Mokslininko tapsmas: keliai ir iššūkiai

Kristina Kovalčikienė2VDU psichologijos doktorantė Justina Slavinskienė kalbina VDU Psichologijos klinikos vadovę, Teorinės psichologijos katedros lektorę dr. Kristiną Kovalčikienę.

  • VDU universitete studijavote orgaizacinės psichologijos magistrantūroje. Kaip nusprendėte pasirinkti psichologijos studijas VDU?

Tai, kad noriu studijuoti psichologiją supratau dar besimokydama mokykloje. Tuo metu psichologija man buvo kažkas naujo, kažkas nepažinto, nes mokykloje neturėjome psichologijos modulio ir dar tuo metu mūsų mokykloje nedirbo psichologas. Taigi, savarankiškai domėjausi psichologija – ką tie psichologai veikia, kas tai per mokslas ir apie ką šis mokslas.

 Psichologijos bakalauro studijas (sporto psichologiją) baigiau dabartiniame Lietuvos sporto universitete. Kur pasukti toliau – abejonių nebuvo – pasirinkau VDU organizacinės psichologijos magistrantūros studijas.  Iš aplinkinių girdėjau itin gerų atsiliepimų apie VDU. Be to, VDU man siejosi su prestižu ir kokybe. Džiugu, kad taip manau ir iki šiol, šiame universitete praleidusi jau 9 metus.

  • Kas paskatino rinktis būtent organizacinės psichologijos sritį?

Kai buvo metas rinktis magistrantūros studijų kryptį, pirmiausiai galvojau apie tai, ką esu išmokus ir kokias kompetencijas esu įgijus sporto psichologijos bakalauro studijų metu. Pradėjus domėtis, kas slypi po organizacinės psichologijos pavadinimu ir koks studijų turinys sudaro šią programą, pastėbėjau žymiai daugiau panašumų nei skirtumų. Organizacijoje, kaip ir sporto komandoje, yra vadovas, kuris turi motyvuoti, rūpintis organizaciniu klimatu, didinti narių įsitraukimą ir įsipareigojimą, kovoti su stresu, rūpintis žmogiškaisiais ištekliais nuo atėjimo iki išėjimo iš organizacijos. Iš kitos pusės, kiekvienas žmogus atėjęs į kolektyvą (sporto ar organizacijos) susiduria su įvairias individualiais ir grupiniais sunkumais siekiant geresnių rezultatų ar kokybiškesnių santykių. Taigi galėčiau vardinti dar daug dalykų, kurie sieja sporto ir organizacinę psichologiją. Tai paskatino mane rinktis VDU organizacinės psichologijos studijas, nepaisant to, kad buvo galima rinktis ir kitas kryptis (sveikatos  ar mokyklinę psichologiją). Stojant į organizacinės psichologijos magistrantūros studijas buvau tikra savo sprendimu ir kitų alternatyvų neturėjau.

  • Prieš metus apgynėte disertaciją ir įgijote mokslų daktarės vardą socialinių mokslų srityje. Kas paskatino riktis doktorantūros studijas VDU?

Šis mano pasirinkimas buvo labai apgalvotas. Baigus magistrantūros studijas padariau metų laiko pertrauką, per kurią bandžiau suvokti, kuriuo keliu labiau noriu eiti – psichologo praktiko ar psichologo mokslininko ir visgi pasirinkau antrąjį variantą. Apsispręsti padėjo suvokimas, kad man patinka kelti naujus klausimus, diskutuoti, ieškoti argumentų, spręsti mokslines dilemas. Pajutimą, jog galiu sėkmingai tai daryti įkvėpė dar magistrantūros studijose pasirinkta darbo vadovė, kuri mane drąsino ir skatino. Taigi, dėkoju savo mokslinio darbo vadovei Loretai už įkvėpimą ir paskatinimą studijuoti doktorantūroje! J Be abejonės, artimųjų palaikymas ir tikėjimas manimi padėjo priimti galutinį sprendimą.

