Pasaulinei oraus darbo dienai artėjant

Šių metų spalio 7  dieną dešimtą kartą minėsime Pasaulinę oraus darbo dieną. Šią dieną žymi viso pasaulio profesinės sąjungos, siekdamos atkreipti valdžios, darbdavių ir visuomenės dėmesį į mažiausias pajamas gaunančius darbuotojus. Kartu atkreipiamas dėmesys ir į socialinio dialogo svarbą, siekiant užtikrinti žmogaus teises į saugų, gerai apmokamą darbą ir orią senatvę. Oraus darbo klausimas turėtų būti vienas svarbiausių bet kurios valstybės tikslų siekiant paskatinti ekonomikos augimą ir sukurti tokią socialinę aplinką, kurioje orus žmonių pragyvenimas yra pirmoje vietoje.

Tradiciškai, profesinės sąjungos valstybėje skatina demokratiją ir pliuralizmą. Jų nesant arba joms veikiant neefektyviai kyla grėsmė, kad darbuotojai santykiuose su darbdaviais taps labiau pažeidžiami ir neturės galimybės daryti kolektyvinio poveikio šalies politikai.

Paradoksalu, kad kas trečia Lietuvos mastu veikianti profesinė sąjunga teigia, kad yra „tikėtina“ arba „ labai tikėtina“, jog per penkis artimiausius metus jai gresia išnykimas. Tarp svarbiausių to priežasčių minimi tokie veiksniai, kaip teisinis neapibrėžtumas, konkurencija su kitomis interesų organizacijomis, senėjanti visuomenė ir visuomenės nuomonės kaita profesinėms sąjungoms svarbių klausimų atžvilgiu.

Tokius duomenis rodo atliktas tyrimas „Partijų ir interesų grupių sąveika: priežastys, pobūdis, pasekmės“. Tyrimui buvo atrinktos 904 nacionaliniu lygmeniu veikiančios interesų organizacijos – profesinės sąjungos, darbdavių ir verslo asociacijos, viešojo intereso grupės ir kitos. Tyrime dalyvavo 40 proc. atrinktų interesų grupių.

Absoliučios daugumos profesinių sąjungų biudžetą sudaro narystės mokesčiai. Tačiau, kaip jos pačios nurodo, dauguma jų jungia ne daugiau kaip ketvirtadalį potencialių narių. Be to, atsižvelgiant į visuomenės senėjimą ir nuomonės kaitą – grėsmes, kurias labiausiai akcentuoja ir pačios profesinės sąjungos – yra pagrindo manyti, kad jau ne tokioje tolimoje ateityje, profesinių sąjungų gali laukti rimta krizė.

Maža ir mažėjanti narystė profesinėse sąjungose nėra naujiena. Šis reiškinys yra tendencingas ir stebimas daugelyje Europos šalių. Atsižvelgiant į tai, o kartu ir į demografinius pokyčius bei santykinai didelį visuomenės nepasitikėjimą šiomis organizacijomis, vertėtų pagalvoti apie didesnį jų finansavimą iš valstybės lėšų, kurios šiuo metu sudaro vos 5 proc. visų profesinių sąjungų biudžeto. Profesinės sąjungos yra imperatyvios norint užtikrinti šalies interesų oganizacijos sistemos pliuralizmą bei apsisaugoti nuo galimo verslo interesų šališkumo formuojant gyventojams itin aktualią užimtumo ir socialinę politiką.

Minėtas tyrimas buvo atliktas 2016 m. rugsėjo – lapkričio mėn., įgyvendinant projektą „Partijų ir interesų grupių sąveika: priežastys, pobūdis, pasekmės“ (MIP-030/15), finansuojamą Lietuvos mokslo tarybos.