė
• Fakulteto vadovai
• Pradžia
• Priėmimas
• Sociologija ir antropologija (Visuomenės, kultūros ir komunikacijos specializacija (anglų k.))
• Stojantiesiems
• Visi renginiai
• Visos naujienos
• Fakultetas
• Mokslas
• Katedros
• Sociologijos katedra – senas dizainas
• Studijos
• Socialinio darbo katedra – senas dizainas
• Tarptautiniai ryšiai
• Kontaktai