2010 m. gegužės 03-07 dienomis Vytauto Didžiojo universitete vyko Socialinių mokslų fakulteto studentų organizuotas renginys „SMF dienos“. Apie renginio idėją, įspūdžius jam pasibaigus, įgytą patirtį kalbiname „SMF dienų“ sumanytojus ir iniciatorius VDU sociologiją studijuojančius Rasą Šataitę ir Julių Reinikį.

- Kaip kilo sumanymas ir iniciatyva surengti „SMF dienas“?
- Viskas užsimezgė nuo vienos idėjos – sukurti kažką panašaus į sociologijos dieną. O pamažu, aptarinėjant idėją su įvairiais žmonėmis, išsivystė į savaitės trukmės renginį, kurį pavadinome „Socialinių mokslų fakulteto dienos“.

- Kaip vyko pasiruošimas?
- Pasiruošimas, idėjų generavimas turėjo būti atliktas labai greitai, nes laikas tirpo ir tik likus kelioms dienoms iki renginio pradžios turėjome pilną koncepciją. Plakatai buvo iškabinti prieš tris dienas iki reginio, skrajutės išdalintos per dvi dienas, socialiniame tinklalapyje FACEBOOK informacija nuolatos buvo atnaujinma. Vyko ir kiti pasiruošimo darbai:
 

- Na, ir kokie Jūsų, kaip organizatorių įspūdžiai iš fakulteto savaitės renginių?
- Pirmąją renginio dieną nuo ryto susirinkome paruošti stalo žaidimus, K. Donelaičio g. 52 foje. Jei kalbėtume bendrai apie stalo žaidimų idėją, tai paklausiausia žaidėjų auditorija buvo patys renginio organizatoriai, tačiau smagu tai, kad registruotis atėjo ir keletas žmonių ne tik iš universiteto bet ir iš miesto. Juk mūsų pagrindinė idėja buvo ne tiek džiaugtis, kad studijuojame socialinius mokslus, bet ir supažindinti su jais bei su fakultetu viso universiteto ir netgi miesto bendruomenę. Iš dalies tai pavyko.

Toliau sekė docentės Egidijos Ramanauskaitės paskaita apie subkultūras, kur buvo puikiai paruošta visos paskaitos struktūra, todėl paskaita pavyko, susirinko apie 40 žmonių – tai buvo viena gausiausiai lankomų paskaitų.
 

Į režisieriaus Henry Selick filmo „Koralaina ir slaptas pasaulis“ peržiūrą taip pat susirinko daug žmonių, mielai jį pažiūrėjusių (nors ir anglų kalba ).
Antroji renginio diena prasidėjo nuotaikingai: andragogai organizavo komandinių žaidimų „sesiją“, kurioje susirinkusieji turėjo daryti grupines užduotis. Didžiausias „minusas“ – itin negausiai susirinkę žmonės. Tačiau tų, kurie atėjo nuomone, renginys tikrai pavyko.

Į vakaro filmo peržiūrą (režsiseriaus Peter Weir „Mirusių poetų draugija“) susirinko jau kur kas daugiau žmonių. Tai tikrai praskaidrino mūsų (organizatorių) nuotaikas.

Trečiadienį psichologijos studentas Karolis skaitė paskaitą apie hipnozę, į kurią susirinko pilna auditorija žmonių. Ir tikrai nenusivylė – paskaita buvo įdomi (nors tobulumui ribų nėra ).
Ketvirtąją dieną vyko M. Reinikio paskaita apie pilietinę visuomenę. Nors klausytojų nebuvo tiek daug kaip paskaitoje apie hipnozę, tačiau tai nesukliudė vedančiajam užvesti tikrai įdomios diskusijos su klausytojais.
 

Režisieriaus Algimanto Puipos filmas „ Nuodėmės užkalbėjimas“ susilaukė ne tik gausaus susidomėjimo iš mūsų tautiečių, tačiau ir psichologijos studentų grupė iš Nyderlandų susidomėjusi žiūrėjo lietuviško kino šedevrą.

 

Paskutinė renginio diena sulaukė tikrai didelio susidomėjimo. Į du šios dienos renginius „Šokio terapija“ ir „Kontaktinė improvizacija“ reikėjo registruotis iš anksto. Smagu, kad susidomėjusių netrūko. Deja, nepavyko išvengti nesklandumų dėl vienos auditorijos, tačiau budinti darbuotoja mus išgelbėjo, pasiūliusi dar patogesnę auditoriją, kurioje sėkmingai užbaigėme „SMF dienas“ su režisieriaus Terrry Jones filmu „Brajano gyvenimas“.
 

- Renginys vyko pirmą kartą, tad kaip jūs vertinate šio renginio sėkmę?
- Prisiminus viską, kas buvo nuveikta ir galvojant apie tai, kas galėjo būti nuveikta, galima sakyti, jog, pirmasis iškepęs blynas viena puse buvo truputį pasvilęs, o kita – nepakankamai apkepęs , tačiau smagu tai, kad jis buvo suvalgytas su dideliu dėstytojų, universiteto darbuotojų ir draugų palaikymu.

Ačiū už pokalbį. Linkime jums sėkmės studijose ir tikimės, kad atsiras iniciatyvių studentų, kurie toliau neš jūsų iškeltą „SMF dienų“ vėliavą jau kitais metais. O gal tai vėl būsite jūs?