Merų rinkimai Kauno apskrityje: 4 aiškūs lyderiai, tarp kurių – ir antrasis A.M.Brazauskas

Iš aštuonių Kauno apskrityje veikiančių savivaldybių net penkiose vietos savivaldos rinkimų tendencijos yra aiškiai apibrėžtos. Tokią išvadą pateikia politologas, istorikas Algis Krupavičius. Pasak jo, partijų pozicijos priklauso nuo istorinio įdirbio konkrečioje savivaldybėje ir lyderių, o bent jau keturiose savivaldybėse jie yra daugiau nei aiškūs. Kortas sumaišyti gali tik netikėtas skandalas.

„Kauno apskrities savivaldybės yra įdomios pagal savo partijų preferencijų skirtumus. Tarp aštuonių savivaldybių turime net keturias, kuriose aiškiai vyrauja viena politinė partija. Štai Kauno rajonas, Birštonas ir Jonava gali būti priskiriami socialdemokratų partijai. Tiesa, socialdemokratai šiuo metu susiduria su didžiuliu iššūkiu – partiniu susiskaldymu. Tai gali kišti koją rinkimų metu. Tikėtina, kad dalyje savivaldybių matysime dviejų socialdemokratinių partijų sąrašus. Tad to, kad šiose trijose savivaldybėse socialdemokratai tikrai išliks dominuojančiose pozicijose, 100 proc. garantuoti negalima. Tarp aštuonių savivaldybių turime net keturias, kuriose aiškiai vyrauja viena politinė partija. Štai Kauno rajonas, Birštonas ir Jonava gali būti priskiriami socialdemokratų partijai. Vis dėlto, ten, kur socialdemokratų partija turi stiprius kandidatus į merus, nepaisant žemės drebėjimų, kurie vyksta šios partijos viduje, vienaip ar kitaip ji, manau, išlaikys savo lyderystę“, – tikina politologas, istorikas, VDU Socialinių mokslų fakulteto dekanas A.Krupavičius. Ketvirtoji savivaldybė, kurioje vyrauja viena politinė partija, – Kėdainiai. Darbo partijos įtaka šios savivaldybės taryboje išliko didelė, nors 2015 m. ji ir pralaimėjo merų rinkimus. „Darbiečiai“, anot politologo, vėl bus itin konkurencingi Kėdainių savivaldybėje ir artėjančiuose savivaldos rinkimuose. Išskyrė A.Krupavičius ir dar vieną Kauno apskrities savivaldybių tendenciją – tose savivaldybėse, kur yra viena stipri politinė partija, paprastai yra silpni visuomeniniai komitetai. O kur kelios lyderiaujančios partijos turi panašų politinį svorį, ten atsiranda erdvė visuomeniniams judėjimams. Jei įtakingiausių partijų svoris sudaro apie 20 proc. rinkėjų balsų, pvz., taip yra Prienuose, tai visuomeniniai komitetai sudaro nemenką konkurenciją. Taigi viena stipri partija savivaldybėje galimybes rinkimuose dalyvauti visuomeniniams komitetams sumenkina iki minimumo.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/meru-rinkimai-kauno-apskrityje-4-aiskus-lyderiai-tarp-kuriu-ir-antrasis-a-m-brazauskas-56-965780