Kodėl būtent VDU? Apie doktorantūros studijas kitame universitete net nesvarsčiau. Gal dėl to, kad dar magistrantūros studijose supratau, kad šis universitetas pateisina mano lūkesčius. Man patiko ir tiko universitete siūlomų studijų kokybė. Be to, sužavėjo dėstytojų požiūris į studentus, mezgamas šiltas ir atviras santykis su studentais, bendra universiteto politika ir būtent VDU psichologų bendruomenės vidinė kultūra.

  • Su kokiais iššūkiais susidūrėte studijuojant doktorantūroje ir kas padėjo juos įveikti?

Pirmas iššūkis – apsispręsti, ką tyrinėti plačiam psichologijos vandenyne J. Buvo nelengva atrasti konkrečią tematiką ir objektą, tačiau jau pasirinkus buvau patenkinta ir nekeičiau savo nuomonės, nesižvalgiau į galimas kitokias alternatyvas. Vystant tematiką nekilo tokių iššūkių, kurių negalėjau įveikti – esu dėkinga kolegoms už mokslines diskusijas ir dalinimąsi patirtimi, iš jų turėjau ir turiu galimybę mokytis ir tobulėti.

Antras iššūkis – kai studijų metu susilaukiau sūnaus, buvo didelė dilema: tęsti studijas derinant jas su motinyste, ar padaryti pertrauką skiriant daugiau laiko šeimai ir asmeniniam gyvenimui. Vis dėlto priėmiau sprendimą pabandyti suderinti studijas ir motinystę. Ir visai neblogai man tai sekėsi J. Pirmiausia, man sekėsi tai daryti dėl gaunamo palaikymo iš psichologų bendruomenės universitete. Neabejotinai didžiausia pagalba buvo iš šeimos narių, kurie buvo šalia fiziškai ir emociškai sunkiausiais bei atsakingiausiais momentais. Didelę dalį šeimyninio gyvenimo rūpesčių prisiėmė vyras ir visą studijų laikotarpį mane palaikė. Ačiū jam už tai J

  • Kokią naudą Jums davė psichologijos studijos?

Įvyko pokytis tiek asmeniniu, tiek ir profesiniu atžvilgiu. Vienareikšmiškai abejose srityse pasikeitė santykiai su kitais žmonėmis, kurie tapo labiau kokybiškesni. Studijų metais keitėsi vertybių sistema. Jaučiu, kad dabar atsirado vidinis jausmas, jog, nepaisant iššūkių, esu ten ir tuo, kur ir kuo noriu būti J

  • Ko palinkėtumėte moksleiviams, kurie ruošiasi pasirinkti psichologijos studijas VDU?

Kadangi dabar yra daugybė įvairios informacijos, rekomenduočiau pasidomėti ne tik universitetu, bet ieškoti informacijos būtent apie psichologijos studijas, kokios jos ir apie ką. Prieš priimant sprendimą skatinčiau visus būti aktyviais ir nebijoti klausti dabartinių studentų ir studijas baigusiųjų asmeninės studijų patirties. Tai padeda nesusikurti iliuzijų, neišsikelti nerealių lūkesčių ir apsaugo studentus nuo nusivylimo ir sprendimo nutraukti studijas

  • Ko palinkėtumėte dabartiniams magistrantūros studijų studentams, galvojantiems apie doktorantūros studijas ateityje?

Galvojantiems ar aktyviai besiruošiantiems stoti į doktorantūros studijas linkėčiau prieš priimant sprendimą peržvelgti vidinius motyvus tęsti studijas. Linkėčiau sąžiningai pačiam ar pačiai sau atsakyti – kam man to reikia? Doktorantūros paskirtis – rengti mokslininkus, todėl tai studijos, į kurias be tam tikrų kursų studijų įeina moksliniai tyrimai, publikacijų ir disertacijos rengimas. Žinoma, taip pat ir stažuotės, dalyvavimas konferencijose, projektinė veikla ir dar daug kitų galimybių. Steve Jobs yra pasakęs, kad „reikia turėti aistrą tam ką darai, nes jei nemyli veiklos, kuria užsiimi – greitai pasiduosi“. Manau, kad tai labai tinka doktorantūros studijoms, nes „sėkmę pasiekia tie, kurie įdeda daug pastangų ir mėgsta tai, ką daro“ (S. Jobs).